Treaty

Treaty IV PRIEDAS Stojimo akto 22 straipsnyje nurodytas sąrašas

1. ŽEMĖS ŪKIS Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies II antraštinė dalis „Žemės ūkis“
2. Bendrija perima stojimo dieną naujųjų valstybių narių turimas valstybės atsargas, sukauptas dėl jų rinkos rėmimo politikos, ta verte, kuri susidaro dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1883/78, nustatančio intervencijų finansavimo iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus bendrąsias taisykles[1], 8 straipsnio taikymo. Minėtos atsargos perimamos tik tada, jei minėtų produktų valstybės intervencija yra numatyta Bendrijos taisyklėse ir jei šios atsargos atitinka Bendrijos intervencijos reikalavimus.
3. Bet kokio produkto atsargos, tiek privačios, tiek valstybinės, įstojimo dieną esančios laisvoje apyvartoje naujųjų valstybių narių teritorijoje ir viršijančios kiekį, kurį būtų galima laikyti įprastinėmis perkeliamosiomis atsargomis, turi būti pašalintos naujųjų valstybių narių sąskaita. „Įprastinių perkeliamųjų atsargų“ sąvoka apibrėžiama kiekvienam produktui, remiantis kiekvienos bendros rinkos organizavimo specifiniais kriterijais ir tikslais.
4. 1 dalyje nurodytos atsargos išskaičiuojamos iš kiekio, viršijančio įprastines perkeliamąsias atsargas.
5. Komisija įgyvendina ir taiko pirmiau išdėstytas priemones Tarybos reglamento (EB) 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo[2] 13 straipsnyje nustatyta tvarka arba prireikus – Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo[3] 42 straipsnio 2 dalyje ar atitinkamuose kitų reglamentų dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo straipsniuose nustatyta tvarka, arba pagal taikytinuose teisės aktuose nustatytą atitinkamo komiteto procedūrą. Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies VI antraštinės dalies 1 skyrius „Konkurencijos taisyklės“ Nepažeidžiant procedūros, taikomos EB sutarties 88 straipsnyje numatytai esamai pagalbai, pagalbos schemos ir individuali pagalba, teikiama veiklai, susijusiai su EB sutarties I priede išvardytų produktų, išskyrus žuvininkystės produktus ir iš jų pagamintus produktus, gamyba, perdirbimu ir prekyba, pradėtos taikyti naujojoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos ir toliau taikomos po tos dienos, laikomos esama pagalba, kaip numatyta EB sutarties 88 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į šias sąlygas: – Komisijai pranešama apie pagalbos priemones per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos. Šiame pranešime turi būti nurodomas kiekvienos tokios priemonės teisinis pagrindas. Laikoma, kad apie esamas pagalbos priemones ir ketinimą teikti ar keisti pagalbą, apie kuriuos Komisijai buvo pranešta iki įstojimo dienos, buvo pranešta įstojimo dieną. Komisija paskelbia tokios pagalbos sąrašą. Tokios pagalbos priemonės laikomos „esama“ pagalba, kaip numatyta EB sutarties 88 straipsnio 1 dalyje, iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos. Prireikus naujosios valstybės narės pakeičia šias pagalbos priemones, kad jos atitiktų Komisijos taikomas gaires, ne vėliau kaip iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos. Po šios dienos bet kokia šių gairių neatitinkanti pagalba laikoma nauja pagalba. [1] OL L 216, 1978 8 5, p.
6. [2] OL L 160, 1999 6 26, p.
7. [3] OL L 178, 2001 6 30, p. 1.