LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUOSTATŲ DĖL EUROPOS SĄJUNGOS TARPVYRIAUSYBINĖJE KONFERENCIJOJE SVARSTOMOS SUTARTIES DĖL EUROPOS KONSTITUCIJOS PROJEKTO PATVIRTINIMO 2003 m. rugsėjo 25 d. Nr. 1187 Vilnius Pažymėdama Stojimo į Europos Sąjungą derybų pabaigą 2002 m. gruodžio 13 d. Kopenhagoje, Stojimo sutarties pasirašymą 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose, atsižvelgdama į 2003 m. gegužės 10–11 d. referendume Lietuvos Respublikos piliečių pareikštą pritarimą Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, taip pat į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose (Graikija) įvykusio Europos Sąjungos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Užsienio politikos koordinacinės tarybos priimtomis nuostatomis dėl Europos Sąjungos ateities, įvertindama Lietuvos atstovų veiklą Konvente dėl Europos Sąjungos ateities ir visateisį Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų dalyvavimą 2003 m. spalio 4 d. prasidėsiančioje Europos Sąjungos tarpvyriausybinėje konferencijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatas dėl Europos Sąjungos tarpvyriausybinėje konferencijoje svarstomos Sutarties dėl Europos Konstitucijos projekto (pridedama).
- Pavesti: 2.
- Užsienio reikalų ministerijai: 2.1.
- pateikti šiuo nutarimu patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatas dėl Europos Sąjungos tarpvyriausybinėje konferencijoje svarstomos Sutarties dėl Europos Konstitucijos projekto Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui; reguliariai, atsižvelgiant į Europos Sąjungos tarpvyriausybinės konferencijos (toliau vadinama – Tarpvyriausybinė konferencija) darbotvarkę, informuoti juos apie Tarpvyriausybinės konferencijos eigą; 2.1.
- koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovavimą Tarpvyriausybinėje konferencijoje; 2.1.
- užsienio reikalų ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 128 sudarytoje darbo grupėje apsvarsčius Tarpvyriausybinėje konferencijoje aptariamus klausimus, teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos pozicijų formavimo; 2.
- Finansų ministerijai – rengiant Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, numatyti Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms ministerijoms atitinkamas lėšas visuomenei informuoti apie Sutartį dėl Europos Konstitucijos. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS ANTANAS VALIONIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1187 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUOSTATOS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS TARPVYRIAUSYBINĖJE KONFERENCIJOJE SVARSTOMOS SUTARTIES DĖL EUROPOS KONSTITUCIJOS PROJEKTO
- Konvento baigiamojo dokumento – Sutarties dėl Europos Konstitucijos projekto pateikimas yra svarbus Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) gyvavimo etapas, numatantis laipsnišką besiplečiančios ES institucinę ir konstitucinę raidą. Iš esmės teigiamai vertintinas ES valstybių narių ir valstybių kandidačių parlamentarų ir vyriausybių, Europos Parlamento ir Europos Komisijos atstovų gebėjimas rasti priimtiną kompromisą dėl minėtosios Sutarties teksto.
- Konvento parengtas Sutarties dėl Europos Konstitucijos projektas įtvirtina daug esminių nuostatų, kurioms pritarė Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė: konsoliduojami pamatiniai ES teisės tekstai, supaprastinamos teisinės procedūros, apibrėžiamas ES teisinis statusas, ES Pagrindinių teisių chartija įtraukiama į Sutartį dėl Europos Konstitucijos kaip teisiškai įpareigojantis dokumentas, tiksliau apibrėžiamas kompetencijos padalijimas tarp ES ir valstybių narių, išplėstas kvalifikuotos daugumos balsavimo taikymas ES teisės aktų leidybos procese, Europos Parlamentas plačiau įtraukiamas į ES sprendimų priėmimą, stiprinamas nacionalinių parlamentų vaidmuo ES (ypač prižiūrint subsidiarumo principo įgyvendinimą).
- Sutarties dėl Europos Konstitucijos projekte pateikti siūlymai konsoliduoti vidaus ir teisingumo reikalus leis ateityje ES valstybėms narėms toliau kurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ES.
- Lietuva suinteresuota veiksminga ir demokratiška ES, kurioje gerbiamas valstybių narių lygybės principas, išlaikoma pagrindinių ES institucijų – Tarybos, Parlamento, Komisijos, Teismo – sąveikos pusiausvyra. Bendrijos metodas ES turi būti toliau plėtojamas. Šis metodas užtikrina ES veiksmingumą, atvirumą, lygiateisį visų ES valstybių narių ir piliečių įtraukimą ir jų interesų derinimą. Lietuva taip pat suinteresuota tolesniu ES teisėkūros procedūrų tobulinimu, užtikrinančiu jų skaidrumą ir suprantamumą.
- Lietuva suinteresuota dalyvauti formuojant bendrą, pasauliui pažįstamą Europos identitetą, įskaitant saugumo ir gynybos dimensijas. Europos Sąjungos tarpvyriausybinei konferencijai (toliau vadinama – Tarpvyriausybinė konferencija) pateikti Konvento siūlymai įsteigti ES užsienio reikalų ministro postą išplečia ES bendros ir užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo galimybes.
- Lietuva suinteresuota dalyvauti formuojant bendrą ES poziciją dėl ES valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo, ūkio konkurencingumo didinimo, biudžeto sudarymo ir dalyvavimo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje perspektyvos.
- Diskusija dėl ES tikslų, politikų ir organizavimo formų yra tęstinis procesas. Dėl institucinės, konstitucinės ES raidos ir Konvento parengto Sutarties dėl Europos Konstitucijos projekto vienbalsiai spręs Tarpvyriausybinė konferencija, kuri turi būti organizuojama (tvarkaraštis, susitikimų lygis ir jų parengimas) taip, kad pasiektas susitarimas atspindėtų visų joje dalyvaujančių valstybių interesus, o galutinio susitarimo kokybė būtų pagrindinis kriterijus, kuriuo Tarpvyriausybinė konferencija vadovautųsi priimdama sprendimus.
- Konvento parengtas Sutarties dėl Europos Konstitucijos projektas yra iš esmės priimtinas, tačiau Lietuva siūlo Tarpvyriausybinei konferencijai patikslinti: 8.
- institucinius klausimus: 8.1.
- Sutartyje dėl Europos Konstitucijos turėtų būti nustatyta lygios rotacijos Ministrų Taryboje tvarka; siūlytina plėtoti grupės valstybių pirmininkavimo modelį. 8.1.
- ES Vadovų Tarybos pirmininko galios neturėtų būti platesnės už dabartines pirmininkavimo sistemos ES Vadovų Tarybos pirmininko galias; kad postas būtų prieinamas, svarstytinas variantas pirmininkavimo grupę sudarančioms valstybėms siūlyti ES Vadovų Tarybos pirmininko kandidatūrą iš savo atstovų. 8.1.
- Tikslinti Europos Komisijos narių statusą; siekti, kad Europos Komisiją sudarytų lygiateisiai komisarai iš visų ES valstybių. 8.1.
- Siekti, kad nesikeistų esamas valstybių atstovavimo Europos Parlamente santykis. 8.1.
- Priimtinas perėjimas prie dvigubos kvalifikuotosios daugumos balsavimo sistemos, kuri būtų paremta tokiomis pat ES valstybių narių ir gyventojų skaičiaus proporcijomis kvalifikuotai daugumai ES Vadovų Taryboje pasiekti. Nepasiekus susitarimo šiuo klausimu, palaikytina Nicos sutartyje numatyta kvalifikuotosios daugumos balsavimo sistema, atspindinti tinkamą balansą tarp didelių, vidutinių ir mažų valstybių narių; 8.
- bendrą užsienio, saugumo ir gynybos politiką (BUSP, ESGP): 8.2.
- Nebūtų naudingas bet koks ES bendros gynybos formalizavimas Lietuvos saugumo politikos požiūriu, jeigu tai dubliuotų NATO struktūras ir pajėgumus. 8.2.
- Glaudesnio bendradarbiavimo taisyklės neturėtų būti diferencijuojamos priklausomai nuo srities. 8.2.
- Struktūrinis bendradarbiavimas gynybos srityje pagal iš anksto nustatytus karinių pajėgumų kriterijus ir glaudesnis bendradarbiavimas valstybių tarpusavio gynybai užtikrinti turėtų būti atviri visoms ES valstybėms, jų nereikia diferencijuoti, tai neturi tapti pagrindu Europos saugumo ir gynybos politikos fragmentacijai. 8.
- Sutarties dėl Europos Konstitucijos preambulėje turėtų būti paminėtos Europos krikščioniškosios ištakos. ______________