LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR DANIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS SUTARTIS DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR ABIPUSĖS APSAUG

(1)Sąvoka „investicijos“ reiškia bet kokį turtą, susijusį su ekonomine veikla, kurios tikslas užmegzti ilgalaikius ekonominius santykius tarp investitoriaus ir įmonės nepriklausomai nuo jos juridinės formos (tarp jų ir bendrų įmonių), ir bet kokią kapitalo dalį, į kurią investitorius turi teisę, kaip ir į bet kokį kapitalo prieaugį, ir dažniausiai, nors ir ne visada: (

1. i)akcijas, dalinę ar bet kokią kitą dalyvavimo formą įmonių, esančių vienos iš Susitariančiųjų šalių teritorijoje, veikloje; (
2. ii)pakartotinai investuotąsias pajamas, pinigines pretenzijas ar kitas teises, susijusias su paslaugomis, turinčiomis finansinę vertę; (iii) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat ir kitas teises, tokias kaip ipoteka, lengvatos, garantijos ir pan., numatytas įstatymų tos Susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra minėtoji nuosavybė; (
3. iv)gamybines ir intelektualines teises, technologijas, prekių ženklus, good-will, know-how ir panašias teises; (
4. v)įstatymų arba kontraktų numatytas biznio koncesijas, tarp jų ir susijusias su gamtiniais ištekliais; (
5. vi)prekes, kurios pagal lizingo sutartį, sudarytą šia Sutartimi ginamai investicijai, patenka nuomininkui, esančiam vienos Susitariančiosios šalies teritorijoje pagal jos įstatymus ir tvarką, traktuojamas ne mažiau palankiai negu investicija.

(2)Sąvoka „pajamos“ reiškia investicijų dėka gautas sumas ir ypač, nors nebūtinai apima iš pelno, palūkanų, kapitalo prieaugį, dividendus, autoriaus atlyginimus ar kitus atlyginimus. Šios sumos, taip pat sumos, gautos už pakartotinį investavimą, apsaugomos taip pat, kaip ir pačios investicijos.

(3)Sąvoka „investitorius“ bet kurios Susitariančiosios šalies atžvilgiu reiškia: (

1. a)fizinius asmenis, turinčius Susitariančiosios šalies pilietybę pagal tos šalies įstatymus: (
2. b)bet kokį ūkinį vienetą, įkurtą laikantis vienos Susitariančiosios šalies įstatymų ir pripažintą joje juridiniu asmeniu, tokį kaip korporacijos, firmos, asociacijos, vystymosi finansinės institucijos; fondai ar panašaus pobūdžio vienetai nepriklausomai nuo to, ar jie yra ribotos atsakomybės, ar jų veikla yra siekianti pelno ar ne.

(4)Sąvoka „teritorija“ kiekvienos Susitariančiosios šalies atžvilgiu reiškia suverenią teritoriją ir jūros bei povandeninius plotus, kur susitariančioji šalis pagal tarptautinę teisę naudojasi savo suverenumo teise ar jurisdikcija. Sutinkamai su 14 straipsniu ši Sutartis negalioja Faroe saloms ir Grenlandijai.

(5)Susitariančioji šalis reiškia Lietuvos Respubliką ar Danijos Karalystę pagal kontekstą.

(6)Sąvoka „nedelsiant“ laikoma įvykdyta, jeigu pervedimas atliekamas ne vėliau kaip per tarptautiniuose finansų santykiuose įprastą laikotarpį, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius. 2 straipsnis Investicijų skatinimas Kiekviena iš Susitariančiųjų šalių leidžia kitos Susitariančiosios šalies investitoriams investuoti kapitalą laikantis savo įstatymų bei administracinės tvarkos ir visakeriopai skatina tokias investicijas, taip pat padeda steigti atstovybių kontoras (ofisus). 3 straipsnis Investicijų apsauga

(1)Bet kurios Susitariančiosios šalies investitorių investicijos visada traktuojamos teisingai ir lygiateisiškai, užtikrinant visišką jų apsaugą bei saugumą kitos Susitariančiosios šalies teritorijoje. Nė viena Susitariančioji šalis neturi teisės taikyti savo teritorijoje nepateisinamų bei diskriminuojančių priemonių kitos šalies investicijų, investicijų valdymo, tvarkymo, panaudojimo bei paskirstymo srityje. Kiekviena iš Susitariančiųjų šalių laikosi savo įsipareigojimų kitos Susitariančiosios šalies investitorių investicijų atžvilgiu.

(2)Kiekviena iš Susitariančiųjų šalių savo teritorijoje vienodu palankumu traktuoja kitos Susitariančiosios šalies investitorių investicijas ar iš jų gaunamas pajamas ir neteikia pirmumo savos ar kurios nors trečiosios šalies investitorių investicijoms ar pajamoms (palankumą vertina pats investitorius).

(3)Kiekviena iš Susitariančiųjų šalių savo teritorijoje vienodu palankumu traktuoja kitos šalies investitorius, nesudaro jiems blogesnių sąlygų investicijoms valdyti, tvarkyti, panaudoti, paskirstyti negu saviems ar trečiųjų šalių investitoriams (palankumo laipsnį nustato pats investitorius). 4 straipsnis Išimtys

(1)Šios sutarties sąlygos dėl vienos Susitariančiosios šalies vienodai palankaus kitos Susitariančiosios šalies ar trečiosios šalies investitorių traktavimo neturi būti suprastas taip, jog viena Susitariančioji šalis neturi teikti kitos Susitariančiosios šalies investitoriams pirmumą, lengvatas ar privilegijas dėl: (

1. a)esamų ar būsimų muitų sąjungų, regioninių ekonominių organizacijų arba panašių tarptautinių susitarimų, kuriuose dalyvauja arba numato dalyvauti viena iš Susitariančiųjų šalių; (
2. b)bet kokios tarptautinės sutarties, susitarimo dėl visiško arba kokio nors vietinio įstatymo, visiškai ar iš dalies susijusio su apmokestinimu.

(2)Šios sutarties 7 straipsnio 1 dalies sąlygos nepažeidžia Susitariančiųjų šalių teisės imtis apsaugos priemonių, susijusių su kapitalo judėjimu, jeigu tos priemonės taikomos taip, kaip reikalauja daugiašalės sutartys, kurių dalyvė yra arba gali būti bet kuri Susitariančioji šalis, arba sutinkamai su Tarptautinio valiutos fondo patvirtintomis sąlygomis. 5 straipsnis Ekspropriacija ir kompensacija Bet kurios Susitariančiosios šalies investitorių investicijos kitos Susitariančiosios šalies teritorijoje nenacionalizuojamos, neeksproprijuojamos, joms netaikomos kitos lygiavertės priemonės (toliau vadinamos „eksproprijavimu“), išskyrus eksproprijavimą visuomeniniams tikslams, susijusiems su eksproprijuojančios šalies vidaus poreikiais. Tai turi būti daroma be diskriminacijos, nedelsiant atitinkamai, tokia pat verte ir efektyviai kompensuojant. Tokia kompensacija turi atitikti nusavinamųjų investicijų rinkos kainą, egzistavusią prieš pat nusavinimą arba jo paskelbimo metu, kompensuoti būtina nedelsiant, į kompensacijos sumą būtina įtraukti LIBOR normas paskaičiuotas palūkanas iki mokėjimo datos; ji turi būti efektyviai paverčiama konvertuojama valiuta ir laisvai pervedama. Investitoriui turi būti oficialiai suteikta teisinė galimybė patikrinti šios priemonės juridinį teisėtumą ir investicijų įvertinimą pagal šio straipsnio principus bei investicijas nusavinančios Susitariančiosios šalies teritorijoje galiojančius įstatymus. 6 straipsnis Nuostolių kompensacija Jei vienos iš Susitariančiųjų šalių investitoriai, kurių investicijos kitos Susitariančiosios šalies teritorijoje patiria nuostolių dėl karo, ginkluoto konflikto, revoliucijos, ypatingos padėties įvedimo, sukilimo, maišto pastarosios Susitariančiosios šalies teritorijoje, tai tie nuostoliai pastarosios Susitariančiosios šalies bus traktuojami (nuostolio atlyginimo ir kitų kompensacijų atžvilgiu) nė kiek ne mažiau palankiai negu kad pastaroji Susitariančioji šalis traktuotų savo pačios investitorius arba investitorius kurios nors trečiosios šalies (pagal investitoriaus požiūriu palankiausias normas). Atsiskaitymai pagal šiame straipsnyje numatytas sąlygas turi būti laisvai ir nedelsiant pervedami, juose turi būti numatytos palūkanos pagal LIBOR normas iki išmokėjimo dienos ir jie turi būti iškeičiami į konvertuojamą valiutą. 7 straipsnis Kapitalo ir pajamų repatriacija bei pervedimas

(1)Kiekviena iš Susitariančiųjų šalių turi nedelsiant leisti pervesti: (

1. a)investuotą kapitalą ar gautas pajamas už visišką arba dalinį investicijų likvidavimą ar nusavinimą; (
2. b)realizuotas pajamas; (
3. c)išmokas kreditams, skirtiems investicijoms ir numatytoms palūkanoms padengti; (
4. d)nustatytą emigrantų, kuriems leista dirbti su investicijomis kitos Susitariančiosios šalies teritorijoje, uždarbio dalį.

(2)Valiutiniai pervedimai, sutinkamai su 5 ir 6 straipsnių ir šio straipsnio 1 dalimi atliekami ta pačia konvertuojama valiuta, kuria padarytos investicijos arba investitoriui sutikus, bet kuria kita konvertuojama valiuta pagal pervedimą atliekančios Susitariančiosios šalies centrinio banko valiutos kursą. 8 straipsnis Subrogacija (vieno kreditoriaus pakeitimas kitu) Jeigu viena iš Susitariančiųjų šalių arba jos paskirta agentūra atlieka išmoką savo investitoriui pagal garantiją, susijusią su investicijomis, esančiomis kitos Susitariančiosios šalies teritorijoje, tai pastaroji privalo: (

1. a)pripažinti bet kokią legaliu būdu perduotą investitoriaus teisę ar pretenziją pirmajai Susitariančiajai šaliai ar jos agentūrai; (
2. b)pirmoji Susitariančioji šalis arba jos paskirta agentūra turi teisę subrogacijos būdu įgyvendinti investitoriaus teises ir jo vardu reikšti pretenzijas, taip pat prisiimti jo įsipareigojimus, susijusius su investicijomis. 9 straipsnis Ginčai tarp Susitariančiosios šalies ir investitoriaus

(1)Bet kuriuos ginčus, kilusius tarp vienos Susitariančios šalies investitoriaus ir kitos Susitariančios šalies, susijusius su investicijomis pastarosios šalies teritorijoje, sprendžia abi ginčo šalys derybomis.

(2)jeigu ginčas tarp vienos iš Susitariančiųjų šalių ir kitos Susitariančiosios šalies investitoriaus tęsiasi daugiau kaip tris mėnesius, investitorius turi teisę bylą pateikti svarstymui; (

1. a)Tarptautiniam investicinių ginčių sprendimo centrui, veikiančiam pagal konvenciją dėl investicinių ginčių tarp atskirų valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo, pasirašytą 1965 m. kovo 18 d. Vašingtone; (
2. b)jeigu abi Susitariančiosios šalys nėra minėtos konvencijos dalyvės, tuomet ginčas perduodamas arbitražui arba tarptautiniam arbitražo teismui, įkurtam pagal Jungtinių Tautų Komisijos Tarptautinės prekybos įstatymo arbitražo taisykles. Arbitražo sprendimas yra galutinis ir privalomas abiem ginčo šalims. 10 straipsnis Ginčai tarp Susitariančiųjų šalių

(1)Ginčai tarp Susitariančiųjų šalių dėl šios sutarties interpretavimo ir taikymo kiek įmanoma sprendžiami abiejų Susitariančiųjų šalių derybomis.

(2)Jeigu per tris mėnesius nuo derybų pradžios ginčas neišsprendžiamas, bet kurios iš Susitariančiųjų šalių prašymu jis perduodamas arbitražo teismui.

(3)Toks arbitražo teismas turi būti sušauktas kiekvienu individualiu atveju tokiu būdu: per tris mėnesius nuo pareiškimo pateikimo arbitražui kiekviena iš Susitariančiųjų šalių turi paskirti po vieną teismo narį. Šie du nariai išsirenka trečiosios šalies pilietį, kuris, abiem Susitariančiosioms šalims sutinkant, bus paskiriamas teismo pirmininku. Pirmininkas paskiriamas per tris mėnesius nuo kitų dviejų narių paskyrimo datos.

(4)Jeigu tai nebus padaryta per nustatytą laikotarpį, nesant jokio kito susitarimo, bet kuri iš Susitariančiųjų šalių gali pakviesti Tarptautinio teismo prezidentą, kad jis padarytų reikalingus paskyrimus. Jeigu prezidentas yra vienos iš Susitariančiųjų šalių pilietis arba negali atlikti minėtos funkcijos dėl kitų priežasčių, tai atlieka prezidento pavaduotojas. Jeigu prezidento pavaduotojas taip pat yra vienos iš Susitariančiųjų šalių pilietis arba dėl kitų priežasčių negali atlikti minėtų funkcijų reikalingiems asmenims paskirti, kviečiamas sekantis pagal pareigas tarptautinio teismo narys, jeigu jis nėra atitinkamų šalių pilietis.

(5)Arbitražo teismas vadovaujasi šios sutarties sąlygomis, kitų sutarčių, sudarytų tarp Susitariančiųjų šalių, sąlygomis bei tarptautinės teisės normomis. Sprendimas turi būti priimtas balsų dauguma. Jis yra galutinis ir abiem Susitariančiosioms šalims privalomas. Arbitražo teismas nustato pats savo darbo tvarką.

(6)Arbitražo teismas nustato, kokiomis dalimis Susitariančiosios šalys apmoka teismo išlaidas. 11 straipsnis Pataisos Šiai sutarčiai įsigaliojus, jos sąlygos bet kuriuo metu gali būti patikslintos, abiem Susitariančiosioms šalims susitarus. Pataisos įsigalioja po to, kai šalys praneša viena kitai, kad įvykdyti visi su tuo susiję būtini reikalavimai. 12 straipsnis Konsultacijos Bet kuri iš Susitariančiųjų šalių gali pasiūlyti kitai šaliai konsultacijas šios sutarties taikymo klausimais. Šios konsultacijos vyksta vienai iš Susitariančiųjų šalių pasiūlius ir diplomatiniais kanalais suderinus jų vietą ir laiką. 13 straipsnis Sutarties taikymas Šios sutarties sąlygos taikytinos investicijoms, kurias vienos Susitariančiosios šalies investitoriai investavo kitos Susitariančiosios šalies teritorijoje po 1990 m. gruodžio 29 d. Iki tos datos investuotos investicijos ginamos šia sutartimi su sąlyga, kad jos yra įregistruotos pagal galiojančius įstatymus. 14 straipsnis Teritorinis šios sutarties galiojimo praplėtimas Nuo šios Sutarties įsigaliojimo momento ar vėliau šios Sutarties sąlygos gali būti taikomos Faroe salose ir Grenlandijoje, abiem Susitariančiosioms šalims susitarus ir apsikeitus notomis. 15 straipsnis Įsigaliojimas Sutartis įsigalioja po trisdešimties dienų nuo datos, kai abiejų Susitariančiųjų šalių Vyriausybės praneša viena kitai, kad įvykdyti visi konstituciniai reikalavimai, susiję su šios sutarties įsigaliojimu. 16 straipsnis Sutarties galiojimas ir pabaiga

(1)Sutartis galioja 10 metų ir ilgiau, jeigu bet kuri iš Susitariančiųjų šalių po pirmųjų 10-ties metų nepraneš raštu kitai Šaliai apie savo ketinimą nutraukti sutartį. Sutartis nustoja galiojusi praėjus vieneriems metams po to, kai viena iš Susitariančiųjų šalių gauna kitos Šalies pranešimą apie sutarties nutraukimą.

(2)Investicijoms, padarytoms iki pareiškimo apie sutarties nutraukimą įsigaliojimo datos, 1-10 straipsnių sąlygos tebegalioja dar 10 metų. Pasirašo savo Vyriausybių įgaliotieji asmenys. Sutartis surašyta 3 egzemplioriais Lietuvių, danų ir anglų kalbomis, visi tekstai laikomi vienodai autentiškais. Esant interpretacijos skirtumams, remtis angliškuoju variantu. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU DANIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU ______________