Treaty

Treaty VI PRIEDAS Stojimo akto 24 straipsnyje nurodytas sąrašas: Estija 1. LAISVAS ASMENŲ JUDĖJIMAS Europos bendrijos steigimo sutartis; 31968 L 0360: 1968 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 68/360/EEB dėl valstybių narių darbuotojų bei jų šeimų judėjimo ir teisės apsigyventi Bendrijoje apribojimų panaikinimo (OL L 257, 1968 10 19, p. 13) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: – 11994 N: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21); 31968 R 1612: 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, 1968 10 19, p. 2) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: – 31992 R 2434: 1992 7 27 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2434/92 (OL L 245, 1992 8 26, p. 1); 31996 L 0071: 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1). 1. EB sutarties 39 straipsnis ir 49 straipsnio pirmoji dalis visiškai taikoma laisvam darbuotojų judėjimui ir laisvei teikti paslaugas, apimančiai laikiną darbuotojų judėjimą, apibrėžtą Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnyje, tarp Estijos ir Belgijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Airijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovėnijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės tik laikantis 2–14 dalyse išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų. 2. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių ir iki dvejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos, esamos valstybės narės taikys nacionalines priemones arba priemones pagal dvišalius susitarimus, reglamentuojančias Estijos piliečių patekimą į jų darbo rinkas. Esamos valstybės narės gali toliau taikyti tokias priemones iki penkerių metų nuo įstojimo dienos pabaigos. Estijos piliečiai, įstojimo dieną teisėtai dirbantys esamoje valstybėje narėje ir teisėtai priimti į tos valstybės narės darbo rinką nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, galės patekti į tos valstybės narės darbo rinką, tačiau ne į kitos valstybės narės, taikančios nacionalines priemones, darbo rinką. Estijos piliečiai, po įstojimo priimti į esamos valstybės narės darbo rinką nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, taip pat naudojasi tomis pačiomis teisėmis. Estijos piliečiai, paminėti pirmiau pateiktose antrojoje ir trečiojoje pastraipose, netenka tose pastraipose nurodytų teisių, jei jie savanoriškai palieka aptariamos valstybės narės darbo rinką. Estijos piliečiai, teisėtai dirbantys esamojoje valstybėje narėje įstojimo dieną ar laikotarpiu, kai taikomos nacionalinės priemonės, priimti į tos valstybės narės darbo rinką trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, šių teisių neturi. 3. Iki dvejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos Taryba, remdamasi Komisijos ataskaita, peržiūri pereinamojo laikotarpio nuostatų, išdėstytų 2 dalyje, veikimą. Užbaigus šią peržiūrą ir ne vėliau kaip dvejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigoje, esamos valstybės narės praneša Komisijai, ar jos toliau taikys nacionalines priemones arba priemones pagal dvišalius susitarimus, ar nuo šiol jos taikys Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnius. Nepranešus, taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai. 4. Estijos prašymu gali būti atlikta viena papildoma peržiūra. 3 dalyje nurodyta procedūra taikoma ir baigiama per šešis mėnesius nuo Estijos prašymo gavimo dienos. 5. Valstybė narė, toliau taikanti nacionalines priemones ar priemones pagal dvišalius susitarimus, penkerių metų laikotarpio, nurodyto 2 dalyje, pabaigoje esant dideliems jos darbo rinkos trikdymams ar kilus tokiai grėsmei, pranešusi Komisijai, gali toliau taikyti šias priemones iki septintųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos. Nepranešus, taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai. 6. Per septynerių metų laikotarpį nuo įstojimo dienos tos valstybės narės, kuriose pagal 3, 4 ar 5 dalį Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai taikomi Estijos piliečiams ir kurios tuo laikotarpiu Estijos piliečiams išduoda leidimus dirbti stebėsenos tikslais, tai darys automatiškai. 7. Tos valstybės narės, kuriose pagal 3, 4 ar 5 dalį Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai taikomi Estijos piliečiams, gali naudotis procedūromis, išdėstytomis toliau pateiktose pastraipose iki septynerių metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos. Jei pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė narė patiria arba numato savo darbo rinkos trikdymus ir jei dėl to gali pablogėti konkrečiame regione ar konkrečia veikla užsiimančių darbuotojų gyvenimo ir užimtumo lygis, valstybė narė apie tokią padėtį pateikia išsamią informaciją Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Remdamasi šia informacija, valstybė narė gali paprašyti Komisijos nurodyti, kad Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymas būtų visiškai ar iš dalies sustabdytas padėčiai tokiame regione arba tokios veiklos srityje normalizuoti. Komisija priima sprendimą dėl sustabdymo ir jo trukmės bei masto ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tokio prašymo gavimo ir savo sprendimą praneša Tarybai. Kiekviena valstybė narė per dvi savaites nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali paprašyti Tarybą panaikinti ar pakeisti sprendimą. Taryba, gavusi tokį prašymą, per dvi savaites priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma. Valstybė narė, nurodyta pateiktoje pirmojoje pastraipoje, skubiais ir išimtinais atvejais gali sustabdyti Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymą ir po to pateikti pagrįstą pranešimą Komisijai. 8. Kol Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymas yra sustabdytas, remiantis pirmiau pateiktomis 2–5 ir 7 dalimis, reglamento 11 straipsnis Estijoje taikomas esamų valstybių narių piliečiams ir esamose valstybėse narėse – Estijos piliečiams, atsižvelgiant į šias sąlygas: – darbuotojo šeimos nariai, nurodyti reglamento 10 straipsnio 1 dalies a punkte, įstojimo dieną teisėtai gyvenantys kartu su darbuotoju valstybės narės teritorijoje, nuo įstojimo dienos turi galimybę iškart patekti į tos valstybės narės darbo rinką. Tai netaikoma darbuotojo, teisėtai priimto į tos valstybės narės darbo rinką trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, šeimos nariams; – darbuotojo šeimos nariai, nurodyti reglamento 10 straipsnio 1 dalies a punkte, teisėtai gyvenantys kartu su darbuotoju valstybės narės teritorijoje nuo vėlesnės nei įstojimo dienos, tačiau pereinamojo laikotarpio nuostatų, išdėstytų pirmiau, taikymo metu, turi teisę patekti į atitinkamos valstybės narės darbo rinką, kai pragyvena atitinkamoje valstybėje narėje bent aštuoniolika mėnesių ar trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė. Šios nuostatos nepažeidžia palankesnių priemonių, tiek nacionalinių, tiek priimtų pagal dvišalius susitarimus. 9. Tiek, kiek tam tikros Direktyvos 68/360/EEB nuostatos negali būti atsietos nuo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 nuostatų, kurių taikymas atidėtas pagal 2–5 ir 7 bei 8 dalis, Estija ir esamos valstybės narės nuo šių nuostatų gali nukrypti tiek, kiek būtina 2–5 ir 7 bei 8 dalių taikymui. 10. Kai esamos valstybės narės taiko nacionalines priemones ar priemones pagal dvišalius susitarimus remdamosi pirmiau išdėstytomis nuostatomis, Estija valstybių narių ar minėtų valstybių piliečių atžvilgiu gali toliau palikti galioti atitinkamas priemones. 11. Jei kuri nors esama valstybė narė sustabdo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymą, Estija gali naudotis procedūromis, išdėstytomis 7 dalyje, Čekijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Slovėnijos ar Slovakijos atžvilgiu. Per bet kokį tokį laikotarpį leidimai dirbti, Estijos išduoti Čekijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Slovėnijos ar Slovakijos piliečiams stebėsenos tikslais išduodami automatiškai. 12. Kiekviena esama valstybė narė, taikanti nacionalines priemones pagal 2–5 dalis ir 7–9 dalis, nacionalinėje teisėje gali numatyti didesnę judėjimo laisvę nei ta, kuri yra įstojimo dieną, įskaitant visiškai laisvą patekimą į darbo rinką. Trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos kiekviena esama valstybė narė, taikanti nacionalines priemones, vietoj to gali bet kuriuo metu nuspręsti pradėti taikyti Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnius. Komisijai pranešama apie bet kokį tokį sprendimą. 13. Vokietija ir Austrija, siekdamos spręsti didelius savo darbo rinkos konkrečiuose jautriuose paslaugų sektoriuose trikdymus ar kilus jų grėsmei dėl transnacionalinių paslaugų teikimo, apibrėžto Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnyje, tam tikruose regionuose, kol jos, remdamosi pirmiau išdėstytomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis, taiko nacionalines priemones ar priemones pagal dvišalius susitarimus dėl Estijos darbuotojų laisvo judėjimo, pranešusios Komisijai, gali nukrypti nuo EB sutarties 49 straipsnio pirmosios dalies siekdamos apriboti laikiną darbuotojų, kurių teisei dirbti Vokietijoje ir Austrijoje taikomos nacionalinės priemonės, judėjimą bendrovių, įsteigtų Estijoje, teikiamų paslaugų kontekste. Paslaugų sektorių, kuriems gali būti taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, sąrašas: – Vokietijoje: Sektorius NACE(*) kodas, jei nenurodyta kitaip Statyba, įskaitant susijusias šakas 45.1–4; Veikla, išvardyta Direktyvos 96/71/EB priede Pramoninis valymas 74.70 Pramoninis valymas Kitos paslaugos 74.87 Tik interjero dekoratorių veikla – Austrijoje: Sektorius NACE(*) kodas, jei nenurodyta kitaip Sodininkystės paslaugų veikla 01.41 Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas 26.7 Statybinių metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba 28.11 Statyba, įskaitant susijusias šakas 45.1–4; Veikla, išvardyta Direktyvos 96/71/EB priede Apsaugos veikla 74.60 Pramoninis valymas 74.70 Slauga namuose 85.14 Socialinis darbas ir veikla, nesusijusi su apgyvendinimu 85.32 (*) NACE: žr. 31990 R 3037: 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 32002 R 0029: 2001 12 19 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 29/2002 (OL L 6, 2002 1 10, p. 3). Tiek, kiek Vokietija ar Austrija nukrypsta nuo EB sutarties 49 straipsnio pirmosios dalies taikymo pagal pirmesnes pastraipas, Estija, pranešusi Komisijai, gali imtis lygiaverčių priemonių. Dėl šios dalies taikymo poveikio laikino darbuotojų judėjimo transnacionalinių paslaugų teikimo tarp Vokietijos ar Austrijos ir Estijos kontekste sąlygos netampa labiau ribojančiomis nei tos, kurios yra Stojimo sutarties pasirašymo dieną. 14. Dėl 2–5 ir 7–12 dalių taikymo poveikio Estijos piliečių patekimo į esamų valstybių narių darbo rinkas sąlygos netampa labiau ribojančiomis nei tos, kurios yra Stojimo sutarties pasirašymo dieną. Nepaisant 1–13 dalyse išdėstytų nuostatų taikymo, esamos valstybės narės bet kuriuo laikotarpiu, kai taikomos nacionalinės priemonės ar priemonės pagal dvišalius susitarimus, teikia pirmenybę darbuotojams, kurie nėra valstybių narių piliečiai, darbuotojų, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, patekimo į jų darbo rinką atžvilgiu. Estijos darbuotojams migrantams ir jų šeimoms, teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems kitoje valstybėje narėje, ar kitų valstybių narių darbuotojams migrantams ir jų šeimoms, teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems Estijoje, netaikomas labiau ribojantis režimas nei darbuotojams ir jų šeimoms iš trečiųjų šalių, gyvenantiems ir dirbantiems toje valstybėje narėje ar atitinkamai Estijoje. Be to, taikant Bendrijos pirmenybės principą, trečiųjų šalių darbuotojams migrantams, gyvenantiems ir dirbantiems Estijoje, netaikomas palankesnis režimas nei Estijos piliečiams. 2. LAISVĖ TEIKTI PASLAUGAS 1. 31994 L 0019: 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 135, 1994 5 31, p. 5). Nukrypstant nuo Direktyvos 94/19/EB 7 straipsnio 1 dalies, minimalus garantijos dydis Estijoje netaikomas iki 2007 m. gruodžio 31 dienos. Estija užtikrina, kad pagal jos indėlių garantijų sistemą iki 2005 m. gruodžio 31 d. draudžiama ne mažesnė kaip 6 391 eurų suma, o nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – ne mažesnė kaip 12 782 eurų suma. Pereinamuoju laikotarpiu kitos valstybės narės išlaiko teisę neleisti jų teritorijose įsteigtam Estijos kredito įstaigos skyriui vykdyti veiklos, jeigu ir kol šis skyrius nedalyvauja atitinkamos valstybės narės teritorijoje oficialiai pripažintoje indėlių garantijų sistemoje siekiant padengti skirtumą tarp Estijos garantijų lygio ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto minimalaus lygio. Reikalavimas atitinkamoje valstybėje narėje veikiančiam Estijos kredito įstaigos skyriui suteikti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą minimalų garantijos dydį taip pat gali būti patenkinamas per Estijos indėlių garantijų sistemą. 2. 31997 L 0009: 1997 kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, 1997 3 26, p. 22). Nukrypstant nuo Direktyvos 97/9/EB 4 straipsnio 1 dalies, minimalus kompensavimo lygis Estijoje netaikomas iki 2007 m. gruodžio 31 dienos. Estija užtikrina, kad pagal jos investuotojų kompensavimo sistemą iki 2005 m. gruodžio 31 d. kompensuojama ne mažesnė kaip 6 391 eurų suma, o nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – ne mažesnė kaip 12 782 eurų suma. Pereinamuoju laikotarpiu kitos valstybės narės išlaiko teisę neleisti jų teritorijose įsteigtam Estijos finansų maklerio įmonės skyriui vykdyti veiklos, jeigu ir kol šis skyrius nedalyvauja atitinkamos valstybės narės teritorijoje oficialiai pripažintoje investuotojų kompensavimo sistemoje siekiant padengti skirtumą tarp Estijos kompensacijų lygio ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto minimalaus lygio. Reikalavimas atitinkamoje valstybėje narėje veikiančiam Estijos finansų maklerio įmonės skyriui taikyti 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą minimalų kompensavimo lygį taip pat gali būti patenkinamas per Estijos investuotojų kompensavimo sistemą. 3. LAISVAS KAPITALO JUDĖJIMAS Europos Sąjungos sutartis; Europos bendrijos steigimo sutartis. Nepaisant įsipareigojimų pagal Sutartis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, septynerius metus nuo įstojimo dienos Estija gali toliau taikyti šio Akto pasirašymo metu galiojančiuose jos teisės aktuose nustatytas taisykles, reglamentuojančias valstybių narių piliečių ir bendrovių, įkurtų pagal kitos valstybės narės įstatymus, kurios nėra įsteigtos, neįregistruotos ir neturi vietinio filialo ar atstovybės Estijoje, žemės ūkio paskirties žemės ir miškų įsigijimą. Valstybės narės piliečiui įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę ir miškus bet kuriuo atveju negali būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei tos, kurios buvo Stojimo sutarties pasirašymo dieną, arba griežtesnės sąlygos nei trečiosios šalies nacionaliniam subjektui. Kitų valstybių narių piliečiams, kurie nori įsisteigti kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai ir apsigyventi Estijoje bei kurie legaliai gyvena ir užsiima žemės ūkio veikla Estijoje bent trejus metus be pertraukos, netaikomos pirmesnės dalies nuostatos ar kitokia tvarka nei ta, kuri taikoma Estijos piliečiams. Bendra šių pereinamojo laikotarpio priemonių peržiūra atliekama trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos. Šiuo tikslu Komisija pateikia pranešimą Tarybai. Komisijos pasiūlymu Taryba gali vieningai nuspręsti sutrumpinti ar nutraukti pirmojoje dalyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį. Jei yra pakankamai pagrindo manyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsiras didelių trikdymų ar kils didelių trikdymų grėsmė Estijos žemės ūkio paskirties žemės rinkai, Estijos prašymu Komisija sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip trejiems metams. 4. ŽEMĖS ŪKIS 1. 31991 R 2092: 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (OL L 198, 1991 7 22, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: – 32002 R 0473: 2002 3 15 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 473/2002 (OL L 75, 2002 3 16, p. 21). Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 6 straipsnio 1 ir 2 dalių, neribotai naudoti vietines durpes ekologinėje žemdirbystėje Estijoje leidžiama 18 mėnesių nuo įstojimo dienos. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 6 straipsnio 1 ir 2 dalių, naudoti kalio permanganatą ekologinėje žemdirbystėje bet kokių pasėlių ir dirvožemio priežiūrai Estijoje leidžiama 18 mėnesių nuo įstojimo dienos. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, sėklas ir augalų dauginamąją medžiagą, užaugintą ne ekologinės gamybos metodu, naudoti ekologinėje žemdirbystėje Estijoje leidžiama iki 2006 m. sausio 1 dienos. 2. 31999 R 1254: 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro jautienos ir veršienos rinkos organizavimo (OL L 160, 1999 6 26, p. 21) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: – 2001 11 30 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2345/2001 (OL L 315, 2001 12 1, p. 29) Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 3 straipsnio f punkto, Estija iki 2006 m. pabaigos karvių veisles, išvardytas Komisijos reglamento (EB) Nr. 2342/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro jautienos ir veršienos rinkos organizavimo taikymo taisykles, susijusias su priemokų schemomis[1], I priede, gali laikyti atitinkančiomis priemokų už karves žindenes reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 3 poskirsnį, jeigu jos buvo sukergtos su mėsinių veislių buliais arba jų apsėklintos. 3. 31999 R 1255: 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (OL L 160, 1999 6 26, p. 48) su pakeitimais, padarytais: – 32002 R 0509: 2002 3 21 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 509/2002 (OL L 79, 2002 3 22, p. 15). Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 38 straipsnio 1 dalies, Estija 2004/2005 prekybos metais gali mokėti nacionalines išmokas už melžiamas karves, neviršijančias tų išmokų, kurios buvo mokamos paskutiniais metais iki įstojimo. Estija pateikia Komisijai šių valstybės pagalbos priemonių įgyvendinimo metinę ataskaitą, nurodydama pagalbos formą ir dydį. 5. ŽUVININKYSTĖ 31992 R 3760: 1992 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3760/92, nustatantis žvejybos ir akvakultūros sistemą Bendrijoje (OL L 389, 1992 12 31, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: – 31998 R 1181: 1998 6 4 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1181/98 (OL L 164, 1998 6 9, p. 1). Reglamentas (EEB) Nr. 3760/92 taikomas Estijai atsižvelgiant į šias specialiąsias nuostatas. Žvejybos limitais reguliuojami ištekliai, skiriami Estijai kaip Bendrijos žvejybos galimybių dalis, pagal rūšis ir zonas nustatomi taip: Rūšys ICES ar IBSFC rajonas Estijos dalis proc. Strimelė III b, c, d1, išskyrus IBSFC valdymo vienetą 3 10,761 Šprotas III b, c, d1 11,455 Lašiša III b, c, d1, išskyrus IBSFC 32 parajonį 2,106 Lašiša III d IBSFC1 32 parajonis 10,254 Menkė III b, c, d1 1,874 1 Bendrijos vandenys Šios dalys naudojamos pirmą kartą paskiriant žvejybos galimybes Estijai Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 8 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Be to, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustatys Bendrijos žvejybos galimybių dalį Estijai NAFO reguliuojamoje akvatorijoje atsižvelgdama į galiojantį balansą NAFO laikotarpiu prieš pat įstojimo dieną. 6. TRANSPORTO POLITIKA 31993 R 3118: 1993 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3118/93, nustatantis sąlygas, kuriomis nerezidentai vežėjai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas valstybėje narėje (OL L 279, 1993 11 12, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: – 32002 R 0484: 2002 3 1 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 484/2002 (OL L 76, 2002 3 19, p.1).

1. a)Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 3118/93 1 straipsnio ir iki antrųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos, Estijoje įsisteigę vežėjai nedalyvauja teikiant krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas kitose valstybėse narėse, o kitose valstybėse narėse įsisteigę vežėjai nedalyvauja teikiant krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas Estijoje.
2. b)Iki antrųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos valstybės narės praneša Komisijai, ar jos pratęs šį laikotarpį ne ilgiau kaip dvejiems metams, ar nuo šiol jos visiškai taikys šio reglamento 1 straipsnį. Nepranešus, yra taikomas reglamento 1 straipsnis. Tik tie vežėjai, kurie yra įsisteigę tose valstybėse narėse, kuriose taikomas reglamento 1 straipsnis, gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas tose valstybėse narėse, kuriose 1 straipsnis taip pat yra taikomas.
3. c)Iki ketvirtųjų metų po įstojimo dienos pabaigos, esant dideliems trikdymams ar kilus jų grėsmei krovinių vežimo nacionaliniais keliais rinkoje, valstybės narės, kuriose reglamento 1 straipsnis netaikomas, remdamosi pirmiau pateikta b dalimi, praneša Komisijai, ar jos pratęs šį laikotarpį ne ilgiau kaip vieneriems metams, ar nuo šiol jos visiškai taikys šio reglamento 1 straipsnį. Nepranešus, yra taikomas reglamento 1 straipsnis. Tik tie vežėjai, kurie yra įsisteigę tose valstybėse narėse, kuriose taikomas reglamento 1 straipsnis, gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas tose valstybėse narėse, kuriose 1 straipsnis taip pat yra taikomas.
4. d)Kol reglamento 1 straipsnis visiškai netaikomas visose valstybėse narėse, tos valstybės narės, kuriose reglamento 1 straipsnis taikomas, remdamosi pirmiau nurodytomis b ar c dalimi, gali naudotis toliau išdėstyta procedūra. Jei pirmesnėje pastraipoje minėtos valstybės narės nacionalinėje rinkoje ar jos dalyse atsiranda didelių trikdymų dėl kabotažo ar dėl kabotažo ji yra apsunkinama, pavyzdžiui, dėl per didelės pasiūlos palyginti su paklausa ar dėl grėsmės didelės dalies įmonių, vežančių krovinius, finansiniam stabilumui ar išlikimui, ta valstybė narė apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir pateikia joms visą susijusią informaciją. Remdamasi šia informacija, valstybė narė gali paprašyti Komisiją visiškai ar iš dalies sustabdyti reglamento 1 straipsnio taikymą, kad būtų atkurta normali padėtis. Komisija, remdamasi atitinkamos valstybės narės pateikta informacija, išanalizuoja padėtį ir per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos nusprendžia, ar reikia imtis apsaugos priemonių. Taikoma 7 straipsnio 3 dalies antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipoje bei 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta procedūra. Skubiais ir išimtiniais atvejais pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė narė gali sustabdyti reglamento 1 straipsnio taikymą ir iškart po to pateikti pagrįstą pranešimą Komisijai.
5. e)Kol reglamento 1 straipsnis netaikomas, valstybės narės, remdamosi pirmiau pateiktomis a–c dalimis, gali reguliuoti galimybę teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas, palaipsniui keisdamosi kabotažo leidimais dvišalių susitarimų pagrindu. Tai gali apimti visiško liberalizavimo galimybę.
6. f)a–d dalių taikymas neturi lemti didesnio galimybių teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas suvaržymo palyginti su tomis, kurios buvo Stojimo sutarties pasirašymo dieną. 7. MOKESČIAI 1. 31977 L 0388: 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas (OL L 145, 1977 6 13, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: – 32002 L 0038: 2002 5 7 Tarybos direktyva 2002/38/EB (OL L 128, 2002 5 15, p. 41).
7. a)Nukrypdama nuo Direktyvos 77/388/EEB 12 straipsnio 3 dalies a punkto, iki 2007 m. birželio 30 d. Estija gali toliau taikyti sumažintą, ne mažesnį nei 5%, pridėtinės vertės mokesčio tarifą šilumos energijos tiekimui, kai ji tiekiama fiziniams asmenims, gyvenamųjų namų bendrijoms, butų bendrijoms, bažnyčioms, kongregacijoms ir institucijoms ar įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės, kaimo savivaldybės ar miesto biudžeto, taip pat durpių, kuro briketų, anglies ir malkų tiekimui fiziniams asmenims.
8. b)Taikydama Direktyvos 77/388/EEB 28 straipsnio 3 dalies b punktą, Estija gali toliau neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu tarptautinio keleivių vežimo, nurodyto direktyvos F priedo 17 punkte, kol bus įvykdytos direktyvos 28 straipsnio 4 dalyje išdėstytos sąlygos arba kol toks pat neapmokestinimas bus taikomas bet kurioje iš esamų valstybių narių, atsižvelgiant į tai, kuris atvejis yra ankstesnis. 2. 31990 L 0435: 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/435/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 225, 1990 8 20, p. 6), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: – 11994 N: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21). Nukrypdama nuo Direktyvos 90/435/EEB 5 straipsnio 1 dalies, Estija, kol ji apmokestina paskirstytą pelną pajamų mokesčiu, neapmokestindama nepaskirstyto pelno, ir ne ilgiau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d., gali toliau taikyti tokį mokestį paskirstytam pelnui, kurį Estijos dukterinės bendrovės moka jas patronuojančioms bendrovėms, įsteigtoms kitose valstybėse narėse. 3. 31992 L 0079: 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, suderinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 8) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: – 32002 L 0010: 2002 2 12 Tarybos direktyva 2002/10/EB (OL L 46, 2002 2 16, p. 26). Nukrypdama nuo Direktyvos 92/79/EEB 2 straipsnio 1 dalies, Estija gali atidėti bendrojo minimalaus akcizo, nustatyto nuo didžiausią paklausą turinčios kainų grupės cigarečių mažmeninės pardavimo kainos (įskaitant visus mokesčius), taikymą iki 2009 m. gruodžio 31 d., jei šiuo laikotarpiu Estija palaipsniui pritaikys savo akcizo tarifus prie bendrojo minimalaus akcizo, nustatyto direktyvoje. Nepažeisdamos Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės[2] 8 straipsnio ir pranešusios Komisijai, valstybės narės, kol yra taikoma pirmiau nurodyta leidžianti nukrypti nuostata, gali toliau taikyti tuos pačius kiekybinius apribojimus cigaretėms, kurios gali būti įvežtos į jų teritorijas iš Estijos nemokant akcizų, kurie yra taikomi importui iš trečiųjų šalių. Pasinaudodamos šia galimybe, valstybės narės gali atlikti būtinus patikrinimus, jei šie patikrinimai nekenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui. 4. 31992 L 0080: 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/80/EB dėl mokesčių, taikomų apdorotam tabakui, išskyrus cigaretes, suderinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 10) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: – 32002 L 0010: 2002 2 12 Tarybos direktyva 2002/10/EB (OL L 46, 2002 2 16, p. 26). Nukrypdama nuo Direktyvos 92/80/EEB 3 straipsnio 1 dalies, Estija gali atidėti bendrojo minimalaus akcizo rūkomajam tabakui taikymą iki 2009 m. gruodžio 31 dienos. Nepažeisdamos Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės[3] 8 straipsnio ir pranešusios Komisijai, valstybės narės, kol yra taikoma pirmiau nurodyta leidžianti nukrypti nuostata, gali toliau taikyti tuos pačius kiekybinius apribojimus rūkomajam tabakui, kuris gali būti įvežtas į jų teritorijas iš Estijos nemokant akcizų, kurie yra taikomi importui iš trečiųjų šalių. Pasinaudodamos šia galimybe, valstybės narės gali atlikti būtinus patikrinimus, jei šie patikrinimai nekenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui. 8. ENERGETIKA 1. 31968 L 0414: 1968 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 68/414/EEB, įpareigojanti EEB valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (OL L 308, 1968 12 23, p. 14), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: – 31998 L 0093: 1998 12 14 Tarybos direktyva 98/93/EB (OL L 358, 1998 12 31, p. 100). Nukrypstant nuo Direktyvos 68/414/EEB 1 straipsnio 1 dalies, privalomųjų naftos produktų atsargų kiekis Estijoje netaikomas iki 2009 m. gruodžio 31 dienos. Estija turi užtikrinti, kad kiekvienos 2 straipsnyje išvardytų naftos produktų kategorijos privalomųjų naftos produktų atsargų kiekis atitiktų bent toliau nurodytų dienų skaičiaus vidutinį paros vidaus suvartojimą, apibrėžtą 1 straipsnio 1 dalyje: – 10 dienų – iki įstojimo dienos; – 20 dienų – iki 2004 m. gruodžio 31 d.; – 35 dienų – iki 2005 m. gruodžio 31 d.; – 45 dienų – iki 2006 m. gruodžio 31 d.; – 50 dienų – iki 2007 m. gruodžio 31 d.; – 65 dienų – iki 2008 m. gruodžio 31 d.; – 90 dienų – iki 2009 m. gruodžio 31 d. 2. 31996 L 0092: 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 27, 1997 1 30, p. 20). Estijoje Direktyvos 96/92/EB 19 straipsnio 2 dalis netaikoma iki 2008 m. gruodžio 31 dienos. 9. APLINKA A. ORO KOKYBĖ 31994 L 0063: 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės (OL L 365, 1994 12 31, p. 24). 1. Nukrypstant nuo Direktyvos 94/63/EB 3 straipsnio ir I priedo, reikalavimai dėl esamų stacionariųjų talpyklų terminaluose Estijoje netaikomi: - iki 2005 m. gruodžio 31 d. – stacionariosioms talpykloms OÜ Tarkoil, Rakvere ir OÜ Tarkoil, Haapsalu; - iki 2006 m. gruodžio 31 d. – stacionariajai talpyklai AS Tartu Terminaal, Kärkna, Tartu maakond. 2. Nukrypstant nuo Direktyvos 94/63/EB 4 straipsnio ir II priedo, reikalavimai dėl esamų mobiliųjų talpyklų pripildymo ir ištuštinimo terminaluose Estijoje netaikomi: - iki 2005 m. gruodžio 31 d. – terminalams OÜ Tarkoil, Rakvere ir OÜ Tarkoil, Haapsalu; - iki 2006 m. gruodžio 31 d. – AS Tartu Terminaal, Kärkna, Tartu maakond. 3. Nukrypstant nuo Direktyvos 94/63/EB 6 straipsnio ir III priedo, reikalavimai dėl esamų stacionariųjų talpyklų pripildymo degalinėse, kurių apyvarta per metus mažesnė nei 1 000 m3, Estijoje netaikomi iki 2006 m. gruodžio 31 d. B. ATLIEKŲ TVARKYMAS 31999 L 0031: 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1). Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 3 dalies a punkto, 5 straipsnio 3 dalies b punkto ir 14 straipsnio d punkto i papunkčio bei nepažeidžiant Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų[4] ir Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų[5], reikalavimai dėl skystų ir koroziją sukeliančių atliekų iki 2009 liepos 16 d. netaikomi skalūnų naftos pelenams, patekusiems į esamus sąvartynus Estijoje. Estija užtikrina laipsnišką skalūnų naftos pelenų, patekusių į sąvartynus nesilaikant pirmiau minėtų direktyvos nuostatų, kiekio mažinimą laikantis šių maksimalių metinių kiekių: - iki įstojimo dienos: 3 930 000 tonų; - iki 2004 m. gruodžio 31 d.: 3 570 000 tonų; - iki 2005 m. gruodžio 31 d.: 3 090 000 tonų; - iki 2006 m. gruodžio 31 d.: 2 120 000 tonų; - iki 2007 m. gruodžio 31 d.: 920 000 tonų; - iki 2008 m. gruodžio 31 d.: 350 000 tonų. C. VANDENS KOKYBĖ 1. 31991 L 0271: 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40) su pakeitimais, padarytais: - 31998 L 0015: 1998 2 27 Komisijos direktyva 98/15/EB (OL L 67, 1998 3 7, p. 29). Nukrypstant nuo Direktyvos 91/271/EEB 3, 4 straipsnių ir 5 straipsnio 2 dalies, reikalavimai dėl miesto nuotekų surinkimo sistemų ir valymo Estijoje iki 2010 m. gruodžio 31 d. netaikomi, laikantis šių tarpinių rodiklių: aglomeracijose, kuriose gyventojų skaičius yra didesnis nei 10 000, Estija užtikrina direktyvos reikalavimų įvykdymą ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. 2. 31998 L 0083: 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32). Nukrypstant nuo Direktyvos 98/83/EB 5 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio, ir I priedo C dalies:
9. a)vertės, nustatytos spalvos, vandenilio jonų koncentracijos, geležies, mangano, kvapo ir drumstumo indikatoriniams parametrams, Estijoje nebus taikomos: - iki 2007 m. gruodžio 31 d. – paskirstymo sistemoms, aptarnaujančioms daugiau nei 2000 asmenų; - iki 2013 m. gruodžio 31 d. – paskirstymo sistemoms, aptarnaujančioms 2000 ar mažiau asmenų.
10. b)vertės, nustatytos chlorido, savitojo elektros laidumo ir sulfato indikatoriniams parametrams, Estijoje nebus taikomos: - iki 2008 m. gruodžio 31 d. – gyvenvietėms, kuriose yra daugiau nei 2000 gyventojų; - iki 2013 m. gruodžio 31 d. – gyvenvietėms, kuriose yra 2000 ar mažiau gyventojų. D. PRAMONINĖS TARŠOS KONTROLĖ IR RIZIKOS VALDYMAS 32001 L 0080: 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 309, 2001 11 27, p. 1). Nukrypstant nuo Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 3 dalies ir III bei VII priedų A dalies, sieros dioksido ir kietųjų dalelių išmetimo ribinės vertės Estijoje netaikomos: – iki 2010 m. gruodžio 31 d. – kurą deginančiai įmonei Ahtme mieste; – iki 2015 m. gruodžio 31 d. – kurą deginančioms įmonėms Narvos (Eesti ir Balti) ir Kohtla Järve miestuose. Tačiau Narvoje (Eesti ir Balti) 4 katilai turi atitikti direktyvą ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d., o kiti 4 katilai – ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. Visi Balti jėgainės „TP-17“ tipo katilai uždaromi ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 1 d. Pereinamuoju laikotarpiu šios įmonės turi pasiekti ne mažesnę kaip 65 % desulfurizaciją, o kietųjų dalelių išmetimo ribinės vertės neturi viršyti 200mg/Nm³. Ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 1 d. Estija pateikia Komisijai atnaujintą planą, įskaitant investicijų planą, dėl laipsniško direktyvos reikalavimų dar neatitinkančių katilų Narvos (Eesti ir Balti) ir Kohtla Järve miestuose suderinimo su direktyvos nuostatomis 2010–2015 m. laikotarpiu. Estija deda visas pastangas siekdama užtikrinti, kad 2012 m. sieros dioksido išmetimas iš skalūnų nafta kūrenamų įrenginių neviršytų 25 000 tonų ir po to vis mažėtų. E. GAMTOS APSAUGA 31992 L 0043: 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: – 31997 L 0062: 1997 10 27 Tarybos direktyva 97/62/EB (OL L 305, 1997 11 8, p. 42). Komisija ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 1 d. pateikia Tarybai tolesnio geografinės išimties dėl Lynx lynx taikymo pagal Direktyvos 92/43/EEB IV priedą ataskaitą, ypač atsižvelgiant į Lynx lynx populiacijos išsaugojimo būtinybę ir jos poveikį kitų laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimui. Tuo vadovaudamasi Taryba persvarsto išimtį ir kvalifikuota balsų dauguma Komisijos siūlymu gali nuspręsti nutraukti tolesnį jos taikymą. [1] OJ L 281, 1999 11 4, p. 30. [2] OL L 76, 1992 3 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2000/47/EB (OL L 193, 2000 7 29, p. 73). [3] OL L 76, 1992 3 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2000/47/EB (OL L 193, 2000 7 29, p. 73). [4] OL L 194, 1975 7 25, p. 39, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 96/350/EB (OL L 135, 1996 6 6, p. 32). [5] OL L 377, 1991 12 31, p. 20, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 94/31/EB (OL L 168, 1994 7 2, p. 28).