LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ PAT

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 1995 m. rugsėjo 27 d. Nr. 152 Vilnius Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 02 02 nutarimą Nr. 172 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“, ĮSAKAU: 1. Patvirtinti pridedamas Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisykles. 2. Įsakymą išsiųsti Žuvų išteklių departamentui bei regionų aplinkos apsaugos departamentams ir paskelbti jį „Valstybės žiniose“. 3. Nuo įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos pripažinti netekusiomis galios Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisykles, patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento 1992 01 27 įsakymu Nr. 10. APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS BRONIUS BRADAUSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 152 MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ APSAUGOS TAISYKLĖS Bendroji dalis 1. Šios taisyklės galioja visuose valstybinio fondo ir privačiuose Lietuvos Respublikos žuvininkystės vandens telkiniuose: Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse, Kuršių mariose, ežeruose, upėse, vandens talpyklose ir kituose vandens telkiniuose, kurie yra arba gali būti naudojami versliniam arba mėgėjiškam žuvies bei kitų vandens gyvūnų gaudymui arba turi reikšmę natūralių žuvų išteklių reprodukcijai, o taip pat kitoje respublikos teritorijoje, kiek tai susiję su taisyklių reikalavimais. Taisyklės netaikomos privatiems intensyvios prekinės žuvininkystės tvenkiniams bei privatiems dirbtiniams vandens telkiniams, paviršiniais vandenimis nesijungiantiems su žuvininkystės telkiniais. 2. Mėgėjiška žūklė yra žuvų ir vandens bestuburių gaudymas mėgėjiškos žūklės įrankiais šiose taisyklėse nustatyta tvarka be teisės juos parduoti. 3. Vandens telkiniuose gali būti organizuojama licencinė žūklė, kurią reglamentuoja Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtinti „Licencinės žūklės nuostatai“. 4. Pagal savo kompetenciją mėgėjišką žūklę reguliuoja, šių taisyklių, kitų norminių aktų ir nuomos sutarčių gamtosauginių reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Aplinkos apsaugos ministerija, Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas, kitos institucijos. 5. Vandens telkiniai, išskyrus valstybinės reikšmės, nuomojami Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims mėgėjiškai žūklei organizuoti pagal Vyriausybės patvirtintos formos sutartis, kurios nustatyta tvarka sudaromos tarp Vyriausybės įgaliotos institucijos (nuomotojo) ir vandens telkinio nuomininko. Šios institucijos privalo rūpintis joms pavestų nuomoti vandens telkinių būkle, vykdyti vandens telkinių tvarkymo programų reikalavimus, tvarkyti mėgėjiškos žūklės įrankiais sužvejotų žuvų apskaitą ir kasmet iki vasario 1 d. pateikti Aplinkos apsaugos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai sužvejotų žuvų bei žuvivaisos ir kitų joms priskirtų vandens telkinių tvarkymo darbų metinę ataskaitą. Vandens telkinių tvarkymui jos paskiria pareigūną, kuris atsako už žuvų išteklių būklę, ir kitų aplinkosauginių reikalavimų vykdymą. Privataus fondo vandens telkinių žuvų išteklius tvarko ir už juos atsako šių telkinių savininkai, laikydamiesi galiojančių įstatymų bei norminių aktų. 6. Vandens telkinių nuomininkai privalo vykdyti vandens telkinių nuomos sutarčių reikalavimus. Nevykdant sutartinių įsipareigojimų sutartys gali būti nutraukiamos įstatymų nustatyta arba jose numatyta tvarka. Už sutartinių reikalavimų nevykdymą nuomininkams gali būti sustabdyta arba apribota žūklė. 7. Asmenys, žvejojantys mėgėjiškos žūklės įrankiais (žvejai mėgėjai), privalo: 7.1. Žinoti ir laikytis šių taisyklių, kitų žvejybą reguliuojančių įstatymų bei norminių aktų, nustatyto vandens telkinyje žūklės režimo. 7.2. Neteršti vandens telkinio ir jo pakrančių. 7.3. Vyresni kaip 16 metų asmenys – turėti asmenybę patvirtinantį dokumentą (Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai – žvejo mėgėjo bilietą), nustatytos formos leidimą arba kitokį dokumentą, patvirtinantį asmens teisę žvejoti vandens telkinyje, ir pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos, kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnams arba vandens telkinių naudotojams ir savininkams. 7.4. Pranešti aplinkos apsaugos inspektoriams apie žūklės taisyklių pažeidimus, padėti sulaikyti žūklės taisyklių pažeidėjus. 7.5. Teikti duomenis apie sužvejotų žuvų kiekius rūšimis institucijai, išdavusiai leidimą (licenciją) mėgėjiškai žūklei. 8. Sportinės žūklės varžybos rengiamos jas suderinus su Žuvų išteklių departamentu ir telkinio naudotoju. Draudimai 9. Draudžiama be valstybinių aplinkos apsaugos tarnybų leidimo: 9.1. Versliniais tikslais gaudyti uodo trūklio lervas ir kitus vandens bestuburius gyvūnus, naudoti vandens augalus, naikinti ir žaloti vandens augmeniją. 9.2. Veisti, introdukuoti ir perkelti naujų rūšių žuvis ir vandens bestuburius gyvūnus. 9.3. Statyti vandens telkiniuose prieplaukas ir kitus įrenginius, užtverti praėjimus vandens telkinių pakrantėse. 9.4. Būti vandens telkinyje arba jo pakrantėje (iki 50 m atstumu nuo vandens) su draudžiamais žūklės įrankiais arba įrankiais, kurių naudojimas tuo metu uždraustas šiomis taisyklėmis, o taip pat su sprogstamosiomis ir nuodingosiomis medžiagomis, išskyrus atvejus, kai tokie įrankiai ar medžiagos transportuojami šalia vandens telkinių einančiais keliais. Išimti iš vandens verslinės žūklės įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, radę vandens telkinyje uždraustus žūklės įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams. 9.5. Gaminti, parduoti, įsigyti arba laikyti žvejybos įrankius ir jų priedus, kuriuos naudoti draudžia šios taisyklės. 9.6. Pertverti upes ir protakas, siurbti arba nuleisti vandenį, pažeisti vandens telkinių naudojimo taisykles, apsauginių zonų ir pakrančių apsaugos juostų režimą. 9.7. Pardavinėti žuvis ir kitus vandens gyvūnus, neturint jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Asmuo, įsigijęs žuvis arba kitus vandens gyvūnus realizacijos tikslams, privalo turėti teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. 9.8. Plaukti motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus 1 priede išvardytus vandens telkinius, naudoti nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. pakabinamus variklius, kurių bendras galingumas vienai plaukiojimo priemonei viršija 30 AJ, ir stacionarius bei pakabinamus variklius, išvystančius didesnį kaip 30 km/h greitį, naudotis mažaisiais laivais vandens telkiniuose, kuriuose tai uždrausta (2 priedas). 9.9. Važiuoti autotransportu ant vandens telkinių ledo, išskyrus aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų, žvejybinių organizacijų, mokslinių organizacijų, tiriančių tuos vandens telkinius, telkinių nuomotojų etatinių darbuotojų, vykdančių telkinių apsaugą, transportą ir invalidų mašinas. 10. Draudžiama: 10.1. Įžuvinti vandens telkinius neturint Žuvų išteklių departamento ir veterinarijos tarnybos leidimo, nedalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui ir atsakingam nuomotojo atstovui ir nesurašant nustatytos formos įžuvinimo akto. Apie įžuvinimo laiką nustatyta tvarka turi būti informuojama rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra ir nuomotojas. Įžuvinimo akto 1 egzempliorius kartu su įžuvinimo medžiagos įsigijimo dokumentų kopija per 10 dienų turi būti pateikiamas Žuvų išteklių departamentui. 10.2. Plauti vandens telkiniuose ir arčiau kaip 50 m nuo jų transporto priemones, tarą nuo kenksmingų žuvims medžiagų bei šių medžiagų naudojimo įrangą. Išleisti (mesti) į žuvininkystės vandens telkinius, ant ledo arba į šių vandens telkinių baseinus vandens organizmams kenksmingas atliekas bei kitas medžiagas, vykdyti kitą veiklą, neatitinkančią aplinkos apsaugos normatyvų arba neigiamai veikiančią vandens telkinių hidrocheminį režimą bei gyvuosius išteklius. 10.3. Gadinti vandens telkiniuose arba prie jų esančius ženklus, iškabas, žuvininkystės statinius, įrengimus, plaukiojimo priemones, pažymėtas varžas ir statomus žvejybos įrankius. 10.4. Naudoti povandeninius šautuvus povandeninei medžioklei neskirtuose vandens telkiniuose ir iš valties, taip pat povandeninėje medžioklėje naudoti akvalangus ir kitus autonominius kvėpavimo prietaisus. 10.5. Velkiauti naudojant motorines plaukiojimo priemones. 10.6. Vėžiauti naudojant šviesą. 11. Draudžiama žvejoti: 11.1. Naudojant sprogstamąsias ir chemines medžiagas, duriamuosius, užkabinamuosius, smogiamuosius įrankius, šaunamąjį ir pneumatinį ginklą (išskyrus povandeninės medžioklės šautuvus), šakotines, taip pat be įgaliotų institucijų leidimo – elektros srovę, ultragarsą, tinklinius ir kitus šiose taisyklėse nenumatytus žvejybos įrankius ir būdus. 11.2. Iš neregistruotų arba neturinčių ant borto aiškaus numerio plaukiojimo priemonių (jeigu plaukiojimo priemonė pagal nustatytą tvarką turi būti registruojama). 11.3. Mėgėjiškos žūklės įrankiais verslinės žvejybos vietose, pažymėtose nustatyto pavyzdžio ženklais, ir arčiau kaip 100 m atstumu nuo pažymėtų statomų žūklės įrankių. 12. Draudžiama gaudyti mėgėjiškos žūklės įrankiais: 12.1. Visiškai: - sturius, - sparius, - perpeles, - Platelių sykus. 12.2. Be licencijų, išduodamų Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka: - lašišas, - šlakius, - nėges, - žiobrius. 12.3. Mažesnius nei šių dydžių: - šamus 75 cm, - salačius 52 cm, - vėgėles 49 cm, - ūsorius 47 cm, - starkius 46 cm, - lydekas 40 cm, - kiršlius 27 cm, - marguosius upėtakius 25 cm, - plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius 10 cm. Žuvis matuojama nuo burnos pradžios (burnai esant užčiauptai) iki uodeginio peleko galo. Vėžiai matuojami nuo snukio pradžios iki uodeginės plokštelės galo. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti paleidžiami atgal į vandens telkinį. 12.4. Šiais laikotarpiais: - vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d., - lydekas nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d., - kiršlius nuo kovo 15 d. iki balandžio 20 d., - marguosius upėtakius nuo spalio 1 d. iki gruodžio 15 d. 13. Draudžiama žvejyba be Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduodamų leidimų arba licencijų: 13.1. Rezervatų ir rezervatinių zonų vandenyse, žuvininkystės melioracinių sistemų jungiamuosiuose, magistraliniuose kanaluose ir atšakose, šliuzų kanaluose ir užtvankų žuvų praėjimo takuose. 13.2. Naudojant masalui žuvelę – nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d. 13.3. Kai kuriuose ichtiologiniuose draustiniuose ir žuvų masinio susikaupimo vietose (3 priedas) visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ištisus metus. 13.4. Žiobrių migracijos keliuose ir nerštavietėse, kitų vertingų žuvų nerštavietėse – nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d.: - 5 priede išvardytuose vandens telkiniuose – iš valčių bei dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis, - Kuršių mariose mažesniu kaip 500 m atstumu nuo kranto – visais žūklės įrankiais, išskyrus žvejybą plūdinėmis meškerėmis nuo kranto. 13.5. Vandens telkiniuose, kuriuose migruoja, neršia ir gyvena lašišinės žuvys: 13.5.1. iš valčių bei dugninėmis meškerėmis, spiningais, velkėmis ir naudojant masalui žuveles: - 3 km pločio Kuršių marių rytinės pakrantės juostoje tarp Klaipėdos ir Ventės rago – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d., - Nemune nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje, Skirvytėje – nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 31 d., 13.5.2. iš valčių bei dugninėmis meškerėmis, spiningais, velkėmis, naudojant žuveles, sliekus bei kitus natūralius gyvulinės kilmės masalus – 5 priede išvardytose lašišinėse upėse – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. Pastaba. Visi šiame skyriuje nurodyti draudimai galioja tiek pirmą, tiek paskutinę draudimo termino dieną. Mėgėjiškos žūklės režimas 14. Leidžiama žvejoti šiais mėgėjiškos žūklės įrankiais: - meškerėmis, - spiningais, - velkėmis, - skrituliais, - vėliavėlėmis, - bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti, - povandeninės medžioklės šautuvais. Žvejas mėgėjas vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip po 5 skritulius ar vėliavėles žuvims ir 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti. Bendras vienu metu naudojamų įrankių kabliukų skaičius negali viršyti 10 vienetų, o vienas įrankis gali turėti ne daugiau 3 kabliukų, išskyrus žvejybą jūroje, kur kabliukų skaičius vienam įrankiui neribojamas. Dvišakis ir trišakis kabliukas laikomas vienu. Prie įrankių nesant jų savininko, įrankiai paimami tam įgaliotų pareigūnų iki išsiaiškinimo. 15. Tamsiu paros metu (nuo saulės laidos iki patekėjimo) galima žvejoti tik nuo kranto arba nuo ledo, statyti skritulius, taip pat gaudyti vėžius. Tamsiu paros metu taip pat draudžiama žvejoti pasienio ruožo vandens telkiniuose. 16. Leidžiama žvejoti: 16.1. Neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose – turint Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus leidimus ir licencijas. 16.2. Nacionalinių parkų vandens telkiniuose – turint parkų valdybų išduotus leidimus. Leidimus žvejoti neišnuomotinuose nacionalinių parkų vandens telkiniuose gali išduoti ir Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybos. 16.3. Neišnuomotuose žūklei vandens telkiniuose (išskyrus neišnuomotinus ir nacionalinių parkų telkinius) – turint Vyriausybės įgaliotų institucijų išduotus leidimus. 16.4. Išnuomotuose žūklei vandens telkiniuose – turint nuomininkų išduotus leidimus, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip. 16.5. Privačiuose vandens telkiniuose – turint savininkų išduotus leidimus. Išduodant žūklės leidimus, gali būti nustatomos žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos sąlygos. 17. Neišnuomotuose žūklei valstybinio fondo vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiama mėgėjiška žūklė, invalidai ir pensininkai gali žvejoti turėdami atitinkamus pažymėjimus, o vietiniai kaimo gyventojai, gyvenantys ne toliau kaip už kilometro nuo vandens telkinio, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir asmenys, padedantys atlikti žuvivaisos ir monitoringo darbus, – pagal Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus nemokamus leidimus. 18. Išnuomotų žūklei valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkai privalo išduoti nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams leidimus mėgėjiškai žūklei. Leidimo kaina negali būti didesnė kaip 20 Lt metams, 6 Lt mėnesiui ir 2 Lt parai. Pensininkams, invalidams bei nuolatiniams nacionalinių parkų gyventojams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems ne toliau kaip už 3 km nuo išnuomoto vandens telkinio, leidimai meškerioti jame turi būti išduodami nemokamai. Vietiniams kaimo gyventojams, gyvenantiems ne toliau kaip už 1 km nuo vandens telkinio, o taip pat invalidams ir pensininkams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems toliau kaip už 3 km nuo išnuomoto telkinio, leidimai meškerioti jame (išskyrus nuomininko įveistų žuvų žvejybą) turi būti išduodami su 50 proc. nuolaida, tačiau metinio lengvatinio leidimo meškerioti kaina neturi būti didesnė kaip 10 Lt. Leidimų kainos gali būti indeksuojamos, už jų platinimą imamas papildomas mokestis. Lengvatiniai leidimai gali būti neišduodami 5 metus asmeniui, pažeidusiam žūklės taisykles. 19. Povandeninė žuvų medžioklė (žūklė) povandeniniais šautuvais laikantis šių taisyklių leidžiama asmenims, baigusiems specialaus parengimo kursus, Baltijos jūros pakrantėje, Akmenos (Trakų raj.), Gavio (Ignalinos raj.), Kavolio (Alytaus raj.), Vištyčio (Vilkaviškio raj.) ir Zaraso (Zarasų raj.) ežeruose pagal leidimus, išduodamus 16 punkte nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas gali leisti povandeninę žuvų medžioklę ir šiame punkte neišvardytuose vandens telkiniuose. 20. Per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip po 5 lydekas, starkius, upėtakius, kiršlius, 1 šamą, 50 vėžių. Sugautų žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg vienam žvejui. Sugavimo norma neviršyta, jeigu laimikio svoris, neskaitant paskutinės žuvies svorio, mažesnis kaip 5 kg. Į sugavimo normą neįskaitomos žuvys, kurioms nėra nustatytų žalos atlyginimo taksų (žiūrėti 7 priedą). 21. Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti masalui gyvas žuveles, uodo trūklio lervas, naudojant vieną samtį, kurio skersmuo ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės ne mažesnės kaip 10 mm. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vnt. nevertingų žuvų, kurioms nėra nustatytos žalos atlyginimo taksos, taip pat karosų, kuojų, ešerių ir ne daugiau kaip 100 g uodo trūklio lervų. Masalas gaudomas 16 punkte nustatyta tvarka. 22. Žuvų apsaugos tikslais ar naudotojų prašymu atskiruose vandens telkiniuose Aplinkos apsaugos ministerija gali nustatyti kitokį žvejybos režimą. Atsakomybė už taisyklių pažeidimą 23. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žalą, kuri padaroma neteisėtai gaudant, naikinant, žalojant ar įsigyjant vertingų rūšių žuvis bei vandens bestuburius gyvūnus, pažeidėjai atlygina pagal nustatytus įkainius (6 priedas). 24. Pareikalavus aplinkos apsaugos pareigūnams, pažeidėjas privalo išimti iš vandens naudotas žvejybos priemones ir įrankius ir juos bei neteisėtai sugautas žuvis ar vandens bestuburius gyvūnus arba įgytą produkciją savo lėšomis pristatyti į nurodytą vietą. 25. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias taisykles, nepriklausomai nuo to, kur jos aptiktos, neatlyginamai paimamos ir priduodamos žuvų priėmimo punktams arba organizacijoms rinkos kainomis arba pateikiamos žuvivaisos įmonėms (veislynams). Lėšos, gautos už parduotą žuvį, kaupiamos nustatyta tvarka ir panaudojamos žuvų išteklių apsaugai bei atkūrimui. 26. Plaukiojimo priemonės bei žvejybos įrankiai, naudojami pažeidžiant taisykles, gali būti paimami ir konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nekonfiskuotos žvejybos priemonės grąžinamos savininkui, jam sumokėjus administracinę baudą bei atlyginus žalą. Paimti bei konfiskuoti žvejybos įrankiai, o taip pat plaukiojimo priemonės saugomi įgaliotose aplinkos apsaugos institucijose. Konfiskuoti žvejybos įrankiai ir plaukiojimo priemonės realizuojami arba sunaikinami Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Lėšos už realizuotus žvejybos įrankius ir plaukiojimo priemones panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka. ______________ 1 priedas SĄRAŠAS VANDENS TELKINIŲ, KURIUOSE LEIDŽIAMA PLAUKIOTI MOTORINĖMIS PLAUKIOJIMO PRIEMONĖMIS Eil. Nr. Rajonas pavadinimas Vandens telkinio Ilgis (

1. km)Plotas (
2. ha)Pastabos 1. Anykščių Nevėžos ež. 156.1 Leidžiama plaukioti nuo liepos 1 d. 2. Alytaus Nemuno upė 90.0 Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną 3. Ignalinos Prūto ež. 463.4 Leidžiama plaukioti nuo liepos 1d. tik šviesiu paros metu, suderinus su pasienio policija. Motovaltis laikyti tik Prūčių kaime, į šiaurę nuo kapinių 4. Ignalinos Ilgio ež. 30.9 Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną 5. Jurbarko Nemuno upė Leidžiama plaukioti tik farvateriu. Žemiau Smalininkų galima plaukioti tik šviesiu paros metu, suderinus su pasienio policija 6. Kauno Kauno marios Leidžiama plaukioti nuo Pažaislio motovalčių prieplaukos iki Biliūno įlankos, išskyrus pakrančių zonas, kur įruoštos maudymosi vietos, poilsiavietės ir gyvenvietės 7. Kauno Neries upė Leidžiama plaukioti nuo liepos 1 d. 8. Kauno Nemuno upė Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną (išskyrus ruožą nuo Kauno HE iki popieriaus fabriko) 9. Kelmės Gludo ež. 53.9 Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną 10. Kėdainių Nevėžio upė Leidžiama plaukioti nuo Kėdainių miesto užtvankos iki Labūnavos tilto 11. Klaipėdos Danės upė Leidžiama plaukioti nuo liepos 1 d. 12. Klaipėdos Drevernos upė Leidžiama plaukioti nuo liepos 1d. 13. Prienų Nemuno upė Leidžiama plaukioti nuo Prienų girininkijos iki Peršekės upės žiočių nuo birželio 1 d. 14. Panevėžio Nevėžio upė Leidžiama plaukioti nuo tilto kelyje Panevėžys–Šiauliai iki Panevėžio–Kėdainių raj. ribos 15. Rokiškio Dirdų ež. 49.6 Leidžiama plaukioti nuo birželio 1 d. 16. Šakių Nemuno upė Leidžiama plaukioti farvateriu 17. Šiaulių Rekyvos ež. 1174 Leidžiama plaukioti 500 m atstumu už pliažo ribų 18. Šiaulių Talkšos ež. 52.5 Leidžiama plaukioti tik sportinių renginių metu 19. Šilutės Šyšos upė Leidžiama plaukioti žemiau Šilutės m. Rusnės gatvės tilto 20. Šilutės Nemuno upė Leidžiama plaukioti iki Atmatos upės visą navigacijos sezoną, šviesiu paros metu, suderinus su pasienio policija 21. Šilutės Atmatos upė Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną 22. Šilutės Minijos upė Leidžiama plaukioti nuo žiočių iki Minijos kaimo tik šio kaimo gyventojams 23. Šilutės Pakalnės upė Leidžiama plaukioti nuo Skirvytės upės iki Pakalnės tilto tik vietiniams gyventojams 24. Šilutės Kuršių marios Išskyrus Nemuno deltos regioninio parko teritoriją. Į Kuršių marias per regioninio parko teritoriją galima įplaukti tik navigacijos keliu iš Atmatos upės 25. Širvintų Gelvės ež. 33.3 Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną 26. Švenčionių Vajuonies ež. 230.1 Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną 27. Telšių Masčio ež. 274.9 Leidžiama plaukioti nuo liepos 1 d. 28. Trakų Margio ež. 121.3 Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną 29. Ukmergės Kliepšių ež. 35.9 Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną 30. Utenos Klykių ež. 49.3 Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną 31. Utenos Ilgio ež. 61.9 Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną 32. Varėnos Nemuno upė Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną 33. Vilniaus Neries upė Leidžiama plaukioti nuo Tuševlios kaimo (aukščiau Nemenčinės) iki Baltarusijos 34. Vilniaus Gelūžės ež. 18.9 Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną 35. Zarasų Drūkšių ež. 4225.1 Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną, šviesiu paros metu, suderinus su pasienio policija 36. Zarasų Laukeso ež. 101.8 Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną 37. Baltijos jūra Leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną, šviesiu paros metu, suderinus su pasienio policija ______________ 2 priedas VANDENS TELKINIŲ, KURIUOSE DRAUDŽIAMA NAUDOTIS MAŽAISIAIS LAIVAIS BEI JUOS REGISTRUOTI BE APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS LEIDIMO, SĄRAŠAS Eil Nr. Ežero Nr. Pavadinimas (
3. ha)Plotas Priklauso AKMENĖS RAJONAS 1. 4–1 Kamanų 6.2 Kamanų rezervatui ALYTAUS RAJONAS 2. 55–45 Žuvintas 981.4 Žuvinto rezervatui IGNALINOS RAJONAS 3. 32–86 Asėkas 47.1 Aukštaitijos nacionaliniam parkui 4. 32–84 Baltys 51.7 -“- KAUNO MIESTAS 5. Nemuno upė nuo Kauno HE iki popieriaus fabriko LAZDIJŲ RAJONAS 6. 61–156 Vilkas 89.2 Botaniniam draustiniui MARIJAMPOLĖS RAJONAS 7. 54–40 Žaltytis 289.3 Ornitologiniam draustiniui MOLĖTŲ RAJONAS 8. 43–172 Urkis 60.8 Ornitologiniam draustiniui ŠILUTĖS RAJONAS 9. 22–2 Krokų Lanka parkui 787.8 Nemuno deltos regioniniam 10. Kniaupės įlanka -“- ŠVENČIONIŲ RAJONAS 11. 42–13 Kerotis parkui 32.2 Labanoro regioniniam 12. 44–25 Kretuonas 862.5 Ornitologiniam draustiniui 13. 43–100 Salaičiai parkui 29.0 Labanoro regioniniam TAURAGĖS RAJONAS 14. 36–11 Ežeraitis 5.6 Viešvilės rezervatui 15. 36–12 Glitis 19.1 -“- TELŠIŲ RAJONAS 16. 13–35 Biržulis 505.1 Ornitologiniam draustiniui 17. 13–34 Stervas 137.1 Ornitologiniam draustiniui TRAKŲ RAJONAS 18. 57–93 Drabužaitis parkui 26.6 Aukštadvario regioniniam 19. 57–184 Ilgutis 17.0 Botaniniam draustiniui 20. 57–96 Juodžiukas parkui 7.0 Aukštadvario regioniniam 21. 57–126 Plomėnų 18.2 parkui Trakų istoriniam nacionaliniam VARĖNOS RAJONAS 22. Ūlos upė parkui Dzūkijos nacionaliniam 23. Čepkelių rezervato ežerai Čepkelių rezervatui VILNIAUS RAJONAS 24. 51–13 Kazimieriškių 33 centrui Vilniaus žuvisaugos ir žuvivaisos 25. 58-16 Papis 187.0 Ornitologiniam draustiniui ZARASŲ RAJONAS 26. 32–11 Šiurpelis 29.8 Gražutės regioniniam parkui 27. 32–13 Šiurpys parkui 67.2 Gražutės regioniniam 28. 32–45 Šventas 425.9 Botaniniam draustiniui ______________ 3 priedas VANDENS TELKINIAI, KURIUOSE MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ UŽDRAUSTA VISAIS MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS ĮRANKIAIS IŠTISUS METUS 1. Bambena – nuo Žuvinto gyvenvietės tilto iki žiočių 2. Dovinė – nuo šliuzo reguliatoriaus iki Daukšių tilto (Marijampolės raj.) 3. Jūra – nuo Tauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės 3-iosios vidurinės mokyklos (Tauragės m.) ir 500 m žemyn nuo Balskų užtvankos (Tauragės raj.) 4. Nemunas – 500 m žemiau Kauno HE užtvankos (Kauno m.) 5. Šventoji – 500 m žemiau Kavarsko užtvankos (Anykščių raj.) 6. Šušvė – 500 m žemiau Angirių užtvankos (Kėdainių raj.) ______________ 4 priedas VANDENS TELKINIAI, KURIUOSE NUO BALANDŽIO 20 D. IKI BIRŽELIO 20 D. UŽDRAUSTA MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ IŠ VALČIŲ BEI DUGNINĖMIS IR PLŪDINĖMIS MEŠKERĖMIS 1. Ančia (Šešuvio) – nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos (Tauragės raj.) 2. Atmata – (Šilutės raj.) 3. Dubysa – nuo žiočių iki Dratvens upės žiočių (Jurbarko, Kauno, Raseinių raj.) 4. Jūra – nuo žiočių iki Balskų užtvankos (Šilutės, Tauragės raj.) 5. Lėvuo – nuo žiočių iki Pasvalio užtvankos (Pasvalio raj.) 6. Lomena – nuo žiočių iki Verkstinės upės (Jonavos, Kaišiadorių raj.) 7. Minija – nuo žiočių iki Sausdravo upės (Šilutės, Klaipėdos, Kretingos, Plungės raj.) 8. Musė – nuo žiočių iki Bartkuškio tvenkinio užtvankos (Širvintų raj.) 9. Mūša – nuo Lietuvos-Latvijos sienos iki Ustukių tilto (Pasvalio raj.) 10. Nemunas – nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės m. (Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės raj.) 11. Neris – nuo žiočių iki Žirmūnų tilto Vilniuje (Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Širvintų, Trakų, Vilniaus raj.) 12. Nevėžis – nuo žiočių iki Graužų k. tilto (Kauno, Kėdainių raj.) 13. Salantas – nuo žiočių iki Blendžiavos upės (Kretingos raj.) 14. Siesartis – nuo žiočių iki buvusios Valtūnų malūno užtvankos (Ukmergės raj.) 15. Skirvytė – (Šilutės raj.) 16. Smiltelė – (Klaipėdos raj. ir miestas) 17. Šešuvis – nuo tilto Gaurės gyvenvietėje iki Upynos upės (Tauragės, Jurbarko raj.) 18. Širvinta – nuo žiočių iki kelio Gelvonai-Čiobiškis Liukonių k. (Širvintų, Jonavos, Ukmergės raj.) 19. Šušvė – nuo žiočių iki tilto Josvainių k. (Kėdainių raj.) 20. Šventoji – nuo žiočių iki Kavarsko užtvankos (Jonavos, Ukmergės, Anykščių raj.) 21. Veiviržas – nuo žiočių iki automagistralės Kaunas-Klaipėda tilto (Klaipėdos, Šilutės raj.) 22. Venta – nuo Lietuvos-Latvijos sienos iki Viekšnių malūno užtvankos (Mažeikių, Akmenės raj.) 23. Vilnelė – nuo žiočių iki N. Vilnios užtvankos (Vilniaus m.) 24. Virinta – nuo kelio Kaunas-Zarasai iki kelio Kurkliai-Anykščiai (Anykščių raj.) 25. Vokė – nuo žiočių iki Grigiškių užtvankos (Trakų raj.) 26. Visuose užliejamuose ežeruose ir senvagėse, kurios jungiasi su Nemunu žemiau Smalininkų. Pastaba. Nemune nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje ir Skirvytėje, Minijoje nuo Šilutės – Kintų kelio iki Skinijos žiočių ir nuo užtvankos prie Klaipėdos raj. valstybinės akcinės įmonės „Gargždų statyba“ iki Salanto upės, Šventojoje nuo Armonos upės iki Berželio poilsiavietės (Ukmergės raj.), Neryje nuo Varpės upelio iki 200 m žemiau Šventosios upės ir ruože nuo 800 m aukščiau Rūklos valymo įrenginių iki 300 m žemiau valymo įrenginių (Jonavos raj.) leidžiama žūklė plūdinėmis meškerėmis nuo kranto. ______________ 5 priedas UPĖS, KURIOSE NUO SPALIO 1 D. IKI LAPKRIČIO 30 D. DRAUDŽIAMA MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ IŠ VALČIŲ BEI DUGNINĖMIS MEŠKERĖMIS, SPININGAIS, VELKĖMIS IR NAUDOJANT MASALUI NATŪRALIUS GYVULINĖS KILMĖS MASALUS Eil. Nr. Upės pavadinimas Vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas NEMUNO BASEINAS 1. Avirė kairysis, Nemunas 2. Bilsinyčia kairysis, Nemunas 3. Dubysa (nuo žiočių iki Bulavėnų k.(Kelmės raj.) dešinysis, Nemunas 4. Gauja dešinysis, Nemunas 5. Karklė dešinysis, Nemunas 6. Merkys dešinysis, Nemunas 7. Minija dešinysis, Nemunas 8. Ratnyčia dešinysis, Nemunas 9. Strėva (nuo Nestrėvančio ež. iki Bagdononių HE užtvankos) dešinysis, Nemunas 10. Šyša (nuo žiočių iki Pašyšių km.) dešinysis, Nemunas 11. Šustis dešinysis, Nemunas 12. Viešvilė dešinysis, Nemunas 13. Verknė (nuo žiočių iki Aukštadvario HE užtvankos) dešinysis, Nemunas NERIES BASEINAS 14. Armona (nuo žiočių iki Ukmergė–Jonava plento tilto) dešinysis, Šventoji 15. Bezdonė kairysis, Neris 16. Bražuolė (nuo žiočių iki automagistralės Vilnius–Kaunas tilto) kairysis, Neris 17. Grabuosta kairysis, Siesartis 18. Girija kairysis, Želosa 19. Jusina dešinysis, Žeimena 20. Kena kairysis, Vilnia 21. Laukysta kairysis, Neris 22. Lakaja (nuo žiočių iki Lakajo ežero) dešinysis, Žeimena 23. Lomena kairysis, Neris 24. Mera kairysis, Žeimena 25. Musė (nuo žiočių iki Bart- kuškio tvenkinio užtvankos) dešinysis, Neris 26. Nemenčia dešinysis, Neris 27. Neris (nuo žiočių iki Baluošos up. žiočių) 28. Peršokšna kairysis, Lakaja 29. Saria (nuo Karvinės up. iki žiočių) kairysis, Žeimena 30. Siesartis (iki Grabuostos žiočių) kairysis, Šventoji 31. Skirda kairysis, Žeimena 32. Šventoji (nuo žiočių iki Antalieptės HE užtvankos) dešinysis, Neris 33. Vilnia kairysis, Neris 34. Virinta (nuo kelio Kaunas–Zarasai iki kelio Kurkliai–Anykščiai) kairysis, Šventoji 35. Vokė (nuo žiočių iki Grigiškių užtvankos ir nuo 3 km žemiau Rudaminos žiočių iki Azdrės žiočių) kairysis, Neris 36. Žeimena dešinysis, Neris MERKIO BASEINAS 37. Beržūna kairysis, Šalčia 38. Bilsinyčia kairysis, Nemunas 39. Cirvija dešinysis, Merkys 40. Derežna kairysis, Merkys 41. Duobupis dešinysis, Merkys 42. Duobupys kairysis, Merkys 43. Derežnytė kairysis, Merkys 44. Graužupis dešinysis, Merkys 45. Grūda (nuo žiočių iki AB „Pagrūdė“ tvenkinių) kairysis, Merkys 46. Lukna–Medryna dešinysis, Merkys 47. Maltupis kairysis, Šalčia 48. Nedzingė dešinysis, Merkys 49. Pasgrinda kairysis, Verseka 50. Skroblus kairysis, Merkys 51. Spengla dešinysis, Merkys 52. Šalčia kairysis, Merkys 53. Uosupis dešinysis, Ūla 54. Ūla kairysis, Merkys 55. Verseka (nuo Krūminių užtvankos iki žiočių) kairysis, Merkys 56. Visinčia dešinysis, Šalčia MINIJOS BASEINAS 57. Aisė dešinysis, Veiviržas 58. Alantas kairysis, Minija 59. Ašva kairysis, Veiviržas 60. Blendžiava (nuo Šateikių iki žiočių) kairysis, Salantas 61. Didžioji Sruoja dešinysis, Minija 62. Egluona–Agluona kairysis, Minija 63. Graumena kairysis, Šalpė 64. Kapupis dešinysis, Sausdravas 65. Karkluojė dešinysis, Alantas 66. Lukna kairysis, Minija 67. Mišupė kairysis, Minija 68. Pala kairysis, Minija 69. Salantas (nuo ištakų iki Blendžiavos upės) dešinysis, Minija 70. Sausdravas (nuo Saisos upės iki žiočių) dešinysis, Minija 71. Skinija kairysis, Minija 72. Šalpė kairysis, Veiviržas 73. Šilupis dešinysis, Sausdravas 74. Šlužmė (nuo Veiviržėnų–Petraičių kelio iki žiočių) kairysis, Upita 75. Švėkšnelė dešinysis, Ašva 76. Trumpė nuo žiočių iki užtvankos dešinysis, Žvelsa 77. Upita kairysis, Veiviržas 78. Veiviržas kairysis, Minija 79. Žvelsa kairysis, Minija JŪROS BASEINAS 80. Aitra kairysis, Jūra 81. Akmena (nuo Jėrubynės upės žiočių) kairysis, Jūra 82. Ančia (nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos) dešinysis, Šešuvis 83. Balčia (nuo žiočių iki Balčių k.) dešinysis, Šešuvis 84. Ežeruona (nuo žiočių iki Žygainių gyvenvietės) dešinysis, Jūra 85. Giluvė kairysis, Jūra 86. Jūra (nuo žiočių iki Balskų užtvankos) dešinysis, Nemunas 87. Šaltuona (nuo žiočių iki Pašaltuonio k.) kairysis, Jūra 88. Šešuvis kairysis, Jūra 89. Šunija kairysis, Jūra 90. Trumpė kairysis, Balčia 91. Upyna dešinysis, Šešuvis 92. Upinykė kairysis, Trišiūkštė BARTUVOS BASEINAS 93. Bartuva (tarp Luobos ir Apšės upių) Baltijos jūra 94. Luoba (nuo Ylakių–Vabalių kelio iki žiočių) dešinysis, Bartuva 95. Šata (nuo Apuolės užtvankos iki žiočių) kairysis, Luoba AKMENOS–DANGĖS BASEINAS 96. Akmena (Dangė nuo žiočių iki Kretingos užtvankos) Kuršių marios ŠVENTOSIOS (BALTIJOS JŪROS) BASEINAS 97. Šventoji (nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos) VERKNĖS BASEINAS Baltijos jūra 98. Samė kairysis, Verknė 99. Strūzda kairysis, Verknė VENTOS BASEINAS 100. Venta (nuo Lietuvos–Latvijos sienos iki Viekšnių malūno užtvankos) Baltijos jūra Pastaba. Dubysoje, Jūroje, Neryje, Šyšoje, Šventojoje (nuo žiočių iki Kavarsko užtvankos), Ventoje iš natūralios kilmės gyvulinių masalų draudžiama naudoti tik žuveles. ______________ 6 priedas ŽALOS, PADARYTOS NETEISĖTAI ŽVEJOJANT, GAUDANT, NAIKINANT AR ĮSIGYJANT VERTINGŲ RŪŠIŲ ŽUVIS IR VĖŽIUS, ATLYGINIMO DYDŽIO APSKAIČIAVIMO ĮKAINIAI Žuvų ir vandens bestuburių gyvūnų rūšys Žalos atlyginimas už kiekvieną sugautą arba sunaikintą žuvį bei vandens bestuburį gyvūną, nepriklausomai nuo svorio ir dydžio (Lt) Sturys, lašiša, šlakis Sparis, perpelė, jūrinė nėgė, 130.0 Platelių sykas 80.0 Pastaba. Už kiekvieną sunaikintą aukščiau išvardytų Raudonosios knygos žuvų subrendusią patelę nustatomas dvigubas rūšies įkainis. Ūsorius, sterlė, šamas 20.0 Upėtakis, peledė, ungurys, sykas, lydeka, vėgėlė, menkė, plekšnė, uotas, starkis 10.0 Kiršlys, žiobris, baltasis ir juodasis amūras, sazanas, plačiakaktis, skersnukis, lynas, strimėlė 5.0 Karpis, salatis, seliava, ripusas 3.0 Nėgė, karšis, plakis, ožka, šapalas, meknė, plačiažnyplis, siauražnyplis ir žymėtasis vėžiai 2.0 Ešerys, karosas, strepetys, kuoja, raudė, stinta, bretlingis 1.0 Pastabos: 1. Asmenys, kurie neteisėtai žvejoja žuvis ir vėžius mėgėjiškos žūklės įrankiais, žuvų veisimo, rezervatų, ichtiologinių draustinių ir lašišiniuose vandens telkiniuose, taip pat naudojantys neleistinus įrankius ir būdus (išskyrus žemiau išvardytus), privalo atlyginti nuostolius dvigubai. Asmenys, bet kuriuose vandens telkiniuose naudojantys žuvų ir vandens bestuburių gyvūnų gaudymui ar naikinimui elektros srovę, nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas, tinklinius, duriamuosius ar užkabinamuosius įrankius, privalo atlyginti nuostolius dešimteriopai. 2. Už vandens bestuburiams gyvūnams padarytą žalą neteisėtai žvejybai arba gyvūnų naikinimui naudojant nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas bei elektros srovę išieškoma ne mažesnė kaip 1000.0 Lt suma. 3. Už nuostolius, padarytus neteisėtai renkant eršketinių ir lašišinių žuvų ikrus, išieškoma suma, 10 kartų viršijanti sunaikintų ikrų rinkos kainą. 4. Už nuostolius, padarytus neteisėtai gaudant uodo trūklio lervas, išieškoma suma, 3 kartus viršijanti šių lervų rinkos kainą. 5. Žalos atlyginimo įkainiai gali būti indeksuojami atsižvelgiant į infliacijos ir kainų lygį Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. ______________