← Lietuva

Treaty

Treaty II. ĮGALIOTŲJŲ ATSTOVŲ PRIIMTOS DEKLARACIJOS Be to, įgaliotieji atstovai priėmė toliau išvardytas prie šio Baigiamojo akto pridedamas deklaracijas:

  1. Bendra deklaracija: viena Europa
  2. Bendra deklaracija dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo
  3. BENDRA DEKLARACIJA: VIENA EUROPA Ši diena yra didi diena Europai. Šiandien mes užbaigėme stojimo derybas tarp Europos Sąjungos ir Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos. 75 milijonai žmonių taps naujaisiais Europos Sąjungos piliečiais. Mes, esamos ir stojančios valstybės narės, pareiškiame savo visišką pritarimą tolygiam, visaapimančiam ir negrįžtamam plėtros procesui. Stojimo derybos su Bulgarija ir Rumunija bus tęsiamos vadovaujantis tais pačiais principais, kuriais buvo vadovautasi iki šiol. Derybų metu pasiekti rezultatai daugiau nebebus svarstomi. Atsižvelgiant į tolesnę pažangą siekiant išpildyti narystės kriterijus, sieksime, kad Bulgarija ir Rumunija naujosiomis Europos Sąjungos narėmis taptų 2007 metais. Mes taip pat pritariame šiandien priimtiems svarbiems sprendimams dėl Turkijos kandidatūros narystei Europos Sąjungoje kito etapo. Mūsų bendras siekis – padaryti Europą demokratijos, laisvės, taikos ir pažangos kontinentu. Sąjunga liks tvirtai apsisprendusi vengti naujų Europą skiriančių sienų ir skatinti stabilumą bei klestėjimą tiek pačioje Sąjungoje, tiek už jos naujų sienų. Mes tikimės dirbti kartu ir bendromis pastangomis siekti šių tikslų. Mūsų tikslas – viena Europa. Belgija Čekija Danija Vokietija Estija Graikija Ispanija Prancūzija Airija Italija Kipras Latvia Lietuva Liuksemburgas Vengrija Malta Nyderlandai Austrija Lenkija Portugalija Slovėnija Slovakija Suomija Švedija Jungtinė Karalystė
  4. BENDRA DEKLARACIJA DĖL EUROPOS BENDRIJŲ TEISINGUMO TEISMO Vadovaudamasi EB sutarties 222 straipsniu ir Euratomo sutarties 138 straipsniu, Taryba, spręsdama vieningai, gali padidinti generalinių advokatų skaičių, jei Teisingumo Teismas to paprašytų. Priešingu atveju naujosios valstybės narės bus integruotos į esamą sistemą dėl jų paskyrimo. III. KITOS DEKLARACIJOS Įgaliotieji atstovai atkreipė dėmesį į šias pateiktas ir prie Baigiamojo akto pridedamas deklaracijas: A. Bendros deklaracijos: esamų valstybių narių/Estijos
  5. Bendra deklaracija dėl rudųjų meškų medžioklės Estijoje B. Bendros deklaracijos: įvairių esamų valstybių narių/ įvairių naujųjų valstybių narių
  6. Čekijos Respublikos ir Austrijos Respublikos bendra deklaracija dėl jų dvišalio susitarimo dėl Temelin atominės elektrinės C. Esamų valstybių narių bendros deklaracijos
  7. Deklaracija dėl kaimo plėtros
  8. Deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Čekija
  9. Deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Estija
  10. Deklaracija dėl naftingųjų skalūnų, elektros energijos vidaus rinkos ir 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (Elektros energijos direktyva): Estija
  11. Deklaracija dėl Estijos ir Lietuvos žvejybos veiklos Svalbardo zonoje
  12. Deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Latvija
  13. Deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Lietuva
  14. Deklaracija dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių
  15. Deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Vengrija
  16. Deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Malta
  17. Deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Lenkija
  18. Deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Slovėnija
  19. Deklaracija dėl transeuropinio tinklo plėtros Slovėnijoje
  20. Deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Slovakija D. Įvairių esamų valstybių narių bendros deklaracijos
  21. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos bendra deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija
  22. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos bendra deklaracija dėl branduolinės saugos stebėsenos E. Esamų valstybių narių bendra deklaracija
  23. Bendra deklaracija F. Įvairių naujųjų valstybių narių bendros deklaracijos
  24. Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos bendra deklaracija dėl Stojimo akto 38 straipsnio
  25. Vengrijos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos bendra deklaracija dėl Stojimo akto X priedo 7 skyriaus 1 punkto a papunkčio ii dalies ir XIII priedo 6 skyriaus 1 punkto a papunkčio i dalies G. Čekijos Respublikos deklaracijos
  26. Čekijos Respublikos deklaracija dėl transporto politikos
  27. Čekijos Respublikos deklaracija dėl darbuotojų
  28. Čekijos Respublikos deklaracija dėl ES Sutarties 35 straipsnio. H. Estijos Respublikos deklaracijos
  29. Estijos Respublikos deklaracija dėl plieno
  30. Estijos Respublikos deklaracija dėl žuvininkystės
  31. Estijos Respublikos deklaracija dėl Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisijos (NEAFC)
  32. Estijos Respublikos deklaracija dėl maisto saugos I. Latvijos Respublikos deklaracijos
  33. Latvijos Respublikos deklaracija dėl balsų paskirstymo Taryboje
  34. Latvijos Respublikos deklaracija dėl žuvininkystės
  35. Latvijos Respublikos deklaracija dėl 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 142a straipsnio J. Lietuvos Respublikos deklaracija
  36. Lietuvos Respublikos deklaracija dėl Lietuvos žvejybos veiklos Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisijos (NEAFC) reguliuojamame rajone K. Maltos Respublikos deklaracijos
  37. Maltos Respublikos deklaracija dėl neutralumo
  38. Maltos Respublikos deklaracija dėl Gozo salos regiono
  39. Maltos Respublikos deklaracija dėl PVM nulinio tarifo išlaikymo L. Lenkijos Respublikos deklaracijos
  40. Lenkijos Respublikos deklaracija dėl lenkiškos kai kurių vaisių produkcijos konkurencingumo
  41. Lenkijos Respublikos Vyriausybės deklaracija dėl visuomenės dorovės
  42. Lenkijos Respublikos Vyriausybės deklaracija dėl Direktyvoje 2001/82/EB ir Direktyvoje 2001/83/EB nustatytiems reikalavimams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos aiškinimo M. Slovėnijos Respublikos deklaracijos
  43. Slovėnijos Respublikos deklaracija dėl būsimo Slovėnijos Respublikos regioninio suskirstymo
  44. Slovėnijos Respublikos deklaracija dėl Slovėnijos vietinių bičių Apis mellifera Carnica (kranjska čebela) N. Europos Bendrijų Komisijos deklaracijos
  45. Europos Bendrijų Komisijos deklaracija dėl bendrosios ekonominės apsaugos sąlygos, vidaus rinkos apsaugos sąlygos ir teisingumo ir vidaus reikalų apsaugos sąlygos
  46. Europos Bendrijų Komisijos deklaracija dėl Stojimo konferencijos su Latvija išvadų A. BENDROS DEKLARACIJOS: ESAMŲ VALSTYBIŲ NARIŲ/ESTIJOS
  47. BENDRA DEKLARACIJA DĖL RUDŲJŲ MEŠKŲ MEDŽIOKLĖS ESTIJOJE Rudųjų meškų atžvilgiu Estija laikysis visų Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyvos) reikalavimų. Ne vėliau kaip nuo įstojimo Estija nustatys griežtos apsaugos sistemą, atitinkančią minėtos direktyvos 12 straipsnį. Nors bendroji rudųjų meškų medžioklė negali būti leidžiama, Konferencija pažymi, kad pagal Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalį Estija gali leisti medžioti rudąsias meškas 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis konkrečiomis sąlygomis ir tvarka. B. BENDROS DEKLARACIJOS: ĮVAIRIŲ ESAMŲ VALSTYBIŲ NARIŲ/ ĮVAIRIŲ NAUJŲJŲ VALSTYBIŲ NARIŲ
  48. ČEKIJOS RESPUBLIKOS IR AUSTRIJOS RESPUBLIKOS BENDRA DEKLARACIJA DĖL JŲ DVIŠALIO SUSITARIMO DĖL TEMELIN ATOMINĖS ELEKTRINĖS Čekijos Respublika ir Austrijos Respublika vykdo savo dvišalius įsipareigojimus pagal 2001 m. lapkričio 29 d. abipusiai priimtas „Melk proceso ir jo tęsinio išvadas“. C. BENDROS DEKLARACIJOS: ESAMŲ VALSTYBIŲ NARIŲ
  49. DEKLARACIJA DĖL KAIMO PLĖTROS Atsižvelgiant į kaimo plėtros politiką naujosioms valstybėms narėms pagal EAGGF garantijų dalies finansuojamą laikiną kaimo plėtros instrumentą, Sąjunga pažymi kad kiekviena naujoji valstybė narė gali tikėtis toliau nurodytų pradinių asignavimų: Pradinis asignavimas (mln. EUR) 2004 2005 2006 2004-2006 Čekija 147,9 161,6 172,0 481,5 Estija 41,0 44,8 47,7 133,5 Kipras 20,3 22,2 23,9 66,4 Latvija 89,4 97,7 103,9 291,0 Lietuva 133,4 145,7 155,1 434,2 Vengrija 164,2 179,4 190,8 534,4 Malta 7,3 8,0 8,5 23,8 Lenkija 781,2 853,6 908,2 2 543,0 Slovėnija 76,7 83,9 89,2 249,8 Slovakija 108,2 118,3 125,8 352,3 Iš viso 1 570,0 1 715,0 1 825,0 5 110,0
  50. DEKLARACIJA DĖL LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO: ČEKIJA ES pabrėžia susitarimo dėl laisvo darbuotojų judėjimo diferenciacijos ir lankstumo aspektų svarbą. Siekdamos pagreitinti suderinimą su acquis, valstybės narės stengiasi suteikti lengvesnį Čekijos piliečių patekimą į darbo rinką pagal nacionalinę teisę. Dėl šios priežasties Čekijos piliečių įsidarbinimo galimybės ES turėtų iš esmės pagerėti įstojus Čekijai. Be to, ES valstybės narės stengsis kuo geriau pasinaudoti pasiūlytu susitarimu kuo greičiau pradėti taikyti visą acquis laisvo darbuotojų judėjimo srityje.
  51. DEKLARACIJA DĖL LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO: ESTIJA ES pabrėžia susitarimo dėl laisvo darbuotojų judėjimo diferenciacijos ir lankstumo aspektų svarbą. Siekdamos pagreitinti suderinimą su acquis, valstybės narės stengiasi suteikti lengvesnį Estijos piliečių patekimą į darbo rinką pagal nacionalinę teisę. Dėl šios priežasties Estijos piliečių įsidarbinimo galimybės ES turėtų iš esmės pagerėti įstojus Estijai. Be to, ES valstybės narės stengsis kuo geriau pasinaudoti pasiūlytu susitarimu kuo greičiau pradėti taikyti visą acquis laisvo darbuotojų judėjimo srityje.
  52. DEKLARACIJA DĖL NAFTINGŲJŲ SKALŪNŲ, ELEKTROS ENERGIJOS VIDAUS RINKOS IR 1996 M. GRUODŽIO 19 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS 96/92/EB DĖL ELEKTROS ENERGIJOS VIDAUS RINKOS BENDRŲJŲ TAISYKLIŲ (ELEKTROS ENERGIJOS DIREKTYVA): ESTIJA Sąjunga atidžiai stebės, kad Estija vykdytų savo įsipareigojimus, ypač dėl tolesnio pasirengimo energijos vidaus rinkai (naftingųjų skalūnų sektoriaus restruktūrizavimas, elektros energetikos sektoriaus restruktūrizavimas, teisės aktai, Energijos rinkos inspekcijos stiprinimas ir kt.). Sąjunga atkreipia Estijos dėmesį į Lisabonos ir Barselonos Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl spartesnio rinkos atvėrimo, tarp kitų sektorių, elektros energetikos ir dujų sektoriuose, siekiant sukurti visapusiškai funkcionuojančią vidaus rinką šiose srityse, ir pažymi ankstesnius Estijos pareiškimus šiuo klausimu, padarytus 2002 m. gegužės 27 d. stojimo derybų kontekste. Nepaisant ankstyvo funkcionuojančios elektros energijos vidaus rinkos įgyvendinimo būtinybės, Sąjunga atkreipia dėmesį, kad Estija išlaiko savo poziciją dėl tolesnės teisės aktų raidos šioje srityje. Šiuo atžvilgiu Sąjunga pripažįsta specifinę situaciją, susijusią su naftingųjų skalūnų sektoriaus restruktūrizavimu, kuris pareikalaus ypatingų pastangų iki 2012 m. pabaigos, ir būtinybę palaipsniui atverti Estijos elektros energijos rinką ne namų ūkio vartotojams iki tos dienos. Sąjunga pažymi, kad siekiant apriboti galimą konkurencijos iškraipymą elektros energijos vidaus rinkoje, gali būti taikomi apsaugos mechanizmai, pavyzdžiui, Direktyvoje 96/92/EB įtvirtinta abipusiškumo nuostata. Komisija atidžiai stebės elektros energijos gamybos vystymąsi ir galimus pokyčius elektros energijos rinkoje Estijoje ir kaimyninėse šalyse. Nepažeisdamos pirmiau išdėstytų nuostatų, valstybės narės nuo 2009 m. gali paprašyti Komisiją įvertinti elektros energijos rinkų vystymąsi Baltijos jūros regione. Remdamasi šiuo įvertinimu, visapusiškai atsižvelgdama į naftingųjų skalūnų specifinį pobūdį ir socialinius bei ekonominius aspektus, susijusius su naftingųjų skalūnų gavyba, gamyba ir naudojimu Estijoje, ir atsižvelgdama į Bendrijos tikslus elektros energijos rinkoje, Komisija pateikia Tarybai atitinkamas rekomendacijas.
  53. DEKLARACIJA DĖL ESTIJOS IR LIETUVOS ŽVEJYBOS VEIKLOS SVALBARDO ZONOJE Europos bendrija yra įsipareigojusi išlaikyti tinkamą valdymą, pagrįstą aplink Svalbardą esančių žuvų išteklių subalansuotu išsaugojimu ir optimaliu panaudojimu, ir skelbia savo pasiryžimą išlaikyti dabartinę Europos bendrijos ir Estijos bei Lietuvos taikomą valdymo sistemą.
  54. DEKLARACIJA DĖL LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO: LATVIJA ES pabrėžia susitarimo dėl laisvo darbuotojų judėjimo diferenciacijos ir lankstumo aspektų svarbą. Siekdamos pagreitinti suderinimą su acquis, valstybės narės stengiasi suteikti lengvesnį Latvijos piliečių patekimą į darbo rinką pagal nacionalinę teisę. Dėl šios priežasties Latvijos piliečių įsidarbinimo galimybės ES turėtų iš esmės pagerėti įstojus Latvijai. Be to, ES valstybės narės stengsis kuo geriau pasinaudoti pasiūlytu susitarimu kuo greičiau pradėti taikyti visą acquis laisvo darbuotojų judėjimo srityje.
  55. DEKLARACIJA DĖL LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO: LIETUVA ES pabrėžia susitarimo dėl laisvo darbuotojų judėjimo diferenciacijos ir lankstumo aspektų svarbą. Siekdamos pagreitinti suderinimą su acquis, valstybės narės stengiasi suteikti lengvesnį Lietuvos piliečių patekimą į darbo rinką pagal nacionalinę teisę. Dėl šios priežasties Lietuvos piliečių įsidarbinimo galimybės ES turėtų iš esmės pagerėti įstojus Lietuvai. Be to, ES valstybės narės stengsis kuo geriau pasinaudoti pasiūlytu susitarimu kuo greičiau pradėti taikyti visą acquis laisvo darbuotojų judėjimo srityje.
  56. DEKLARACIJA DĖL ASMENŲ SAUSUMOS TRANZITO TARP KALININGRADO SRITIES IR KITŲ RUSIJOS FEDERACIJOS DALIŲ Bendrija padeda Lietuvai kuo greičiau įvykdyti jos dalyvavimo Šengeno aquis visa apimtimi sąlygas, kad užtikrintų Lietuvos įtraukimą į pirmąją naujųjų valstybių narių, visa apimtimi dalyvausiančių Šengeno acquis, grupę. Dalyvavimas visa apimtimi priklausys nuo objektyvaus visų būtinų sąlygų pagal Šengeno acquis įvykdymo įvertinimo.
  57. DEKLARACIJA DĖL LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO: VENGRIJA ES pabrėžia susitarimo dėl laisvo darbuotojų judėjimo diferenciacijos ir lankstumo aspektų svarbą. Siekdamos pagreitinti suderinimą su acquis, valstybės narės stengiasi suteikti lengvesnį Vengrijos piliečių patekimą į darbo rinką pagal nacionalinę teisę. Dėl šios priežasties Vengrijos piliečių įsidarbinimo galimybės ES turėtų iš esmės pagerėti įstojus Vengrijai. Be to, ES valstybės narės stengsis kuo geriau pasinaudoti pasiūlytu susitarimu kuo greičiau pradėti taikyti visą acquis laisvo darbuotojų judėjimo srityje.
  58. DEKLARACIJA DĖL LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO: MALTA Jei Maltos įstojimas sukeltų sunkumų, susijusių su laisvu darbuotojų judėjimu, šis klausimas gali būti perduotas Sąjungos institucijoms, siekiant išspręsti šią problemą. Šis sprendimas tiksliai atitiks Sutarčių (įskaitant Europos Sąjungos sutartį) nuostatas ir jas taikant priimtas nuostatas, ypač susijusias su laisvu darbuotojų judėjimu.
  59. DEKLARACIJA DĖL LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO: LENKIJA ES pabrėžia susitarimo dėl laisvo darbuotojų judėjimo diferenciacijos ir lankstumo aspektų svarbą. Siekdamos pagreitinti suderinimą su acquis, valstybės narės stengiasi suteikti lengvesnį Lenkijos piliečių patekimą į darbo rinką pagal nacionalinę teisę. Dėl šios priežasties Lenkijos piliečių įsidarbinimo galimybės ES turėtų iš esmės pagerėti įstojus Lenkijai. Be to, ES valstybės narės stengsis kuo geriau pasinaudoti pasiūlytu susitarimu kuo greičiau pradėti taikyti visą acquis laisvo darbuotojų judėjimo srityje.
  60. DEKLARACIJA DĖL LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO: SLOVĖNIJA ES pabrėžia susitarimo dėl laisvo darbuotojų judėjimo diferenciacijos ir lankstumo aspektų svarbą. Siekdamos pagreitinti suderinimą su acquis, valstybės narės stengiasi suteikti lengvesnį Slovėnijos piliečių patekimą į darbo rinką pagal nacionalinę teisę. Dėl šios priežasties Slovėnijos piliečių įsidarbinimo galimybės ES turėtų iš esmės pagerėti įstojus Slovėnijai. Be to, ES valstybės narės stengsis kuo geriau pasinaudoti pasiūlytu susitarimu kuo greičiau pradėti taikyti visą acquis laisvo darbuotojų judėjimo srityje.
  61. DEKLARACIJA DĖL TRANSEUROPINIO TINKLO PLĖTROS SLOVĖNIJOJE Sąjunga primena transporto infrastruktūros svarbą Slovėnijoje transeuropinio transporto tinklo plėtrai ir atitinkamai į tai atsižvelgs nustatydama bendrų interesų projektus pagal EB sutarties 155 straipsnį.
  62. DEKLARACIJA DĖL LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO: SLOVAKIJA ES pabrėžia susitarimo dėl laisvo darbuotojų judėjimo diferenciacijos ir lankstumo aspektų svarbą. Siekdamos pagreitinti suderinimą su acquis, valstybės narės stengiasi suteikti lengvesnį Slovakijos piliečių patekimą į darbo rinką pagal nacionalinę teisę. Dėl šios priežasties Slovakijos piliečių įsidarbinimo galimybės ES turėtų iš esmės pagerėti įstojus Slovakijai. Be to, ES valstybės narės stengsis kuo geriau pasinaudoti pasiūlytu susitarimu kuo greičiau pradėti taikyti visą acquis laisvo darbuotojų judėjimo srityje. D. ĮVAIRIŲ ESAMŲ VALSTYBIŲ NARIŲ BENDROS DEKLARACIJOS
  63. VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS IR AUSTRIJOS RESPUBLIKOS BENDRA DEKLARACIJA DĖL LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO: ČEKIJA, ESTIJA, VENGRIJA, LATVIJA, LIETUVA, LENKIJA, SLOVĖNIJA IR SLOVAKIJA Pereinamojo laikotarpio priemonių dėl laisvo darbuotojų judėjimo13 punkto formuluotė Direktyvos 96/71/EB V, VI, VIII, IX, X, XII, XIII ir XIV prieduose Vokietijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos, sutikus Komisijai, suprantama taip, kad „tam tikri regionai“ prireikus taip pat gali apimti visą nacionalinę teritoriją.
  64. VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS IR AUSTRIJOS RESPUBLIKOS BENDRA DEKLARACIJA DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS STEBĖSENOS Vokietijos Federacinė Respublika ir Austrijos Respublika pabrėžia stebėsenos proceso tęsimo svarbą branduolinės saugos stojančiose šalyse gerinimo rekomendacijų įgyvendinimui, svarstytą 2002 m. gruodžio 10 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos, iki tol, kol bus pasiektas rezultatas. E. ESAMŲ VALSTYBIŲ NARIŲ BENDRA DEKLARACIJA
  65. BENDRA DEKLARACIJA Esamos valstybės narės pabrėžia, kad deklaracijos, pridedamos prie šio Baigiamojo akto negali būti aiškinamos ar taikomos tokiu būdu, kuris prieštarautų valstybių narių įsipareigojimams, kylantiems iš Sutarties ir iš šio Stojimo akto. Esamos valstybės narės pažymi, kad Komisija tam visiškai pritaria. F. ĮVAIRIŲ NAUJŲJŲ VALSTYBIŲ NARIŲ BENDROS DEKLARACIJOS
  66. ČEKIJOS RESPUBLIKOS, ESTIJOS RESPUBLIKOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS, LENKIJOS RESPUBLIKOS, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS IR SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS BENDRA DEKLARACIJA DĖL STOJIMO AKTO 38 STRAIPSNIO
  67. Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Lietuvos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika supranta, kad sąvoka „neįvykdo stojimo derybų kontekste prisiimtų įsipareigojimų“ apima tiktai tuos įsipareigojimus, kurie kyla iš pirminių Sutarčių, taikomų Čekijos Respublikai, Estijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Slovakijos Respublikai ir Slovėnijos Respublikai pagal Stojimo akte nustatytas sąlygas, ir šiame Akte apibrėžtus įsipareigojimus. Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Lietuvos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika supranta, kad Komisija spręs dėl 38 straipsnio taikymo tik įtarus, kad buvo pažeisti pirmesnėje dalyje minimi įsipareigojimai.
  68. Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Lenkijos Respublika, Lietuvos Respublika, Slovakijos Respublika ir Slovėnijos Respublika supranta, kad 38 straipsnis nepažeidžia Teisingumo Teismo jurisdikcijos, apibrėžtos EB sutarties 230 straipsnyje, pagal 38 straipsnį Komisijos pateiktų veiksmų atžvilgiu.
  69. Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Lenkijos Respublika, Lietuvos Respublika, Slovakijos Respublika ir Slovėnijos Respublika supranta, kad Komisija, prieš nuspręsdama ar joms taikyti 38 straipsnyje nustatytas priemones, suteiks Čekijos Respublikai, Estijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Slovakijos Respublikai ir Slovėnijos Respublikai galimybę pareikšti savo nuomonę ir poziciją pagal Europos Bendrijų Komisijos deklaraciją dėl bendrosios apsaugos sąlygos, vidaus rinkos apsaugos sąlygos bei teisingumo ir vidaus reikalų apsaugos sąlygos, pridėtą prie šio Baigiamojo akto.
  70. VENGRIJOS RESPUBLIKOS IR SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS BENDRA DEKLARACIJA DĖL STOJIMO AKTO X PRIEDO 7 SKYRIAUS 1 PUNKTO a PAPUNKČIO ii DALIES IR XIII PRIEDO 6 SKYRIAUS 1 PUNKTO a PAPUNKČIO i DALIES Jei Šeštosios PVM direktyvos 28 straipsnio 1 dalyje nurodytas pereinamasis laikotarpis nebus pakeistas iki 2007 m. vidurio galutine sistema ir nebus pateiktas pasiūlymas dėl jo pakeitimo, kuris leistų jį pakeisti iki 2007 m. pabaigos, Vengrijos Respublika ir Slovėnijos Respublika paprašys Komisijos pateikti Tarybai pranešimą dėl pereinamojo laikotarpio priemonės, nustatytos Stojimo akto X priedo 7 skyriaus 1 punkto a papunkčio ii dalyje ir XIII priedo 6 skyriaus 1 punkto a papunkčio i dalyje, paruošimo reikiamu laiku. Šiame pranešime turi būti atsižvelgta į tinkamą vidaus rinkos veikimą ir galimus neigiamus padarinius Vengrijos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos restoranų sektoriams, ypač darbo praradimą, nelegalaus įdarbinimo padidėjimą ir padidėjusias restorano paslaugų kainas galutiniam vartotojui. G. ČEKIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA
  71. ČEKIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL TRANSPORTO POLITIKOS Pagal ES bendrąją poziciją prie Transporto politikos skyriaus esamos ir naujosios valstybės narės gali palaipsniui pasikeisti kabotažo leidimais dvišalių susitarimų pagrindu, įskaitant visiško liberalizavimo galimybę. Atsižvelgiant į tai, Čekijos Respublika tikisi, kad 2003 m. bus tęsiamos dvišalės derybos su valstybėmis narėmis siekianti dvišalio susitarimo dėl visiško kabotažo liberalizavimo arba dėl laipsniško pasikeitimo kabotažo leidimais, jei reikėtų pereinamojo laikotarpio. Čekijos Respublika teigiamai vertina pasiektą abipusį susitarimą su Vokietija dėl išlaidų struktūros, kurios pagrindu nuo įstojimo gali būti nustatomos dvišalio kabotažo kvotos, analizės parengimo.
  72. ČEKIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL DARBUOTOJŲ Čekijos Respublika skelbia, kad ji tikisi, kad dėl esamų valstybių narių ketinimų liberalizuoti Čekijos darbuotojų patekimą į darbo rinką, atsižvelgiant į individualius sektorius ir profesijas, vyks dvišalės suinteresuotos valstybės narės ir Čekijos Respublikos konsultacijos.
  73. ČEKIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL ES SUTARTIES 35 STRAIPSNIO Čekijos Respublika pripažįsta Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikciją pagal Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies b punkto nuostatas. Čekijos Respublika pasilieka teisę savo nacionalinėje teisėje priimti nuostatą, kad nacionalinio teismo, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti apskundžiami teismine tvarka, nagrinėjamoje byloje iškilus klausimui dėl akto teisėtumo ir išaiškinimo pagal Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnio 1 dalį, nacionalinis teismas privalo tokį klausimą perduoti Teisingumo Teismui. H. ESTIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJOS
  74. ESTIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL PLIENO Estijos plieno perdirbimo pramonė yra dinamiško vystymosi stadijoje. Derantis dėl kiekybinių apribojimų, nustatytų Bendrijos ir Rusijos Federacijos, Ukrainos bei Kazachstano dvišaliais susitarimais dėl plieno, būtinų pritaikomųjų pataisų ar priimant kitus susijusius susitarimus, netrukus turės būti atsižvelgta į importo poreikius, kylančius dėl numatomo Estijos plieno pramonės plėtimosi. Estija pabrėžia, kad jos numatomi importo poreikiai buvo išdėstyti Stojimo konferencijoje.
  75. ESTIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL ŽUVININKYSTĖS Estija mano, kad Estijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo išsaugant ir tvarkant žuvų išteklius Peipsi, Lämmi ir Pihkva ežerų rajone įgyvendinimą Estija užtikrins glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, tiek, kiek Bendrija bus priėmusi arba dar nebus priėmusi antrinės teisės aktų dėl vidaus vandenų žuvininkystės išteklių tvarkymo.
  76. ESTIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTO ŽVEJYBOS KOMISIJOS (NEAFC) Pagal Bendrijos išimtinės kompetencijos principą nuo įstojimo dienos Estijos interesams NEAFC atstovaus Bendrija. Jei Estija netaptų NEAFC nare iki įstojimo dienos, Estija pasikliauja Bendrijos pastangomis integruoti į Bendrijos dalį „nesutartinės šalies bendradarbiavimo kvotą“, naudojamą Estijos ir užregistruotą NEAFC.
  77. ESTIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL MAISTO SAUGOS Trečiųjų šalių atžvilgiu Estija visiškai laikysis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų, kuriais įkuriama Europos maisto saugos institucija, bendruosius principus bei reikalavimus ir su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, reikalavimus. I. LATVIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJOS
  78. LATVIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL BALSŲ PASKIRSTYMO TARYBOJE Nicos sutarties Deklaracija Nr. 20 nustatė, kad darant prielaidą, kad Sąjungą sudarys 27 valstybės narės, nuo 2005 m. sausio 1 d. Latvijos Respublikai bus paskirti keturi balsai iš visų 345 balsų Taryboje. Siekiant užtikrinti adekvatų, palygintiną ir vienodą atstovavimą valstybėms narėms Taryboje pagal gyventojų skaičių, Latvijos Respublika pareiškia, kad ji pasilieka teisę svarstyti balsų paskirstymo klausimą kitoje tarpvyriausybinėje konferencijoje.
  79. LATVIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL ŽUVININKYSTĖS Atsižvelgdama į Reglamentą (EBB) Nr. 3760/92, nustatantį sugavimo limitais reguliuojamų išteklių Bendrijos žvejybos galimybių, kurios bus skiriamos valstybėms narėms, dalį Latvija supranta, kad konkrečios šio Akto nuostatos, susijusios su žvejybos galimybėmis, skiriamomis Latvijai Baltijos jūroje, remiasi esama IBSFC valdymo sistema, kaip yra paskaičiuota ES-15 ir Estijai, Latvijai, Lietuvai bei Lenkijai. Atsižvelgiant į žvejybos galimybes pagal Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisiją (NEAFC), Latvija pareiškia esanti suinteresuota žvejyba tame rajone, nors jos sugavimas per pastarąjį laikotarpį nėra didelis. Latvija, būdama NEAFC bendradarbiavimo šalimi, gerbdama visus šios Komisijos priimtus sprendimus ir taisykles, tikisi, kad į jos interesus bus tinkamai atsižvelgta skiriant žvejybos galimybes Latvijai ir kitoms naujosioms valstybėms narėms.
  80. LATVIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL 1993 M. GRUODŽIO 20 D. TARYBOS REGLAMENTO (EB) NR. 40/94 DĖL BENDRIJOS PREKIŲ ŽENKLO 142A STRAIPSNIO Latvijos Respublika mano, kad 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 142a straipsnio 5 dalies taikymas neužkerta kelio uždrausti Bendrijos prekių ženklo naudojimą Latvijos Respublikos teritorijoje pagal reglamento 106 straipsnio 2 dalį. J. LIETUVOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA
  81. LIETUVOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL LIETUVOS ŽVEJYBOS VEIKLOS ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTO ŽVEJYBOS KOMISIJOS (NEAFC) REGULIUOJAMAME RAJONE Lietuva pareiškia esanti suinteresuota tęsti tradicinę žvejybą Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisijos (NEAFC) reguliuojamame rajone po įstojimo į Europos Sąjungą. Lietuva tikisi ES paramos jai stojant į NEAFC. Lietuva tikisi, kad įstojus į ES, Lietuvos žvejybos veikla NEAFC reguliuojamame rajone bus tęsiama ir šiame rajone bus paskirtos adekvačios kvotos pagal santykinio stabilumo principą. K. MALTOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJOS
  82. MALTOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL NEUTRALUMO Malta patvirtina savo įsipareigojimą Europos Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai, nustatytai Europos Sąjungos sutartyje. Malta patvirtina, kad jos dalyvavimas Europos Sąjungos bendroje užsienio ir saugumo politikoje nepažeidžia jos neutralumo. Europos Sąjungos sutartis nurodo, kad bet kuris Sąjungos sprendimas imtis bendros gynybos turėtų būti priimtas Europos Vadovų Tarybos vieningu sprendimu, patvirtintu valstybių narių pagal jų atitinkamas konstitucines nuostatas.
  83. MALTOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL GOZO SALOS REGIONO Maltos Vyriausybė, Pažymėdama, kad Gozo salos regionas pasižymi ekonomine ir socialine specifika bei turi sunkumų, atsirandančių tiek dėl dvejopo izoliuotumo, tiek dėl aplinkosaugos pažeidžiamumo, tiek dėl mažo gyventojų skaičiaus, gyvenančio ypač nedidelėje teritorijoje, taip pat natūraliai ribotais ištekliais, Pažymėdama, kad vienam Gozo salos regiono gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas yra gerokai mažesnis nei visoje Maltoje, Pažymėdama, kad ji vykdo konkrečią ekonominę ir socialinę politiką Gozo salos regiono atžvilgiu, kurios tikslas – įveikti nuolatinį struktūrinį atsilikimą, nuo kurio jis kenčia, Pripažindama, Maltai įstojus į Europos Sąjungą, dėl susitarimo, suteikiančio Maltai teisę gauti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo pagalbą, susitarimų dėl PVM nulinio tarifo taikymo tarp salų veikiančiam keleiviniam transportui ir dėl pereinamojo laikotarpio tarp salų žemės ūkio produktus vežančiam transportui, Gozo galės pasinaudoti priemonėmis, pirmiausia skirtomis jos struktūriniam atsilikimui įveikti papildomai taikant labiau ekonominio ir socialinio pobūdžio priemones, Toliau pripažindama, kad Gozo salos regionui skirtas NUTS 3 nomenklatūra negali užtikrinti Europos Sąjungos pareikšto įsipareigojimo imtis priemonių mažiau išsivysčiusių regionų atžvilgiu, Pareiškia, kad prieš kiekvieną Bendrijos biudžeto laikotarpio pabaigą iš naujo nustatant Bendrijos regioninę politiką, Malta prašys, kad Komisija praneštų Tarybai apie Gozo ekonominę ir socialinę padėtį, ypač apie socialinio ir ekonominio vystymosi lygio skirtumus tarp Gozo ir Maltos. Komisijos bus paprašyta pasiūlyti atitinkamas priemones pagal Bendrijos regioninę politiką arba kitą susijusią Bendrijos politiką, kad būtų užtikrintas skirtumų tarp Gozo ir Maltos mažinimas, taip pat tolimesnė Gozo integracija į vidaus rinką vienodomis sąlygomis. Ypač tuo atveju, kai visa Maltos teritorija nebeturės teisės į tam tikras regioninės politikos priemones, pranešime bus nustatyta kokiomis sąlygomis Gozo specifinė ekonominė padėtis toliau pateisina Gozo teisę į tas priemones minimu laikotarpiu.
  84. MALTOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL PVM NULINIO TARIFO IŠLAIKYMO Maltos sutikimas pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 m. sausio 1 d. maisto ir vaistų tiekimui taikyti 0 % PVM tarifą vietoj standartinio 5 % tarifo grindžiamas prielaida, kad pereinamasis laikotarpis, numatytas Šeštosios PVM direktyvos dėl PVM 28 straipsnio 1 dalyje, baigsis tą dieną. L. LENKIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJOS
  85. LENKIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL LENKIŠKOS KAI KURIŲ VAISIŲ PRODUKCIJOS KONKURENCINGUMO Lenkija pažymi, kad ES bendrojo muitų tarifo taikymas Lenkijoje gali turėti neigiamų ir tiesioginių pasekmių Lenkijos minkštųjų vaisių, kaukazinių slyvų ir obuolių gamintojų konkurencingumui. Jei nuo įstojimo dienos šiuose sektoriuose kils didelių sunkumų, kurie gal užsitęsti, Lenkija paprašys nedelsiant taikyti bendrąją apsaugos sąlygą ir paprašys imtis priemonių, leidžiančių visiškai pašalinti konkurencingumo trikdymą minkštųjų vaisių, kaukazinių slyvų ir obuolių sektoriuje.
  86. LENKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DEKLARACIJA DĖL VISUOMENĖS DOROVĖS Lenkijos Respublikos Vyriausybė supranta, kad jokia Europos Sąjungos Sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarčių ir šias sutartis iš dalies keičiančių ar papildančių sutarčių nuostata neužkerta kelio Lenkijos valstybei reguliuoti dorovės klausimus ir klausimus, susijusius su žmogaus gyvybės apsauga.
  87. LENKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DEKLARACIJA DĖL DIREKTYVOJE 2001/82/EB IR DIREKTYVOJE 2001/83/EB NUSTATYTIEMS REIKALAVIMAMS TAIKOMOS LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS IŠAIŠKINIMO Lenkija mano, kad turint leidimą prekiauti, Lenkijoje galima prekiauti šio Akto XII priedo A priedėlyje pateiktame sąraše išvardytais farmacijos produktais. M. SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJOS
  88. SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL BŪSIMO SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS REGIONINIO SUSKIRSTYMO Slovėnijos Respublika pabrėžia svarbą, kurią ji teikia subalansuotai regioninei plėtrai ir poreikiui mažinti socialinius ir ekonominius savo regionų skirtumus. Slovėnijos Respublika pažymi, kad sprendimų dėl jos regioninio suskirstymo priėmimas priklauso išimtinei Slovėnijos Respublikos kompetencijai. Išimtis yra Slovėnijos regioninis suskirstymas pagal Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą (NUTS). Stojimo derybų kontekste Slovėnijos regioninio suskirstymo pagal NUTS 2 klausimas buvo preliminariai išspręstas 2002 m. liepos 29 d. devynioliktame vyriausiųjų derybininkų pavaduotojų konferencijos susitikime pagal konferencijos išvadose nustatytas sąlygas. Šios išvados buvo patvirtintos Stojimo konferencijos ministrų susitikime 2002 m. spalio 1 d. Slovėnijos Respublikos deklaracija, kuriai nė viename etape neprieštaravo nė viena valstybė narė, buvo įtraukta į konferencijos išvadas, ir atitinkama jos dalis yra tokia: „Slovėnijai malonu pažymėti, kad ES pažymėjo, jog visa Slovėnijos teritorija bus laikoma vienu regionu pagal NUTS 2 lygį iki 2006 m. pabaigos, kad Slovėnija ketina įgyvendinti Bendrąjį programavimo dokumentą, apimantį visą Slovėnijos teritoriją programavimo laikotarpiu iki 2006 m. pabaigos, ir kad Slovėnija tęs diskusijas su Komisija dėl teritorinio suskirstymo, užtikrinančio subalansuotą regioninę plėtrą, kad jau būdama valstybe nare peržiūrėtų savo NUTS nomenklatūrą ne vėliau kaip iki 2006 m. pabaigos. Jei Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymas dėl Bendros teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) nustatymo bus priimtas ir įsigalios iki Slovėnijos įstojimo, prireikus Slovėnija derėsis su ES dėl jos taikymo Slovėnijos teritoriniam suskirstymui. Šiuo pagrindu Slovėnija gali priimti ES pasiūlymą ir sutikti, kad šiame etape šis skyrius nereikalauja tolimesnių derybų.“
  89. SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA DĖL SLOVĖNIJOS VIETINIŲ BIČIŲ Apis mellifera Carnica (kranjska čebela) Atsižvelgdama į tai, kad Slovėnijos naminių bičių Apis mellifera Carnica (taip pat žinomų kaip "kranjska čebela", "Carniolan bee", "Krainer Biene", "Carnica" ir "Kärntner Biene") porūšis yra vietinė Slovėnijos Respublikos gyvūnų populiacija, Atsižvelgdama į šimtmečius dėtas nuolatines pastangas išlaikyti ir atrinkti vietines bites dabartinės Slovėnijos teritorijoje kartu siekiant jas išsaugoti kaip vietinę genetinę medžiagą, leidusias suformuoti genetiškai patvarią ir subalansuoto dydžio naminių bičių populiaciją, Atsižvelgdama į didžiulį poreikį išsaugoti vietinių bičių populiaciją, pasižyminčią išskirtinėmis savybėmis ir taip prisidėti prie biologinės įvairovės išlaikymo, Slovėnijos Respublika pareiškia, kad ji ketina toliau taikyti visas atitinkamas priemones, būtinas vietinės Apis mellifera Carnica Slovėnijos Respublikos teritorijoje išsaugojimui užtikrinti. Slovėnijos Respublika primena, kad šį klausimą ji iškėlė stojimo derybų metu ir kad Europos Sąjunga pabrėžė, kad galima imtis nacionalinių priemonių pagal Sutarties 30 straipsnį, laikantis proporcingumo principo, ir kad įtraukti šį klausimą į derybas nebuvo būtina. N. EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJOS DEKLARACIJOS Aukštosios Susitariančios Šalys atkreipė dėmesį į šias Europos Bendrijų Komisijos deklaracijas:
  90. EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJOS DEKLARACIJA DĖL BENDROSIOS EKONOMINĖS APSAUGOS SĄLYGOS, VIDAUS RINKOS APSAUGOS SĄLYGOS IR TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ APSAUGOS SĄLYGOS Prieš nuspręsdama, ar taikyti vidaus rinkos ir teisingumo ir vidaus reikalų apsaugos sąlygas, Europos Bendrijų Komisija išklausys tos(tų) valstybės (-ių) narės (-ių), kuriai(-oms) tokios priemonės turės tiesioginį poveikį, nuomonę (-es) ir pozicijas ir tinkamai atsižvelgs į šias nuomones ir pozicijas. Bendroji ekonominės apsaugos sąlyga taip pat taikoma žemės ūkiui. Ji gali būti taikoma, kai konkrečiuose žemės ūkio sektoriuose iškyla didelių sunkumų, kurie gali užsitęsti arba kurie galėtų labai pakenkti kurio nors regiono ekonominei padėčiai. Atsižvelgiant į specifines Lenkijos žemės ūkio sektoriaus problemas, priemonės, kurių imasi Komisija pagal bendrąją ekonominės apsaugos sąlygą rinkos trikdymams išvengti, gali apimti prekybos srautų tarp Lenkijos ir kitų valstybių narių stebėsenos sistemas.
  91. EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJOS DEKLARACIJA DĖL STOJIMO KONFERENCIJOS SU LATVIJA IŠVADŲ Kaip Bendrojo programavimo dokumento 1 tiksle nurodyta priemonė pagal Reglamento (EB) Nr.1257/1999 33 straipsnį gali būti remiama apleistos žemės priežiūra, pavyzdžiui, žemės sugrąžinimas į tradicinę aplinkosaugos padėtį ir (arba) kliudymas formuoti uždarą kraštovaizdį. Šiuo atžvilgiu 33 straipsnis teikia įvairių galimybių, pavyzdžiui pagal žemės ūkio paskirties vandens išteklių valdymo aštuntąją įtrauką, ypač pagal vienuoliktąją įtrauką, kurioje sakoma, kad gali būti teikiama parama žemės ūkio, miško aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio išsaugojimui, taip pat gyvūnų gerovės gerinimui. Ši parama galėtų būti teikiama mokant bendrą išmoka už apleistos žemės ekologinę priežiūrą. Pasiūlyta priemonė neturėtų būti skirta tik žemę vėl pradėti naudoti žemės ūkio produkcijai, kuriai taikomas bendros rinkos organizavimas, gaminti ar žemei atidėti. Tačiau ūkininkams priklausančią žemę, tvarkomą taip, kaip nurodyta pirmiau, šie ūkininkai galėtų naudoti kartu su jų turimomis žemės ūkio naudmenomis jų dabartinius žemės ūkio produkcijos gamybos metodus siekiant pakeisti taip, kad būtų saugoma aplinka ir tausojamos kaimo vietovės. Tokiu atveju galima tolesnė parama pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22 straipsnyje numatytą agrarinės aplinkosaugos priemonę. IV. PASIKEITIMAS LAIŠKAIS Įgaliotieji atstovai atkreipė dėmesį į pasikeitimą laiškais tarp Europos Sąjungos ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos dėl informavimo apie tam tikrų sprendimų ir kitų priemonių, kurių turi būti imtasi iki įstojimo, priėmimą ir konsultavimosi dėl jų tvarkos ir kuris pridedamas prie Baigiamojo akto Pasikeitimas laiškais tarp Europos Sąjungos ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos dėl informavimo apie tam tikrų sprendimų ir kitų priemonių, kurių reikės imtis iki įstojimo, priėmimą ir konsultavimosi dėl jų tvarkos Laiškas Nr. 1 Gerbiamasis pone, Turiu garbės atkreipti dėmesį į stojimo derybose iškeltą klausimą dėl informavimo apie tam tikrų sprendimų ir kitų priemonių, kurių reikės imtis iki Jūsų šalies įstojimo į Europos Sąjungą, priėmimą ir konsultavimosi dėl jų tvarkos. Šiuo laišku patvirtinu, kad Europos Sąjunga gali pritarti tokiai tvarkai, kokia yra apibūdinta prie šio laiško pridedamame priede, kuri galėtų būti taikoma nuo tos dienos, kai mūsų derybų konferencija paskelbs, kad plėtros derybos yra galutinai baigtos. Būčiau dėkingas, jei patvirtintumėte, kad Jūsų Vyriausybė pritaria šio laiško turiniui. Su pagarba, Laiškas Nr. 2 Gerbiamasis pone, Turiu garbės pareikšti, kad gavome Jūsų tokio turinio laišką: „Turiu garbės atkreipti dėmesį į stojimo derybose iškeltą klausimą dėl informavimo apie tam tikrų sprendimų ir kitų priemonių, kurių reikės imtis iki Jūsų šalies įstojimo į Europos Sąjungą, priėmimą ir konsultavimosi dėl jų tvarkos. Šiuo laišku patvirtinu, kad Europos Sąjunga gali pritarti tokiai tvarkai, kokia yra apibūdinta prie šio laiško pridedamame priede, kuri galėtų būti taikoma nuo tos dienos, kai mūsų derybų konferencija paskelbs, kad plėtros derybos yra galutinai baigtos. Būčiau dėkingas, jei patvirtintumėte, kad Jūsų Vyriausybė pritaria šio laiško turiniui.“ Turiu garbės patvirtinti, kad mano Vyriausybė pritaria šio laiško turiniui. Su pagarba, Priedas Informavimo apie tam tikrų sprendimų ir kitų priemonių, kurių reikės imtis iki įstojimo, priėmimą ir konsultavimosi dėl jų tvarka I.
  92. Siekiant užtikrinti, kad Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika, toliau - „stojančiosios valstybės“, būtų tinkamai informuojamos, stojančiosios valstybės supažindinamos su bet kuriuo pasiūlymu, komunikatu, rekomendacija ar iniciatyva, perduotais Tarybai, dėl kurių Europos Sąjungos institucijai ar įstaigai gali tekti priimti sprendimus.
  93. Konsultacijos pradedamos gavus pagrįstą stojančiosios valstybės prašymą, kuriame aiškiai išdėstomi jos, kaip būsimosios Sąjungos narės, interesai ir pastabos.
  94. Dėl administracinių sprendimų paprastai nesikonsultuojama.
  95. Konsultacijos vyksta Laikinajame komitete, susidedančiame iš Sąjungos ir stojančiųjų valstybių atstovų.
  96. Sąjungai Laikinajame komitete atstovauja Nuolatinių atstovų komiteto nariai arba šiuo tikslu jų paskirti asmenys. Dalyvauti šiame darbe kviečiama ir Komisija.
  97. Laikinajam komitetui padeda Konferencijos sekretoriatas, kuris šiuo tikslu tęsia savo darbą.
  98. Paprastai konsultacijos pradedamos iškart, kai Bendrijos lygiu užbaigiamas Tarybos sprendimams priimti skirtas parengiamasis darbas ir nustatomos bendrosios gairės, sudarančios galimybę veiksmingai surengti tokias konsultacijas.
  99. Jei po konsultacijų lieka didelių problemų, stojančiosios valstybės prašymu klausimas gali būti iškeliamas ministrų lygiu.
  100. Pirmiau išdėstytos nuostatos mutatis mutandis taikomos Europos investicijų banko Valdytojų tarybos sprendimams.
  101. Pirmiau išdėstytose dalyse nustatyta tvarka taip pat taikoma stojančiųjų valstybių priimamiems sprendimams, kurie gali turėti įtakos įsipareigojimams, kylantiems iš jų, kaip būsimų Sąjungos narių, padėties. II.
  102. I skirsnyje nustatyta tvarka mutatis mutandis taikoma Tarybos bendrųjų strategijų pagal Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnį, Tarybos bendrųjų veiksmų pagal Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnį ir Tarybos bendrųjų pozicijų pagal Europos Sąjungos sutarties 15 straipsnį projektams atsižvelgiant į tolesnes nuostatas.
  103. Valstybei narei paskelbus pasiūlymą ar komunikatą, pirmininkaujančios valstybės narės pareiga yra supažindinti su tais projektais stojančiąsias valstybes.
  104. Išskyrus atvejus, kai stojančioji valstybė pagrįstai prieštarauja, konsultacijos gali vykti keičiantis pranešimais elektroninio ryšio priemonėmis.
  105. Jei konsultacijos vyksta Laikinajame komitete, Sąjungai priklausančiais to komiteto nariais atitinkamais atvejais gali būti Politikos ir saugumo komiteto nariai. III.
  106. I skirsnyje nustatyta tvarka mutatis mutandis taikoma Tarybos bendrųjų pozicijų, pamatinių sprendimų ir sprendimų pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį projektams ir pagal tą patį straipsnį numatytam konvencijų rengimui, atsižvelgiant į tolesnes nuostatas.
  107. Valstybei narei paskelbus pasiūlymą ar komunikatą, pirmininkaujančios valstybės narės pareiga yra supažindinti su tais projektais stojančiąsias valstybes.
  108. Jei konsultacijos vyksta Laikinajame komitete, Sąjungai priklausančiais to komiteto nariais atitinkamais atvejais gali būti Europos Sąjungos sutarties 36 straipsnyje nurodyto komiteto nariai. IV. Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad jų prisijungimas prie susitarimų ar konvencijų, nurodytų Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 3 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje ir 6 straipsnio 5 dalyje, ir pagal tame Akte nustatytas sąlygas kuo labiau sutaptų su Stojimo sutarties įsigaliojimu. Jei 3 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti susitarimai ar konvencijos egzistuoja dar tik kaip projektai, dar nepasirašyti ir tikriausiai iki įstojimo negalės būti pasirašyti, pasirašius Stojimo sutartį stojančiosios valstybės atitinkama tvarka bus pakviestos veikti išvien rengiant tuos projektus pozityvia dvasia ir taip, kad būtų lengviau juos sudaryti. V. Derybose su kitomis susitariančiosiomis šalimis dėl pereinamojo laikotarpio ir derinimo protokolų, kaip nurodyta Akto dėl stojimo sąlygų 6 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 6 dalyje, stojančiųjų valstybių atstovai prisijungia prie darbo stebėtojų teisėmis šalia esamų valstybių narių atstovų. Tam tikriems Bendrijos sudarytiems nepreferenciniams susitarimams, kurie lieka galioti po įstojimo dienos, gali būti daromos adaptacijos ar pritaikomosios pataisos, kad būtų atsižvelgta į Sąjungos plėtrą. Bendrija kartu su stojančiųjų valstybių atstovais derasi dėl šių adaptacijų ar pritaikomųjų pataisų pirmiau išdėstytoje pastraipoje nustatyta tvarka. VI. Institucijos deramu laiku parengia Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 58 ir 61 straipsniuose nurodytus tekstus.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.