LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL KULTŪRINIO TURIZMO VYSTYMO POLITIKOS ĮGY

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL KULTŪRINIO TURIZMO VYSTYMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO 2003 m. spalio 10 d. Nr. 95 Vilnius Europos ir pasaulio praktika rodo, kad viena efektyviausių nacionalinio kultūros paveldo išsaugojimo ir perdavimo ateinančioms kartoms formų yra jo panaudojimas ir pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms. Be to, kultūrinis turizmas yra ekonomiškai pagrįstas, nes sukuria apie 5 procentus šalies bendrojo vidaus produkto. 1996 m. Europos Tarybos ministrų, atsakingų už kultūros paveldą, konferencijoje priimta Helsinkio deklaracija dėl kultūros paveldo išsaugojimo Europoje politinės svarbos suformulavo kultūrinio turizmo ir paveldo apsaugos sąveikos principus. Jie nustato, kad kultūrinio turizmo plėtojimas gali prisidėti prie regionų atgimimo ir klestėjimo, tačiau ir prie kultūros paveldo niokojimo, bei daryti įtaką gyvenimo kokybei paveldo vietovėje. Kultūrinio turizmo plėtros politika ir strategija turi būti nukreiptos į subalansuoto ir ilgalaikio kultūros paveldo panaudojimo perspektyvą, garantuojant šio paveldo panaudojimo būsimoms kartoms galimybes. Be to, rekomenduota dalį iš kultūrinio turizmo gaunamų lėšų specialiai skirti kultūros paveldo išsaugojimui ir jo vertės propagavimui. Lietuvos Respublikos kultūrinio turizmo vystymo politika turėtų būti pagrįsta minėtomis Helsinkio deklaracijos nuostatomis, prisidėti prie Lietuvos pilietinės visuomenės ugdymo bei Lietuvos valstybės reprezentavimo užsienyje. Šiam tikslui turi būti planuojama ir skiriama daugiau Valstybės investicijų programos lėšų. Kultūrinio turizmo vystymui būtina pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Tam gali pasitarnauti ir Valstybinio turizmo bei Kultūros vertybių apsaugos departamentų užsakymu 1998 metais parengtas Kultūrinio turizmo plėtros programos projektas, kuriame numatyta pagerinti kultūrinio turizmo išteklių – kultūros paveldo kompleksų ir objektų – fizinę būklę ir panaudojimą bei jų aplinkos kokybę. Kultūrinis turizmas turėtų tapti vienu iš pagrindinių būdų siekiant pristatyti ir atskleisti Europai bei pasauliui Lietuvos savitumą, ilgaamžes jos valstybingumo ir kultūros tradicijas bei istorijos ypatumus bendrame Europos istorijos ir kultūros raidos kontekste. Dėl kultūrinio turizmo vystymo yra parengtas UNESCO nacionalinių komisijų globojamas Latvijos, Lietuvos ir Estijos kultūrinio turizmo politikos dokumentas. Vyriausybei pateikta Nacionalinė turizmo plėtros 2003–2006 metais programa ir jos įgyvendinimo priemonės. Valstybinė paminklosaugos komisija, apsvarsčiusi kultūrinio turizmo problematiką, remdamasi savo nuostatų 6 ir 7 straipsniais, nusprendžia:

1. Pritarti Valstybinio turizmo departamento parengtai Nacionalinei turizmo plėtros 2003–2006 metų programai ir jos įgyvendinimo priemonėms.
2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 2.
3. kultūrinio turizmo plėtra gerinti Lietuvos valstybės ir jos įvaizdžio reprezentavimą užsienyje; 2.
4. kultūrinio turizmo vystymo nuostatas ir priemones integruoti į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, Valstybės investicijų programą, Nacionalinę turizmo plėtros programą bei kitus Valstybės strateginio planavimo dokumentus; 2.
5. kultūrinio turizmo vystymui įsteigti Lietuvos kultūros paveldo fondą.
6. Kultūros, Ūkio ir Finansų ministerijoms parengti paveldosaugos ir kultūrinio turizmo sąveika pagrįstą teisinį ir ekonominį skatinimo mechanizmą, numatantį josąsajas su Lietuvos kultūros paveldo fondu.
7. Pasiūlyti Kultūros vertybių apsaugos ir Valstybiniam turizmo departamentams bei Saugomų teritorijų tarnybai, papildant Nacionalinės turizmo plėtros 2003–2006 metų programos įgyvendinimo priemones, parengti kultūrinio turizmo maršrutų, kultūros paveldo kompleksų ir objektų eksponavimo programas, numatyti jų finansavimą, įgyvendinimo priemones bei terminus.
8. Rekomenduoti Finansų, Kultūros ir Ūkio ministerijoms, Kultūros vertybių apsaugos bei Valstybiniam turizmo departamentams, formuojant Valstybės biudžetą ir vykdant investicijų politiką, atsižvelgti į kultūrinio turizmo plėtojimo poreikius.
9. Rekomenduoti Kultūros ministerijai, Kultūros vertybių apsaugos departamentui, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos inicijuoti ir skirti finansavimą kultūrinio turizmo išteklių – kultūros paveldo kompleksų ir objektų – eksponavimo ir infrastruktūros galimybių studijų bei projektų rengimui, kurie galėtų būti remiami ir įgyvendinami iš ES struktūrinių fondų.
10. Rekomenduoti apskritims ir savivaldybėms: 7.
11. remiantis istorinių regionų kultūros paveldo ypatumais, aktyviai dalyvauti kultūrinio turizmo vystymo procese ir šiems tikslams pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis; 7.
12. rengti regionines kultūrinio turizmo programas, skatinti turizmo infrastruktūros vystymą; 7.
13. vykdyti kultūrinio turizmo plėtojimui skirtų Valstybės, savivaldybės ar savivaldybių, tarptautinių fondų bei privačių asmenų lėšų kooperavimo ir koordinavimo funkciją. KOMISIJOS PIRMININKAS JONAS GLEMŽA ______________