← Lietuva

Lietuvos Respublikos Seimo

Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. ………………. nutarimo Nr. ……… 1 priedėlis VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO S T A T U T A S I. Vilniaus Gedimino technikos universiteto statusas 1. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (toliau – Universitetas) yra valstybinė aukštoji mokykla. 2. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas. 3. Universitete vyrauja universitetinės studijos ir dauguma studentų studijuoja pagal universitetines studijų programas. 4. Vilniaus Gedimino technikos universiteto ištakos – 1956 m. įkurtas Kauno politechnikos instituto (KPI) Vilniaus vakarinis skyrius. 1960 m. KPI Vilniaus vakarinis skyrius reorganizuotas į KPI Vilniaus vakarinį fakultetą, nuo 1961 m. – į Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą, kuris 1969 m. reorganizuotas į savarankišką aukštąją mokyklą – Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu VISI tapo Vilniaus technikos universitetu, kuriam 1996 m. suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardas. 5. Universiteto buveinės adresas – Saulėtekio al. 11, LT-2040 Vilnius. 6. Vilniaus Gedimino technikos universiteto pavadinimas anglų kalba – Vilnius Gediminas Technical University. 7. Statute vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme vartojamas sąvokas. II. Misija ir tikslai 8. Universiteto misija – kurti, kaupti ir skleisti mokslo žinias, naujausias technologijas, kultūros vertybes, mokyti ir ugdyti visuomenės narius, puoselėti demokratiją ir šia savo veikla skatinti ekonominį šalies suklestėjimą, ūkinės veiklos konkurencingumą, socialinę santarvę ir gerovę bei aukštą gyvenimo kokybę. 9. Universiteto pagrindiniai tikslai: 9.1. rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, atsižvelgiant į visuomenės, darbo rinkos tendencijas, nūdienos poreikius, Europos integracijos procesus ir Lietuvos vystymosi strategiją, Vilniaus miesto ir Vilniaus regiono strateginės plėtros viziją; 9.2. rengti aukštos kvalifikacijos mokslininkus, kelti jų kvalifikaciją, kurti tarptautinio lygio mokslo centrus, žinių ekonomikos branduolius, skatinti partnerystės tarptautinėje mokslo veikloje plėtrą; 9.3. ugdyti žiniomis grįstą visuomenę, skatinti žinių ekonomikos plėtrą, mokslo, studijų ir praktikos vienovę; 9.4. vykdyti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus; 9.5. sudaryti sąlygas studijuojantiesiems įgyti aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį; 9.6. plėtoti mokslinę, technologinę ir profesionalią meninę veiklą; 9.7. organizuoti specialistų tęstinį mokymąsi, perkvalifikavimą; 9.8. skleisti mokslo ir technikos idėjas, rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, kitas mokomąsias priemones bei leidinius; 9.9. skatinti darbuotojus ir studentus gerinti humanitarinį, etinį ir ekologinį išprusimą; 9.10. darbuotojams ir studentams garantuoti žmogaus ir piliečio laisves; 9.11. nuolat analizuoti savo veiklą ir ją tobulinti. III. Savivalda ir valstybinis reguliavimas 10. Universitetas turi mokslo ir studijų, organizacinės ir finansinės veiklos autonomiją, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Aukštojo mokslo įstatymo ir šio statuto. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar pastatų, kuriuos jis valdo patikėjimo teise, priklausomybę gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Senato sutikimą, arba Seimas, jeigu Senatas nesutinka. 11. Universitetas yra juridinis asmuo. Jis turi savo antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, atskirą balansą ir sąskaitas bankuose. Senato sprendimu įstatymų nustatyta tvarka Universitetas turi teisę steigti viešąsias įstaigas ir kitus juridinius asmenis. 12. Universitetas turi šias teises: 12 .1. Statuto nustatyta tvarka rinkti Universiteto savivaldos institucijas; 12.2. teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius ir garbės vardus; 12.3. pasirinkti studijų, mokslinių tyrimų, profesionalios meninės veiklos formas ir kryptis; 12.4. sudaryti ir tvirtinti studijų programas; 12.5. leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą; 12.6. priimti ir šalinti studentus bei klausytojus; 12.7. nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems įstatymams; 12.8. valdyti turtą; juo naudotis bei disponuoti įstatymų nustatyta tvarka; 12.9. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio institucijomis formas. 13. Universitetas ir jo padaliniai bendriems mokslo, studijų, ūkio ir socialiniams uždaviniams spręsti gali jungtis su kitomis įstaigomis ir įmonėmis įvairių formų nuolatiniais arba laikinais asociaciniais ryšiais pagal Universiteto senato tvirtinamas sutartis. 14. Universitetas teikia statistines ataskaitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 15. Universitete gali kurtis darbuotojų, absolventų, doktorantų, studentų organizacijos, kurių įstatai neprieštarauja įstatymams ir yra įregistruoti nustatyta tvarka. 16. Universiteto dėstytojai, darbuotojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų. 17. Universiteto veiklos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybės įgaliota ministerija (toliau – Ministerija). 18. Universiteto visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra Universiteto taryba (toliau – Taryba). Taryba: 18.1. rengia išvadas dėl Universiteto plėtros perspektyvinio plano projekto; 18.2. teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti; 18.3. atsako už universiteto interesų derinimą su valdžios ir visuomeninėmis institucijomis, rūpinasi materialinės ir finansinės paramos teikimu Universitetui; 18.4. prieš 2 mėnesius iki Senato ar rektoriaus kadencijos pabaigos arba nutrūkus jų įgaliojimams skelbia Senato ar rektoriaus rinkimus; 18.5. svarsto ir parengia išvadas dėl metinių Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų ir metinių rektoriaus ataskaitų; 18.6. vertina, kaip naudojamas Universiteto turtas, jam skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą; 18.7. vertina, kaip Universitetas prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros. 18.8. viešai skelbia Universiteto veiklos vertinimo rezultatus. 19. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 15 narių. 5 Tarybos narius slaptu balsavimu renka ir tvirtina Senatas; 5 Tarybos narius (ne Universiteto darbuotojus), atstovaujančius mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras; kiti 5 Tarybos nariai skiriami bendru rektoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Senato skirtų Tarybos narių turi būti rektorius ir bent vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto darbuotojas. 20. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai bei Ministerijos darbuotojai. 21. Taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Taryba priima sprendimus visų tarybos narių balsų dauguma. 22. Taryba turi teisę gauti iš Universiteto informaciją, būtiną jos funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti Universiteto savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. 23. Jeigu Senatas nepritaria Tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, Taryba juos svarsto pakartotinai ir, jei tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas Senatui yra privalomas. 24. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Tarybos reglamente numatytas pareigas, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Senatą ar rektorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Tarybos narį. Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti Tarybos pirmininką. 25. Apie savo veiklą Taryba reglamento nustatyta tvarka informuoja Universiteto senatą, akademinę bendruomenę ir visuomenę. IV. Struktūra 26. Universitetą sudaro fakultetai, katedros, mokslo ir mokomosios laboratorijos, mokslo ir akademiniai institutai bei centrai, biblioteka, leidykla, administracijos ir kiti padaliniai. Universiteto struktūrą rektoriaus teikimu tvirtina ir keičia Universiteto senatas. Universiteto padalinių paskirtį ir kompetenciją nustato padalinių nuostatai. 27. Svarbiausias Universiteto padalinys yra katedra. Katedra savarankiškai sprendžia Universiteto ir fakulteto jai nustatytus mokslo ir studijų uždavinius. Prie katedros gali būti steigiamos laboratorijos ir kiti padaliniai. 28. Svarbiausias studijų organizavimo padalinys yra fakultetas bei fakulteto teisėmis veikiantis akademinis institutas arba centras. V. Mokslas ir studijos 29. Universitete mokslas ir studijos neatsiejami. Universitete atliekami fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, vykdomi metodikos darbai, plėtojama technologinė veikla ir meninė kūryba. Universitetas skatina darbuotojų ir studentų mokslinę iniciatyvą. Mokslinę ir meninę veiklą – tiek finansuojamą iš valstybės biudžeto, tiek vykdomą pagal sutartis su Lietuvos ar užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis – reglamentuoja Senato patvirtinti dokumentai. 30. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla turi suteikti studentams mokslinio tyrimo įgūdžių, kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas papildyti dėstomus dalykus naujausiomis mokslo ir praktinėmis žiniomis. 31. Universitetas kartu su Ministerija turi teisę teikti Vyriausybei prašymą dėl juridinio asmens teises turinčio Universiteto mokslo instituto steigimo, reorganizavimo bei likvidavimo. 32. Universitete organizuojamos nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos. 33. Universitetinės nuosekliosios studijos yra trijų pakopų: baigusiems pirmąją pakopą (pagrindines studijas) suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir (

  1. ar)profesinė kvalifikacija, baigusiems antrąją pakopą (magistrantūrą arba specialiąsias profesines studijas) – magistro kvalifikacinis laipsnis ir (
  2. ar)profesinė kvalifikacija, baigusiems trečiąją pakopą (doktorantūrą) ir apgynusiems disertaciją – daktaro mokslo laipsnis. Pirmosios ir antrosios pakopos studijos gali būti sujungtos į vientisąsias studijas. Meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis gali būti organizuojama meno aspirantūra. 36. Universitete gali būti organizuojamos ir neuniversitetinės nuosekliosios studijos, leidžiančios įgyti tik profesines kvalifikacijas. 37. Asmenims, baigusiems neuniversitetines aukštojo mokslo studijas, universitete gali būti organizuojamos išlyginamosios studijos, leidžiančios per trumpesnį laiką baigti universitetines studijas. 38. Universitete klausytojams organizuojamos nenuosekliosios studijos, yra atskirų dalykų ar jų ciklų studijos, skirtos profesinei kvalifikacijai kelti ar keisti, taip pat profesiniam ar bendrajam išsilavinimui gerinti. 39. Universitete gali būti organizuojamos ir kitos studijos, neprieštaraujančios teisės aktams. 40. Universitete studijų formą, tvarką ir studijų kokybės priežiūrą nustato Senato patvirtinti Studijų nuostatai. 41. Doktorantūra ir meno aspirantūra organizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 42. Studijų programos rengiamos ir tvirtinamos Studijų nuostatuose nustatyta tvarka. 43. Universitete dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti Senato pritarimu įstatymo nustatytais atvejais. 44. Studentų ir klausytojų žinių ir įgūdžių vertinimo taisykles tvirtina Senatas. VI. Studentai 45. Universitete studijuoja nuosekliųjų studijų studentai ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Į pirmosios pakopos nuosekliąsias arba vientisąsias studijas priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą, į antrosios pakopos – baigusieji pirmosios pakopos arba kitas studijas, leidžiančias pagal galiojančius teisės aktus stoti į antrąją studijų pakopą, į trečiosios pakopos – baigusieji antrosios pakopos universitetines studijas. Priėmimo taisykles nustato ir skelbia rektorius. 46. Studentų studijų ir jų finansavimo sąlygas nustato teisės aktai, klausytojų studijų ir jų finansavimo sąlygos apibrėžiamos studijų sutartyje. 47. Studentams gali būti skiriamos stipendijos, pašalpos ir premijos. Stipendijų, pašalpų ir premijų skyrimo taisykles tvirtina rektorius, laikydamasis stipendijų steigėjų nustatytos tvarkos. Studentai teisės aktų nustatyta tvarka gali gauti paskolas. 48. Universiteto studentų interesams atstovauja Universiteto studentų atstovybė. Studentų atstovybė sudaroma ir veikia pagal Universiteto studentų konferencijoje priimtus įstatus. Šie įstatai, suderinti su Universiteto statutu ir kitais teisės aktais, registruojami rektoriaus nustatyta tvarka. 49. Studentams Universiteto taryboje, Senate ir fakultetų tarybose atstovaujama šio statuto nustatyta tvarka. 50. Visi studentai turi teisę naudotis Universiteto auditorijomis, biblioteka, laboratorijomis, kita studijų įranga ir priemonėmis, gauti su studijomis susijusią informaciją ir dalyvauti vertinant bei tobulinant studijų procesą. 51. Studentai turi teisę reikšti savo mintis ir pažiūras, burtis į klubus, draugijas ir kitas studentų visuomenines organizacijas. 52. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Universitetu. 53. Studentai ir klausytojai privalo laikytis Statuto, Senato patvirtintų studijų nuostatų, universitete galiojančių vidaus tvarkos taisyklių bei studentų etikos nuostatų, vykdyti Universiteto savivaldos institucijų, rektoriaus ir dekanų sprendimus. 54. Universitete veikia Universiteto bei fakultetų ginčų sprendimo komisijos, kurios sprendžia ginčus, kilusius tarp administracijos ir studentų. Komisijų darbą reglamentuoja Senate patvirtintas Ginčų komisijų darbo reglamentas. 55. Už studento pareigų pažeidimus studentams gali būti skiriamos nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, pašalinimas iš Universiteto. Nuobaudų skyrimo tvarką nustato rektorius. 56. Baigusieji Universitetą darbo vietas pasirenka savarankiškai. Universitetas kaupia ir teikia turimą informaciją apie esamas ir prognozuojamas darbo vietas. VII. Personalas 57. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kitų padalinių tarnautojai. Jų darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. 58. Rektoriaus pateiktą pareigybių sąrašą tvirtina Universiteto senatas. Padalinių etatų struktūrą, pareigines instrukcijas ir akademinio darbo taisykles tvirtina rektorius. 59. Universiteto dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. 60. Profesoriaus pareigas gali eiti habilituotas daktaras arba daktaras, kurio kvalifikacija atitinka habilitacijos reikalavimus, arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, nustatyti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose Lietuvoje ir užsienyje. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, dalyvauti meno veikloje ir (
  3. ar)nustatyti meno mokslinių tyrimų kryptis bei joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. 61. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, atlikti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, dalyvauti meno veikloje. 62. Lektoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. 63. Asistento pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams darbams (laboratoriniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus. Menų asistentas dalyvauja meno kūryboje. Asistentui sudaromos sąlygos rengtis doktorantūros ar meno aspirantūros studijoms. 64. Universiteto mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas. 65. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti habilituotas daktaras arba daktaras, kurio kvalifikacija atitinka habilitacijos reikalavimus. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, nustatyti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose Lietuvoje ir užsienyje. 66. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. 67. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir skelbti jų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. 68. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti ar padėti atlikti mokslinius tyrimus, rengtis doktorantūros studijoms. 69. Visi mokslo darbuotojai Senato nustatyta tvarka turi dirbti pedagoginį darbą Universitete. 70. Universitetas turi administraciją, būtiną Universiteto ir jo padalinių administracinėms funkcijoms vykdyti, taip pat tarnautojų, reikalingų aukštosios mokyklos akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro Universiteto ir jo padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai. Administracijos padalinių tarnautojų pareigas ir funkcijas nustato Universiteto padalinių nuostatai ir tarnautojų pareiginės instrukcijos. 71. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. 72. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant aukštosios mokyklos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Konkurso procedūrą nustato Senato patvirtinti pareigybių užėmimo nuostatai. 73. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiajai kadencijai ir jei jo kvalifikacija atitinka profesoriaus pareigoms keliamus reikalavimus, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Universitete, iki jam sukaks 65 metai, turėdamas visas pagal konkursą išrinkto dėstytojo teises. 74. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka. 75. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Universitete, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai. 76. Į Universiteto, jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami ar skiriami ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina Universiteto ar padalinių vadovų, ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, Statuto 72 punkto reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos. 77. Rektorius gali be konkurso priimti mokslo darbuotoją dirbti mokslinį darbą ar dėstytoją dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Šiems mokslo darbuotojams ir dėstytojams taikomi atitinkamų pareigų kvalifikaciniai reikalavimai. 78. Universitetas gali ne ilgesniam kaip įstatymų nustatytam laikotarpiui pakviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (
  4. ar)mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma pareigybių užėmimo nuostatuose nustatyta skyrimo į pareigas tvarka. 79. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje. Profesoriui emeritui mokama Senato nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka. 80. Universiteto dėstytojai kas 5 metai ne ilgesniam kaip metų laikotarpiui Senato nustatyta tvarka gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti, mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. VIII. Savivaldos institucijos 81. Aukščiausia Universiteto akademinės savivaldos institucija yra Senatas. Jo nutarimai privalomi visiems Universiteto darbuotojams ir studentams. Svarbiausiems Universiteto veiklos klausimams aptarti Senatas šaukia Universiteto mokslininkų arba akademinės bendruomenės susirinkimus. 82. Senatas atlieka šias pagrindines funkcijas: 82.1. priima ir teikia Seimui tvirtinti Universiteto statutą bei jo pakeitimus; 82.2. priima norminius aktus, kurie reglamentuoja studijų organizavimą, mokslinę, finansinę ir ūkinę Universiteto veiklą; 82.3. skiria atstovus į Universiteto tarybą; 82.4. renka ir atšaukia rektorių; 82.5. rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius, kanclerį, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, institutų direktorius ir kitų akademinių padalinių vadovus, išrinktus ar skiriamus į pareigas; 82.6. tvirtina rektoriaus pateiktus katedrų, fakultetų ir kitų padalinių steigimo, pertvarkymo ar likvidavimo projektus; 82.7. nustato fakultetų ir kitų akademinių bei mokslinių padalinių tarybų kompetenciją; 82.8. sustabdo Universiteto padalinių tarybų nutarimų, taip pat rektoriaus ir kitų vadovų įsakymų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Statutui ar kitiems galiojantiems norminiams aktams; 82.9. nustato dėstytojų, mokslo ir kitų darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką; 82.10. rektoriaus teikimu svarsto konkurso tvarka išrinktų ar paskirtų ir Senato patvirtintų padalinių vadovų atstatydinimą; 82.11. tvirtina mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų teikimo Universitete tvarką; 82.12. teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus bei profesoriaus emerito vardą; 82.13. teikia Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės daktaro vardą ir kitus Universiteto garbės vardus; 82.14. kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo kokybę; 82.15. svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į Universiteto tarybos siūlymus; 82.16. teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo mokslo ir studijų sritims; 82.17. svarsto Universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su Universiteto tarybos išvada; 82.18. svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, jas tvirtina; 82.19. tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus; 82.20. sudaro nuolatines ir laikinąsias komisijas įvairių Universiteto veiklos sričių klausimams nagrinėti; 82.21. vykdo kitas Statute numatytas funkcijas. 83. Senatas apie savo veiklą ir sprendimus nuolat informuoja akademinę bendruomenę. 83. Senato nariais gali būti Universiteto mokslininkai, pripažinti menininkai, studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir pripažinti menininkai. 85. Universiteto senato nariu pagal pareigas yra rektorius. Fakultetų dekanai, universiteto mokslo ir akademinių institutų, akademinių centrų vadovai Senato nariais renkami Senate, patvirtinus juos atitinkamų padalinių vadovais. Kitus renkamuosius Senato narius – po 3 narius nuo kiekvieno fakulteto arba kitų mokslo ir studijų institucijų – renka fakultetų mokslininkai 5 metų kadencijai. Skiriamieji Senato nariai yra prorektoriai ir kancleris. Jie tampa Senato nariais išrinktųjų Senato narių balsų dauguma. Ne mažiau kaip 10 proc. Senato narių skaičiaus sudaro studentai, skiriami studentų atstovybės. Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc.. Rektorius, prorektoriai ir kancleris negali būti renkami universiteto Senato pirmininku ar jo pavaduotoju. 86. Universiteto senatui vadovauja pirmininkas. Pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami slaptu balsavimu Senato narių balsų dauguma. Senatas gali slaptu balsavimu ne mažiau kaip 2/3 Senato narių balsų pareikšti nepasitikėjimą jais ir skelbti naujus rinkimus. Universiteto senato pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami 5 metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 87. Senate sudaroma kolegija, kurios veiklą reglamentuoja Senato nuostatai. Konkretiems klausimams nagrinėti Senatas, kolegija ar nuolatinės komisijos gali sudaryti laikinąsias darbo grupes. 88. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Jei raštu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių, turi būti šaukiamas neeilinis posėdis. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikalavimo įteikimo Senato pirmininkui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauti išrenkamas Senato narys. 89. Universiteto senato nutarimo vykdymą rektorius gali laikinai sustabdyti įsakymu, išleistu ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo nutarimo paskelbimo. Tokiu atveju Universiteto senatas, savo posėdyje išklausęs rektoriaus argumentus, vėl aptaria tą patį nutarimą. Pakartotinai priimto nutarimo vykdymo rektorius sustabdyti nebegali. 90. Senato sudarymo, veiklos klausimus reglamentuoja jo nuostatai. 91. Fakulteto taryba yra aukščiausiasis fakulteto valdymo organas. Jos nutarimai privalomi visiems fakulteto darbuotojams ir studijuojantiesiems. 92. Fakulteto taryba: 92.1. priima nutarimus, kurie reglamentuoja studijų organizavimą fakultete, mokslinę, ūkinę ir finansinę fakulteto veiklą; 92.2. sprendžia studijų ir mokslinės veiklos klausimus; 92.3. sustabdo dekano ir fakulteto padalinių vadovų sprendimų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Universiteto statutui ar kitiems norminiams aktams; 92.4. siūlo rektoriui fakulteto dekano ir katedrų vedėjų kandidatūras; 92.5. tvirtina prodekanų kandidatūras; 92.6. išklauso ir aptaria fakulteto dekano metinę ataskaitą; 92.7. tvirtina dekano parengtą fakulteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą; 92.8. teikia Senatui kandidatus pedagoginiams ir Universiteto garbės vardams gauti. 93. Fakulteto tarybos formavimą ir jos veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti fakulteto tarybos nuostatai. 94. Kitų Universiteto mokslo ir akademinių padalinių ir junginių tarybos yra aukščiausieji jų valdymo organai. Tarybų veiklą reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Universiteto senatas. IX. Valdymas 96. Rektorius vadovauja Universiteto veiklai ir atsako už Universiteto darbo rezultatus. Rektoriaus įsakymai privalomi visiems Universiteto darbuotojams ir studijuojantiesiems. 96. Rektorius: 96.1. veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja; 96.2. atsako už tai, kad Universiteto veikla atitiktų įstatymus, Universiteto statutą, kitus teisės aktus; 96.3. rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygiu; 96.4. atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; 96.5. leidžia įsakymus; 96.6. gali laikinai sustabdyti Universiteto senato ir fakultetų tarybų nutarimų vykdymą; 96.7. teikia Senatui tvirtinti Universiteto etatų struktūrą; 96.8. skelbia konkursus pareigoms eiti; remdamasis konkursų rezultatais ir vadovaudamasis įstatymais bei nuostatais skiria, atleidžia ir perkelia į kitas pareigas Universiteto darbuotojus; 96.9. teikia Senatui tvirtinti prorektorių, kanclerio, fakultetų dekanų, katedrų vedėjų ir universiteto mokslo ir akademinių institutų bei centrų vadovų kandidatūras; 96.10. priima ir šalina studentus; 96.11. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia; 96.12. viešai skelbia ir teikia Senatui, Tarybai ir Ministerijai metinę Universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą; 96.13. vykdo kitas įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 97. Rektorių viešo konkurso būdu slaptu balsavimu ne mažiau kaip pusės visų Senato narių balsais renka Universiteto senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti tik mokslininkas, turintis profesoriaus vardą. Rektorius renkamas 5 metams, ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Jei visų Senato narių balsų dauguma rektoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, Senatas svarsto galimybę nutraukti rektoriaus įgaliojimus. Senatas savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu 2/3 visų Senato narių balsais gali rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas paveda rektoriaus pareigas eiti vienam iš Senato narių. Buvusiam rektoriui garantuojama teisė eiti vieną naują 5-erių metų kadenciją eiti Universitete anksčiau jo eitas pedagogines pareigas. 98. Dalį savo funkcijų rektorius gali perduoti prorektoriams ir kancleriui. Prorektorių skaičių ir funkcijas rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Išrinkus naują rektorių, prorektoriai ir kancleris paduoda atsistatydinimo pareiškimus ir rektorius siūlo Senatui prorektorių ir kanclerio kandidatūras naujai kadencijai. Atleistiems prorektoriams ir kancleriui garantuojama teisė eiti vieną naują 5-erių metų kadenciją eiti Universitete anksčiau jo eitas pedagogines pareigas. 99. Rektoriui Universitetą valdyti padeda rektoratas – jo vadovaujamas kolegialus patariamasis organas. Rektoratą sudaro rektoriaus skirti universiteto darbuotojai. 100. Dekanas, remdamasis šiuo Statutu, Universiteto senato ir fakulteto tarybos nutarimais, vadovauja fakultetui ir atsako už jo darbo rezultatus. Dekanas veikia fakulteto vardu ir jam atstovauja. Dekano veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti bendrieji fakulteto nuostatai. Dekaną siūlo fakulteto taryba. Dekanas rektoriaus teikimu tvirtinimas Senate 5 metams. Fakulteto dekanas kasmet fakulteto mokslininkų susirinkimui pateikia fakulteto veiklos ataskaitą. Jeigu fakulteto taryba 2/3 balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą dekanu, tuomet jo atstatydinimo klausimą sprendžia Senatas. 101. Dekanas dalį savo funkcijų gali perduoti prodekanams. Dekano teikimu prodekanus tvirtina fakulteto taryba. Prodekaną gali atleisti rektorius dekano teikimu. Išrinkus naują dekaną, prodekanai paduoda atsistatydinimo pareiškimus. Dekanas teikia fakulteto tarybai naujos kadencijos prodekanų kandidatūras. Buvusiam dekanui garantuojama teisė vieną naują 5-erių metų kadenciją eiti Universitete anksčiau jo eitas pedagogines pareigas. 102. Dekanui fakultetą valdyti padeda dekanatas, kurį sudaro dekanas, fakulteto tarybos pirmininkas, prodekanai, katedrų vedėjai ir mokslinių padalinių vadovai. 103. Katedros vedėjas vadovauja katedros veiklai, atsako už jos mokslinį ir mokomąjį darbą. Katedros vedėjas rektoriaus teikimu tvirtinamas Senate. Katedros vedėjo pareigas gali eiti atitinkamos mokslo krypties mokslininkas, jei jo kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. Katedros dėstytojai ir mokslo darbuotojai slaptu balsavimu pareiškia savo nuomonę apie kiekvieną pretendentą į katedros vedėjo pareigas. Balsavimo teisę turi konkurso būdu išrinkti katedros dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Nuomonę apie pretendentus gali pareikšti fakulteto taryba ir dekanatas. Katedros vedėjo pareigų kadencija – 5 metai. 104. Kitų universiteto padalinių vadovai į pareigas renkami konkurso būdu. Konkursų organizavimo tvarką nustato rektorius. X. Universiteto turtas 105. Universiteto turtą sudaro nuosavybės teise turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autorių teisių) bei kitas teisėtai įgytas turtas. Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal Civilinio kodekso ir kitų įstatymų normas. 106. Valstybės ar savivaldybių perduotą turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka. 107. Turto, kuris Universitetui priklauso nuosavybės teise, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato Senatas. 108. Valstybinė žemė universitetui suteikiama naudotis neterminuotai, žemės paėmimo visuomenės ir valstybės reikmėms tvarka netaikoma. Universiteto teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos bei kiti ūkio subjektai negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarijų likvidavimo darbus) be rektoriaus ar jo įgalioto asmens leidimo. 109. Pajamas, gautas pardavus nusidėvėjusį ar Universiteto veiklai nereikalingą turtą, Universitetas naudoja Senato nustatyta tvarka. XI. Lėšos ir jų valdymas 110. Universiteto lėšas sudaro: 110.1. valstybės biudžeto lėšos, skirtos:
  5. a)pagal valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką studijų ir mokslinių tyrimų procesams finansuoti;
  6. b)studentų studijų įmokoms padengti;
  7. c)studentų stipendijoms;
  8. d)tarptautiniams mainams plėtoti;
  9. e)valstybės investicijų ir kitoms programoms įgyvendinti. 110.2. kitos tikslinės paskirties valstybės lėšos: 110.3. pajamos iš mokslinės veiklos; 110.4. pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų; 110.5. lėšos, gautos iš tarptautinių ir kitų fondų bei organizacijų; 110.6. studentų studijų įmokos; 110.7. kitos teisėtai įgytos lėšos. 111. Universiteto lėšos, gautos kaip studentų studijų įmokos, ir pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos Universiteto specialiosioms programoms finansuoti. Šias lėšas Universitetas valdo, naudoja ir jomis disponuoja savarankiškai Senato nustatyta tvarka. 112. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat kitas negrąžintinai suteiktas tikslines lėšas Universitetas naudoja jas suteikusios institucijos ar asmens nurodyta tvarka šiame Statute numatytai veiklai finansuoti ir, jei lėšas suteikusi institucija ar asmuo pageidauja, laiko atskiroje banko sąskaitoje. 113. Universitetas Senato nustatyta tvarka turi teisę gauti paramą, pirkti, nuomoti ir išsinuomoti turtą, skolintis lėšų; nuosavybės teise valdomą turtą Universitetas turi teisę parduoti, perduoti, įkeisti, taip pat juo laiduoti ar garantuoti savo įsteigtų subjektų prievolių įvykdymą. 114. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Senato patvirtintas sąmatas. Lėšų naudojimo ataskaitas Universitetas pateikia institucijoms, iš kurių gavo finansavimą. 115. Universitetas kasmet viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitas. XII. Universiteto reorganizavimas ir likvidavimas 116. Universitetą reorganizuoja arba likviduoja Seimas Vyriausybės teikimu. XIII. Statuto įsigaliojimas 117. Universiteto statutas ir jo pakeitimai įsigalioja juos patvirtinus Seime. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. ............................ nutarimo Nr. ......... 2 priedelis VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETUI PATIKĖJIMO TEISE PERDUOTŲ VALDYTI PASTATŲ SĄRAŠAS Objekto pavadinimas Statinio žymėjimas kadastrinėje byloje Adresas Bendrasis plotas kv. m VILNIAUS MIESTAS Saulėtekio rūmai (SR) Saulėtekio al. 11 Centrinis korpusas (SRC) 1C7b 8484,20 I auditorinis korpusas (SRA-I) 2C2p 4896,40 II korpusas (SRK-II) 4C8p 7036,54 II auditorinis korpusas (SRA-II) 5C3b 3565,75 I laboratorinis korpusas (SRL-I) 3C5p 8850,70 II laboratorinis korpusas (SRL-II) 6C2/p 3111,90 Mechanikos rūmai (MR) J. Basanavičiaus g. 28 I korpusas (MR-I) 1C2p 3163.28 II korpusas (MR-II) 2C2p 1559,20 III korpusas (MR-III) 3C2p 1250,16 IV korpusas (MR-IV) 5C2p 1239,80 V korpusas (MR-V) 4F2p 222,79 Architektūros rūmai (AR) Pylimo g. 26/1 I korpusas (AR-I) 1C3p 4155,75 II korpusas (AR-II) 2C2p 2376,92 III korpusas (AR-III) 3C2p 499,42 IV korpusas (AR-IV) 4C2p 1662,27 V korpusas (AR-V) 5C3p 929,45 Aviacijos rūmai (AV) Rodūnios kelias 30 I korpusas (AV-I) 8B3p 1416,23 Transporto rūmai (TR) Plytinės g. 25 I korpusas (TR-I) 1C1p Plytinės g. 25 801,5 II korpusas (TR-II) 1P2p Plytinės g. 27b 2080,20 Elektronikos rūmai (ER) Naugarduko g. 41 I korpusas (ER-I) 3B4p 4967,2 II korpusas (ER-II) 2B9p 1107,52 III korpusas (ER-III) 4H4p 822,99 IV korpusas ( ER-IV) 1B4p 422,43 Linkmenų rūmai (LR) Linkmenų g. 28 I korpusas su galerijomis (LR-I) 6P1p 1866,29 II korpusas (LR-II) 8P1b 1227,76 III korpusas (LR-III) 13P2p 3215,77 IV korpusas (LR-IV) 16H1p 14,73 Infrastruktūros padalinių ir bendrabučių pastatai VILNIAUS MIESTAS Biblioteka 1C2b Saulėtekio al. 14 2587,31 Sporto salė 1C2p Saulėtekio al. 28 1859,38 Bendrabutis Nr. 1 1N12/p Saulėtekio al. 25 9031,78 Bendrabutis Nr. 3 1N16/b Saulėtekio al. 16 6136,09 Bendrabutis Nr. 4 1N16/b Saulėtekio al. 18 6175,24 Bendrabutis Nr. 5 1N12/p Saulėtekio al. 19 8459,40 Bendrabutis Nr. 6 1N5/p Saulėtekio al. 39a 3461,92 Gyvenamosios ir pagalbinės patalpos 1N5/p Bistryčios g. 9 529,77 Svečių namelis 1A1/b Plytinės g. 7a 132,49 Garažai su priklausiniais 2G1/p 1G1/p Kėdainių g. 6 192,84 180,04 Garažas 1H1/p Darbininkų g. 21a 82,71 TRAKŲ RAJONas Praktikų bazė su priklausiniais 1K2/p Aukštadvaris 1887,70 UTENOS RAJONAS Praktikų bazė su priklausiniais 1C1/ž Kirdeikių km. 143,55 NERINGOS MIESTas Hidrofizikos laboratorija su priklausiniais 1C1/ž 3C1/p Žaliasis kelias 6, Juodkrantė 86,08 76,11 Praktikų bazė su priklausiniais 1C1/ž 2C1/ž Pervalkos g. 37, Pervalka 183,03 115,35 VGTU rektorius Romualdas Ginevičius

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.