← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VYNUOGIŲ VEISLIŲ PRIVALOMŲ POŽYMIŲ TIKRINIMO IR ĮVERTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VYNUOGIŲ VEISLIŲ PRIVALOMŲ POŽYMIŲ TIKRINIMO IR ĮVERTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2003 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 3D-337 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 104-3701) 3, 5, 6 ir 7 straipsniais, Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo (Žin., 2001, Nr. 102-3623) 3 straipsniu ir 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir siekdamas užtikrinti tinkamą vynuogių veislių įvertinimą, atliekant išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus:

  1. Tvirtinu Vynuogių veislių privalomų požymių tikrinimo ir įvertinimo taisykles (pridedama).
  2. Pavedu Lietuvos valstybiniam augalų veislių tyrimo centrui organizuoti vynuogių veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų atlikimą, vadovaujantis šio įsakymo 1 punktu patvirtintomis Vynuogių veislių privalomų požymių tikrinimo ir įvertinimo taisyklėmis. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-337 VYNUOGIŲ VEISLIŲ PRIVALOMŲ POŽYMIŲ TIKRINIMO IR ĮVERTINIMO TAISYKLĖS Parengta pagal 1972 m. balandžio 14 d. Europos Komisijos direktyvą Nr. 72/169/EEB, nustatančią tikrintinus vynuogių veislių požymius ir minimalius tikrinimo reikalavimus. I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  3. Vynuogių veislių privalomų požymių tikrinimo ir įvertinimo taisyklių (toliau – taisyklės) tikslas – užtikrinti, kad būtų tinkamai atlikti vynuogių veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai.
  4. Šios taisyklės taikomos atliekant fizinių ir juridinių asmenų sukurtų vynuogių veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus.
  5. Sukurtos veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimams atlikti Lietuvos valstybiniam augalų veislių tyrimo centrui turi būti pateiktas nustatytas dauginamosios medžiagos kiekis. II. SĄVOKOS
  6. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 102-3623) ir Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 104-3701). III. VYNUOGIŲ VEISLIŲ PRIVALOMŲ MORFOLOGINIŲ POŽYMIŲ TIKRINIMAS IR ĮVERTINIMAS
  7. Atliekant vynuogių veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus, turi būti tikrinami ir įvertinami šie vynuogių veislių morfologiniai požymiai: 5.
  8. lapo pumpuro, kuris formuojasi ant augančios 10-20 cm ilgio šakelės: 5.1.
  9. forma; 5.1.
  10. spalva (pumpurui skleidžiantis stebėti jo nusispalvinimą antocianu); 5.1.
  11. plaukuotumas; 5.
  12. nesumedėjusi šakelė (stebima žydėjimo metu): 5.2.
  13. forma ir kontūrai išilginiame pjūvyje; 5.2.
  14. plaukuotumas; 5.
  15. sumedėjęs ūglis: 5.3.
  16. paviršius; 5.3.
  17. tarpubamblis; 5.
  18. ūselių išsidėstymas; 5.
  19. jaunų lapelių, kurie formuojasi ant augančios 10-30 cm ilgio šakelės viršūnės (stebima nuo visiškai išsivysčiusių pirmųjų 3 lapelių): 5.5.
  20. spalva; 5.5.
  21. plaukuotumas; 5.
  22. subrendusio lapo (esančio tarp 8 ir 11 bamblio): 5.6.
  23. pagrindinė forma; 5.6.
  24. lapo skilčių skaičius; 5.6.
  25. lapkočio įpjova; 5.6.
  26. šoninių viršutinių ir apatinių įpjovų gylis; 5.6.
  27. apatinės lapo dalies paviršiaus plaukuotumas; 5.6.
  28. paviršius; 5.6.
  29. krašto dantytumas; pridedama subrendusio lapo nuotrauka arba piešinys ar aiškus jo atspaudas; 5.
  30. žiedas: akivaizdi lytis; 5.
  31. vynuogių kekė, subrendusi pramoniniam perdirbimui (stalo vynuogių ir vynuogių, skirtų vyno gamybai, veislėms): 5.8.
  32. forma; 5.8.
  33. dydis; 5.8.
  34. lapkočio ilgis; 5.8.
  35. vidutinis svoris gramais; 5.8.
  36. skynimo laikas; 5.8.
  37. kekės kompaktiškumas; pridedama vynuogių kekės nuotrauka; 5.
  38. uogų, subrendusių pramoniniam perdirbimui (stalo vynuogių ir vynuogių, skirtų vyno gamybai, veislių): 5.9.
  39. forma; 5.9.
  40. forma, įvertinant vidutinį svorį; 5.9.
  41. spalva; 5.9.
  42. odelė (stalo vynuogių veislių); 5.9.
  43. sėklų skaičius (stalo vynuogių veislių); 5.9.
  44. minkštimas; 5.9.
  45. sultys; 5.9.
  46. skonis; pridedamos uogų ir sėklų nuotraukos iš dviejų pusių ir iš profilio (stalo vynuogių ir vynuogių, skirtų vyno gamybai, veislių). IV. VYNUOGIŲ VEISLIŲ PRIVALOMŲ FIZIOLOGINIŲ POŽYMIŲ TIKRINIMAS IR ĮVERTINIMAS
  47. Atliekant vynuogių veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus turi būti tikrinami ir įvertinami šie fiziologiniai veislių požymiai: 6.
  48. vegetaciniai požymiai: 6.1.
  49. pumpurų sprogimo data: kai pusė pumpurų ant normaliai apgenėtos šakelės sprogsta ir pasirodo vidiniai plaukeliai; 6.1.
  50. pilno žydėjimo data: kai yra prasiskleidusi pusė tiriamos veislės vynuogių žiedų; 6.1.
  51. subrendimas (stalo vynuogių ir vynuogių, skirtų vyno gamybai, veislių), taip pat vynuogių misos tankumas arba tikėtinas laipsnis, jos rūgštingumas ir atitinkamas vynuogių derlingumas, išreikštas kilogramais iš hektaro, lyginant su viena arba daugiau kontrolinių veislių, skaičiuojant jų galimą derlių iš panašaus dydžio laukelių; 6.
  52. auginimo požymiai: 6.2.
  53. augimo energija; 6.2.
  54. augimo išvaizda (pirmojo vaisių vedančio pumpuro padėtis, dydis); 6.2.
  55. produkcija: 6.2.3.
  56. reguliarumas; 6.2.3.
  57. derlius; 6.2.3.
  58. anomalijos; 6.2.
  59. atsparumas arba jautrumas: 6.2.4.
  60. nepalankioms sąlygoms; 6.2.4.
  61. pesticidams; 6.2.4.
  62. vynuogių polinkiui sutrūkinėti; 6.2.
  63. funkcionavimas dauginant vegetatyviniu būdu: 6.2.5.
  64. skiepijimas; 6.2.5.
  65. dauginimas pjaustant; 6.
  66. panaudojimas: 6.3.
  67. vynuogių veislių, skirtų vyno gamybai; 6.3.
  68. stalo vynuogių veislių; 6.3.
  69. kaip poskiepių; 6.3.
  70. pramoniniam naudojimui.
  71. Fenologinės datos yra nustatomos palyginant tiriamą veislę su viena arba daugiau kontrolinių veislių. V. MINIMALŪS REIKALAVIMAI ATLIEKANT VYNUOGIŲ VEISLIŲ IŠSKIRTINUMO, VIENODUMO IR STABILUMO TYRIMUS
  72. Kompetentinga institucija, atliekanti vynuogių veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus, turi pateikti šią informaciją: 8.
  73. informaciją apie ekologines sąlygas: 8.1.
  74. vietą; 8.1.
  75. geografines sąlygas: 8.1.2.
  76. ilgumą; 8.1.2.
  77. platumą; 8.1.2.
  78. aukštį virš jūros lygio; 8.1.2.
  79. vietovės padėtį ir nuolaidumą; 8.1.
  80. klimatines sąlygas; 8.1.
  81. dirvožemio tipą.
  82. Atliekant vynuogių veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus, turi būti laikomasi šių techninių procedūrų: 9.
  83. stalo vynuogių ir vynuogių, skirtų vyno gamybai, veislėms: 9.1.
  84. tiriamos 24 vynuogių veislės, jeigu įmanoma, įskiepytos į keletą skirtingų veislių poskiepių mažiausiai 3 derėjimo metus; 9.1.
  85. tiriama mažiausiai dviejose vietose su skirtingomis ekologinėmis sąlygomis; 9.1.
  86. paimti skiepai turi būti tikrinami, įskiepijant juos mažiausiai į 3 vynuogių veislių poskiepius; 9.
  87. šakniaatžalinėms veislėms: 9.2.
  88. tiriamos 5 vynuogės su mažiausiai 2 skirtingomis augimo išvaizdos formomis, praėjus 5 metams po sodinimo dviejose vietose su skirtingomis ekologinėmis sąlygomis; 9.2.
  89. paimtas skiepas turi būti tikrinamas lyginant jį mažiausiai su 3 vynuogių veislių skiepais.
  90. Vynuogių veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai laikomi atliktais, kai nustatomi visi šių taisyklių 5, 6, 7, 8 ir 9 punktuose nurodyti požymiai. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.