← Lietuva

NUTARIMAS DĖL VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS SISTEMOS TOBULINIMO METMENŲ PATVIRTINIMO 2003 m. lapkričio 25 d. Nr. 1463 Vilnius Lietuvos Res

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS SISTEMOS TOBULINIMO METMENŲ PATVIRTINIMO 2003 m. lapkričio 25 d. Nr. 1463 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tobulinimo metmenis (pridedama). MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS TEISINGUMO MINISTRAS VYTAUTAS MARKEVIČIUS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1463 VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS SISTEMOS TOBULINIMO METMENYS I. REFORMOS TIKSLAI

  1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tobulinimo metmenyse (toliau vadinama – Metmenys) numatomi šie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos reformos (toliau vadinama – reforma) tikslai: 1.
  2. Užtikrinti tinkamą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, turintiems teisę ją gauti, ir ją tobulinti. Tuo tikslu bus steigiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Koordinavimo taryba). 1.
  3. Sukurti šiuolaikišką, veiksmingą, valstybės ir visuomenės poreikius tenkinančią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sistemą. Todėl gerinamas pirminės teisinės pagalbos teikimas, siekiama sukurti optimalią asmens tinkamumo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymo sistemą, nustatyti paprastesnius asmens tinkamumo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reikalavimus, pakeisti advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, darbo apmokėjimo tvarką, plėtoti viešųjų advokatų kontorų veiklą ir taip toliau. II. REFORMOS KRYPTYS
  4. Pirmoji reformos kryptis – sukurti teisinę bazę parengus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau vadinama – Įstatymas) (Žin., 2000, Nr. 30-827) projektą ir kitus su tuo susijusius teisės aktus. Įstatymas turi reglamentuoti Koordinavimo tarybos steigimą, jos statusą. Numatomi šie pagrindiniai Koordinavimo tarybos uždaviniai: koordinuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, formuoti bendruosius politikos šioje srityje principus. Tuo siekiama pelnyti didesnį visuomenės pasitikėjimą valstybės garantuojama teisine pagalba, užtikrinti tinkamą valstybės skiriamų lėšų šiai pagalbai panaudojimą. Į Koordinavimo tarybą įeis įvairių institucijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, atstovai. Koordinavimo taryba už savo veiklą reguliariai atsiskaitys Teisingumo ministerijai. Koordinavimo tarybai įsteigti nereikės papildomų lėšų, nes jos nariai už veiklą atlyginimo negaus.
  5. Antroji reformos kryptis – gerinti pirminės teisinės pagalbos teikimą. Įstatyme turi būti nurodyta, kad pirminės teisinės pagalbos teikimas yra valstybės perduota savivaldybėms funkcija, kurią atlieka savivaldybių teisininkai. Savivaldybės teisininkas teiks vienos valandos pirminę teisinę pagalbą. Įstatyme turi būti apibrėžta savivaldybių teisininkų kompetencija teikti pirminę teisinę pagalbą (t. y. nurodyta, kokius teisės dokumentus jie turi teisę rengti). Pirminę teisinę pagalbą turi gauti asmenys, atitinkantys turto ir pajamų pirmąjį lygį. Dabartiniai reikalavimai pildyti pajamų ir turto deklaracijas gana sunkiai įgyvendinami, tačiau tikimasi, kad situacija pagerės įvedus visuotinį turto ir pajamų deklaravimą. Turto ir pajamų deklaracijų nereikės pildyti socialiai remtiniems asmenims, kurie gaus pirminę teisinę pagalbą pateikę jų statusą liudijantį dokumentą. Įstatyme būtina tiksliai apibrėžti socialiai remtinų asmenų grupes. Lėšas pirminei teisinei pagalbai teikti savivaldybėms numatoma skirti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (valstybės funkcijoms, perduotoms savivaldybėms, vykdyti). Savivaldybių teisininkams už pirminės teisinės pagalbos teikimą turi būti mokamas atitinkamas atlyginimas. Turi būti skatinamas visuomenės teisinis švietimas ir informavimas.
  6. Trečioji reformos kryptis – įgyvendinti Lietuvoje advokatų valstybinės teisinės pagalbos teikimo organizacinę sistemą. Tuo tikslu: 4.
  7. Kompleksiškai įvertinus Vilniaus ir Šiaulių viešųjų advokatų kontorų veiklą, bus steigiamos viešosios advokatų kontoros ir sudaromos teisinių paslaugų pirkimo iš viešųjų advokatų kontorų sutartys (toliau vadinama – paslaugos pirkimo sutartys). 4.
  8. Siūloma sukurti mišrią teisinės pagalbos teikimo sistemą, kurioje viešųjų advokatų kontorų advokatai bus pagrindiniai valstybinės teisinės pagalbos teikėjai. Bylos, kur viešųjų advokatų kontorų advokatai negalės teikti valstybinės teisinės pagalbos dėl užimtumo ar interesų konflikto, atiteks kitiems advokatams. 4.
  9. Viešosios advokatų kontoros bus steigiamos pagal apygardos teismų teritorijas. Steigiant viešąsias advokatų kontoras, bus siekiama užtikrinti efektyvesnę žmogaus teisių ir interesų gynybą ne tik baudžiamajame procese (kaip dabar), bet ir civilinėse bei administracinėse bylose.
  10. Valstybė sutarčių pagrindu pirks valstybinės teisinės pagalbos paslaugas iš viešųjų advokatų kontorų. Paslaugos pirkimo sutartys bus sudaromos vieneriems metams. Jose bus nustatomas bylų, kur viešosios advokatų kontoros teikia valstybinę teisinę pagalbą, skaičius ir kiti viešųjų advokatų kontorų įsipareigojimai. Tipinę paslaugos pirkimo sutartį parengs Koordinavimo taryba.
  11. Įstatyme turi būti apibrėžta Koordinavimo tarybos, Teisingumo ministerijos, Lietuvos advokatų tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos kompetencija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo administravimo sistemoje.
  12. Ketvirtoji reformos kryptis – sukurti asmens tinkamumo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymo sistemą. Šiuo metu asmens tinkamumą gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustato atskiros institucijos, kurių sprendimu asmuo šią teisinę pagalbą ir gauna. Svarstytina, kas galėtų neatlygintinai atlikti šią funkciją, – viena institucija ar atskirų asmenų grupė. Įvertinus galimus variantus, tai bus numatyta Įstatyme.
  13. Penktoji reformos kryptis – nustatyti paprastesnius asmens tinkamumo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reikalavimus. Nustačius paprastesnius asmens tinkamumo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reikalavimus, esamuosius penkis turto ir pajamų lygius pakeis du valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant į asmenų turtą ir pajamas, lygiai: pirmasis lygis – 100 procentų, antrasis lygis – 50 procentų. Pirmojo lygio reikalavimai, palyginti su esamaisiais, turi būti sušvelninti, būtina atskirai nurodyti socialiai remtinų asmenų grupes, kurioms turto ir pajamų deklaracijų pateikti nereikės. Valstybės garantuojama teisinė pagalba taps prieinamesnė, ją galės gauti daugiau žmonių, tačiau daug dėmesio turi būti skiriama tiksliam asmens tinkamumo gauti šią pagalbą nustatymui pagal numatomus kriterijus.
  14. Šeštoji reformos kryptis – keisti advokatų, teikiančių valstybinę teisinę pagalbą, darbo apmokėjimo tvarką. Bus keičiama advokatų valstybinės teisinės pagalbos apmokėjimo tvarka: vietoj esamosios valandinio apmokėjimo sistemos numatoma įvesti fiksuotą mokestį už valstybinės teisinės pagalbos teikimą atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (t. y. bylos kategoriją, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, baudžiamojo proceso stadiją). Šio principo esmė yra ta, kad advokatas, gavęs paskirtą bylą, dalyvauja visuose procesiniuose veiksmuose ir ją užbaigia. Įdiegus šią sistemą, advokatas iš anksto žinotų užmokestį už suteiktą teisinę pagalbą. Ši sistema sumažins teisinės pagalbos administravimo išlaidas (advokatui nebereikės pildyti pažymų, rinkti teisėsaugos pareigūnų parašų, skaičiuoti valandų, bus užkirstas kelias „bylų prirašinėjimui“) ir užtikrins finansinį skaidrumą, asmeninę advokato atsakomybę už bylą, galimybę valstybei kontroliuoti teisinės pagalbos teikimą, efektyvesnį valstybės lėšų panaudojimą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti.
  15. Valstybė ir toliau skatins viešųjų įstaigų teikiamą teisinę pagalbą. Šių įstaigų veikla turi būti derinama su Koordinavimo taryba. III. REFORMOS ETAPAI
  16. Atsižvelgiant į sudėtingumą, reforma atliekama trimis etapais.
  17. Pirmasis reformos etapas: bus rengiama reformos teisinė bazė – teisės aktai, susiję su šiais Metmenimis. Ypač atkreiptinas dėmesys į pirminės teisinės pagalbos veiksmingumą ir asmens tinkamumo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymą.
  18. Antrasis reformos etapas: įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, bus steigiama Koordinavimo taryba.
  19. Trečiasis reformos etapas: jeigu įvertinus Vilniaus ir Šiaulių viešųjų advokatų kontorų veiklą bus nuspręsta plėsti viešųjų advokatų kontorų tinklą, bus steigiamos viešosios advokatų kontoros Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, skiriama biudžeto lėšų paslaugoms pirkti iš penkių viešųjų advokatų kontorų (Vilniaus, Šiaulių, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio) valstybinei teisinei pagalbai teikti. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.