LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 60 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-2262 2003 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1124 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 1566 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (toliau vadinama – Įstatymo projektas) Nr. IXP-2262 dėl šių priežasčių: 1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimų, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41
(1)-1131) analizė rodo, kad Lietuvoje įgyvendintas valdžių padalijimo principas. Valstybės valdymo sąranga – parlamentinės respublikos valdymo forma lemia Lietuvos Respublikos Vyriausybės priklausomybę nuo Lietuvos Respublikos Seimo paramos ir pasitikėjimo ja. Tokia valstybės sąranga įtvirtina parlamento prioritetą sudarant Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prižiūrint jos veiklą, bet jokiu būdu neatmeta vykdomosios valdžios savarankiškumo. Pareigų suderinamumo galimybė neprieštarauja parlamentinės demokratijos funkcionavimo logikai.
- Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalies norma atspindi Lietuvos valstybės konstitucingumo tradicijų tęstinumą ir perimamumą (Valstybės Tarybos narių ir Ministrų kabineto pareigų suderinamumas numatytas dar 1918 metų Lietuvos valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatinių dėsnių 20 paragrafe).
- Svarstytini Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai. Visų pirma, šis Įstatymo projektas neturėtų būti siejamas su konkretaus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo išvadomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas įstatymų nustatyta tvarka sprendžia, ar įstatymai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija. Aiškinamajame rašte pateikti argumentai iš esmės abejotini: siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją, vadovaujantis išvadomis, prie kurių priėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas pačią Lietuvos Respublikos Konstituciją. Antra, diskutuotinas aiškinamojo rašto teiginys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 99 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija yra vientisas teisės aktas. Taigi visi Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai turi būti vertintini kaip vientisa sistema, todėl nebūtina kituose Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniuose kartoti jau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytų normų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 99 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, draudžianti Ministrui Pirmininkui ir ministrams eiti bet kokias renkamas ar skiriamas pareigas, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytąjį pagal pareigas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir užmokestį už kūrybinę veiklą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalies nuostata teisiškai vertintina kaip bendros Lietuvos Respublikos Konstitucijos 99 straipsnyje suformuluotos taisyklės išimtis, numatanti, kad Ministru Pirmininku ir ministru gali būti skiriamas asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos Seimo narys. Sistemiškai aiškinant minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas, darytina išvada, kad šių straipsnių normos viena kitą papildo, bet jokiu būdu viena kitai neprieštarauja. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Teisingumo ministras Vytautas Markevičius ______________