Parengė

Parengė S P R E N D I M A S DĖL BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMŲ UŽ LITERATŪROS, MENO IR MOKSLO LAIMĖJIMUS NUOSTATŲ PAKEITIMO Baltijos Asamblėja, remdamasi Baltijos Asamblėjos jungtinės apdovanojimų žiuri pasiūlymais, siūlo patvirtinti šiuos Baltijos Asamblėjos apdovanojimų už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus nuostatus: „BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMŲ UŽ LITERATŪROS, MENO IR MOKSLO LAIMĖJIMUS N U O S T A T A I I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Baltijos Asamblėjos apdovanojimai už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus (toliau – apdovanojimai) įsteigti remiantis 1993 m. spalio 31 d. Baltijos Asamblėjos priimta rezoliucija, siekiant skatinti literatūros, meno ir mokslo plėtojimą Baltijos valstybėse, įvertinti ryškiausius laimėjimus šiose srityse ir skleisti juos kitose valstybėse. Apdovanojimai įsteigti: kad remiant reikšmingus literatūros, meno ir mokslo laimėjimus būtų patvirtinami šio regiono šalių tarpusavio interesai išsaugoti jų nacionalinę tapatybę ir palaikyti orumą; kad suteikiant galimybę susipažinti su viena kitos laimėjimais būtų palaikomas nuolatinis Lietuvos, Estijos ir Latvijos tautų domėjimasis Baltijos valstybėse vykstančiais procesais; kad būtų stiprinamas Baltijos valstybių bendradarbiavimas literatūros, meno ir mokslo srityse; kad vis daugiau žmonių būtų suinteresuoti susipažinti su Baltijos tautų intelektinėmis vertybėmis ir domėtis šių tautų kalbomis; kad Baltijos valstybėse būtų keliamas literatūros, meno ir mokslo lygis.
2. Apdovanojimai teikiami pagal Lietuvos, Estijos ir Latvijos bendradarbiavimo programą, remiantis Jungtinės apdovanojimų žiuri (toliau – Jungtinė žiuri), kurią patvirtino Baltijos Asamblėja, sprendimu.
3. Baltijos valstybės skiria ne mažiau kaip 5000 eurų kiekvienam apdovanojimui. Apdovanojimų nominali vertė kiekvienais metais nustatoma atsižvelgiant į skirtas iš biudžeto lėšas. Laureato piniginis apdovanojimas neapmokestinamas. II. APDOVANOJIMŲ SKYRIMO PROCEDŪRA
4. Baltijos Asamblėjos apdovanojimas už literatūros laimėjimus skiriamas Baltijos Asamblėjos sesijoje kartą per metus romano, pjesės, eilėraščių, apsakymų, esė rinkinio ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalba, autoriui. Darbas pirmą kartą turi būti išleistas per paskutinius trejus metus.
5. Baltijos Asamblėjos apdovanojimas už meno laimėjimus skiriamas Baltijos Asamblėjos sesijoje kartą per metus autoriui arba atlikėjui už meno darbą ar darbų ciklą vaizduojamojo arba taikomojo meno, muzikos, architektūros, teatro ar kino srityje, kurį jis pateikė (atliko prieš auditoriją) per paskutinius trejus metus. Apdovanojimas taip pat gali būti skiriamas režisieriui, solistui, aktoriui, baleto artistui ar menininkų grupei už reikšmingus meno laimėjimus per paskutinius trejus metus.
6. Baltijos Asamblėjos apdovanojimas už mokslo laimėjimus skiriamas autoriui Baltijos Asamblėjos sesijoje kartą per metus už svarbų poveikį Baltijos regionui turintį mokslinį darbą ar tarptautinės reikšmės darbų ciklą humanitarinių, socialinių ar gamtos mokslų srityje. Darbai turi būti paskelbti per paskutinius trejus metus. III. JUNGTINĖ ŽIURI
7. Baltijos Asamblėjos apdovanojimų jungtinę žiuri sudaro 9 asmenys. Darbus, pateiktus apdovanojimams už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus, vertina atitinkami ekspertai. Kiekviena valstybė paskiria po tris ekspertus į Jungtinę žiuri, nustato jų parinkimo tvarką.
8. Jungtinės žiuri nariai turi būti žymūs literatūros, meno ar mokslo sričių specialistai.
9. Jungtinės žiuri nariai keičiami kas treji meti. Kasmet turi būti pakeistas nors vienas Jungtinės žiuri narys iš kiekvienos valstybės. Prasidėjus įprastai rotacijai, tas pats asmuo negali būti Jungtinėje žiuri daugiau kaip trejus metus iš eilės.
10. Jungtinė žiuri iš savo narių išsirenka pirmininką ir du vicepirmininkus. Valstybių rotacijos tvarka jie kasmet keičiasi.
11. Jungtinės žiuri posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per metus ir protokoluojami visų trijų Baltijos valstybių kalbomis bei verčiami į anglų kalbą. Jungtinė žiuri pati nustato savo darbo tvarką. Jungtinės žiuri posėdžiai vyksta pakaitomis Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje.
12. Jungtinės žiuri posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip po du kiekvienos valstybės atstovus. Prireikus kartu su eiliniais posėdžiais dėl apdovanojimų skyrimo Jungtinė žiuri gali sušaukti ir kitus posėdžius. Jungtinės žiuri posėdžiai gali būti šaukiami Baltijos Asamblėjos, Jungtinės žiuri pirmininko ar vienos iš valstybių žiuri pasiūlymu. Jungtinės žiuri nariai turi teisę kiekvienais metais aptarti konkurso nuostatus ir apdovanojimų skyrimo tvarką, taip pat pasiūlyti apdovanojimų nuostatų pakeitimus. Jungtinė žiuri turi teisę nuspręsti kurios nors premijos neskirti. Apdovanojimas gali būti neskiriamas ir tuo atveju, jeigu Jungtinė žiuri tais metais negali susitarti, t. y. priimti konkretaus sprendimo paprasta balsų dauguma. Nepanaudotos lėšos perkeliamos į kitų metų biudžetą. Jungtinė žiuri savo sprendimus skelbia viešai kartu su jų argumentacija.
13. Kiekvienos Baltijos valstybės pretendentas į apdovanojimą įvertina atitinkamos valstybės žiuri. Tik šios žiuri turi teisę atrinkti darbus, kurie bus pateikti bendram Baltijos valstybių konkursui. Darbai pateikiami su visa būtina informacija (pretendento biografija, recenzijomis ir kita susijusia medžiaga, pavyzdžiui, garso ir vaizdo įrašais, skaidrėmis ir kt.).
14. Darbus ir jų autorius apdovanojimui gauti paskelbia Jungtinė žiuri. Ji įvertina darbus, kuriuos pateikia kiekvienos valstybės žiuri. IV. DARBŲ PATEIKIMAS IR APDOVANOJIMŲ SKYRIMAS
15. Darbai pateikiami kiekvienos valstybės žiuri pagal konkurso nuostatus iki birželio 1 d., o Jungtinei žiuri – ne vėliau kaip prieš mėnesį iki apdovanojimo skyrimo. Valstybių žiuri šiuos darbus įvertina ir ne daugiau kaip du geriausius literatūros, meno ir mokslo darbus pateikia svarstyti Jungtinei žiuri. Kad būtų galima įvertinti muzikos ir dramos, taip pat vaizduojamojo meno kūrinį, rekomenduojama surengti koncertus, spektaklius ir parodas.
16. Sprendimas skirti apdovanojimą pateikiamas Baltijos Asamblėjos Sekretoriatui ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Baltijos Asamblėjos sesijos.
17. Tam pačiam asmeniui (autorių grupei) apdovanojimas gali būti skiriamas tik vieną kartą. V. APDOVANOJIMŲ ĮTEIKIMAS
18. Apdovanojimai – speciali statulėlė, sertifikatas, pasirašytas Baltijos Asamblėjos Prezidento ir viceprezidentų, ir piniginės premijos – įteikiami Baltijos Asamblėjos ceremonijos metu, o laureatų vardai ir informacija apie jų laimėjimus paskelbiami visų trijų Baltijos valstybių spaudoje.
19. Literatūros kūrinys, kurio autorius gavo Baltijos Asamblėjos apdovanojimą, išleidžiamas vadovaujantis Baltijos Asamblėjos apdovanotų laureatų kūrinių leidybos nuostatais. Apdovanojimą gavę meno ir mokslo darbai taip pat populiarinami visose trijose Baltijos valstybėse. VI. VADOVAVIMAS JUNGTINĖS ŽIURI DARBUI
20. Jungtinės žiuri darbą koordinuoja Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas. Jis teikia pagalbą ir kiekvienos valstybės žiuri.
21. Kiekvienais metais Jungtinės žiuri veiklai skiriama lėšų atsižvelgiant į Baltijos Asamblėjos einamųjų metų biudžetą. VII. JUNGTINĖS ŽIURI PAREIGOS
22. Jungtinė žiuri katu su Baltijos Asamblėjos Sekretoriatu atsako už tikslinį lėšų naudojimą.
23. Jungtinė žiuri pateikia Baltijos Asamblėjai savo veiklos ataskaitą. Baltijos Asamblėjos apdovanojimų už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus nuostatus priima, keičia ir, jeigu būtina, apdovanojimų teikimą sustabdo Baltijos Asamblėjos sesija.“ Vilnius, 2003 m. lapkričio 29 d.