← Lietuva

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. d. nutarimu Nr. NACIONALINĖ NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS 2004 – 2008 METŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Nacionaline narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programa (toliau – Programa) siekiama įgyvendinti nuostatas, išdėstytas: 1.
  2. Susitarime dėl neteisėtos prekybos jūra, įgyvendinančiame Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 17 straipsnį (Žin., 2002, Nr. 83–3553); 1.
  3. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatyme (Žin., 1999, Nr. 55–1764, 2002, Nr. 102–4547); 1.
  4. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme (Žin., 1998, Nr. 8-161); 1.
  5. 1988 metų Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (Žin., 1998, Nr.38–1004); 1.
  6. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (Žin., 1995, Nr. 60-1501); 1.
  7. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 33-807; 2003, Nr. 38-1685); 1.
  8. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatyme (Žin., 1997, Nr. 30-711); 1.
  9. Jungtinių Tautų Bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje (Žin., 2001, Nr. 51-1768); 1.
  10. Jungtinių Tautų 1971 metų psichotropinių medžiagų konvencijoje (Žin., 2001, Nr. 50-1743); 1.
  11. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2002 m. gegužės 10 d. Specialiosios sesijos vaikų klausimais veiksmų plane; 1.
  12. Europos Sąjungos kovos su narkotikais 2000-2004 metų veiksmų plane; 1.
  13. Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijoje 2000-2004 metams; 1.
  14. Kitose Jungtinių Tautų, Europos Tarybos bei Europos Sąjungos rekomendacijose, rezoliucijose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
  15. Pastarąjį dešimtmetį narkomanijos plitimas Lietuvoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui, išlieka socialiai nepriimtinas reiškinys, neigiamai veikiantis visas visuomeninio gyvenimo sritis, mažinantis gyventojų saugumą, keliantis realią grėsmę gyventojų sveikatai.
  16. Narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija gali būti sėkminga, jeigu joje aktyviai dalyvauja visi socialiniai subjektai - sveikatos apsaugos, švietimo ir ugdymo, socialinės apsaugos, teisėsaugos institucijos, kitos viešojo administravimo institucijos, savivaldybių institucijos, verslo bendruomenė, visuomeninės organizacijos ir individualūs asmenys. Ši veikla turi būti koordinuota, paremta mokslu bei praktika. Ši ilgalaikė Programa parengta tikslu nustatyti ir įgyvendinti narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės politiką. II. ESAMA BŪKLĖ
  17. Plintanti narkomanija yra viena aktualiausių šių dienų Lietuvos problemų. Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, didėjanti narkotikų pasiūla bei paklausa sąlygoja narkomanijos plitimą bei su tuo susijusį nusikalstamumą. Didėja asmenų, vartojančių narkotikus, skaičius, ypač tarp jaunimo. Narkotinės medžiagos plinta laisvės atėmimo vietose, neteisėta narkotikų apyvarta užsiima organizuotos nusikalstamos grupuotės, plečiasi nusikalstamo pasaulio tarptautiniai narkotikų verslo ryšiai, neteisėtoje apyvartoje pastebimas pramoniniu būdu gaminamų psichotropinių vaistinių medžiagų plitimas, sintetiniai narkotikai gaminami Lietuvoje esančiose nelegaliose laboratorijose.
  18. Lietuva dalyvauja Europos Tarybos vykdomame projekte dėl alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD), siekiant nustatyti alkoholio, tabako ir kitų narkotikų paplitimo tendencijas mokyklose. 1995 metais nelegalius narkotikus bandė 3,2 proc. 15-16 metų moksleiviai. 1999 metais šis rodiklis išaugo iki 15,5 proc. 2003 metų tyrimų duomenys rodo, kad nelegalių narkotikų vartojimas stabilizavosi ir siekia 15,6 proc. Tam turėjo įtakos vykdoma aktyvi pirminė prevencija mokyklose, mokytojų kvalifikacijos kėlimas, aprūpinimas įvairia informacine ir metodine medžiaga. Labiausiai paplitęs yra marichuanos ir hašišo vartojimas (2003 m. - 13,5 proc., o 1999 m. – 11,9 proc.) Padidėjo amfetaminų vartojimas, sumažėjo heroino. Tyrimai atskleidė alkoholio, tabako ir raminamųjų vaistų vartojimo tendencijas.
  19. Nors Lietuvoje moksleiviai narkotikų vartoja mažiau nei kaimyninėse šalyse, Europos narkotikų ir narkomanijos monitoringo centro 2002 m. pranešime apie narkotikų situaciją Rytų ir Centrinės Europos šalyse, vertinant ESPAD duomenis pažymi, kad, jei narkotikų vartojimas nuo 1995 iki 1999 m. Rytų ir Centrinės Europos šalyse padidėjo 2 kartus, tai Lietuvoje – 5 kartus. Šį faktą jau galima vertinti kaip naują socialinį reiškinį.
  20. Kiekvienais metais užregistruojama vis daugiau narkomanija sergančių asmenų. Registruojami tie nuo narkotikų priklausomi asmenys, kurie kreipėsi dėl gydymo arba buvo išaiškinti kitomis aplinkybėmis. Tikslus sergančiųjų narkomanija skaičius nėra žinomas, nes jų registravimo duomenys ne visada sutampa su faktiniais duomenimis. Sveikatos priežiūros įstaigose 2002 m. buvo užregistruoti 70144 priklausomybės ligoniai, iš jų - 4405 narkomanai (2001 m. - 4087). Viso besikreipiančių pirmą kartą gydymui nuo priklausomybės narkotinėmis medžiagomis 2002 m. užregistruotas 471 asmuo (2001 m. – 653). Lyginant su 2001 m., asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2002 m. registruotų asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičius padidėjo 15 – 19 m. amžiaus grupėje – 0,3 proc., 20 – 24 m. – 1,1 proc. Nuo narkotikų priklausomų registruotų asmenų tarpe, vieną penktadalį sudaro moterys, o keturis penktadalius – vyrai.
  21. Narkomanija yra jaunų žmonių liga. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2002 m. užregistruota 0,1 proc. narkotikus vartojančių asmenų iki 14 m., 11,6 proc. - 15-19 m., 29,1 proc. - 20-24 m., 36,2 proc. - 25-34 m., 23,0 proc. - vyresni nei 35 m. amžiaus.
  22. 79,4 proc. registruotų narkomanų vartoja opioidus. 11,7 proc. registruotų narkomanų vartoja kelis narkotikus, 2,2 proc. asmenų registruoti dėl priklausomybės nuo raminamųjų ir migdomųjų vaistų. Klijais, lakiosiomis medžiagomis svaiginasi 3,5 proc. registruotų asmenų. Haliucinogenus vartojo 0,2 proc. asmenų, kokainą - 0,1 proc. asmenų.
  23. Ambulatorinė pagalba sergantiems priklausomybės ligomis yra teikiama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, Psichikos sveikatos centruose arba psichiatrijos kabinetuose, esančiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose, privačiose gydymo įstaigose, turinčiose licenciją tokiai pagalbai teikti. Šiuo metu Lietuvoje veikia 62 psichikos sveikatos centrai. Stacionarinę pagalbą sergantiems priklausomybės ligomis asmenims nuo 2002 m. teikia 5 specializuoti Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Kauno priklausomybės ligų centrai. Būtinoji (skubi) pagalba teikiama pacientams komos atvejais apsinuodijus narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, esant abstinencijai ar psichozinei simptomatikai, hospitalizuojant į asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančius reanimacijos skyrius ir/ar toksikologijos skyrius. Pirmąją būtinąją pagalbą suteikia greitosios medicininės pagalbos medikai. Šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno specializuoto skyriaus paaugliams ir vaikams.
  24. Šalyje yra nedidelis skaičius stacionarinių narkomanų reabilitacijos bendruomenių. Šiuo metu veikia apie 20 ilgalaikės reabilitacijos ir dienos centrų asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis. Ilgalaikėse reabilitacijos įstaigose gali reabilituotis apie 200 sveikstančių asmenų per metus. Šis skaičius toli gražu neatitinka poreikio reabilitacijai, todėl būtina plėsti reabilitacijos paslaugas. Ypač aktuali yra specializuota reabilitacija nepilnamečiams ir moterims. Pakaitinės terapijos metadonu programos taikomos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose, Panevėžyje.
  25. Lietuvoje 2002 m. užregistruota 40 mirties atvejų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu (2001 m. – 49): dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis – 12,5 proc. (5 atv.), savižudžiai - 12,5 proc. (5 atv. ), dėl infekcinių ligų – 7,5 proc. (3 atv.), dėl somatinių ligų – 5 proc. (2 atv.), dėl nelaimingų atsitikimų – 2,5 proc. (1 atv.), dėl nenustatytos priežasties – 60 proc. (24 atv.).
  26. Lietuvoje dažniausias ŽIV plitimo kelias yra intraveninių narkotikų vartojimas. 2003 m. birželio mėn. Lietuvoje buvo užregistruoti 798 ŽIV infekuoti asmenys (725 – vyrai, 73 – moterys; 2002 m. sausio 1 d. – 338 ŽIV infekuoti asmenys, 315 – vyrų, 23 – moterys), iš kurių AIDS sirgo 56 (47 iš jų mirė; 2001 m. – 45 asmenys sirgo AIDS, 19 iš jų mirė).
  27. 2002 m. užregistruoti 274, 2001 m. – 382 ūminio virusinio B hepatito atvejai. 2002 m. iš visų susirgusių, 26,3 proc. užsikrėtė per parenterines narkotikų injekcijas.
  28. Narkotikų vartojimo atvejai nustatyti Krašto apsaugos sistemoje tarp privalomosios karo tarnybos karių. 2002 m. buvo testuoti 433 privalomosios karo tarnybos kariai. 10 karių (2,3 proc.) testo atsakymas buvo teigiamas, 9 kariai dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms buvo komisuoti ir gydomi gydymo įstaigose. Visi jie narkotikus pradėjo vartoti iki pašaukimo į karo tarnybą. 74 kariai yra priskirti priežiūros grupei dėl galimo narkotinių medžiagų vartojimo.
  29. Per pastaruosius penkerius metus nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, skaičius išaugo 1,5 karto. 2002 m. Lietuvoje dėl neteisėtos narkotikų apyvartos užregistruoti 937 nusikaltimai, tai 102 nusikaltimais, arba 9,8 proc., mažiau nei 2001 metais. Daugiausia nusikaltimų

(919)užregistruota dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo.
  1. Įsteigus Muitinės departamente prie Finansų ministerijos kovos su narkotikais padalinius, išaugo išaiškintų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu narkotinių bei psichotropinių medžiagų gabenimu per valstybės sieną, skaičius. 2002 m. iškelta 14 bylų už narkotikų kontrabandą (2001 m. – 8, 2000 m. – 0). Valstybės sienos apsaugos tarnyba už narkotikų kontrabandą iškėlė 1 baudžiamąją bylą, pasienio ruože išaiškino 12 nusikaltimų, susijusių su narkotikų gabenimu, laikymu. Dalis narkotikų kontrabandos atvejų išaiškinta glaudžiai bendradarbiaujant policijos, muitinės bei valstybės sienos apsaugos tarnyboms.
  2. Neteisėtoje sintetinių narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvartoje vyrauja amfetaminų, ecstasy grupės, metamfetaminų psichotropinės medžiagos, haliucinogeniniai grybai, psichotropinės vaistinės medžiagos: GHB (natrio oksibutiratas), flunitrazepamas ir kt. Neteisėtoje pirmtakų apyvartoje dominuoja efedrinas.
  3. Kasmet vis daugiau Lietuvos piliečių įsitraukia į tarptautinį organizuotą narkotikų verslą. 2001 m. už neteisėtą narkotikų apyvartą užsienyje buvo sulaikyti 68 mūsų valstybės piliečiai, 2002 m. –
  4. Pastaruoju metu Lietuvos piliečiai dažniau sulaikomi kaip kurjeriai, pervežantys sintetinius narkotikus ir vaistines psichotropines medžiagas
  5. Narkotikų plitimą laisvės atėmimo vietose apsprendžia narkotikų vartojimas dar būnant laisvėje, neefektyvus režimo užtikrinimas, nepakankamas nuteistųjų užimtumas, nepakankamas vidinio ir išorinio pataisos įstaigų saugumo užtikrinimas. Laisvės atėmimo vietose 2002 m. užregistruota 113 narkotikų sulaikymo atvejų. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys yra visuotinai pripažinti aukštos rizikos grupe narkotinių medžiagų vartojimo bei platinimo atžvilgiu. Dispanserinėje įskaitoje dėl narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo 2003 m. liepos 1 d. buvo įrašyti 1194 asmenys, t.y. 12,0 proc. (2003 m. sausio 1 d. – 1464 asmenys, t.y. 13,3 proc., o 2002 m. sausio 1 d. – 1301 asmuo, t.y. 12,25 proc.) visų laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų. Laisvės atėmimo vietose stebimas jaunų asmenų potraukio vartoti narkotines medžiagas didėjimas. Daugiau negu pusė nuteistųjų yra jauni žmonės iki 30 metų amžiaus. Dažniausiai narkotikai vartojami intraveniniu būdu. Tokiu būdu atsiranda palankios sąlygos plisti transmisinėms ligoms laisvės atėmimo vietose esančių asmenų tarpe.
  6. Iš narkotinių medžiagų Lietuvoje populiariausias aguonų koncentratas, heroinas ir kanapės. Aguonų koncentrato populiarumą lemia žema jo kaina. Kanapės ypač populiarios tarp paauglių, nes tai rūkomas narkotikas, kurio kaina nėra aukšta palyginti su kitomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Be to, yra susiformavusi klaidinga nuomonė, kad kanapių rūkymas nedaro žalos organizmui. III. NARKOMANIJOS ATSIRADIMO IR PLITIMO VEIKSNIAI
  7. Pažymėtini šie pagrindiniai narkomanijos atsiradimo ir plitimo veiksniai: 22.
  8. socialinės – ekonominės sąlygos: aukštas nedarbo lygis, žmonių neužimtumas, išsilavinimo stoka, žemas pragyvenimo lygis; 22.2 didelis alkoholio vartojimo lygis: apsvaigimas nuo alkoholio dažnai tampa narkotikų vartojimo priežastimi arba sąlyga; 22.
  9. šeimos, ugdymo įstaigų, specializuotų priežiūros ir teisių apsaugos įstaigų socialinės kontrolės ir priežiūros stoka: daugelis vaikų, ypač iš sunkiai materialiai besiverčiančių šeimų, turi menkas saviraiškos galimybes, ir tai sudaro sąlygas nepilnamečiams įsitraukti į socialiai nepriimtiną veiklą; 22.
  10. ribotos valstybės galimybės teikti pakankamą socialinę pagalbą, sveikatos priežiūros, neformalaus ugdymo, reabilitacijos paslaugas labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, rizikos grupėms, priklausomybės ligomis sergantiems asmenims; 22.
  11. motyvacijos stoka, moralės normų devalvacija, kuri neigiamai veikia augančios kartos auklėjimo ir ugdymo sistemos efektyvumą; 22.
  12. nepakankamas valstybės institucijų, tiesiogiai susijusių su narkomanijos prevencija ir narkotikų kontrole, finansavimas; 22.
  13. teisėsaugos institucijų veiklos trūkumai neteisėtos narkotikų apyvartos srityje, atsakomybės neišvengiamumo principo pilnas neįgyvendinimas, atsiranda nebaudžiamumo atmosfera nelegaliai gaminant, platinant narkotines medžiagas. 22.
  14. urbanizacija, regioniniai skirtumai, augantis socialinis visuomenės mobilumas lemia ryšių su artimiausia aplinka (šeimos, giminystės, kaimynystės) silpnėjimą, silpnėja socialinė kontrolė ir daugėja galimybių narkomanijai plisti. 22.
  15. vaikų laisvalaikio organizavimo trūkumas ir nepakankamas dėmesys vaikų popamokiniam užimtumui ir neformaliam ugdymui. IV. NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS VEIKLOS LIETUVOJE ĮVERTINIMAS
  16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 282 „Dėl Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 20-461; 2003, Nr. 13-501) įsteigta Vyriausybės narkotikų kontrolės komisija, kurios pagrindinis uždavinys – narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos veiksmų, kuriuos vykdo valstybės institucijos, koordinavimas, siekiant, kad Lietuvoje būtų įgyvendinama viena narkotikų kontrolės ir narkomanijos politika, atitinkanti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos reikalavimus. Vyriausybė yra pavedusi komisijai koordinuoti Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metams programą.
  17. Lietuva, siekdama įgyvendinti ACQUIS COMMUNAUTAIRE reikalavimus, atlieka tiek institucinius pertvarkymus, tiek stiprina institucijų administracinius gebėjimus narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje. Įkurtas Nacionalinis narkotikų informacijos biuras, kurio tikslas rinkti, analizuoti ir platinti palyginamuosius duomenis narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos klausimais pagal Europos narkotikų ir narkomanijos monitoringo centro reikalavimus. Nacionalinis narkotikų informacijos biuras įsteigtas Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
  18. Šiuo metu vykdoma narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos veikla paremta Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos 1999-2003 metams nuostatomis. Deja, Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos 1999-2003 metams organizavimas nėra pakankamai nuoseklus ir sistemiškas, koordinuotas ir kontroliuojamas. Pagrindinės priežastys: 25.
  19. netolygus ir nepakankamas įgyvendinamos programos priemonių, skirtų atskiroms narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės problemoms spręsti, koordinavimas bei finansavimas. Dažnai programos vykdytojų interesai ir tikslai labiau orientuojami į planuotų priemonių įvykdymą nei į nuolatinę veiklą narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje; 25.
  20. nenustatyti programų veiksmingumo bei finansavimo vertinimo kriterijai, nevykdomas rengiamų teisės aktų, programų rezultatų vertinimas; ne visada finansuojamos prioritetinės priemonės ar dėl nepakankamo finansavimo jos įgyvendinamos dalinai ir neefektyviai; 25.
  21. nepakankamas valstybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, įgyvendinant narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės priemones, nepakankamai išnaudojamos valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, kitų narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės subjektų galimybės.
  22. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės veikla apskrityse ir savivaldybėse nėra pakankamai gerai organizuota. Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2003, Nr. 104-4636) nuostatos įgyvendinamos nepilnai, pasireiškia programos valdymo, finansavimo stoka.
  23. Dažnai narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės klausimai sprendžiami siaurame žinybiniame rate, neįvertinant socialinių partnerių paramos. Nenumatomas lėšų ir materialinių išteklių, organizacinių veiklos galimybių kooperavimas.
  24. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės įgyvendinimas regioniniu lygiu įstatymų nereglamentuotas, apskričių viršininkai neturi tiesioginių įpareigojimų vykdyti šią veiklą. Nepakankama visuomenės parama ir iniciatyva, neskiriamas dėmesys jaunimo laisvalaikio ir kitų veiklos rūšių organizavimui, siekiant užtikrinti normalią fizinę ir dvasinę jaunimo sveikatą.
  25. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės veiklai kontroliuoti, koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 1216 (Žin., 2003, Nr.82-3743) nuo 2004 m. sausio 1 d. įsteigiamas Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. V. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
  26. Programos tikslas – sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą, užkirsti kelią neteisėtai narkotikų apyvartai, įgyvendinti valstybės politikos prioritetus narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, nuosekliai ir kompleksiškai šalinant narkomanijos atsiradimo ir plitimo priežastis ir sąlygas, racionaliai naudojant finansinius bei žmogiškuosius išteklius.
  27. Svarbiausi Programos uždaviniai: 31.
  28. diegti ir plėtoti veiksmingas narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės priemones, užkirsti kelią jaunų žmonių piktnaudžiavimui narkotikais; 31.
  29. plėtoti valstybės institucijų, savo kompetencijos ribose vykdančių narkomanijos prevenciją bei narkotikų kontrolę ir visuomeninių organizacijų, bendruomenės tarpusavio bendradarbiavimą.; 31.
  30. skatinti savivaldybių ir regionų valdymo institucijų iniciatyvas ir sprendžiant narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės klausimus, didinti bendruomenės vaidmenį sprendžiant narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės problemas; 31.
  31. sukurti vieningą gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę sistemą, siekiant padėti asmenims priklausomiems nuo narkotikų; 31.
  32. mažinti dėl narkotikų vartojimo atsiradusių infekcinių susirgimų skaičių, taip pat mirčių skaičių; 31.
  33. sumažinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakių (prekursorių) neteisėtą apyvartą; 31.
  34. plėtoti objektyvios narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės informacijos rinkimo ir analizės sistemą, atitinkančių Europos Sąjungos reikalavimus; 31.
  35. plėsti tarptautinį bendradarbiavimą narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės srityje, pagrįstą regioniniais ir nacionaliniais projektais ir programomis; 31.
  36. užtikrinti veiksmų koordinavimą, efektyvų valdymą ir kontrolę narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės politikos srityje. VI. PROGRAMOS PRINCIPAI
  37. Programos efektyvumas gali būti užtikrintas, jei vadovaujamasi šiais pagrindiniais principais: 32.
  38. atvirumas - ji atvira visų Lietuvos piliečių, visuomeninių ir valstybės institucijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, tarptautinių bendrijų veiklai, atitinkančiai Programos nuostatas; 32.
  39. valstybiškumas – atsižvelgiant į valstybinę Programos svarbą ir skiriant biudžeto asignavimus, įgyvendinama bendromis įvairių valstybės ir visuomeninių institucijų pastangomis ir lėšomis, užtikrinant tinkamą politinį, organizacinį, finansinį, materialinį, informacinį, mokslinį, profesinį palaikymą; 32.
  40. kryptingumas ir kompleksiškumas - Programos priemonės planuojamos kompleksiškai, darant poveikį ne atskiriems narkomanijos plitimą lemiantiems veiksniams, o visam jų kompleksui, vertinant ne tik specifines narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės priemones, bet ir pagal kitas valstybės politikos kryptis įgyvendinamas priemones; 32.
  41. efektyvumas ir ekonominis pagrįstumas - nustatant numatomų vykdyti priemonių ekonominį pagrįstumą, vertinamas jų poveikio efektyvumas, priemonės vykdymo išlaidos, tikėtina jos vykdymo ekonominė nauda. Prioritetas teikiamas labiausiai ekonominiu ir efektyvumo požiūriu pagrįstoms priemonėms; 32.
  42. lankstumas ir novatoriškumas - Programos įgyvendinimo priemonės turi būti planuojamos, atsižvelgiant į besikeičiančias narkomanijos tendencijas, prognozes, kitų šalių geriausios praktikos pavyzdžius, taikant naujas narkomanijos plitimo mažinimo poveikio formas; 32.
  43. tęstinumas - įvertinant tai, kad narkomanija yra nuolatinio pobūdžio socialinis reiškinys, narkomanijos prevencija ir kontrolė turi būti vykdoma nuolat, periodiškai atnaujinant Programą bei jos įgyvendinimo priemonių planą; 32.
  44. mokslinis pagrįstumas - narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės priemonės turi būti pagrįstos moksliškai, vykdomos tik esant pakankamai racionalių mokslinių argumentų, rodančių tikėtiną šių priemonių veiksmingumą. VII. VALSTYBĖS POLITIKA NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS SRITYJE
  45. Valstybė koordinuoja ir vykdo šias politikos kryptis, orientuotas į narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės uždavinių įgyvendinimą : 33.
  46. teisės aktų leidybos politika - siekiama šalinti teisės aktų leidybos spragas, stiprinama narkomanijos prevenciją ir kontrolę bei šią veiklą reglamentuojanti teisinė bazė, vertinamas narkomanijos prevenciją ir narkotikų kontrolę reglamentuojančių teisės aktų efektyvumas, skiriamas ypatingas dėmesys teisės aktų, realiai užtikrinančių neteisėtos narkotikų apyvartos, organizuoto nusikalstamumo, pinigų plovimo, rengimui ir tobulinimui, derinant su Europos Sąjungos teise, Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Tarybos reikalavimais; 33.
  47. švietimo politika – vaikui diegiamos esminės žmogiškosios vertybės, ugdoma pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, tapatumo ir priklausymo bendruomenei jausmas, pagarba kultūrai, socialinėms ir dvasinėms vertybėms; siekiama sukurti teisinio vaikų ir šeimų švietimo sistemą, teikiant prioritetus vaikų teisiniam švietimui ugdymo įstaigose, vaikų ir šeimų teisiniam švietimui per visuomenės informavimo priemones, alkoholio, narkotinių medžiagų nevartojimo propagavimui; 33.
  48. užimtumo ir socialinė politika – rūpinamasi jaunimo mokymusi ir užimtumu; sudaromos visos sąlygos konstitucinei vaikų teisei ir pareigai – mokymuisi, įgyvendinti; siekiama socialiai kryptingai užimti vaikus ir jaunimą, kūrybiškai atskleisti savo gebėjimus, ugdomas atsakomybės jausmas; siekiama stiprinti šeimą, didinti jos vaidmenį visuomenėje; organizuojamas šeimų socialinis, pedagoginis, medicininis, teisinis ir kitoks švietimas, akcentuojant tėvų vaidmens ir pareigų klausimus, propaguojant pozityvius tėvų ir vaikų santykius, skatinant vaikų bei jaunų asmenų įtraukimą į šeimos ir visuomeninio pobūdžio veiklą; sveiką gyvenseną, aktyvų dalyvavimą politiniame, ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame visuomenės gyvenime, skatinamos pažangios jaunimo iniciatyvos, taip pat ir narkomanijos prevencijos srityje, plėtojamas jauniems asmenims, kurie yra socialiai pavojingoje (rizikos) situacijoje, teikiamų socialinių paslaugų tinklas; 33.
  49. sveikatos apsaugos politika - užtikrinamas kuo platesnis ankstyvo vaikų (moksleivių) psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo taikymas ir diegiamos prevencijos priemonės, kad narkomanija sergantys asmenys gautų jiems reikalingą psichologinę, medicininę pagalbą, būtų vykdoma su narkomanija susijusių infekcinių ligų plitimo prevencija. Tuo tikslu remiama įvairios kilmės abstinencijos būklių korekcija - detoksikacija, prioritetą teikiant greitoms ir efektyvioms metodikoms, sudaromos sąlygos norinčių pasveikti asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų, medicininei ir socialinei reabilitacijai plėtoti. VIII.TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
  50. Siekiant kuo platesnio tarptautinio sutarimo dėl narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės principų bei formų, aktyviai bendradarbiaujama su Europos narkotikų ir narkomanijos monitoringo centru (EMCDDA), Europolu, Interpolu, Jungtinių Tautų Tarptautiniu narkotikų kontrolės komitetu (INCB), kitomis tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujama šiam tikslui skirtuose tarptautiniuose renginiuose, siekiama kuo daugiau panaudoti narystės tarptautinėse organizacijose teikiamas galimybes.
  51. Siekiama perimti teigiamą kitų valstybių narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės patirtį, išanalizavus tokių priemonių veiksmingumą ir pagrįstumą.
  52. Plečiamas visų lygių tarptautinis bendradarbiavimas, skatinant narkomanijos prevenciją ir narkotikų kontrolę vykdančių institucijų ir jų atstovų tiesioginių ryšių su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis, plėtrą.
  53. Skatinama sudaryti tarptautines sutartis dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, prekyba narkotikais, įgyvendinant narkomanijos prevenciją. IX. PRIORITETINĖS NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS KRYPTYS
  54. Atsižvelgiant į esamą narkomanijos Lietuvoje situaciją ir įgyvendinant narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką bei principus, išskiriamos šios prioritetinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės kryptys: 38.
  55. pirminė narkomanijos prevencija vaikų ir jaunimo tarpe; 38.
  56. asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatos priežiūra, reabilitacija ir socialinė reintegracija; 38.
  57. neteisėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos mažinimas; 38.
  58. moksliniai tyrimai ir informacinės sistemos plėtra. X. PROGRAMOS VALDYMAS IR ĮGYVENDINIMAS
  59. Programos įgyvendinimą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
  60. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet tvirtina Programos įgyvendinimo priemonių planą.
  61. Apskričių viršininkai, rengdami ir įgyvendindami sveikatos - socialines regionines programas, turi atsižvelgti į narkomanijos plitimo tendencijas regione ir prireikus numatyti šiose programose atitinkamas priemones arba rengti atskiras narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programas, bendradarbiauti šioje srityje su savivaldybėmis, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijomis.
  62. Savivaldybės, įgyvendindamos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos priemones savo teritorijose – bendradarbiauja su sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų teikimo, kultūros, švietimo įstaigomis, teritorinėmis (miestų, rajonų) darbo biržomis, visuomeninėmis organizacijomis, bendruomene.
  63. Siekiant objektyviai ir visapusiškai įvertinti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programų efektyvumą, rengiama ir diegiama praktikoje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programų valdymo audito ir įgyvendintų priemonių veiksmingumo vertinimo metodika.
  64. Programos įgyvendinimo priemonės vykdomos iš valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose atitinkamoms ministerijoms, institucijoms ir kitiems ūkio subjektams, atsakingiems už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Valstybės investicijų programos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų ir kitų lėšų. Programos įgyvendinimo priemonėms finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos.
  65. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet informuoja Lietuvos Respublikos Seimą apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsnį, pateikdama Seimui metinę ataskaitą apie nacionalinio saugumo sistemos būklę ir plėtrą.
  66. Laukiami Programos įgyvendinimo rezultatai: 46.
  67. stabilizuosis ir sumažės narkomanijos augimo tempai; 46.
  68. bus sukurta efektyviai veikianti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos sistema, sudarant galimybes parinkti ir taikyti veiksmingas priemones mažinant narkomanijos ekonominę ir socialinę žalą; 46.
  69. pagerės tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas visuose sektoriuose, bus sukurta saugesnė žmogaus aplinka. _______________________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.