LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA p. Vyteniui Povilui Andriukaičiui Europos reikalų komiteto pirmininkui

LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA p. Vyteniui Povilui Andriukaičiui Europos reikalų komiteto pirmininkui; Lietuvos Respublikos Seimas KOPIJA: p. Gediminui Kirkilui Užsienio reikalų komiteto pirmininkui; Lietuvos Respublikos Seimas DEL LAISVOSIOS PREKYBOS SUTARČIŲ DENONSAVIMO PASEKMIŲ Gerb. P. V. P. Andriukaiti, Atsakydami į Jūsų 2003 09 30 raštą Nr. 100S-578 bei atsižvelgdami į Seimo Užsienio reikalų komiteto išsakytas pastabas, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad iš 14 laisvosios prekybos sutarčių, kurias Lietuva, siekdama narystės Europos Sąjungoje, yra įsipareigojusi denonsuoti, 8 sutartys yra sudarytos su valstybėmis, kurios, kaip ir Lietuva, yra įvardijamos kaip būsimos Europos Sąjungos šalys narės nuo 2004 m.gegužės 1 d. Šiuo metu galiojančiose Lietuvos laisvosios prekybos sutartyse su šiomis šalimis, išskyrus trišalę Baltijos valstybių sutartį dėl laisvosios prekybos žemės ūkio prekėmis, yra nustatomos tik tam tikros išimtys iš laisvosios prekybos žemės ūkio prekėmis. Tuo tarpu prekyba pramoninėmis prekėmis yra visiškai laisva. Nuo narystės ES datos Lietuva kartu su kitomis būsimomis šalimis narėmis taps Europos Sąjungos bendrosios rinkos šalimis: prekyba tiek pramonės prekėmis, tiek žemės ūkio prekėmis bus visiškai laisva. Taigi, prekybos režimas su šiomis šalimis iš esmės nepasikeis, neskaitant nedidelės dalies prekybos žemės ūkio prekėmis, kuri taps liberalesnė. Beveik nepasikeis ir Lietuvos prekybos režimas su Rumunija, Bulgarija, Kroatija ir Turkija. Europos Sąjunga yra sudariusi su šiomis valstybėmis Asociacijos sutartis, kuriose yra numatoma laisva prekyba, su nedidelėmis išimtimis prekyboje žemės ūkio prekėmis. Lietuvos sudarytos dvišalės laisvosios prekybos su šiomis šalimis nustato šiek tiek daugiau išimčių iš laisvosios prekybos žemės ūkio prekėmis, todėl nuo narystės datos perėmus ES taikomą prekybos režimą, jis taps siek tiek liberalesnis. Lietuvos prekybos režimo su Ukraina, denonsavus laisvosios prekybos sutartį, pasikeitimas bus žymiausias, tačiau bendrame Lietuvos užsienio prekybos kontekste jis nebus reikšmingas. Atsižvelgdami į šiuo metu egzistuojantį Lietuvos ir Ukrainos prekybos balansą, manytume, kad prekybos su Ukraina režimo pasikeitimo pasekmės neturėtų būti vertinamos neigiamai. Siunčiame Jūsų žiniai, papildomą informaciją apie prekybos su Ukraina režimo pasikeitimą, Lietuvai tapus ES nare. Baigdami norėtume pažymėti, kad prekybos su Ukraina režimo pasikeitimams yra iš anksto ruošiamasi: apie tai yra kalbama su Ukrainos oficialių institucijų atstovais, nuolat atnaujinama prekybos režimo pokyčių įvertinimo analizė, rengiami susitikimai su suinteresuotais verslo atstovais, organizuojami seminarai, kurių metu pristatomi Lietuvos ir Ukrainos prekybos režimo pokyčiai, jau dabar tiek Europos Sąjungos institucijose, tiek Pasaulio Prekybos Organizacijoje yra dirbama, siekiant užtikrinti kuo palankesnį, Lietuvos interesus atitinkantį prekybos režimą su Ukraina. PRIEDAS: 3 lapai. Pagarbiai, Ministras Antanas Valionis L.Viltrakienė, tel.:2 36 25 89 PREKYBOS SU UKRAINA REŽIMO PASIKEITIMAS, LIETUVAI TAPUS ES NARE Lietuvos ir Ukrainos prekybos santykius reguliuoja Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės dėl laisvos prekybos, pasirašytas 1993 rugpjūčio 4 d. Įgyvendinant šį susitarimą, iš Ukrainos kilusias prekes įvežant į Lietuvą bei lietuviškos kilmės prekes įvežant į Ukrainą taikomi preferenciniai importo muitai (praktiškai taikomi nuliniai tarifai), išskyrus atskiras prekes, kurioms nustatyta tvarka taikomi konvenciniai importo muitų tarifai. Europos Sąjungos ir Ukrainos prekybos santykius reguliuoja Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis, įtvirtinanti didžiausio palankumo statusą prekyboje (taikomi konvenciniai muitai). Europos Sąjunga ir Ukraina taip pat yra pasirašiusios dvišales sutartis dėl prekybos plienu, tekstilės gaminiais ir kt., bet jos nenumato muitų tarifų preferencijų. Pagal Bendrąją preferencijų sistemą tam tikroms iš Ukrainos į Europos Sąjungą įvežamoms prekėms taikomos preferencijos. Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą datos, Lietuvos ir Ukrainos prekybiniai santykiai bus reguliuojami Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimais. Ukraina nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą iš Lietuvos įvežamoms prekėms ims taikyti konvencinius muitus. Lyginant Lietuvos ir Ukrainos bei Europos Sąjungos ir Ukrainos tarpusavio prekybos režimus, nustatyta, kad nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą daugeliui Lietuvos importuojamoms prekėms bei eksportuojamoms prekėms muitai šiek tiek padidės. Pateikiame paskutinio prekybos režimo pasikeitimo pasekmių tyrimo, atlikto pagal 2002 m. prekybos statistiką, pagrindines išvadas. Importo iš Ukrainos režimo pokyčiai 2002 m. Lietuvos importas iš Ukrainos sudarė 466,2 mln.Lt arba 1,65% viso Lietuvos importo. Tyrime nagrinėtų prekių importo dydis 124,5 mln.Lt (26,7% viso importo ii Ukrainos), kurių importo sąlygos labiausiai pasikeis. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, poveikis šių prekių importui iš Ukrainos (2002 m. importo duomenų pagrindu) būtų toks: - importo “pabrangimas” - 20,7 mln.Lt. Santykinis nagrinėtų prekių importo iš Ukrainos “pabrangimas” sudarytų- 16,6%; - taip nagrinėtų prekių nustatytos 2 “atpigsiančių” importuojamų prekių pozicijos (kodai 22029010 ir 22089069). Importo “atpigimas” - 0,16 mln.Lt. Santykinis nagrinėtų prekių importo iš Ukrainos „atpigimas” sudarytų-0,13%. Didžiausi pokyčiai numatomi prekėms, priklausančioms šioms grupėms: - kukurūzai