KARALIŠKOJI NORVEGIJOS AMBASADA Vilnius No 25 Jo Ekscelencija ponas Valdemaras Katkus, Lietuvos Respublikos Užsienio Reikalų Ministro Pirmasis Pavaduotojas Jūsų Ekscelencija, Turiu garbės grįžti prie mūsų dviejų vyriausybinių delegacijų derybų, vestų Sutarties dėl vizų panaikinimo tarp Norvegijos ir Lietuvos klausimu, ir turiu garbės pranešti Jūsų Ekscelencijai, kad Norvegijos Karalystės Vyriausybė yra pasirengusi sudaryti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe Sutartį, paremtą abiejų delegacijų suderintu projektu. Siūloma, kad Sutarties tekstas būtų toks: “1 straipsnis Lietuvos piliečiai, turintys galiojančius Lietuvos pasus, gali laisvai, be vizų, įvažiuoti į Norvegiją per bet kurį sankcionuotą sienos pervažiavimo punktą ir viešėti Norvegijoje ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šis trijų mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo įvažiavimo datos į bet kurią Šiaurės Šalį, kuri yra pasirašiusi 1957 metų liepos 12 dienos Konvenciją dėl pasų kontrolės panaikinimo, pervažiuojant sienas tarp pačių Šiaurės Šalių. Bet kuris laikinas viešėjimas bet kurioje iš tų Šalių šešių mėnesių laikotarpyje prieš įvažiuojant į bet kurią Šiaurės Šalį iš ne Šiaurės valstybės, yra įskaičiuojamas į aukščiau nurodytąjį šešių mėnesių laikotarpį. 2 straipsnis Norvegijos piliečiai, turintys galiojančius Norvegijos pasus, gali laisvai, be vizų, įvažiuoti į Lietuvą per bet kurį sankcionuotą sienos pervažiavimo punktą ir viešėti Lietuvoje ne ilgiau kaip tris mėnesius. 3 straipsnis Savaime suprantama, kad vizų panaikinimas neatleidžia asmenų, kurie naudojasi šios Sutarties lengvatomis, nuo būtinybės laikytis atitinkamoje šalyje galiojančių įvažiavimo, gyvenimo - laikino ar pastovaus – ir darbo įstatymų bei taisyklių. 4 straipsnis Abiejų šalių valdžios organai pasilieka teisę neleisti įvažiuoti ar viešėti šalyje asmenims, kuriuos jie laiko nepageidautinais. 5 straipsnis Abiejų šalių valdžios organai įsipareigoja be jokių formalumų vėl įsileisti į savo šalį grįžtančius savo piliečius. Lietuvos Respublikos valdžia įsipareigoja be jokių formalumų vėl įsileisti į savo šalį bet kurį nuolatinį Lietuvos Respublikos gyventoją, kuris nebūtinai turi būti Lietuvos Respublikos pilietis. 6 straipsnis Vienos iš šią Sutartį pasirašiusiųjų šalių imigracijos tarnyboms prašant, antroji pasirašiusioji šalis įsipareigoja įsileisti į savo teritoriją trečiųjų šalių piliečius, kurie neteisėtai įvažiavo iš pirmosios šalies teritorijos į prašančiosios šalies teritoriją arba pastarosios šalies buvo paskelbti nepageidautinais dėl kitų priežasčių. 7 straipsnis Viešosios tvarkos sumetimais bet kuri iš pasirašiusiųjų Vyriausybių gali laikinai sustabdyti visus ar tik kai kuriuos aukščiau išdėstytus punktus, išskyrus 5-ąjį ir 6-ąjį šios Sutarties straipsnius. Apie tokį laikiną veikimo sustabdymą turi būti nedelsiant diplomatiniais kanalais pranešta kitai Vyriausybei. 8 straipsnis Ši Sutartis įsigalioja nuo 1993 metų sausio 15 dienos. Sutartį gali panaikinti bet kuri pasirašiusioji Vyriausybė, apie tai pranešdama raštu. Sutartis nustoja galiojusi, praėjus vienam mėnesiui nuo tokio pranešimo datos.” Jeigu aukščiau pateikiamas tekstas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimtinas, turiu garbės pasiūlyti, kad ši Nota kartu su Jūsų Ekscelencijos atsakymu į ją būtų laikoma kaip Sutarties tarp mūsų abiejų Vyriausybių sudarymas. Prašau Jūsų Ekscelenciją priimti mano aukščiausios garbės Jums patikinimus. Vilnius, 1992 m. gruodžio 15 d. Per G. Stavnum Norvegijos Ambasadorius _______________________ LIETUVOS RESPUBLIKA UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA No. 436/92 Jo Ekscelencija Monsieur Per G. Stavnum, Norvegijos Karalystės Ambasadorius Jūsų Ekscelencija, Turiu garbės patvirtinti gavęs Jūsų Ekscelencijos Notą, pažymėtą šios dienos data, kuri skamba taip: “Turiu garbės grįžti prie mūsų dviejų vyriausybinių delegacijų derybų, vestų Sutarties dėl vizų panaikinimo tarp Norvegijos ir Lietuvos klausimu, ir turiu garbės pranešti Jūsų Ekscelencijai, kad Norvegijos Karalystės Vyriausybė yra pasirengusi sudaryti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe Sutartį, paremtą abiejų delegacijų suderintu projektu. Siūloma, kad Sutarties tekstas būtų toks: “1 straipsnis Lietuvos piliečiai, turintys galiojančius Lietuvos pasus, gali laisvai, be vizų, įvažiuoti į Norvegiją per bet kurį sankcionuotą sienos pervažiavimo punktą ir viešėti Norvegijoje ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šis trijų mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo įvažiavimo datos į bet kurią Šiaurės Šalį, kuri yra pasirašiusi 1957 metų liepos 12 dienos Konvenciją dėl pasų kontrolės panaikinimo, pervažiuojant sienas tarp pačių Šiaurės Šalių. Bet kuris laikinas viešėjimas bet kurioje iš tų Šalių šešių mėnesių laikotarpyje prieš įvažiuojant į bet kurią Šiaurės Šalį iš ne Šiaurės valstybės, yra įskaičiuojamas į aukščiau nurodytąjį šešių mėnesių laikotarpį. 2 straipsnis Norvegijos piliečiai, turintys galiojančius Norvegijos pasus, gali laisvai, be vizų, įvažiuoti į Lietuvą per bet kurį sankcionuotą sienos pervažiavimo punktą ir viešėti Lietuvoje ne ilgiau kaip tris mėnesius. 3 straipsnis Savaime suprantama, kad vizų panaikinimas neatleidžia asmenų, kurie naudojasi šios Sutarties lengvatomis, nuo būtinybės laikytis atitinkamoje šalyje galiojančių įvažiavimo, gyvenimo - laikino ar pastovaus – ir darbo įstatymų bei taisyklių. 4 straipsnis Abiejų šalių valdžios organai pasilieka teisę neleisti įvažiuoti ar viešėti šalyje asmenims, kuriuos jie laiko nepageidautinais. 5 straipsnis Abiejų šalių valdžios organai įsipareigoja be jokių formalumų vėl įsileisti į savo šalį grįžtančius savo piliečius. Lietuvos Respublikos valdžia įsipareigoja be jokių formalumų vėl įsileisti į savo šalį bet kurį nuolatinį Lietuvos Respublikos gyventoją, kuris nebūtinai turi būti Lietuvos Respublikos pilietis. 6 straipsnis Vienos iš šią Sutartį pasirašiusiųjų šalių imigracijos tarnyboms prašant, antroji pasirašiusioji šalis įsipareigoja įsileisti į savo teritoriją trečiųjų šalių piliečius, kurie neteisėtai įvažiavo iš pirmosios šalies teritorijos į prašančiosios šalies teritoriją arba pastarosios šalies buvo paskelbti nepageidautinais dėl kitų priežasčių. 7 straipsnis Viešosios tvarkos sumetimais bet kuri iš pasirašiusiųjų Vyriausybių gali laikinai sustabdyti visus ar tik kai kuriuos aukščiau išdėstytus punktus, išskyrus 5-ąjį ir 6-ąjį šios Sutarties straipsnius. Apie tokį laikiną veikimo sustabdymą turi būti nedelsiant diplomatiniais kanalais pranešta kitai Vyriausybei. 8 straipsnis Ši Sutartis įsigalioja nuo 1993 metų sausio 15 dienos. Sutartį gali panaikinti bet kuri pasirašiusioji Vyriausybė, apie tai pranešdama raštu. Sutartis nustoja galiojusi, praėjus vienam mėnesiui nuo tokio pranešimo datos.” Jeigu aukščiau pateikiamas tekstas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimtinas, turiu garbės pasiūlyti, kad ši Nota kartu su Jūsų Ekscelencijos atsakymu į ją būtų laikoma kaip Sutarties tarp mūsų abiejų Vyriausybių sudarymas.” Atsakydamas, turiu garbės pranešti Jūsų Ekscelencijai, kad šis pasiūlymas yra priimtinas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ir ji laikys Jūsų Ekscelencijos Notą ir šį atsakymą Sutarties tarp mūsų dviejų Vyriausybių sudarymu. Prašau Jūsų Ekscelenciją priimti mano aukščiausiosios garbės Jums patikinimus. Valdemaras Katkus, Lietuvos Respublikos Užsienio Reikalų Ministro Pirmasis Pavaduotojas Vilnius, 1992 m. gruodžio 15 d.
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.