← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL ŠILUMOS VARTOTOJŲ ĮRENGINIŲ ATJUNGIMO NUO ŠILUMOS TIEKIMO SISTEM

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL ŠILUMOS VARTOTOJŲ ĮRENGINIŲ ATJUNGIMO NUO ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMŲ EKONOMINIO ĮVERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO 2003 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 4-301 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 27 straipsnio 2 dalimi, tvirtinu Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodiką (pridedama). APLINKOS MINISTRAS, PAVADUOJANTIS ŪKIO MINISTRĄ ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 4-301 šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodikA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodika reglamentuoja bendrųjų šildymo ir vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų pasikeitimo bei žalos aplinkai ekonominio įvertinimo būdus, tiesiogiai susijusius su šilumos ir (

  1. ar)karšto vandens vartotojų įrenginių atjungimu nuo šilumos tiekimo sistemų. 2. Šilumos ir karšto vandens vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų bei pastato šildymo būdo pakeitimą taip pat reglamentuoja kiti teisės aktai, į kuriuos šioje metodikoje pateikiamos nuorodos: 2.1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254); 2.2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224); 2.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 2.4. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639); 2.5. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262); 2.6. Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodika, tvirtinama Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu; 2.7. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2003, Nr. 70-3193); 2.8. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-43 patvirtinta Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika (Žin., 2000, Nr. 74-2262); 2.9. statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 2000, Nr. 28-786); 2.10. Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 262 (Žin., 2001, Nr. 74-2613). 3. Pagrindinės šioje metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Šilumos ūkio įstatymo bei kituose šios metodikos 2 punkte nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. 4. Kitos šioje metodikoje vartojamos sąvokos: Bendrosios šildymo sąnaudos – tai visuomenės išlaidos tiekiant šilumos vartotojui kiekybiškai ir kokybiškai vienodą šilumos kiekį, taikant skirtingus šildymo būdus ir įvertinant palyginamąsias investicijų, priežiūros ir aplinkos taršos sąnaudas. Vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos – tai egzistuojančios šilumos tiekimo sistemos šilumos vieneto sąnaudos, nustatytos pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką, apskaičiuojant bazines šilumos kainas. II. METODIKOS taikymas 5. Ši metodika taikoma: 5.1. nustatant bendrųjų šildymo sąnaudų padidėjimą ar sumažėjimą dėl šilumos vartotojo įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir kito šildymo būdo įrengimo visam pastatui; 5.2. nustatant vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems šilumos tiekimo sistemos vartotojams padidėjimą ar sumažėjimą dėl šilumos vartotojo įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir kito šildymo būdo įrengimo visam pastatui; 5.3. nustatant žalos aplinkai padidėjimą ar sumažėjimą dėl šilumos vartotojo įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir kito šildymo būdo įrengimo visam pastatui; 5.4. nustatant šilumos vartotojo prašymo atjungti šilumos vartotojo įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos ir įrengti kitą šildymo būdą visam pastatui įgyvendinimo atidėjimo trukmę. 6. Ši metodika netaikoma butų ir kitų patalpų savininkams keičiant viso daugiabučio namo šildymo būdą bei individualių gyvenamųjų namų savininkams. III. ŠILUMOS VARTOTOJŲ PASTATŲ ŠILDYMO ĮRENGINIŲ ATJUNGIMO NUO ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMŲ ekonominio įvertinimo PROCEDŪROS 7. Šilumos ir (
  2. ar)karšto vandens vartotojai, pageidaujantys atjungti pastato šildymo įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos ir keisti šildymo būdą visam pastatui bei derinti su savivaldybe šilumos ir (
  3. ar)karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, pateikia savivaldybei prašymą. 8. Šilumos ir (
  4. ar)karšto vandens vartotojas kartu su prašymu savivaldybei turi teisę pateikti savivaldybės įgaliotos institucijos išvadą, kad: 8.1. kitas pasirinktas šildymo būdas atitinka miesto šilumos ūkio specialųjį planą; 8.2. pastato šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimas nuo šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina pagal šią metodiką nustatytų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams; 8.3. pastato šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimas nuo šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina žalos aplinkai; 8.4. pastato šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimas nuo šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina pagal šią metodiką nustatytų bendrųjų pastato šildymo ir (
  5. ar)karšto vandens sąnaudų. 9. Gavusi šilumos ir (
  6. ar)karšto vandens vartotojo prašymą derinti šilumos ir (
  7. ar)karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti šildymo būdą visam pastatui bei šios metodikos 8 punkte nurodytus dokumentus ir nustačiusi, kad šilumos ir (
  8. ar)karšto vandens vartotojo prašymas neprieštarauja savivaldybės šilumos ūkio specialiajam planui, jo įgyvendinimas nepadidins pagal šią metodiką nustatytų bendrųjų šildymo sąnaudų bei vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems šilumos tiekimo sistemos vartotojams ir nepadidės žala aplinkai, savivaldybė ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje priima sprendimą derinti vartotojo prašymą ir išduoda jam leidimą teisės aktuose [2.1], [2.2], [2.3], [2.7] nustatyta tvarka atjungti jo pastato šilumos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos. 10. Jeigu savivaldybė nustato, kad šilumos ir (
  9. ar)karšto vandens vartotojo prašymas derinti šilumos ir (
  10. ar)karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimas keisti šildymo būdas visam pastatui prieštarauja savivaldybės šilumos ūkio specialiajam planui arba jo įgyvendinimas padidins pagal šią metodiką nustatytas bendrąsias šildymo sąnaudas ir (
  11. ar)padidės žala aplinkai, savivaldybė ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje priima sprendimą atidėti šilumos vartotojo norimo keisti pastato šildymo būdo įgyvendinimą savivaldybės tarybos sprendimu nustatytam laikotarpiui, tačiau ne daugiau kaip 2 metams, skaičiuojant nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos, bei kartu su sprendimu jam pateikia atidėjimo pagrindimą. IV. bendrųjų šildymo sąnaudų pasikeitimo, vartotojui atsijungus nuo šilumos tiekimo sistemos, įvertinimas 11. Bendrųjų šildymo sąnaudų pasikeitimas, atjungus vartotojo įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, yra įvertinamas palyginant visuomenės sąnaudas vartotoją aprūpinant šiluma skirtingais būdais. Vertinimas atliekamas naudojant 1 priede pateiktas prielaidas arba kitus objektyvius duomenis. Vertinamos bendrosios šildymo sąnaudos vartotoją aprūpinant šiluma iš šilumos tiekimo sistemos ir bendrosios šildymo sąnaudos vartotojui atsijungus įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos. Šių sąnaudų skirtumas yra bendrųjų šildymo sąnaudų pasikeitimas. 12. Vertinamos bendrosios šildymo sąnaudos per 20 metų vertinamąjį laikotarpį, diskontuojant jas į dabartinę vertę, panaudojus 8% diskonto normą. 13. Vertinamos šios bendrosios šildymo sąnaudos: 13.1. investicijos į energijos tiekimo ir vartojimo infrastruktūros bei įrangos įdiegimą bei atnaujinimą, reikalingos vartotojui aprūpinti šiluma skirtingais būdais; 13.2. kuro sąnaudos; 13.3. papildomos įrangos ir infrastruktūros eksploatavimo sąnaudos; 13.4. išorinės taršos išlaidos. 14. Lyginant šilumos vartotojo pasirinktą naują (alternatyvų) pastato šildymo būdą su senuoju, būtina užtikrinti vienodą vartotojo patalpų šildymo kokybę (komfortą, šilumos vartojimo reguliavimo galimybes ir kt.). Jeigu naujas pastato šildymo būdas pasižymi geresne vartotojo patalpų šildymo kokybe, variantų palyginimui senajame pastato šildymo būdo variante privaloma numatyti sąnaudas papildomai įrangai, kuri leistų prilyginti naujo pastato šildymo būdo kokybei, įrengti. 15. Turi būti nustatomas ekonominio įvertinimo išvadų patikimumas, palyginant išvadas su mažiausiai patikimų pirminių duomenų nuokrypiais, nepažeidžiant duomenų paklaidų ribų. 16. Šilumos tiekėjas privalo pateikti visą bendrųjų sąnaudų pasikeitimui nustatyti reikalingą informaciją. V. VIDUTINIŲ ŠILUMOS TIEKIMO SĄNAUDŲ PASIKEITIMO LIKUSIEMS ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMOS VARTOTOJAMS ĮVERTINIMAS 17. Vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra skaičiuojamos kaip ilgo laikotarpio sąnaudos šilumos energijos vienetui patiekti visiems vartotojams [Lt/MWh], [ct/kWh]. Apskaičiuojamos vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos vertinamos naudojant šios metodikos 1 priede pateiktas prielaidas arba kitus objektyvius duomenis. 18. Vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos apskaičiuojamos tuo atveju, jeigu suinteresuotas vartotojas atjungtų savo pastato šildymo įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, naudodamasis šios metodikos 1 priede pateiktomis prielaidomis arba kitais objektyviais duomenimis. 19. Vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų pasikeitimas apskaičiuojamas tuo atveju, jeigu suinteresuotas vartotojas atjungtų savo pastato šildymo įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos. 20. Turi būti nustatomas vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų pasikeitimo įvertinimo išvadų patikimumas, palyginant išvadas su mažiausiai patikimų pirminių duomenų nuokrypiais, nepažeidžiant duomenų paklaidų ribų. 21. Šilumos tiekėjas privalo pateikti visą vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų pasikeitimo dydžiui nustatyti reikalingą informaciją. vI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 22. Skaičiuojant sąnaudas naudojami duomenys privalo būti pagrįsti galiojančiais kainoraščiais, normomis, pirkimo-pardavimo dokumentais, įmonių, kitų ūkio subjektų patvirtinimais ir kt. Duomenų pagrindimo pirminiai dokumentai turi būti pridėti prie ekonominio įvertinimo ar kompensacijos apskaičiavimo. Skaičiuotės pavyzdys pateiktas 2 priede. 23. Visos suinteresuotos šalys turi teisę susipažinti su atlikto ekonominio įvertinimo ar kompensacijos apskaičiavimo pradiniais duomenimis, skaičiavimų procedūromis, rezultatais, gauti paslaugų tiekėjo paaiškinimus ir visų skaičiavimų bei skaičiavimams panaudotų duomenų ar dokumentų kopijas. 24. Visos suinteresuotos šalys turi teisę atlikto ekonominio įvertinimo rezultatus, apskaičiuotą kompensaciją ir jų pagrindu priimtą sprendimą apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka. ______________ Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodikos 1 priedas BENDRŲJŲ ŠILDYMO IR VIDUTINIŲ ŠILUMOS TIEKIMO SĄNAUDŲ PASIKEITIMO PRIELAIDŲ KATALOGAS 1. Investicijos įvertinamos naudojantis prielaidų kataloge pateikta informacija arba patikslinta informacija atsižvelgus į konkrečią nagrinėjamą padėtį. 2. Vertinant investicijas į centrinio šilumos tiekimo infrastruktūrą, vertinama: 2.1. papildomos investicijos į šilumos generavimo (katilinių, elektrinių) įrangą, tenkančios nagrinėjamo vartotojo galiai – duomenys paimami iš šilumos tiekimo įmonės investicinio modernizavimo plano, įvertinus, kaip investicijų dydis priklauso nuo šilumos poreikio kitimo; 2.2. investicijos į šilumos trasų paklojimą arba perklojimą (1 lentelė), įvertinant, kad visos senesnės nei 40 metų trasos turi būti perklojamos, arba atliekant trasų būklės ekspertinę analizę; 2.3. investicijos į šilumos punktų atnaujinimą (2 lentelė), įvertinant, kad šilumos mazgų tarnavimo laikas siekia 15 metų. 3. Vertinant investicijas į decentralizuotą šilumos generavimą, vertinama: 3.1. investicijos į gamtinių dujų katilines prie kiekvieno pastato, įvertinant katilinių tarnavimo laiką (3 lentelė); 3.2. investicijos į dujotiekio įvado paklojimą įvertinamos naudojant apytikslį rodiklį, įvertinant investicijas į vieną įrengiamą dujinio prietaiso generuojamo šiluminio galingumo vienetą 91 Lt/kW; 3.3. investicijos į šilumos trasų nuo katilinės iki šildomo pastato paklojimą arba perklojimą (1 lentelė); 3.4. investicijos į dujų tinklo plėtrą (4 lentelė). 4. Jeigu projektuojamų įrenginių, mechanizmų ar statinių tarnavimo laikotarpis skiriasi nuo pagrindinių technologinių įrenginių tarnavimo laikotarpio (projekto gyvenimo laikotarpio), į tai turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant investicijų sąnaudas: 4.1. įvertinant poreikį atnaujinti nusidėvėjusią įrangą ateityje (jei įrangos tarnavimo laikas yra trumpesnis už projekto vertinamąjį laikotarpį); 4.2. įvertinant pagrindinės įrangos likutinę vertę, pasibaigus projekto vertinamajam laikotarpiui. 1 lentelė. Investicijos į naujų trasų paklojimą (perklojimą) Vamzdžio skersmuo, mm Vidutiniškos investicijos į vamzdyno paklojimą, Lt/m (iki d200 – bekanalį iš anksto izoliuotų vamzdžių paklojimą, daugiau kaip d200 – kanalinį vamzdžių paklojimą) centrinėje miesto dalyje priemiesčiuose 25 450 350 32 484 384 40 556 456 50 641 517 70 709 574 80 806 656 100 966 712 125 1314 954 150 1571 1354 175 1800 1332 200 1966 1606 250 1660 1360 300 1880 1580 350 2240 1940 400 2590 2290 450 2750 2450 500 2900 2600 600 3650 3350 700 3880 3560 2 lentelė. Investicijos į naujų šilumos punktų įrengimą Šilumos punkto tipas Bendras šilumos punkto našumas, kW, ir kaina, Lt iki 50 50–100 100–200 200–300 300–400 400–600 600–900 Karšto vandens ruošimas 11000 12000 13000 15000 17000 19000 22000 Šildymas 13000 14000 15000 18000 22000 25000 30000 Šildymas ir karšto vandens ruošimas pagal vienos pakopos lygiagrečią schemą 19000 20000 21000 24000 28000 32000 36000 Šildymas ir karšto vandens ruošimas pagal dviejų pakopų mišrią schemą 26000 31000 36000 42000 3 lentelė. Investicijų į individualių gamtinėmis dujomis kūrenamų katilinių įvertinimas Katilinės našumas P, kW Katilinių kategorijos pagal [2.9]. Pagrindiniai reikalavimai katilinėms. Savybės Galia, kW Tarnavimo trukmė (metais) Kaina, Lt nuo iki Iki 120 Katilai, kurie atitinka reikalavimus buitiniams dujiniams prietaisams Yra vienas katilas, kurio našumas didesnis už maksimalų šilumos poreikį, atmosferiniai degikliai, reguliavimas įjungiant ir išjungiant 0 20 10 0+315xP 21 120 0+305xP Iki 250 (vienas katilas iki 120 kW) Trečios kategorijos katilinė. Yra du katilai, kurių suminis našumas didesnis už maksimalų šilumos poreikį, sroviniai degikliai, reguliavimas įjungiant ir išjungiant 120 240 12 32 000+ 300xP Iki 1500 (vienas katilas iki 350 kW) Antros kategorijos katilinė. Yra du arba trys katilai, kurių suminis našumas didesnis už maksimalų šilumos poreikį, katilinėse iki 500 kW dviejų pakopų degikliai, per 500 kW – moduliaciniai degikliai 241 500 15 60 000+ 295xP 501 1050 15 72 000+ 290xP Daugiau kaip 1500 (vienas katilas per 350 kW) Pirmos kategorijos katilinė įrengiama atskirame pastate. Yra trys katilai, iš kurių vienas rezervinis. Degikliai – moduliaciniai 1051 2500 20 350 000+ 180xP 2501 - 20 550 000+ 100xP 4 lentelė. Investicijos į gamtinių dujų tinklo plėtrą, klojant vidutinio slėgio ilgesnį nei 1 km dujotiekį Dujotiekio skersmuo, mm Investicijos vienam metrui dujotiekio pakloti, Lt/m Maksimalus gamtinių dujų vartotojų šilumos poreikis, MW mieste atviroje vietoje 40 136 204 0,8 63 152 216 2,9 90 167 234 6,7 125 186 252 16,0 160 221 288 33,0 200 258 330 50,0 5. Kuro sąnaudos vertinamos atsižvelgus į: 5.1. šilumos poreikius; 5.2. kuro generavimo vidutinį metinį efektyvumą; 5.3. deginamo kuro šiluminę vertę; 5.4. šilumos nuostolius, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui; 5.5. ekonomines išlaidas kurui. 6. Šilumos poreikiai įvertinami atsižvelgus į: 6.1. pastarųjų metų šilumos suvartojimą, įvertinant klimato sąlygas konkrečiais metais; 6.2. numatomus šilumos vartojimo pokyčius dėl efektyvesnio vartojimo ar šilumos poreikių kitimo. 7. Kuro generavimo vidutinis metinis efektyvumas įvertinamas atsižvelgiant į: 7.1. šilumos generavimo jėgainių efektyvumą; 7.2. numatomus šilumos generavimo jėgainių modernizavimo planus, susiejant juos su numatomomis investicijomis; 7.3. apytikslius rodiklius individualioms gamtinėmis dujomis kūrenamoms katilinėms (5 lentelė); 7.4. patikslintą konkrečios padėties informaciją. 5 lentelė. Individualių gamtinėmis dujomis kūrenamų katilinių apytiksliai rodikliai Katilinių našumas Galia, kW Vidutinis metinis kuro išnaudojimo efektyvumas, MKIE nuo iki Iki 120 kW 0 20 80% 21 120 Iki 250 kW (vienas katilas iki 120 kW) 120 240 84% Iki 1500 kW (vienas katilas iki 350 kW) 241 500 87% 501 1050 91% Daugiau kaip 1500 kW (vienas katilas per 350 kW) 1051 2500 91% 2501 - 8. Kuro šiluminė vertė vertinama nustatant kuro kiekius, reikalingus šilumai gaminti: 8.1. gamtinės dujos 9,3 MWh/tūkst. nm|; 8.2. mazutas 10,7 MWh/t; 8.3. medienos atliekos 1,95 MWh/ktm (kietmetrį); 8.4. kitų kuro rūšių, atsižvelgiant į konkrečią padėtį. 9. Šilumos nuostoliai trasose įvertinami atsižvelgiant į: 9.1. šilumos trasų, kuriomis šiluma tiekiama tik nagrinėjamiems pastatams, ilgį, skersmenį, tipą bei vidutinius tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūros grafikus; 9.2. nustatyto konkretaus tipo, ilgio, skersmens bei naudojamo temperatūros grafiko atveju norminius šilumos nuostolius pagal [2.10]; 9.3. bandymais nustatytų ir norminių šilumos nuostolių santykį skirtingo tipo trasoms nagrinėjamuose tinkluose; 9.4. ekspertinį konkrečios trasos būklės įvertinimą. 10. Ekonominės išlaidos kurui (6 lentelė), įvertintos atsižvelgiant į importo kainą, vietinės darbo jėgos šalyje panaudojimą, šalies įmonių bei fizinių asmenų mokamus mokesčius, pelną, skatinantį šalies ekonominę plėtrą. 6 lentelė. Ekonominės išlaidos kurui Metai Mazuto ekonominė kaina, Lt/t Gamtinių dujų ekonominė kaina, Lt/tūkst. nm3 Medžio atliekų ekonominė kaina, Lt/ktm (kietmetrį) stambiems vartotojams (turintiems galimybę naudoti alternatyvų kurą) smulkiems vartotojams (neturintiems galimybės naudoti alternatyvų kurą) 2003 337,3 328,9 351,5 32,5 2004 340,4 331,9 354,7 34,0 2005 343,5 334,9 357,9 35,6 2006 346,6 337,9 361,1 37,3 2007 349,7 340,9 364,3 39,1 2008 352,8 343,9 367,6 40,9 2009 355,9 346,9 370,8 42,8 2010 359,0 349,9 374,0 44,8 2011 362,1 352,9 377,2 46,9 2012 365,2 355,9 380,4 49,1 2013 368,3 358,9 383,6 46,9 2014 371,4 361,9 386,8 47,6 2015 374,5 364,9 390,0 48,3 2016 377,6 367,9 393,2 49,0 2017 380,7 370,9 396,4 49,7 2018 383,8 373,9 399,7 50,4 2019 386,9 376,9 402,9 51,1 2020 390,0 379,9 406,1 51,8 2021 393,1 382,9 409,3 52,5 2022 396,2 385,9 412,5 53,2 11. Papildomoms įrangos bei infrastruktūros eksploatavimo ir remonto sąnaudoms priskiriamos: 11.1. papildomos šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto sąnaudos; 11.2. papildomos šilumos tiekimo vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos; 11.3. individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos; 11.4. papildomos dujotiekio eksploatavimo ir remonto sąnaudos. 12. Papildomos šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto sąnaudos įvertinamos atsižvelgiant į konkrečią informaciją apie šilumos tiekimo sistemos jėgainių savybes. Indikacinis rodiklis, įvertinantis papildomas eksploatavimo sąnaudas, yra 4 Lt/MWh. 13. Papildomos šilumos tiekimo vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos yra įvertinamos (7 lentelė) atsižvelgiant į trasų amžių ir išreiškiamos kaip procentinė dalis nuo trasos atnaujinimo sąnaudų (1 lentelė). 7 lentelė. Šilumos tiekimo vamzdyno eksploatavimo ir remonto papildomos sąnaudos Trasos amžius Metinės trasos priežiūros sąnaudos Ne daugiau kaip 3 metai 0% nuo trasos statybos kainos 4-8 metų 0,5% nuo trasos statybos kainos 9 ir daugiau metų 0,5% nuo trasos statybos kainos 14. Šilumos tiekimo vamzdyno eksploatavimo ir remonto sąnaudos gali būti įvertintos ir kitaip atsižvelgiant į konkrečią padėtį. 15. Individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos įvertinamos atsižvelgiant į katilinės galią ir susideda iš dviejų komponentų: 15.1. darbo jėgos kainos (8 lentelė), skaičiuojant 0,05%/kW prižiūrinčio personalo; 15.2. medžiagų, įrangos sąnaudų, skaičiuojant – 5 Lt/kW. 8 lentelė. Ekonominės darbo jėgos kainos kitimas Metai Ekonominės socialinės darbo jėgos išlaidos, Lt/vienam žmogui per mėnesį 2003 543 2004 569 2005 596 2006 624 2007 653 2008 684 2009 716 2010 749 2011 785 2012 821 2013 860 2014 900 2015 943 2016 972 2017 1002 2018 1033 2019 1065 2020 1098 2021 1132 2022 1167 16. Papildomos dujotiekio eksploatavimo ir remonto sąnaudos įvertinamos kaip procentinė dalis nuo dujotiekių atnaujinimo sąnaudų (4 lentelė), t. y. 0,2% nuo visų investicijų dujotiekiams perkloti. 17. Dujotiekio eksploatavimo ir remonto sąnaudos gali būti įvertintos ir kitaip, atsižvelgiant į konkrečią padėtį. 18. Išorinės taršos išlaidos įvertinamos pagal tris deginant kurą į atmosferą išskiriamus junginius: CO2, SO2 ir NOX, pagal formulę: Cn = K x c x k x E, kur: K – per metus šilumos gamyboje sudeginamo kuro kiekis; c – teršalų kiekis, išsiskiriantis sudeginus kuro vienetą; E – santykinės išorinės taršos išlaidos, tenkančios vienam taršos vienetui; K – korekcijos koeficientas, įvertinantis SO2 ir NOX daromos žalos sumažėjimą dėl įrengtų valymo įrenginių ar kamino aukščio. 19. Deginant kurą išsiskiriantys į aplinką žalingi junginiai pateikiami 9 lentelėje. 9 lentelė. Deginant kurą išsiskiriantys į aplinką žalingi junginiai Deginamas kuras Išsiskiriantys į aplinką žalingų junginių kiekiai, kg/GJ CO2 SO2 NOX Gamtinės dujos Elektrinės 56,9 0,0003 0,16 Šiluminės katilinės 56,9 0,0003 0,16 Pramonė 56,9 0,0003 0,08 Vidutinės ir mažos įmonės 56,9 0,0003 0,08 Namų ūkis 56,9 0,0003 0,05 Mazutas Elektrinės 78,0 0,488xS% 0,24 Šiluminės katilinės 78,0 0,488xS% 0,19 Pramonė 78,0 0,488xS% 0,15 Vidutinės ir mažos įmonės 78,0 0,488xS% 0,15 Namų ūkis 78,0 0,488xS% 0,15 Buitinis krosnių kuras Elektrinės 74,0 0,468xS% 0,15 Šiluminės katilinės 74,0 0,468xS% 0,15 Pramonė 74,0 0,468xS% 0,10 Vidutinės ir mažos įmonės 74,0 0,468xS% 0,05 Namų ūkis 74,0 0,468xS% 0,05 Akmens anglys Elektrinės 95,0 0,714xS% 0,36 Šiluminės katilinės 95,0 0,714xS% 0,36 Pramonė 95,0 0,714xS% 0,20 Vidutinės ir mažos įmonės 95,0 0,714xS% 0,20 Namų ūkis 95,0 0,714xS% 0,15 Malkos Elektrinės 0

(102)* 0,13 0,13 Šiluminės katilinės 0
(102)* 0,13 0,13 Pramonė 0
(102)* 0,13 0,13 Vidutinės ir mažos įmonės 0
(102)* 0,13 0,10 Namų ūkis 0
(102)* 0,13 0,05 Durpės Elektrinės 102,0 0,30 0,30 Šiluminės katilinės 102,0 0,30 0,30 Pramonė 102,0 0,30 0,21 Vidutinės ir mažos įmonės 102,0 0,30 0,14 Namų ūkis 102,0 0,30 0,14 Orimulsija Elektrinės 81,0 1,93 0,24 * skaičiavimuose priimama
  1. Kadangi tas pats CO2 kiekis išsiskiria sudeginant medieną arba jai natūraliai suyrant, laikoma, kad medienos deginimas nepadidina CO2 kiekio atmosferoje.
  2. Santykinės išorinės taršos išlaidos, tenkančios vienam taršos vienetui, pateikiamos 10 lentelėje. 10 lentelė. Taršos išlaidos Metai Junginio daromos žalos skaičiuojamoji ekonominė vertė, Lt / t CO2 SO2 NOX 2003 0 3000 1300 2004 0 3105 1346 2005 0 3214 1393 2006 0 3326 1441 2007 0 3443 1492 2008 35 3563 1544 2009 35 3688 1598 2010 35 3817 1674 2011 35 3950 1712 2012 35 4089 1772 2013 35 4232 1834 2014 35 4380 1898 2015 35 4533 1964 2016 35 4692 2033 2017 35 4856 2104 2018 35 5026 2178 2019 35 5202 2254 2020 35 5384 2333 2021 35 5572 2415 2022 35 5768 2499
  3. Korekcijos koeficientas, įvertinantis SO2 ir NOX daromos žalos sumažėjimą dėl įrengtų valymo įrenginių ar kamino aukščio: k = (1-β) x kh, kur: β – bedimensis koeficientas, parodantis, kokia dalis SO2 ar NOX iš degimo produktų yra išvaloma, filtruojama ar kitaip nukenksminama. Nevalant degimo produktų, β = 0; kh – bedimensis koeficientas, koreguojantis žalą pagal žalingų junginių išmetimo aukštį. Jis lygus 1, jeigu žalingi junginiai išmetami į atmosferą ne didesniame kaip 15 m aukštyje, arba 225/H2, jeigu žalingi junginiai išmetami į atmosferą H m ir H > 15 m aukštyje. ______________ Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodikos 2 priedas SKAIČIUOTĖS PAVYZDYS I. DUOMENYS
  4. Skaičiuotė atlikta panaudojus tokius išeities duomenis: 1.
  5. nagrinėjamas pastatas šiuo metu yra šilumos tiekimo sistemos vartotojas; 1.
  6. vidutinio vartojimo galia – centralizuotos šildymo sistemos bendra vartotojų galia, apskaičiuojama faktinį dvejų metų suvartotą šilumos kiekį sumuojant su planuojamu (normatyviniu) kiekiu ir dalijant iš trejų metų valandų skaičiaus, yra 200 kW; 1.
  7. maksimalaus vartojimo galia yra 600 kW; 1.
  8. metinis šilumos suvartojimas yra 1730 MWh; 1.
  9. numatoma, kad vartotojas kas metai sumažins šilumos vartojimą maždaug 1%; 1.
  10. iki pastato šiluma tiekiama d100 skersmens 150 m ilgio trasa (įvadas) nepereinamuose kanaluose; 1.
  11. trasa paklota 1967 metais, amžius – 36 metai; 1.
  12. metiniai šilumos nuostoliai įvade, įvertinti pagal [2.10], yra 120 MWh; 1.
  13. planuojamas perklojimas 2007 metais, investuojant 145 000 Lt; 1.
  14. numatomi šilumos nuostoliai po trasos perklojimo yra 49 MWh; 1.
  15. pastate 2000 metais yra įrengtas modernus šilumos mazgas; 1.
  16. planuojama pastatyti individualią gamtinėmis dujomis kūrenamą katilinę prie pastato; 1.
  17. nagrinėjamame rajone yra atvestas gamtinių dujų tinklas.
  18. Numatomos investicijos į šilumos tiekimo sistemos katilinių (elektrinių) modernizavimą, šių investicijų dalis, priklausanti nuo katilinės šiluminio apkrovimo, investicijų likutinė vertė projekto vertinamojo laikotarpio pabaigoje 2024 metais yra: Metai Numatomos investicijos į šilumos tiekimo sistemos katilinės modernizavimą, Lt Iš to skaičiaus dalis investicijų, tiesiogiai priklausančių nuo šilumos maksimalaus poreikio, Lt Šios dalies likutinė vertė, pasibaigus vertinamajam laikotarpiui, Lt
(1)
(2)
(3)
(4)2003 3 000 000 1 500 000 0 2004 12 000 000 4 800 000 240 000 2005 4 000 000 2 800 000 280 000 2006 8 000 000 3 200 000 480 000 2007 3 000 000 1 200 000 240 000 2008 3 000 000 1 500 000 375 000 2009 3 000 000 1 500 000 450 000 2010 4 000 000 2 000 000 700 000 2011 3 000 000 1 500 000 600 000 2012 3 000 000 1 500 000 675 000 2013 3 000 000 1 500 000 750 000 2014 3 000 000 1 500 000 825 000 2015 4 000 000 2 000 000 1 200 000 2016 3 000 000 1 500 000 975 000 2017 3 000 000 1 500 000 1 050 000 2018 3 000 000 1 500 000 1 125 000 2019 3 000 000 1 500 000 1 200 000 2020 4 000 000 2 000 000 1 700 000 2021 3 000 000 1 500 000 1 350 000 2022 3 000 000 1 500 000 1 425 000 2023 3 000 000 1 500 000 1 500 000 3. Numatomi katilinės techniniai rodikliai, įgyvendinus planuojamą šilumos tiekimo įmonės modernizavimo planą, yra: Metai Numatomos sąnaudos ir emisijos, generuojant 1 MWh šilumos tiekimo sistemos katilinėje gamtinės dujos, nm| medžio atliekos, ktm (kietmetriai) CO2 emisijos, t NOX emisijos, kg SO2 emisijos, kg
(5)
(6)
(7)
(8)
(9)
(10)2003 129,6 0,247 0,694 0,001 2004 122,2 0,233 0,655 0,001 2005 61,1 0,32 0,116 0,620 0,001 2006 58,4 0,32 0,111 0,606 0,001 2007 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2008 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2009 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2010 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2011 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2012 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2013 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2014 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2015 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2016 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2017 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2018 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2019 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2020 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2021 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2022 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000 2023 29,2 0,48 0,056 0,595 0,000
  1. Vidutiniškas šilumos srautas iš katilinės yra 50 MW.
  2. Per metus vartotojams parduodama apie 334 GWh šilumos. Laikoma, kad šilumos pardavimas nekis ilgalaikėje perspektyvoje (šilumos pardavimo sumažėjimas dėl atsijungiančių vartotojų ir šilumos taupymų bus kompensuojamas naujų vartotojų atsiradimu).
  3. Numatomos vidutinių patiektos MWh savikainos, ribinės šilumos gamybos sąnaudos, paimamos iš šilumos tiekimo įmonės modernizavimo plano, yra: Metai Numatoma vidutinė patiektos MWh savikaina, Lt Numatomos ribinės šilumos gamybos sąnaudos, Lt/MWh 2003 124,11 62,06 2004 126,59 63,30 2005 116,46 34,94 2006 117,63 36,47 2007 112,92 29,36 2008 114,62 30,95 2009 116,34 32,57 2010 118,08 34,24 2011 119,85 35,96 2012 121,65 37,71 2013 123,48 39,51 2014 125,33 41,36 2015 127,21 43,25 2016 129,12 45,19 2017 131,05 47,18 2018 133,02 49,22 2019 135,01 51,31 2020 137,04 53,45 2021 139,10 55,64 2022 141,18 57,88 2023 143,30 60,19
  4. Kamino aukštis yra 50 m. II. BENDRŲJŲ ŠILDYMO SĄNAUDŲ PASIKEITIMO, VARTOTOJUI ATSIJUNGUS NUO ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMOS, ĮVERTINIMAS
  5. Bendrosios šildymo sąnaudos, vartotojui tiekiant šilumą iš centrinės šilumos tiekimo sistemos, yra: Sąnaudos Vertė, Lt Papildomos investicijos į šilumos generavimo įrangą, tenkančios nagrinėjamo vartotojo galiai (9 punktas) 74 987 Investicijos į šilumos trasų paklojimą (10 punktas) 87 568 Investicijos į šilumos punktų atnaujinimą (11 punktas) 13 341 Ekonominės kuro išlaidos (12 punktas) 626 981 Papildomos šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto sąnaudos (13 punktas) 73 027 Papildomos šilumos tiekimo vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos (14 punktas) 6 470 Išorinės taršos išlaidos (15 punktas) 24 179 IŠ VISO 906 554
  6. Papildomos investicijos į šilumos generavimo (katilinių, elektrinių) įrangos, tenkančios nagrinėjamo vartotojo galiai, išlaikant šilumos tiekimą nagrinėjamam vartotojui, duomenys paimami iš šilumos tiekimo įmonės investicinio modernizavimo plano, įvertinus, kaip investicijų dydis priklauso nuo šilumos poreikio kitimo: Metai Numatomos investicijos į šilumos tiekimo sistemos katilinės modernizavimą, Lt Iš to skaičiaus dalis investicijų, tiesiogiai priklausančių nuo šilumos maksimalaus poreikio, Lt Šios dalies likutinė vertė, pasibaigus vertinamajam laikotarpiui, Lt Diskonto veiksnys Investicijų į šilumos generavimo įrangos modernizavimą dalies, tiesiogiai priklausančios nuo maksimalaus šilumos poreikio, dabartinė vertė, Lt
(11)
(12)
(13)
(14)
(15)
(16)=
(13)x
(15)2003 3 000 000 1 500 000 0 1,000 1 500 000 2004 12 000 000 4 800 000 240 000 0,926 4 444 444 2005 4 000 000 2 800 000 280 000 0,857 2 400 549 2006 8 000 000 3 200 000 480 000 0,794 2 540 263 2007 3 000 000 1 200 000 240 000 0,735 882 036 2008 3 000 000 1 500 000 375 000 0,681 1 020 875 2009 3 000 000 1 500 000 450 000 0,630 945 254 2010 4 000 000 2 000 000 700 000 0,583 1 166 981 2011 3 000 000 1 500 000 600 000 0,540 810 403 2012 3 000 000 1 500 000 675 000 0,500 750 373 2013 3 000 000 1 500 000 750 000 0,463 694 790 2014 3 000 000 1 500 000 825 000 0,429 643 324 2015 4 000 000 2 000 000 1 200 000 0,397 794 228 2016 3 000 000 1 500 000 975 000 0,368 551 547 2017 3 000 000 1 500 000 1 050 000 0,340 510 692 2018 3 000 000 1 500 000 1 125 000 0,315 472 863 2019 3 000 000 1 500 000 1 200 000 0,292 437 836 2020 4 000 000 2 000 000 1 700 000 0,270 540 538 2021 3 000 000 1 500 000 1 350 000 0,250 375 374 2022 3 000 000 1 500 000 1 425 000 0,232 347 568 2023 3 000 000 1 500 000 1 500 000 0,215 321 822 IŠ VISO 17 140 000 22 151 760 9.
  1. Projekto diskonto veiksnys (15 stulpelis) įvertinamas naudojant formulę: kur: DN – diskonto norma (8%); NX – vertinamieji metai; N1 – pirmieji projekto metai (kurių verte perskaičiuojamos sąnaudos ateityje). 9.
  2. Investicijų likutinė vertė 2024 metais perskaičiuojama į jų dabartinę vertę naudojant diskonto veiksnio reikšmę 0,
  3. Visų investicijų vertė, perskaičiavus į 2003 metų vertę, yra: 9.
  4. Papildomos investicijos į šilumos generavimo (katilinių, elektrinių) įrangą, tenkančios nagrinėjamo vartotojo galiai, yra: kur: 200 kW – vartotojo vidutinio vartojimo galia; 50 000 kW – vidutinis šilumos srautas iš katilinės (elektrinės).
  5. Numatomos 145 000 Lt investicijos 2007 metais į šilumos trasų paklojimą, išlaikant šilumos tiekimą nagrinėjamam vartotojui, perskaičiuojamos į dabartinę vertę, panaudojus diskonto veiksnį 0,
  6. Investicijų likutinė vertė, pasibaigus projekto vertinamajam laikotarpiui 2024 metais, yra 95 700 Lt (vertinant naujų trasų tarnavimo laiką, lygų 50 metų), likutinė vertė perskaičiuojama į dabartinę vertę, panaudojus diskonto veiksnį 0,
  7. Investicijų į šilumos trasas dabartinė vertė yra: 145 000 Ltx0,735-95 700 Ltx0,199=87 568 Lt.
  8. Investicijos į šilumos punktų atnaujinimą, išlaikant šilumos tiekimą nagrinėjamam vartotojui, įvertinamos atsižvelgiant į jų amžių (3 metai), numatomą šilumos mazgų tarnavimo laiką, siekiantį 15 metų: Numatomos investicijos 2015 metais įrengti 600 kW galios šilumos mazgą yra 42 000 Lt (1 priedo 2 lentelė). Šios investicijos perskaičiuojamos į dabartinę jų vertę, panaudojus diskonto veiksnį 0,
  9. Investicijų likutinė vertė, pasibaigus projekto vertinamajam laikotarpiui 2024 metais, yra 16 800 Lt. Investicijų į šilumos mazgų atnaujinimą dabartinė vertė yra: 42 000 Ltx0,397-16 800 Ltx0,199=13 341 Lt.
  10. Papildomos kuro sąnaudos, išlaikant šilumos tiekimą nagrinėjamam vartotojui, vertinamos atsižvelgus į nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikius, šilumos nuostolius, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, šilumos tiekimo įmonės katilinių techninius parametrus, ekonomines kuro išlaidas (1 priedo 6 lentelė): Metai Nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai, MWh Šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh Kuro sąnaudos gamtinės dujos, tūkst. nm3 medienos atliekos, ktm (kietmetriai)
(17)
(18)
(19)
(20)=(
(18)+
(19)) x
(6)/1000
(21)= (
(18)+
(19))x
(7)2003 1730,0 120 239,7 0,0 2004 1712,7 120 223,9 0,0 2005 1695,6 120 110,9 581,9 2006 1678,6 120 105,1 576,5 2007 1661,8 120 52,1 856,6 2008 1645,2 49 49,5 814,5 2009 1628,8 49 49,0 806,6 2010 1612,5 49 48,5 798,8 2011 1596,3 49 48,1 791,0 2012 1580,4 49 47,6 783,4 2013 1564,6 49 47,1 775,8 2014 1548,9 49 46,7 768,2 2015 1533,4 49 46,2 760,8 2016 1518,1 49 45,8 753,4 2017 1502,9 49 45,3 746,1 2018 1487,9 49 44,9 738,9 2019 1473,0 49 44,5 731,7 2020 1458,3 49 44,0 724,7 2021 1443,7 49 43,6 717,6 2022 1429,3 49 43,2 710,7 2023 1415,0 49 42,8 703,8 Metai Ekonominė kuro kaina Ekonominės kuro išlaidos, Lt Diskonto veiksnys Ekonominių kuro išlaidų ateityje dabartinė vertė, Lt gamtinės dujos, Lt/tūkst. nm3 medienos atliekos, Lt/ktm (kietmetrį)
(22)
(23)
(24)
(25)=
(23)x
(20)+
(24)x
(21)
(26)
(27)=
(26)x
(25)2003 328,9 32,5 78 827 1,000 78 827 2004 331,9 34,0 74 325 0,926 68 819 2005 334,9 35,6 57 864 0,857 49 609 2006 337,9 37,3 57 019 0,794 45 263 2007 340,9 39,1 51 244 0,735 37 666 2008 343,9 40,9 50 338 0,681 34 259 2009 346,9 42,8 51 529 0,630 32 472 2010 349,9 44,8 52 772 0,583 30 792 2011 352,9 46,9 54 065 0,540 29 210 2012 355,9 49,1 55 407 0,500 27 717 2013 358,9 46,9 53 304 0,463 24 690 2014 361,9 47,6 53 465 0,429 22 930 2015 364,9 48,3 53 618 0,397 21 293 2016 367,9 49,0 53 764 0,368 19 769 2017 370,9 49,7 53 901 0,340 18 351 2018 373,9 50,4 54 031 0,315 17 033 2019 376,9 51,1 54 154 0,292 15 807 2020 379,9 51,8 54 269 0,270 14 667 2021 382,9 52,5 54 377 0,250 13 608 2022 385,9 53,2 54 478 0,232 12 623 2023 385,9 53,2 53 951 0,215 11 575 IŠ VISO 626 981 13. Papildomos šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto sąnaudos, išlaikant šilumos tiekimą nagrinėjamam vartotojui, įvertinamos naudojant indikacinį rodiklį, nustatantį papildomas eksploatavimo sąnaudas katilinėje 4 Lt/MWh: Metai Nagrinėja- mo vartotojo šilumos poreikiai, MWh Šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh Indikacinis rodiklis, įvertinantis papildomas eksploatavimo sąnaudas katilinėje, Lt/MWh Papildomos šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto sąnaudos, Lt Diskonto veiksnys Šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto papildomos sąnaudos dabartine verte, Lt
(28)
(29)
(30)
(31)
(32)=
(31)x (
(29)+
(30))
(33)
(34)=
(32)x
(33)2003 1730,0 120 4 7 400 1,000 7 400 2004 1712,7 120 4 7 331 0,926 6 788 2005 1695,6 120 4 7 262 0,857 6 226 2006 1678,6 120 4 7 194 0,794 5 711 2007 1661,8 120 4 7 127 0,735 5 239 2008 1645,2 49 4 6 777 0,681 4 612 2009 1628,8 49 4 6 711 0,630 4 229 2010 1612,5 49 4 6 646 0,583 3 878 2011 1596,3 49 4 6 581 0,540 3 556 2012 1580,4 49 4 6 518 0,500 3 260 2013 1564,6 49 4 6 454 0,463 2 990 2014 1548,9 49 4 6 392 0,429 2 741 2015 1533,4 49 4 6 330 0,397 2 514 2016 1518,1 49 4 6 268 0,368 2 305 2017 1502,9 49 4 6 208 0,340 2 113 2018 1487,9 49 4 6 148 0,315 1 938 2019 1473,0 49 4 6 088 0,292 1 777 2020 1458,3 49 4 6 029 0,270 1 629 2021 1443,7 49 4 5 971 0,250 1 494 2022 1429,3 49 4 5 913 0,232 1 370 2023 1415,0 49 4 5 856 0,215 1 256 IŠ VISO 73 027 14. Papildomos šilumos tiekimo vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos įvertinamos atsižvelgiant į trasų amžių ir išreiškiamos kaip procentinė dalis nuo trasos atnaujinimo sąnaudų (1 priedo 7 lentelė). Šilumos trasos atnaujinimo vertė yra 145 000 Lt. Trasa atnaujinama 2007 metais: Metai Metinės trasos priežiūros sąnaudos, % nuo trasos įrengimo kainos Papildomos šilumos tiekimo vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos, Lt Diskonto veiksnys Papildomos vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos dabartine verte, Lt
(35)
(36)
(37)
(38)
(39)=
(37)x
(38)2003 0,5 725,0 1,000 725 2004 0,5 725,0 0,926 671 2005 0,5 725,0 0,857 622 2006 0,5 725,0 0,794 576 2007 0,5 725,0 0,735 533 2008 0,0 0,0 0,681 0 2009 0,0 0,0 0,630 0 2010 0,0 0,0 0,583 0 2011 0,5 725,0 0,540 392 2012 0,5 725,0 0,500 363 2013 0,5 725,0 0,463 336 2014 0,5 725,0 0,429 311 2015 0,5 725,0 0,397 288 2016 0,5 725,0 0,368 267 2017 0,5 725,0 0,340 247 2018 0,5 725,0 0,315 229 2019 0,5 725,0 0,292 212 2020 0,5 725,0 0,270 196 2021 0,5 725,0 0,250 181 2022 0,5 725,0 0,232 168 2023 0,5 725,0 0,215 156 IŠ VISO 6470 15. Išorinės taršos išlaidos, išlaikant šilumos tiekimą nagrinėjamam vartotojui, įvertinamos pagal tris deginant kurą į atmosferą išskiriamus junginius: CO2, SO2 ir NOX: Metai Nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai, MWh Šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh Tarša CO2 emisijos, t NOX emisijos, kg SO2 emisijos, kg
(40)
(41)
(42)
(43)=(
(41)+
(42))x
(8)
(44)=(
(41)+
(42))x
(9)
(45)=(
(41)+ 42))x
(10)2003 1730,0 120 456,6 1 283,9 2,4 2004 1712,7 120 426,6 1 199,6 2,2 2005 1695,6 120 211,3 1 125,2 1,1 2006 1678,6 120 200,2 1 089,1 1,1 2007 1661,8 120 99,2 1 060,7 0,5 2008 1645,2 49 94,3 1 008,5 0,5 2009 1628,8 49 93,4 998,7 0,5 2010 1612,5 49 92,5 989,0 0,5 2011 1596,3 49 91,6 979,4 0,5 2012 1580,4 49 90,7 969,9 0,5 2013 1564,6 49 89,8 960,5 0,5 2014 1548,9 49 88,9 951,2 0,5 2015 1533,4 49 88,1 942,0 0,5 2016 1518,1 49 87,2 932,9 0,5 2017 1502,9 49 86,4 923,8 0,5 2018 1487,9 49 85,5 914,9 0,5 2019 1473,0 49 84,7 906,0 0,4 2020 1458,3 49 83,9 897,2 0,4 2021 1443,7 49 83,1 888,6 0,4 2022 1429,3 49 82,3 880,0 0,4 2023 1415,0 49 81,5 871,5 0,4 15.
  1. Vertinant ekonomines (išorines) taršos išlaidas, naudojamasi prielaidomis, nurodytomis 1 priedo 10 lentelėje. 15.
  2. Taip pat naudojamas korekcijos koeficientas, įvertinantis SO2 ir NOX daromos žalos sumažėjimą dėl įrengtų valymo įrenginių ar kamino aukščio, kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę: kur: β – bedimensis koeficientas, parodantis, kokia dalis SO2 ar NOX iš degimo produktų yra išvaloma, filtruojama ar kitaip nukenksminama. Nesant degimo produktų valymo, β = 0; kh – bedimensis koeficientas, koreguojantis žalą pagal žalingų junginių išmetimo aukštį. Jis lygus 225/H2, jeigu žalingi junginiai išmetami į atmosferą H m ir H > 15 m aukštyje. Mūsų atveju H=
  3. Metai Taršos išorinės išlaidos Korekcijos koeficientas Taršos ekonominės išlaidos, Lt Diskonto veiksnys Ekonominių kuro išlaidų ateityje dabartinė vertė, Lt CO2, Lt/t NOX, Lt/kg SO2, Lt/kg
(46)
(47)
(48)
(49)
(50)51)=
(43)x47)+
(44)x
(48)x
(50)+
(45)x
(49)x
(50)
(52)
(53)=
(51)x
(52)2003 0 3000 1300 0,09 347 1,000 347 2004 0 3105 1346 0,09 335 0,926 311 2005 0 3214 1393 0,09 326 0,857 279 2006 0 3326 1441 0,09 326 0,794 259 2007 0 3443 1492 0,09 329 0,735 242 2008 35 3563 1544 0,09 3 624 0,681 2 467 2009 35 3688 1598 0,09 3 600 0,630 2 269 2010 35 3817 1674 0,09 3 577 0,583 2 087 2011 35 3950 1712 0,09 3 554 0,540 1 920 2012 35 4089 1772 0,09 3 531 0,500 1 767 2013 35 4232 1834 0,09 3 510 0,463 1 626 2014 35 4380 1898 0,09 3 488 0,429 1 496 2015 35 4533 1964 0,09 3 467 0,397 1 377 2016 35 4692 2033 0,09 3 447 0,368 1 267 2017 35 4856 2104 0,09 3 427 0,340 1 167 2018 35 5026 2178 0,09 3 408 0,315 1 074 2019 35 5202 2254 0,09 3 389 0,292 989 2020 35 5384 2333 0,09 3 371 0,270 911 2021 35 5572 2415 0,09 3 354 0,250 839 2022 35 5768 2499 0,09 3 337 0,232 773 2023 35 5969 2587 0,09 3 320 0,215 712 IŠ VISO 24 179
  1. Bendrosios sąnaudos, vartotojui tiekiant šilumą decentralizuotai (įrengus gamtinėmis dujomis kūrenamą katilinę prie pastato), yra: Sąnaudos Vertė, Lt Investicijos į gamtinių dujų katilines prie kiekvieno pastato (17 punktas) 294 228 Investicijos į dujotiekio įvado paklojimą (18 punktas) 48 309 Investicijos į dujų tinklo plėtrą (19 punktas) 0 Investicijos į šilumos trasų nuo katilinės iki šildomo pastato paklojimą arba perklojimą (20 punktas) 0 Ekonominės kuro išlaidos (21 punktas) 754 718 Individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos (22 punktas) 20 835 Papildomos dujotiekio eksploatavimo ir remonto sąnaudos (23 punktas) 1 181 Išorinės taršos išlaidos (24 punktas) 101 015 IŠ VISO 1 220 286
  2. Investicijos į gamtinių dujų katilines prie kiekvieno pastato, įvertinant katilinių tarnavimo laiką, nustatomos pasinaudojant 1 priedo 3 lentele: 17.
  3. Investicija į 600 kW gamtinėmis dujomis kūrenamos II kategorijos katilinės įrengimą būtų: 72 000 Lt+290 Lt/kWx600 kW = 246 000 Lt. 17.
  4. Katilinės tarnavimo trukmė yra 15 metų. Todėl numatoma, kad 2018 metais reikės papildomai 246000 Lt skirti nusidėvėjusiai katilinei atnaujinti. Šios investicijos perskaičiuojamos į dabartinę jų vertę panaudojus diskonto veiksnį 0,
  5. 17.
  6. Investicijų likutinė vertė, pasibaigus projekto vertinamajam laikotarpiui 2024 metais, yra 147 600 Lt. 17.
  7. Investicijų į gamtinių dujų katilų įrengimą ir atnaujinimą dabartinė vertė yra: 246 000 Lt+246 000 Ltx0,315-147 600 Ltx0,199=294 228 Lt.
  8. Investicijos į dujotiekio įvado paklojimą, įrengiant individualią gamtinėmis dujomis kūrenamą katilinę prie nagrinėjamo pastato, įvertinamos naudojant apytikslį rodiklį, įvertinant investicijas vienam įrengtam dujinio prietaiso generuojamo šiluminio galingumo vienetui (pagal 1 priedo 3.2 punktą) 91 Lt/kW: 91 Lt/kWx600 kW = 54 600 Lt. 18.
  9. Įvertinus, kad naujų dujotiekių tarnavimo laikas yra lygus 50 metų, investicijų likutinė vertė, pasibaigus projekto vertinamajam laikotarpiui 2024 metais, yra 31 668 Lt. 18.
  10. Investicijų į dujotiekio įvado paklojimą dabartinė vertė yra: 546 000 Lt – 31 668 Ltx0,199=48 309 Lt.
  11. Investicijos į dujų tinklo plėtrą, įrengiant individualią gamtinėmis dujomis kūrenamą katilinę prie nagrinėjamo pastato, šiuo atveju yra nevertinamos, kadangi nagrinėjamame rajone yra atvestas gamtinių dujų tinklas.
  12. Investicijos į šilumos trasų nuo katilinės iki šildomo pastato paklojimą arba perklojimą, įrengiant individualią gamtinėmis dujomis kūrenamą katilinę prie nagrinėjamo pastato, nėra nagrinėjamos, kadangi pastatas stovi prie pat katilinės.
  13. Kuro sąnaudos, šilumą generuojant individualioje gamtinėmis dujomis kūrenamoje katilinėje, įrengtoje prie nagrinėjamo pastato, vertinamos atsižvelgus į nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikius, šilumos nuostolius tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, numatomą vidutinį metinį katilinės efektyvumą (pagal 1 priedo 5 lentelę), šiuo atveju 91%, ekonomines kuro išlaidas (1 priedo 6 lentelė): Metai Nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai, MWh Šilumos nuostoliai tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh Kuro sąnaudos: gamtinės dujos, tūkst. nm3
(54)
(55)
(56)
(57)2003 1730,0 0 118,2 2004 1712,7 0 118,2 2005 1695,6 0 118,2 2006 1678,6 0 118,2 2007 1661,8 0 118,2 2008 1645,2 0 118,2 2009 1628,8 0 118,2 2010 1612,5 0 118,2 2011 1596,3 0 118,2 2012 1580,4 0 118,2 2013 1564,6 0 118,2 2014 1548,9 0 118,2 2015 1533,4 0 118,2 2016 1518,1 0 118,2 2017 1502,9 0 118,2 2018 1487,9 0 118,2 2019 1473,0 0 118,2 2020 1458,3 0 118,2 2021 1443,7 0 118,2 2022 1429,3 0 118,2 2023 1415,0 0 118,2 Metai Ekonominė kuro kaina: gamtinės dujos, Lt/ tūkst. nm3 Ekonominės kuro išlaidos, Lt Diskonto veiksnys Ekonominių kuro išlaidų ateityje dabartinė vertė, Lt
(58)
(59)
(60)=
(59)x
(57)
(61)
(62)=
(60)x
(61)2003 351,5 71 853 1,000 71 853 2004 354,7 71 782 0,926 66 465 2005 357,9 71 706 0,857 61 476 2006 361,1 71 623 0,794 56 857 2007 364,3 71 536 0,735 52 581 2008 367,6 71 462 0,681 48 636 2009 370,8 71 363 0,630 44 971 2010 374,0 71 259 0,583 41 579 2011 377,2 71 150 0,540 38 440 2012 380,4 71 036 0,500 35 536 2013 383,6 70 917 0,463 32 848 2014 386,8 70 794 0,429 30 362 2015 390,0 70 666 0,397 28 062 2016 393,2 70 533 0,368 25 935 2017 396,4 70 396 0,340 23 967 2018 399,7 70 272 0,315 22 153 2019 402,9 70 126 0,292 20 469 2020 406,1 69 977 0,270 18 913 2021 409,3 69 823 0,250 17 473 2022 412,5 69 665 0,232 16 142 2023 412,5 68 968 0,215 14 797 IŠ VISO 754 71
  1. Individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos, šilumą generuojant individualioje gamtinėmis dujomis kūrenamoje katilinėje, įrengtoje prie nagrinėjamo pastato, yra įvertinamos atsižvelgiant į katilinės galią ir susideda iš dviejų komponentų: 22.
  2. darbo jėgos kainos (1 priedo 8 lentelė), skaičiuojant 0, 05%/kW prižiūrinčio personalo; 22.
  3. medžiagų, įrangos sąnaudų, skaičiuojant – 5 Lt/kW; (čia kW yra pastato vidutinio šilumos vartojimo vartojimo galia – 200 kW). Metai Darbo jėgos ekonominė kaina, Lt/mėn. Individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos. Darbo jėgos kaina, Lt Individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos. Medžiagų, įrangos sąnaudos, Lt Diskonto veiksnys Individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos dabartine verte, Lt
(63)
(64)
(65)=
(64)x 0,05%x200x12
(66)=5x200
(67)
(68)=
(67)x (
(66)+
(65)) 2003 543 652 1 000 1,000 1 652 2004 569 683 1 000 0,926 1 558 2005 596 715 1 000 0,857 1 471 2006 624 749 1 000 0,794 1 388 2007 653 784 1 000 0,735 1 311 2008 684 821 1 000 0,681 1 239 2009 716 859 1 000 0,630 1 172 2010 749 899 1 000 0,583 1 108 2011 785 942 1 000 0,540 1 049 2012 821 985 1 000 0,500 993 2013 860 1 032 1 000 0,463 941 2014 900 1 080 1 000 0,429 892 2015 943 1 132 1 000 0,397 846 2016 972 1 166 1 000 0,368 797 2017 1 002 1 202 1 000 0,340 750 2018 1 033 1 240 1 000 0,315 706 2019 1 065 1 278 1 000 0,292 665 2020 1 098 1 318 1 000 0,270 626 2021 1 132 1 358 1 000 0,250 590 2022 1 167 1 400 1 000 0,232 556 2023 1 203 1 444 1 000 0,215 524 IŠ VISO 20 835 23. Papildomos dujotiekio eksploatavimo ir remonto sąnaudos, įrengus gamtinėmis dujomis kūrenamą katilinę prie nagrinėjamo pastato, įvertinamos kaip procentinė dalis nuo dujotiekių atnaujinimo sąnaudų, t. y 0,2% nuo visų investicijų dujotiekiams perkloti (54 600 Lt), t. y. – 54 600 Ltx0,002=109,2 Lt: Metai Metinės trasos priežiūros sąnaudos; % nuo trasos tiesimo kainos Papildomos dujotiekio, eksploatavimo ir remonto sąnaudos, Lt Diskonto veiksnys Papildomos dujotiekio, eksploatavimo ir remonto sąnaudos dabartine verte, Lt
(69)
(70)
(71)
(72)
(73)=
(71)x
(72)2003 0,2 109,2 1,000 109 2004 0,2 109,2 0,926 101 2005 0,2 109,2 0,857 94 2006 0,2 109,2 0,794 87 2007 0,2 109,2 0,735 80 2008 0,2 109,2 0,681 74 2009 0,2 109,2 0,630 69 2010 0,2 109,2 0,583 64 2011 0,2 109,2 0,540 59 2012 0,2 109,2 0,500 55 2013 0,2 109,2 0,463 51 2014 0,2 109,2 0,429 47 2015 0,2 109,2 0,397 43 2016 0,2 109,2 0,368 40 2017 0,2 109,2 0,340 37 2018 0,2 109,2 0,315 34 2019 0,2 109,2 0,292 32 2020 0,2 109,2 0,270 30 2021 0,2 109,2 0,250 27 2022 0,2 109,2 0,232 25 2023 0,2 109,2 0,215 23 IŠ VISO 1 181
  1. Išorinės taršos išlaidos, šilumą generuojant individualioje gamtinėmis dujomis kūrenamoje katilinėje, įrengtoje prie nagrinėjamo pastato, įvertinamos pagal tris deginant kurą į atmosferą išskiriamus junginius: CO2, SO2 ir NOX: 24.
  2. Generuojant šilumą individualia gamtinėmis dujomis kūrenama katiline, generuojant 1 MWh šilumos emisijos yra: CO2 0,225 t/MWh, SO2 0,01 kg/MWh, NOX 0,316 kg/MWh: Metai Nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai, MWh Šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh Tarša CO2 emisijos, t NOX emisijos, kg SO2 emisijos, kg
(74)
(75)
(76)
(77)=(
(75)+
(76))x0,225
(78)=(
(75)+
(76))x0,316
(79)=(
(75)+
(76))x0,01 2003 1730,0 0 389,4 547,5 2,1 2004 1712,7 0 385,5 542,0 2,0 2005 1695,6 0 381,7 536,6 2,0 2006 1678,6 0 377,9 531,3 2,0 2007 1661,8 0 374,1 525,9 2,0 2008 1645,2 0 370,3 520,7 2,0 2009 1628,8 0 366,6 515,5 1,9 2010 1612,5 0 363,0 510,3 1,9 2011 1596,3 0 359,3 505,2 1,9 2012 1580,4 0 355,7 500,2 1,9 2013 1564,6 0 352,2 495,2 1,9 2014 1548,9 0 348,7 490,2 1,8 2015 1533,4 0 345,2 485,3 1,8 2016 1518,1 0 341,7 480,5 1,8 2017 1502,9 0 338,3 475,7 1,8 2018 1487,9 0 334,9 470,9 1,8 2019 1473,0 0 331,6 466,2 1,7 2020 1458,3 0 328,3 461,5 1,7 2021 1443,7 0 325,0 456,9 1,7 2022 1429,3 0 321,7 452,3 1,7 2023 1415,0 0 318,5 447,8 1,7 24.2. Vertinant ekonomines (išorines) taršos išlaidas, naudojamasi prielaidomis, nurodytomis 1 priedo 10 lentelėje: Metai Taršos išorinės išlaidos Korekcijos koeficientas Taršos ekonominės išlaidos, Lt Diskonto veiksnys Ekonominių kuro išlaidų ateityje dabartinė vertė, Lt CO2, Lt/t NOX, Lt/kg SO2, Lt/kg
(80)
(81)
(82)
(83)
(84)
(85)=
(77)x
(81)+
(78)x
(82)x
(84)+
(79)x
(83)x
(84)
(86)
(87)=
(86)x
(85)2003 0 3000 1300 1 1 645,2 1,000 1 645 2004 0 3105 1346 1 1 685,8 0,926 1 560 2005 0 3214 1393 1 1 727,5 0,857 1 481 2006 0 3326 1441 1 1 769,8 0,794 1 404 2007 0 3443 1492 1 1 813,8 0,735 1 333 2008 35 3563 1544 1 14 820,0 0,681 10 086 2009 35 3688 1598 1 14 736,3 0,630 9 286 2010 35 3817 1674 1 14 651,8 0,583 8 549 2011 35 3950 1712 1 14 575,6 0,540 7 874 2012 35 4089 1772 1 14 499,5 0,500 7 253 2013 35 4232 1834 1 14 425,4 0,463 6 681 2014 35 4380 1898 1 14 353,8 0,429 6 156 2015 35 4533 1964 1 14 284,7 0,397 5 672 2016 35 4692 2033 1 14 218,4 0,368 5 228 2017 35 4856 2104 1 14 154,3 0,340 4 819 2018 35 5026 2178 1 14 092,9 0,315 4 442 2019 35 5202 2254 1 14 034,2 0,292 4 096 2020 35 5384 2333 1 13 978,0 0,270 3 777 2021 35 5572 2415 1 13 924,2 0,250 3 484 2022 35 5768 2499 1 13 873,8 0,232 3 214 2023 35 5969 2587 1 13 825,2 0,215 2 966 IŠ VISO 101 015
  1. Bendrųjų sąnaudų pasikeitimas, nagrinėjamam vartotojui atsijungus nuo šilumos tiekimo sistemos, yra bendrųjų sąnaudų, vartotojui tiekiant šilumą iš centrinės šilumos tiekimo sistemos (8 punktas), ir bendrųjų sąnaudų, šilumą generuojant individualioje gamtinėmis dujomis kūrenamoje katilinėje, įrengtoje prie nagrinėjamo pastato (16 punktas), skirtumas: 1 220 286 Lt – 906 554 Lt=313 733 Lt. Šiuo atveju, vartotojui atsijungus nuo šilumos tiekimo sistemos, bendrosios sąnaudos padidėja 313 733 Lt. III. VIDUTINIŲ ŠILUMOS TIEKIMO SĄNAUDŲ PADIDĖJIMO SKAIČIUOTĖ
  2. Vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra skaičiuojamos kaip ilgo laikotarpio sąnaudos patiekiant šilumos energijos vienetą visiems vartotojams Lt/MWh: Metai Numatoma vidutinė patiektos kWh savikaina, Lt/MWh Numatomos ribinės šilumos gamybos sąnaudos, Lt/MWh Diskonto veiksnys Diskontuota vidutinė patiektos kWh savikaina, Lt/MWh Diskontuotos ribinės šilumos gamybos sąnaudos, Lt/MWh
(88)
(89)
(90)
(91)
(92)=
(89)x
(91)
(93)=
(90)x
(91)2003 124,11 62,06 1,000 124,11 62,06 2004 126,59 63,30 0,926 117,22 58,61 2005 116,46 34,94 0,857 99,85 29,95 2006 117,63 36,47 0,794 93,38 28,95 2007 112,92 29,36 0,735 83,00 21,58 2008 114,62 30,95 0,681 78,01 21,06 2009 116,34 32,57 0,630 73,31 20,53 2010 118,08 34,24 0,583 68,90 19,98 2011 119,85 35,96 0,540 64,75 19,43 2012 121,65 37,71 0,500 60,86 18,87 2013 123,48 39,51 0,463 57,19 18,30 2014 125,33 41,36 0,429 53,75 17,74 2015 127,21 43,25 0,397 50,52 17,18 2016 129,12 45,19 0,368 47,48 16,62 2017 131,05 47,18 0,340 44,62 16,06 2018 133,02 49,22 0,315 41,93 15,52 2019 135,01 51,31 0,292 39,41 14,98 2020 137,04 53,45 0,270 37,04 14,44 2021 139,10 55,64 0,250 34,81 13,92 2022 141,18 57,88 0,232 32,71 13,41 2023 143,30 60,19 0,215 30,74 12,91 IŠ VISO 10,818 1 334 472 27. Vidutinė ilgo laikotarpio patiektos šilumos savikaina apskaičiuojama taip: 28. Vidutinės ilgo laikotarpio ribinės šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos taip: 29. Nagrinėjamo vartotojo charakteristikos yra šios: Metai Nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai, MWh Šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh Diskonto veiksnys Diskontuoti nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai, MWh Diskontuoti šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh
(94)
(95)
(96)
(97)
(98)=
(95)x
(97)
(99)=
(96)x
(97)2003 1730,0 120 1,000 1730,0 120,0 2004 1712,7 120 0,926 1585,8 111,1 2005 1695,6 120 0,857 1453,7 102,9 2006 1678,6 120 0,794 1332,5 95,3 2007 1661,8 120 0,735 1221,5 88,2 2008 1645,2 49 0,681 1119,7 33,3 2009 1628,8 49 0,630 1026,4 30,9 2010 1612,5 49 0,583 940,9 28,6 2011 1596,3 49 0,540 862,5 26,5 2012 1580,4 49 0,500 790,6 24,5 2013 1564,6 49 0,463 724,7 22,7 2014 1548,9 49 0,429 664,3 21,0 2015 1533,4 49 0,397 609,0 19,5 2016 1518,1 49 0,368 558,2 18,0 2017 1502,9 49 0,340 511,7 16,7 2018 1487,9 49 0,315 469,0 15,4 2019 1473,0 49 0,292 430,0 14,3 2020 1458,3 49 0,270 394,1 13,2 2021 1443,7 49 0,250 361,3 12,3 2022 1429,3 49 0,232 331,2 11,4 2023 1415,0 49 0,215 303,6 10,5 IŠ VISO 10,818 17 421 836,3
  1. Vidutiniški ilgo laikotarpio nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai yra:
  2. Vidutiniški ilgo laikotarpio šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, yra:
  3. Sumažėjusios pastoviosios sąnaudos, atsisakant šilumos tiekimo nagrinėjamiems vartotojams, yra: 32.
  4. investicijos į šilumos trasų paklojimą (10 punktas) – 87 568 Lt; 32.
  5. investicijos į šilumos punktų atnaujinimą (11 punktas) – 13 341 Lt; 32.
  6. papildomos šilumos tiekimo vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos (14 punktas) – 6 470 Lt; 32.
  7. visos sumažėjusios pastoviosios sąnaudos, atsisakant šilumos tiekimo nagrinėjamiems vartotojams: 107 379 Lt; 32.
  8. vidutiniškai per metus sumažėja pastoviosios sąnaudos:
  9. Metinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems vartotojams padidėjimas, netiekiant šilumos nagrinėjamam vartotojui, yra: kur: 1610 MWh – vidutiniški ilgo laikotarpio nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai per metus; 123,31 Lt/MWh – vidutinė ilgo laikotarpio patiektos šilumos savikaina; 77,5 MWh – vidutiniški ilgo laikotarpio šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui; 43,6 Lt/MWh – vidutinės ilgo laikotarpio ribinės šilumos gamybos sąnaudos; 9926 Lt – vidutiniškas šilumos tiekimo įmonės pastoviųjų sąnaudų sumažėjimas per metus.
  10. Vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų padidėjimas apskaičiuojamas taip: kur: 1610 MWh – vidutiniški ilgo laikotarpio nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai per metus; 123,31 Lt/MWh – vidutinė ilgo laikotarpio patiektos šilumos savikaina; 334 000 MWh – vidutiniškas ilgo laikotarpio parduodamos visiems vartotojams šilumos kiekis; 114 977 Lt – šilumos tiekimo sąnaudų likusiems vartotojams padidėjimas, netiekiant šilumos nagrinėjamam vartotojui. Vartotojui atsijungus, likusiems vartotojams tiekiamos šilumos savikaina paauga vidutiniškai 0,346 Lt/MWh. IV. MOKĖTINOS KOMPENSACIJOS SKAIČIUOTĖ
  11. Kompensacijos dydis, kuris turi padengti šilumos tiekimo likusiems vartotojams vidutinių sąnaudų padidėjimą bei atsižvelgti į išorinių taršos išlaidų padidėjimą ar sumažėjimą, naudojant 1 priede pateiktas prielaidas arba kitus objektyvius duomenis, nustatomas naudojant formulę: kur: Qvar – per metus vartotojo suvartojama šiluma, MWh (2004 metais planuojamas šilumos suvartojimas
(18)stulpelis, 2004 metų eilutė, 1712 MWh); QŠ.N – metiniai šilumos nuostoliai šilumos trasos įvade, kuriuo šiluma tiekiama nagrinėjamam vartotojui, MWh (
(19)stulpelis, 2004 metų eilutė, 120 MWh); Kvid – šilumos tiekėjo parduodamos šilumos vidutinė savikaina, Lt/MWh (
(89)stulpelis, 2004 metų eilutė, 126,59 Lt/MWh); Kpal – šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, Lt/MWh (
(90)stulpelis, 2004 metų eilutė, 63,30 Lt/MWh); Etinkl – metinės šilumos trasų įvado, kuriuo šiluma tiekiama nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos (
(37)stulpelis, 2004 metų eilutė, 725 Lt); Ejeg – papildomos metinės šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto sąnaudos, atsirandančios dėl šilumos tiekimo nagrinėjamam vartotojui (
(32)stulpelis, 2004 metų eilutė, 7331 Lt); CCŠT – papildomos metinės išorinės taršos išlaidos, atsirandančios deginant kurą šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainėje, įvertinant papildomai sudeginamą kurą, reikalingą šilumai patiekti nagrinėjamam vartotojui (
(51)stulpelis, 2004 metų eilutė, 335 Lt); CDEC – metinės išorinės taršos išlaidos, atsirandančios deginant kurą individualioje katilinėje (
(85)stulpelis, 2004 metų eilutė, 1727,5 Lt). 36. Mokėtina kompensacija 2004 metais yra: ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.