← Lietuva

VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKO Į S A K Y M A S DĖL VEIS

VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKO Į S A K Y M A S DĖL VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS, VERTINIMO, INFORMACIJOS KAUPIMO IR TEIKIMO TAISYKLIŲ BEI APSKAITOS LAPŲ, ŽURNALŲ IR KNYGŲ FORMŲ PATVIRTINIMO 2003 m. lapkričio 10 d. Nr. 1A-55 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymu (Žin.,1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) bei remdamasis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1A-42 „Dėl grynaveislių ir hibridinių kiaulių produktyvumo bei jų genetinės vertės nustatymo metodų patvirtinimo“: 1. Tvirtinu pridedamas: 1.1. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo ir informacijos teikimo taisykles; 1.2. Veislinio kuilio lapą (forma Nr. 1-K); 1.3. Veislinės paršavedės lapą (forma Nr. 2-K); 1.4. Kiaulių kergimo – sėklinimo žurnalą (forma Nr. 3-K); 1.5. Apsiparšiavimų ir prieauglio apskaitos knygą (forma Nr. 4-K). 2. Laikau netekusiu galios Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 28 „Dėl Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, Veislinių kiaulių kontrolinio penėjimo ir skerdenų vertinimo taisyklių bei Veislinių kiaulių produktyvumo apskaitos formų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 104-3734). 3. Pavedu: 3.1. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai, vadovaujantis 1 punktu patvirtintomis taisyklėmis, vykdyti veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę, kontrolinį penėjimą, skaičiuoti kiaulių veislinę vertę ir skelbti ją nustatyta tvarka; 3.2. rajonų vyriausiesiems specialistams – valstybiniams veislininkystės inspektoriams kontroliuoti, kad veislinių kiaulių produktyvumas, produktyvumo apskaita ir veislinių kiaulių kontrolinis penėjimas būtų vykdomas vadovaujantis šiuo įsakymu patvirtintomis taisyklėmis; 3.3. įsakymo vykdymą kontroliuoti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kiaulininkystės skyriui. 4. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. VIRŠININKAS KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1A-55 Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisyklės I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šios taisyklės reglamentuoja veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę, vertinimą ir informacijos apie kiaulių veislinę vertę kaupimą ir teikimą. 2. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę ir vertinimą vykdo Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis. 3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: Kiaulių veislininkystė – selekcijos priemonių sistema kiaulėms veisti ir genetiškai tobulinti. Grynaveislės kiaulės – visos kiaulės, kurių tėvai ir protėviai įrašyti į tos pačios kiaulių veislės kilmės knygą ir kurios pačios yra įregistruotos arba tinkamos būti registruojamos tokiose kilmės knygose. Hibridinės kiaulės – visos kiaulės, įtrauktos į registrą, kurios gautos kryptingai kryžminant: kelių veislių ar linijų grynaveislius gyvulius; gyvulius, kurie patys gauti sukryžminus kelių veislių ar linijų grynaveislius gyvulius; grynaveislius gyvulius su gyvuliais, priskiriamais vienai iš nurodytųjų kategorijų. Veislinis prieauglis – kiaulaitės – nuo gimimo iki pripažinimo tinkamomis veisti arba naudoti jų kiaušialąstes ir embrionus. Kuiliukai – nuo gimimo iki pripažinimo tinkamais kergti arba naudoti sėklinimui jų spermą. Veisliniai kuiliai – kuiliai, kurių kilmė ir individualios veislinės savybės atitinka veislei keliamus reikalavimus, yra įregistruoti kiaulių veislininkystės informacijos sistemoje, kilę iš patikrintų pagal palikuonių kontrolinį penėjimą tėvų ir pagal produktyvumo kontrolės ir genetinės vertės nustatymo rezultatus pripažinti tinkamais kergti arba naudoti sėklinimui jų spermą. Veislinės paršavedės – kiaulės nuo pirmo apsiparšiavimo, kurių kilmė ir individualios veislinės savybės atitinka veislei keliamus reikalavimus, yra įregistruotos kiaulių veislininkystės apskaitos sistemoje ir pagal produktyvumo kontrolės bei genetinės vertės nustatymo rezultatus pripažintos tinkamomis veisti arba naudoti jų kiaušialąstes ir embrionus. Pagrindinė grupė – 30 proc. geriausiai įvertintų visos populiacijos kiaulių. Kilmės pažymėjimas – oficialus dokumentas, išduodamas pripažintos veislininkystės institucijos, liudijantis gyvulio tapatybę ir apibūdinantis jo kilmę, produktyvumą bei kitas veislines savybes. Kiaulių produktyvumo kontrolė ir veislininkystės apskaita – kiaulių individualių produktyvumo ir reprodukcinių savybių nustatymas, duomenų apskaita, registravimas ir kaupimas Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties (toliau – VKVS) informacijos sistemoje. Veislinis ūkis – juridinis ar fizinis asmuo, turintis nuosavybės teisę į kontroliuojamų veislinių kiaulių bandą, ir kuriame: veisiama ne daugiau kaip dviejų veislių paršavedžių grynaveislės bandos; pirmos kartos hibridams gauti laikoma ne daugiau kaip kitų dviejų veislių kuiliai; nustatyta tvarka vedama veislininkystės apskaita; veislinių kiaulių genealogija ir apskaita registruojama VKVS informacijos sistemoje; kuiliai ir paršavedės vertinami palikuonių kontrolinio penėjimo metodu, o veislinis prieauglis – pagal raumeningumą, nustatytą ultragarsu; laikomasi veterinarijos ir sanitarijos reikalavimų, laiku atliekamos profilaktinės priemonės; geros kiaulių šėrimo ir laikymo sąlygos. Kuilių spermos ėmimo centras – juridinis ar fizinis asmuo, laikantis kuilius reproduktorius, kilusius iš patikrintų pagal palikuonių kontrolinį penėjimą tėvų, ir pagal produktyvumo kontrolės bei genetinės vertės nustatymo rezultatus pripažinti tinkamais naudoti sėklinimui jų spermą. 4. Veislines kiaules vertina ir įrašyti į kilmės knygas teikia VKVS specialistai. Kiaulių vertinimo ataskaita sudaroma kiekvienais metais iki būsimų metų kovo 1 dienos pagal sausio 1 dienos duomenis. 5. Lietuvoje veisiamos kiaulės pagal atitikimą veislių požymiams skirstomos į keturias veislių grupes: 5.1. pirmoji – Lietuvos baltosios ir jų tipai, didžiosios baltosios, jorkšyrai bei jų pirmos kartos hibridai; 5.2. antroji – landrasai bei jų pirmos kartos hibridai; 5.3. trečioji – pjetrėnai, hempšyrai, diurokai ir jų hibridai su tarpinės veislės kiaulėmis; 5.4. ketvirtoji – Lietuvos vietinės, Lietuvos baltosios senojo genotipo (genofondinės) kiaulės. 6. Lietuvoje veisiamos kiaulės pagal produktyvumo kryptį skirstomos į motininę, tarpinę ir tėvinę veisles: 6.1. motininės veislės – Lietuvos vietinės, Lietuvos baltosios, didžiosios baltosios, jorkšyrai; 6.2. tarpinė veislė – landrasai; 6.3. tėvinės veislės – diurokai, pjetrėnai, hempšyrai ir jų hibridai su tarpinės veislės kuiliais. 7. Didžiosioms baltosioms priskiriamos Anglijos, Danijos, Olandijos, Vokietijos selekcijos didžiosios baltosios. 8. Jorkšyrams priskiriami Norvegijos, Olandijos, Švedijos selekcijos jorkšyrai. 9. Landrasams priskiriami Danijos, Norvegijos, Olandijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos selekcijos landrasai. 10. Veislinės kiaulės turi būti suženklintos pagal galiojančias veislinių kiaulių registravimo ir identifikavimo taisykles. 11. Pirmosios ir antrosios veislių grupių veisliniai kuiliai, paršavedės ir jų prieauglis vertinami pagal patvirtintą BLUP (Best linear unbased prediction) metodiką, o trečiosios ir ketvirtosios veislių grupių kiaulės vertinamos pagal 100 balų sistemą. 12. Kiaulių produktyvumo kontrolės, kuilių ir paršavedžių įvertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, streso tyrimų duomenys, įrašyti ir apibendrinti VKVS informacijos sistemoje, yra pagrindas nustatant gyvulio veislinę vertę ir išduodant kilmės dokumentus. 13. Kilmės pažymėjimą išduoda kiaulių kilmės knygą tvarkanti pripažinta veislininkystės institucija. Duomenų teisingumą parašu patvirtina VKVS skyriaus viršininkas. 14. Į kiaulių kilmės knygą įrašomos Lietuvoje veisiamos kiaulės pagal jų produktyvumo kryptį, suskirstymą į veislių grupes, nustatytas šių taisyklių penktame punkte, ir kilmės knygos reikalavimus. II. REGISTRUOJAMI IR KONTROLIUOJAMI VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO RODIKLIAI 15. Paršavedžių produktyvumo rodikliai: 15.1. gimusių gyvų paršelių skaičius (praėjus ne daugiau kaip 24 valandoms po gimimo); 15.2. 21 dienos amžiaus vados masė (kg); 15.3. atjunkytų paršelių skaičius (vnt.); 15.4. palikuonių penėjimosi bei mėsines savybės, juos vertinant VKVS kiaulių kontrolinio penėjimo ir mėsos kokybės įvertinimo metodu. 16. Veislinių kuilių produktyvumo rodikliai: 16.1. reprodukcinės savybės (iš sukergtų su kuiliu paršavedžių gimusių gyvų paršelių skaičius). Eleveruose ir kuilių spermos ėmimo centruose – pagal tėvo reprodukcines savybes; 16.2. išsivystymas (gyvo gyvulio masė (

  1. kg)ir kūno ilgis (cm)); 16.3. palikuonių penėjimosi bei mėsinės savybės, juos vertinant VKVS kontrolinio penėjimo metodu. 17. Veislinio prieauglio produktyvumo rodikliai: 17.1. kilmė; 17.2. išsivystymas (gyvo gyvulio masė (kg)); 17.3. amžius (dienomis), vidutinis lašinių storis (
  2. mm)bei raumeningumas (%) (nustatytas ultragarsu, kai palikuonys pasiekia 85–110 kg gyvo gyvulio masės). III. VEISLINIŲ KIAULIŲ SVĖRIMAS IR MATAVIMAS 18. 21 dienos amžiaus vados masės nustatymas – sveriamas visas paršelių lizdas kartu (įvertinant paršavedę, dvidešimt pirmą dieną po apsiparšiavimo sveriami visi paršeliai. Taip sužinomas paršavedžių pieningumas). 19. Prieauglis sveriamas, kai pasiekia 85–110 kg gyvo gyvulio masės. 20. Kuiliai sveriami ir matuojami 12 ir 24 mėn. amžiaus. 21. Tikslinga registruoti kiekvieno gimusio ir nujunkyto paršelio masę (gimusių paršelių masė nustatoma praėjus ne daugiau kaip 24 valandoms po gimimo). Atjunkymo metu sveriamas kiekvienas paršelis. IV. VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖ 22. Veislinių kiaulių produktyvumo pirminiai duomenys įrašomi į veislinių kiaulių apskaitos formas Nr. 1-K, Nr. 2-K, Nr. 3-K, Nr. 4-K. Už pirminių duomenų įrašymą ir tikslumą atsakingi veislinių kiaulių savininkai arba jų įgalioti asmenys. 23. Veislinių kiaulių produktyvumo pirminės apskaitos kontrolę vykdo VKVS kontrolės asistentai. 24. VKVS kontrolės asistentai atlieka pirminį selekcinį kiaulių vertinimą, kontroliuoja įvertinto prieauglio tolimesnį panaudojimą, kontroliuodami veislinių kiaulių produktyvumo apskaitą, tikrina kiaulių savininko padarytus pirminius įrašus apskaitos formose apie: 24.1. paršavedžių sukergimą ar apsėklinimą; 24.2. apsiparšiavimo datą; 24.3. paršavedžių vislumą; 24.4. paršelių lizdo ir inventorinius numerius; 24.5. 21 dienos amžiaus vados masę; 24.6. atjunkytų paršelių skaičių; 24.7. veislinio prieauglio pardavimą; 24.8. veislinio prieauglio, paršavedžių ir kuilių išbrokavimą. 25. VKVS kontrolės asistentai patikrintus duomenis įtraukia į kompiuterinę apskaitos programą ir siunčia įrašymui į VKVS informacijos sistemą. Registruojami šie bandoje įvykusių pasikeitimų duomenys: 25.1. kiekvienos paršavedės gimimo vieta ir data, inventorinis (tatuiruotas) ir unikalus plastmasinio ausų įsago numeris (toliau – ind. Nr.), paršavedės sukergimo (sėklinimo) data ir kergimo eiliškumas, vardas, kuilio ind. Nr., gimimo vieta ir data; 25.2. apsiparšiavimo data, kelintas apsiparšiavimas, ind. Nr., veislė, gimusių paršelių skaičius, gimusių gyvų paršelių skaičius, jų lytis bei lizdo numeris; 25.3. kiekvienos paršavedės 21 dienos amžiaus vados masė, paršelių skaičius; 25.4. paršelių atjunkymo data, skaičius atjunkymo metu, kiekvieno ir bendra jų masė, inventoriniai numeriai, spenių skaičius, paršelių tolimesnis panaudojimas; 25.5. paršavedės, kuilio, prieauglio išbrokavimo data, ind. Nr, išbrokavimo priežastis; 25.6. veislinio prieauglio ženklinimas – registruojama ženklinimo data, ind. Nr.; 25.7. veislei atrinktų paršelių skaičius, jų gimimo data ir ind. Nr.; 25.8. parduoto veislinio prieauglio ind. Nr., lytis, pardavimo tikslas, naujasis savininkas; 25.9. streso geno tyrimų įvertinimai. 26. VKVS specialistai, suvesdami į informacijos sistemą perduotus kontrolės asistentų duomenis, kontroliuoja jų teisingumą, analizuoja ir atlieka selekcinį įvertinimą. 27. VKVS informacijos sistemoje kaupiami šie duomenys: 27.1. veislinių kiaulių kilmės duomenys: 27.1.1. veislinių kiaulių (paršavedžių, kuilių ar prieauglio) ind. Nr.; 27.1.2. apsiparšiavimo data ir gyvulio savininkas; 27.1.3. lytis; 27.1.4. veislė; 27.1.5. linija/šeima; 27.1.6. tėvų, protėvių genealogijos duomenys; 27.2. kergimo/sėklinimo duomenys: 27.2.1. paršavedės ind. Nr.; 27.2.2. kuilio ind. Nr; 27.2.3. sukergimo/sėklinimo data; 27.2.4. būdas (kergimas ar sėklinimas); 27.3. apsiparšiavimo duomenys: 27.3.1. paršavedės ir kuilio ind. Nr.; 27.3.2. lizdo numeris; 27.3.3. apsiparšiavimo data; 27.3.4. paršelių veislė; 27.3.5. gimusių paršelių skaičius (iš viso); 27.3.6. gimusių gyvų paršelių skaičius; 27.3.7. kiaulaičių ir kuiliukų skaičius; 27.3.8. 21 dienos vados masė (
  3. kg)ir paršelių skaičius; 27.3.9. atjunkymo data ir atjunkytų paršelių skaičius; 27.4. prieauglio lašinių storio ir raumeningumo įvertinimo ultragarsu duomenys; 27.5. veislinio prieauglio įvertinimas streso geno atžvilgiu; 27.6. paršavedžių ir kuilių įvertinimo kontrolinio penėjimo metodu (pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, raumeningumą, mėsos kokybės įvertinimą) duomenys; 27.7. paršavedžių, kuilių ir veislinio prieauglio kompleksinio įvertinimo duomenys. V. VEISLINIO KIAULIŲ PRIEAUGLIO RAUMENINGUMO NUSTATYMAS 28. Veislinio kiaulių prieauglio raumeningumą nustato VKVS kontrolės asistentas. Veislinio prieauglio raumeningumas ir lašinių storis nustatomas ultragarso aparatu, jiems pasiekus 5–7 mėn. amžių ir 85–110 kg masės. Matavimas atliekamas specialiame gardelyje. 29. Prieš nustatant prieauglio raumeningumą, į ultragarsinio matavimo prietaisą įrašomas prieauglio inventorinis Nr., lizdo Nr., amžius dienomis ir masė (kg). Matuojamas lašinių storis dviejose vietose: 29.1. ties 3–4 juosmens slanksteliu ir 7 cm link papilvės nuo vidurinės nugaros linijos (FAT1)(A); 29.2. 10 cm nuo paskutinio šonkaulio galinio krašto link galvos ir 7 cm link papilvės nuo vidurinės nugaros linijos (FAT2)(B). Šioje vietoje nustatomas taip pat ilgiausiojo nugaros raumens storis, mm. Matavimo vietos parodytos 1 paveiksle. 1 paveikslas. 30. Prieauglio raumeningumo duomenys įrašomi į VKVS informacijos sistemą. Prieauglis, neatitinkantis veislei keliamų reikalavimų, brokuojamas. 31. Nustačius veislinio kiaulių prieauglio raumeningumą, rodikliai gyvulio savininkui pranešami paštu, elektroniniu paštu ir gali būti paskelbiami VKVS interneto svetainėje. Pranešimai išsiunčiami per 2 darbo dienas po atliktų matavimų ir duomenų apdorojimo. Vi. VEISLINIŲ kiaulių KONTROLINIs PENĖJIMas, kontrolinis SKERDimas ir sKERDENŲ vertinimas 32. Kuilius ir paršavedes pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą įvertina VKVS. 33. Kuilys vertinamas ne mažiau kaip pagal trijų su juo sukergtų paršavedžių 12 palikuonių, o paršavedės – pagal jos pačios vados 4 paršelius. 34. Kuiliai pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą vertinami iki jiems sueina 24 mėnesiai. 35. VKVS vertinami grynaveisliai ir hibridiniai paršeliai, gauti mišrinant skirtingų veislių gyvulius. Iš palikuonių nustatomas heterozės efektyvumas mišrinant skirtingas veisles. Daromos išvados, kokias veisles efektyviausia mišrinti tarpusavyje siekiant norimų tam tikros veislės savybių. 36. Paršelius kontroliniam penėjimui atrenka VKVS kontrolės asistentas, dalyvaujant veislinio gyvulio savininkui arba jo įgaliotam asmeniui. 37. Kontroliniam penėjimui atrenkami paršeliai: 37.1. paršavedžių, kurių vadoje iki atjunkomojo amžiaus išaugo ne mažiau kaip 9 paršeliai. Paršeliai turi būti ne vyresni kaip 80 dienų ir turi sverti ne daugiau kaip 27 kg. Atrenkamų paršelių masė turi atitikti vidutinę lizdo paršelio masę, o tarpusavio paršelių masės skirtumas neturi viršyti 4 kg; 37.2. atrenkamos dvi kiaulaitės ir du kastratai. Išimtiniais atvejais gali būti atrenkamos trys kiaulaitės ir vienas kastratas arba trys kastratai ir viena kiaulaitė. 38. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus atliekami kontroliniam penėjimui atrinktų paršelių veterinariniai tyrimai. 39. Išvežant paršelius į VKVS, ūkyje užpildoma paršelių siuntimo kortelė, kurioje nurodoma kiekvieno paršelio atsivedimo data, ind. Nr., gyvo gyvulio masė (kg), kuilio ir paršavedės ind. Nr., gimimo datos bei jų veislė. Siuntimo kortelės duomenis parašu patvirtina VKVS kontrolės asistentas ir gyvulio savininkas arba jo įgaliotas asmuo. 40. Kontrolinio penėjimo ir skerdimo rezultatai vertinami 100 balų sistema (9–12 lentelės). VII. KONTROLINIS PENĖJIMAS 41. Kontrolinio penėjimo tiksli pašarų apskaita pradedama, kai paršeliai pasiekia 30 kg gyvo gyvulio masės ir yra ne vyresni kaip 90 dienų amžiaus. 42. Kontroliniam penėjimui atrinkti paršeliai VKVS paleidžiami į išplautus, išdezinfekuotus gardus – tvartų ketvirčius. 43. Pristačius paršelius į VKVS, jei vieno lizdo paršeliai laikomi bendrame garde, užpildoma gardo kortelė ir šėrimo žiniaraštis. Jei paršeliai laikomi po vieną, gardo kortelė ir šėrimo žiniaraštis pildomas kiekvienam. Jų atvežimo į VKVS datos, ind. Nr., gimimo datos, gyvo gyvulio masė įrašomi į „Kiaulių kontrolinio penėjimo ir auginimo duomenų kaupimo ir analizės programą“. Įtarus, kad kilmė netiksli, ji tikrinama genetiniais metodais. 44. Prieš pradedant kontrolinį penėjimą į „Kiaulių kontrolinio penėjimo ir auginimo duomenų kaupimo ir analizės programą“ įrašomi šie duomenys: 44.1. kontroliuojamos kiaulių grupės numeris (kiekvienais metais nuo sausio 1 d. grupės pradedamos numeruoti nuo vieneto); 44.2. paršelių gimimo data; 44.3. paršelių atvežimo į VKVS data; 44.4. paršelių laikytojas; 44.5. paršelių veislė; 44.6. paršelio gardo numeris; 44.7. paršeliui VKVS įsegto plastmasinio įsago numeris; 44.8. paršelio inventorinis Nr.; 44.9. gyvo paršelio masė, atvežus jį į kontrolinio penėjimo stotį; 44.10. paršelio lytis; 44.11. kuilio ind. Nr.; 44.12. kuilio inventorinis Nr.; 44.13. kuilio laikytojas; 44.14. kuilio gimimo data; 44.15. kuilio gimimo vieta; 44.16. kuilio veislė; 44.17. kuilio linija; 44.18. paršavedės inventorinis. Nr.; 44.19. paršavedės ind. Nr.; 44.20. paršavedės gimimo data; 44.21. paršavedės gimimo vieta; 44.22. paršavedės veislė; 44.23. paršavedės šeima. 45. Kontrolinio penėjimo tvartuose turi būti ne mažiau kaip 18–20o C temperatūra, o santykinė oro drėgmė – ne didesnė kaip 70 procentų. 46. VKVS vedamas kontroliuojamų kiaulių sveikatingumo žurnalas, kuriame įrašomi visi susirgimai. 47. Kontroliuojamos kiaulės šeriamos standartiniais kombinuotaisiais pašarais, iki soties duodama švaraus vandens. Standartinį kombinuotąjį pašarą sudaro 80–85 proc. miežinių miltų, 8–14 proc. sojos rupinių, 0–4 proc. žuvies miltų ir 2–3 proc. mineralinių pašarų (mineralinių medžiagų, vitaminų ir amino rūgščių priedų). Miežinių miltų 30–45 proc. gali būti pakeičiami kvietiniais miltais. 48. Kontroliuojamos kiaulės šeriamos du kartus per parą – 8 val. ryte ir 16 val. vakare (paršeliai iki 4 mėn. amžiaus gali būti šeriami per parą 3 kartus) pagal šėrimo normas, nurodytas 49 punkte. 49. Kiekvienai kontroliuojamai kiaulei atsveriamas visos paros pašaro davinys pagal rekomenduojamas šėrimo normas: Kontroliuojamos kiaulės: Skiriama kombinuotųjų gyvulio masė, kg pašarų, kg 21–25 1,6 26–30 1,8 31–35 2,0 36–40 2,2 41–45 2,4 46–50 2,6 51–55 2,9 56–60 3,2 61–65 3,4 66–70 3,5 71–75 3,6 76–80 3,7 81–85 3,8 86–90 3,9 91–95 4,0 96–100 4,2 50. Pašarų ėdamumas kontroliuojamas kas antrą dieną. Jei 2–4 mėn. kontroliuojamos kiaulės pašarų normą suėda per 2 val., o vyresnio amžiaus kiaulės – per pusę valandos, kas antrą dieną pašarų davinys didinamas 200 gramų. Jei kontroliuojamos kiaulės per minimą laiką nesuėda skirtos pašarų normos – pašarų davinys mažinamas 200 g. 51. Tvartuose, kur taikomas lizdinis paršelių laikymas, suėstas pašaras apskaitomas pagal kompiuterinėje programoje sudarytą šėrimo kreivę. Kiekvieno šėrimo pašaro norma atsveriama kiekvienam lizdui. 52. Kontroliuojamos kiaulės sveriamos kiekvieną mėnesį, praėjus 4 val. po šėrimo. Svėrimo datos, gyvoji masė ir priaugimas registruojami apskaitos formose. Baigiant kontrolinį penėjimą, kiaulės sveriamos dažniau, kad neperaugtų 95 kg gyvo gyvulio masės. 53. Vyresnės kaip 4 mėn. kontroliuojamos kiaulės, du mėnesius paeiliui vidutiniškai per parą priaugančios mažiau kaip po 600 gramų, išbrokuojamos. 54. Iš kontroliuojamos grupės išbrokavus 2 palikuonis, paršavedė vertinama pagal dviejų palikuonių kontrolinio penėjimo rezultatus, o išbrokavus tris palikuonis – nevertinama. 55. Kuilys įvertinamas pagal su juo sukergtų 3 paršavedžių ne mažiau kaip 9 palikuonis. 56. Kontrolinis penėjimas baigiamas, kai kiaulės pasiekia 95 kg gyvo gyvulio masės. 57. Baigus kontrolinį penėjimą, nustatoma kiekvienos kontroliuotos kiaulės: 57.1. kontrolės dienų trukmė; 57.2. vidutinis priesvoris per parą kontrolės metu; 57.3. amžius dienomis pasiekus 100 kg gyvo gyvulio masės; 57.4. sunaudotas bendras kombinuotųjų pašarų kiekis (kg); 57.5. sunaudotas kombinuotųjų pašarų kiekis kilogramui priesvorio priaugti. Skaičiuojant sušertus pašarus vienam kilogramui priaugti, atimama 2 proc. kombinuotųjų pašarų nuo bendro sušerto pašarų kiekio. 58. Kontroliuojamai kiaulei pasiekus 95 kg masės, ultragarsu nustatomas lašinių storis ir raumeningumas. VIII. KIAULIŲ KONTROLINIS SKERDIMAS, SKERDENOS VERTINIMAS IR MĖSOS KOKYBĖS NUSTATYMAS 59. Kontroliuojamos kiaulės skerdžiamos, kai pasiekia 95 kg masę. 60. Prieš skerdimą kiaulės alkinamos 12 val. Joms duodama tik vandens (iki soties). 61. Paskerdus kiaulę ir išėmus iš plikinimo vonios, skerdimo knygutėje įrašomas jos skerdimo eilės ir VKVS įsegto plastmasinio įsago numeris. Eilės numeris štampuojamas ant priekinių ir užpakalinių kojų. 62. Nustatoma šiltos skerdenos masė (be vidaus organų, galvos, kojų ir uodegos) šimto gramų tikslumu. Nustatomas lašinių storis keteroje, ties 6–7 krūtinės slanksteliu ir ploniausioje vietoje. Skerdena paliekama 24 val. atvėsinimo patalpoje, kurios temperatūra (0 – +4) oC. 63. Po skerdenos atvėsimo (praėjus 24 valandoms) išmatuojama: 63.1. skerdenos puselės ilgis ir bekono puselės ilgis cm. Skerdenos ilgis matuojamas juostele nuo kaklo pirmojo slankstelio dubenėlio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto, o bekono palties ilgis – nuo pirmojo krūtinės slankstelio priekinio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto; 63.2. lašinių storis mm: ties 6–7 krūtinės slanksteliu, ties 10 šonkauliu, ties paskutiniu šonkauliu, ties ketera – storiausioje vietoje, juosmens srityje – ploniausioje vietoje, kryžiaus kaulo srityje trijose vietose – storiausioje, ploniausioje ir storiausioje vietoje už raumens; 63.3. vidutinis lašinių storis nustatomas taip: pirmiausia apskaičiuojamas vidutinis lašinių storis kryžiaus srityje (trijų matavimų suma dalijama iš trijų). Po to šis vidurkis sumuojamas su lašinių storio ties 6–7 krūtinės slanksteliu, keteroje storiausioje vietoje bei ploniausioje vietoje juosmens srityje rodikliais ir suma dalijama iš 4. Lašinių storis matuojamas su oda; 63.4. papilvės storis. Jis matuojamas 3 vietose: spenių linijoje – paslėpsnyje, 5 cm nuo paskutinio spenio, pilvo viduryje, lygiagrečiai su paskutiniu krūtinės slanksteliu, ir 3 cm nuo krūtinkaulio pilvo link. Vidutinis papilvės storis apskaičiuojamas išvedant aritmetinį vidurkį. 64. Skerdenos kairioji puselė pjaustoma. Pirmiausia per kulnies sąnarį nupjaunama užpakalinė koja. Po to ties 5–6 krūtinės slanksteliu nupjaunama priekinė skerdenos puselės dalis – mentė. Užpakalinė skerdenos puselės dalis (kumpis) nupjaunama ties priešpaskutiniu juosmens slanksteliu. Nupjovus mentę ir kumpį, lieka vidurinioji dalis. Visos trys dalys pasveriamos atskirai 100 g tikslumu. 65. Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio, mėsos ir lašinių plotas (kvadratiniais centimetrais) matuojamas ties pjūviu tarp pirmojo ir antrojo juosmens slankstelių. Ilgiausiojo nugaros raumens, mėsos, lašinių ploto kontūrai apibrėžiami ant skaidrios plėvelės ir jų plotai nustatomi planimetru. 66. Apskaičiuojama šiltos skerdenos su galva, kojomis ir vidaus riebalais išeiga. Ji parodo skerdimo nuostolius. Skerdenos išeiga apskaičiuojama pagal formulę: a x 100 ––––––––––, kur: s a – šiltos skerdenos su galva, kojomis ir vidaus riebalais masė (kg); s – gyvos kiaulės masė (kg). 67. Apskaičiuojama skerdenos be galvos, kojų ir vidaus riebalų išeiga. Tai šiltos skerdenos be kojų, galvos, vidaus riebalų masės santykis su gyvos kiaulės mase, išreikštas procentais. 68. Kiekvienos kontrolinio penėjimo grupės kiaulių skerdenų įvertinimo duomenys apskaičiuojami vidutiniais aritmetiniais dydžiais. 69. Skerdžiant mažesnės ar didesnės kaip 95 kilogramų masės kiaules, skerdenos masės, skerdenos ir bekono puselės ilgio, lašinių storio, ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio ploto, kumpio masės rodikliai perskaičiuojami 100 kg masės. Perskaičiuojant taikomi tokie koeficientai: 69.1. skerdenos masei – 0,7; 69.2. skerdenos ir bekono puselės ilgiui – 0,2; 69.3. lašinių storiui – 0,3; 69.4. ilgiausiojo nugaros raumens, mėsos skerspjūvio plotui – 0,1; 69.5. kumpio masei – 0,1. 70. Baigus kontrolinį penėjimą, įvertinus kuilį pagal 9–12 palikuonių, o paršavedę – ne mažiau kaip pagal 2 palikuonis, kontrolinio penėjimo duomenys apibendrinami ir išsiunčiami kontroliuotų kiaulių savininkui. Duomenys savininkui turi būti pateikti per 5 darbo dienas po kiaulių kontrolinio paskerdimo. 71. Kontrolinio penėjimo duomenys kaupiami, saugomi ir analizuojami VKVS informacinėje sistemoje. 72. VKVS: 72.1. įvertinusi kuilį ar paršavedę pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą, apie įvertinimo rezultatus praneša veislinių kiaulių savininkui paštu, elektroniniu paštu, arba rezultatai gali būti skelbiami VKVS interneto svetainėje, o apibendrintus kiekvieno ketvirčio visų įvertinimų rezultatus pateikia Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie ŽŪM (toliau – VGVPT); 72.2. apibendrintus metinius paršavedžių ir kuilių įvertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą rezultatus skelbia apyskaitose iki būsimų metų kovo 1 dienos ir pateikia Žemės ūkio ministerijai, VGVPT, kiekvienam veislinių kiaulių augintojui, mokslo ir mokymo institucijoms. Kitos suinteresuotos institucijos bei fiziniai ir juridiniai asmenys apyskaitas gali gauti pagal sutartis su VKVS. Veislinių gyvulių augintojai ir kitos organizacijos gali naudotis apyskaitų duomenimis, nurodydami duomenų šaltinį. IX. VEISLINIŲ KIAULIŲ ĮVERTINIMAS 73. Visos veislinės kiaulės (išskyrus paminėtas 5 punkte trečios ir ketvirtos veislių grupės kiaules) vertinamos BLUP metodu pagal patvirtintas tam tikros veislės ar veislių grupės įvertinimo metodikas. 74. Veislinių kiaulių įvertinimas BLUP metodu atliekamas išimtinai VKVS. Vertinama naudojantis VKVS informacijos sistemoje sukauptais duomenimis, atlikus jų loginę kontrolę. 75. Gali būti įvertinimas bet kurio amžiaus veislinis prieauglis, paršavedės ir kuiliai. 76. Kiaulės vertinamos pagal produktyvumo bei reprodukcinius rodiklius. 77. Kiaulių produktyvumo požymiai: 77.1. priesvoris per parą; 77.2. pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio; 77.3. lašinių storis; 77.4. raumeningumas. 78. Kiaulių reprodukciniai požymiai: 78.1. gimusių paršelių skaičius (iš viso); 78.2. vidutinis apsiparšiavimų skaičius per metus. 79. Vertinamieji požymiai analizuojami pagal multivariacinį gyvulio modelį. Genetiniai vertinimo parametrai perskaičiuojami kas metai. 80. Veislinės vertės rodikliai perskaičiuojami į bioekonominį (biologinės ir ekonominės veislinės vertės) indeksą, pagal kurį įvertinti gyvuliai išvardijami nuo geriausio iki blogiausio. Standartizuoti bioekonominiai indeksai ir veislinės vertės rodikliai pagal pagrindinius selekcijos požymius pateikiami naudotojams. Vertinimo periodiškumas – kas 2 savaitės. 81. Kiaulės, kurių bioekonominis indeksas yra 100 arba mažesnis, laikomos populiacijos rodiklių blogintojomis ir veislei nenaudojamos. 82. Nerekomenduojama išbrokuoti jaunas veislines kiaules, kol neaiškūs jų įvertinimo rezultatai, išskyrus brokavimą dėl veterinarinių priežasčių arba dėl akivaizdžių eksterjero trūkumų. 83. Apie įvertinimo BLUP metodu rezultatus VKVS praneša veislinių kiaulių savininkui per 5 darbo dienas paštu ar elektroniniu paštu, arba rezultatai gali būti skelbiami VKVS interneto svetainėje. X. VEISLINIŲ KIAULIŲ ATRINKIMO VEISLEI REIKALAVIMAI 84. Minimalūs reikalavimai atrenkant veislinį prieauglį savo bandai papildyti: 84.1. pirmosios veislių grupės kiaulėms – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislinėms kiaulaitėms ne mažiau kaip 53% raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 55% raumenų; 84.2. antrosios veislių grupės kiaulėms – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislinėms kiaulaitėms ne mažiau kaip 54% raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 57% raumenų; 84.3. trečiosios veislių grupės kiaulėms – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislinėms kiaulaitėms ne mažiau kaip 56% raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 58% raumenų; 84.4. veislei atrenkamas produktyviausių paršavedžių prieauglis – sveiki, gerai išsivystę kuiliukai ir kiaulaitės, turintys 14 normalių spenių (išlyga – ne mažiau kaip 12); 84.5. veislei atrinktas prieauglis vertinamas pagal eksterjerą, konstituciją ir sveikatą. 85. Kiaulės, kurios turi kraterinių spenių arba mažiau nei 12 spenių (6 ir 6) arba kurių priekinės kojos ryškios „x“ formos yra susiaurėjusios už menčių arba juosmens, įlinkusi nugara, trumpas, riestas (mopsiškas), kreivas snukis ir netaisyklingas dantų sukandimas, ilgas, plokščias kaklas, dviguba ketera, stora oda, stori vokai, akys matinės spalvos, nevertinamos ir išbrokuojamos. 86. Veislinis prieauglis, kuiliai ir paršavedės, kurie netipingi savo veislei, taip pat brokuojami. 87. Jeigu paršavedė atvedė mažiau nei 7 paršelius, toks apsiparšiavimas laikomas „avariniu“ ir duomenys į produktyvumo vidurkio apskaičiavimą neįrašomi. Paršavedės, patyrusios daugiau nei vieną „avarinį“ apsiparšiavimą, nevertinamos ir išbrokuojamos. XI. TREČIOSIOS IR KETVIRTOSIOS GRUPIŲ VEISLINIŲ KIAULIŲ VERTINIMAS 88. Ketvirtosios veislių grupės kiaulės vertinamos pagal raumeningumą bet nevykdoma jų atranka, nes jos turi išlaikyti veislei būdingas savybes. 89. Veislinio kiaulių prieauglio vertinimas: 89.1. trečiosios ir ketvirtosios veislių grupės veislinis prieauglis vertinamas balais pagal kilmę, išsivystymą (masė nuo 2 iki 5 mėn., masė ir ilgis nuo 5 iki 7 mėn. amžiaus, daugiausia iki 220 dienų), raumeningumą pasiekus 85–110 kg masę, matuojant ultragarso aparatu; 89.2. dviejų mėnesių ir vyresnis veislinis prieauglis, iki bus įvertintas pagal raumeningumą, gali gauti už kilmę 50 balų (1 lentelė), už išsivystymą iki 50 balų (2,3 lentelės); 89.3. veislinis prieauglis, pasiekęs 85–110 kg masę, vertinamas pagal: 89.3.1. kilmę – iki 40 balų (1 lentelė); 89.3.2. išsivystymą (gyvo gyvulio masė,
  4. kg)– iki 30 balų (2,3 lentelės); 89.3.3. lašinių storį ir raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau; 89.4. balai už kilmę skiriami pagal tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį (1lentelė). Įvertinus pagal raumeningumą, prieauglio vertinimas laikomas galutiniu. 90. paršavedžių vertinimas: 90.1. paršavedės po pirmo apsiparšiavimo vertinamos pagal: 90.1.1. kilmę – iki 10 balų (1 lentelė); 90.1.2. 85–110 kg masės raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau; 90.1.3. eksterjerą – iki 10 balų (5 lentelė); 90.1.4. vislumą – iki 25 balų (6 lentelė); 90.1.5. 21 dienos amžiaus vados masę (
  5. kg)– iki 25 balų (6 lentelė); 90.2. balai už kilmę skiriami pagal tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį; 90.3. antro, trečio ir ketvirto apsiparšiavimų paršavedės vertinamos pagal: 90.3.1. kilmę – iki 10 balų (1 lentelė); 90.3.2. jų 4 palikuonių raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau, o jeigu palikuonių įvertinta mažiau nei 4, vertinama pagal pačios paršavedės raumeningumą; 90.3.3. eksterjerą – iki 10 balų (5 lentelė); 90.3.4. vislumą – iki 25 balų (6 lentelė); 90.3.5. 21 dienos amžiaus vados masę (
  6. kg)– iki 25 balų (6 lentelė); 90.4. paskutinį kartą paršavedės vertinamos po 4 apsiparšiavimo; 90.5. paršavedžių reprodukcinės savybės vertinamos pagal vislumą – gimusių gyvų paršelių skaičių vadoje ir 21 dienos amžiaus paršelių vados masę (pieningumą); 90.6. pirmaparšės vertinamos pagal pirmojo apsiparšiavimo rezultatus, kitos – pagal vidutinius visų apsiparšiavimų rodiklius; 90.7. jeigu paršavedė atvedė mažiau nei 7 paršelius, toks apsiparšiavimas laikomas „avariniu“ ir duomenys į produktyvumo vidurkio apskaičiavimą neįrašomi. Paršavedės, patyrusios daugiau kaip vieną „avarinį“ apsiparšiavimą, nevertinamos ir išbrokuojamos. 91. Kuilių vertinimas: trečiosios ir ketvirtosios grupių veisliniai kuiliai vertinami 12 ir 24 mėn. amžiaus. Kuiliai gali būti iš naujo įvertinami 36 mėnesių amžiaus, jeigu paaiškėja naujų duomenų, turinčių įtakos jų veislinei vertei: 91.1. 12 mėn. amžiaus kuilys vertinamas pagal: 91.1.1. kilmę – iki 30 balų (1 lentelė); 91.1.2. raumeningumą 85–110 kg masės – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau; 91.1.3. eksterjerą – iki 20 balų (5 lentelė); 91.1.4. išsivystymą – iki 20 balų (7 lentelė); 91.2. 24 mėn. amžiaus kuilys vertinamas pagal: 91.2.1. kilmę – iki 10 balų (1 lentelė); 91.2.2. 4 paršavedžių 16 palikuonių raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau; 91.2.3. eleveruose ir kuilių spermos ėmimo centruose – pagal pačių kuilių raumeningumą; 91.2.4. eksterjerą – iki 20 balų (5 lentelė); 91.2.5. išsivystymą (masės ir ilgio balai dalijami pusiau) – iki 20 balų (7 lentelė); 91.2.6. reprodukcines savybes (ne mažiau kaip su 6 paršavedėmis) – iki 20 balų (8 lentelė), eleveruose ir kuilių spermos ėmimo centruose – pagal tėvo reprodukcines savybes (8 lentelė); 91.3. balai už kilmę skiriami pagal tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį; 91.4. kuilio reprodukcinės savybės vertinamos pagal visų su juo sukergtų paršavedžių vislumą („avariniai“ apsiparšiavimai neįskaitomi). ______________ 1 lentelė. Trečiosios ir ketvirtosios veislių grupių veislinio prieauglio, paršavedžių ir kuilių įvertinimas pagal kilmę Tėvų balų vidurkis Gyvulio įvertinimas balais, kai balų maksimumas: 50 40 30 10 10 5 4 3 1 20 10 8 6 2 30 15 12 9 3 40 20 16 12 4 50 25 20 15 5 60 30 24 18 6 70 35 28 21 7 80 40 32 24 8 90 45 36 27 9 100 50 40 30 10 2 lentelė. Trečiosios veislių grupės veislinio prieauglio išsivystymo vertinimas Amžius mėnesiais 2 3 4 5 6 7 8 Masė kg Balai Masė kg Balai Masė kg Balai Masė kg Balai Masė kg Balai Masė kg Balai Masė kg Balai KUILIUKAI 15,5 0 24 0 34 0 52 0 70 0 82 0 100 0 16 5 25 5 36 5 54 3 72 3 85 3 102 3 16,5 10 26 10 38 10 56 6 74 6 88 6 105 6 17 15 27 15 40 15 58 9 76 9 91 9 108 9 17,5 20 28 20 42 20 60 12 78 12 94 12 111 12 18 25 29 25 44 25 62 15 80 15 97 15 114 15 19 30 30 30 46 30 64 18 82 18 100 18 116 18 20 35 31 35 48 35 66 21 84 21 102 21 118 21 21 40 32 40 50 40 68 24 86 24 104 24 120 24 22 45 33 45 52 45 70 27 88 27 106 27 122 27 23 50 34 50 54 50 72 30 90 30 108 30 124 30 KIAULAITĖS 15,5 0 24 0 34 0 52 0 68 0 82 0 98 0 16 5 25 5 36 5 54 3 70 3 84 3 100 3 16,5 10 26 10 38 10 56 6 72 6 87 6 103 6 17 15 27 15 40 15 58 9 74 9 90 9 106 9 17,5 20 28 20 42 20 60 12 76 12 93 12 109 12 18 25 29 25 44 25 62 15 78 15 96 15 112 15 19 30 30 30 46 30 64 18 80 18 98 18 114 18 20 35 31 35 48 35 66 21 82 21 100 21 116 21 21 40 32 40 50 40 68 24 84 24 102 24 118 24 22 45 33 45 52 45 70 27 86 27 104 27 120 27 23 50 34 50 54 50 72 30 88 30 106 30 122 30 Pastaba. Nustatant raumeningumą, jei veislinis prieauglis yra 85 kg gyvo gyvulio masės, bet jaunesnis nei 5 mėn. amžiaus, už išsivystymą skiriama 30 balų. 3 lentelė. Ketvirtosios veislių grupės veislinio prieauglio išsivystymo vertinimas Amžius mėnesiais 2 3 4 5 6 7 8 Masė kg Balai Masė kg Balai Masė kg Balai Masė kg Balai Masė kg Balai Masė kg Balai Masė kg Balai KUILIUKAI (Lietuvos vietinės) 12 0 19 0 30 0 38 0 51 0 62 0 75 0 12,5 5 20 5 31 5 40 5 53 3 64 3 77 3 13 10 21 10 33 10 42 10 55 6 66 6 79 6 13,5 15 22 15 34 15 44 15 57 9 68 9 81 9 14 20 23 20 35 20 45 20 58 12 70 12 83 12 14,5 25 24 25 36 25 46 25 59 15 73 15 86 15 15 30 25 30 37 30 48 30 61 18 75 18 88 18 16 35 26 35 38 35 50 35 63 21 77 21 90 21 17 40 27 40 39 40 52 40 65 24 79 24 92 24 17,5 45 28 45 40 45 53 45 66 27 81 27 94 27 18 50 29 50 41 50 54 50 67 30 82 30 95 30 KIAULAITĖS (Lietuvos vietinės) 12 0 19 0 30 0 38 0 48 0 61 0 72 0 12,5 5 20 5 31 5 40 5 50 3 63 3 74 3 13 10 21 10 32 10 42 10 52 6 65 6 76 6 13,5 15 22 15 33 15 43 15 54 9 67 9 78 9 14 20 23 20 34 20 44 20 55 12 68 12 79 12 14,5 25 24 25 35 25 45 25 56 15 69 15 80 15 15 30 25 30 36 30 46 30 58 18 70 18 82 18 16 35 26 35 37 35 47 35 59 21 72 21 84 21 17 40 27 40 38 40 48 40 60 24 74 24 86 24 17,5 45 28 45 39 45 49 45 61 27 76 27 87 27 18 50 29 50 40 50 50 50 62 30 77 30 88 30 KUILIUKAI (Lietuvos baltosios senojo genotipo) 15,5 0 24 0 34 0 52 0 70 0 82 0 100 0 16 5 25 5 36 5 54 5 72 3 85 3 102 3 16,5 10 26 10 38 10 56 10 74 6 88 6 105 6 17 15 27 15 40 15 58 15 76 9 91 9 108 9 17,7 20 28 20 42 20 60 20 78 12 94 12 111 12 18 25 29 25 44 25 62 25 80 15 97 15 114 15 19 30 30 30 46 30 64 30 82 18 100 18 116 18 20 35 31 35 48 35 66 35 84 21 102 21 118 21 21 40 32 40 50 40 68 40 86 24 104 24 120 24 22 45 33 45 52 45 70 45 88 27 106 27 122 27 23 50 34 50 54 50 72 50 90 30 108 30 124 30 KIAULAITĖS (Lietuvos baltosios senojo genotipo) 15,5 0 24 0 34 0 52 0 68 0 82 0 98 0 16 5 25 5 36 5 54 5 70 3 84 3 100 3 16,5 10 26 10 38 10 56 10 72 6 87 6 103 6 17 15 27 15 40 15 58 15 74 9 90 9 106 9 17,5 20 28 20 42 20 59 20 76 12 93 12 109 12 18 25 29 25 44 25 60 25 78 15 96 15 112 15 19 30 30 30 46 30 61 30 80 18 98 18 114 18 20 35 31 35 48 35 62 35 82 21 100 21 116 21 21 40 32 40 50 40 63 40 84 24 102 24 118 24 22 45 33 45 52 45 64 45 86 27 104 27 120 27 23 50 34 50 54 50 66 50 88 30 106 30 122 30 Pastaba. Nustatant raumeningumą, jei veislinis prieauglis yra 85 kg gyvo gyvulio masės, bet jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus, už išsivystymą skiriama 30 balų. 4 lentelė. Gyvų kiaulių raumeningumo (%) ir lašinių storio (
  7. mm)nustatymas ultragarsu Masė kg BALAI 0 3 6 9 12 15 18 21 24 27 30 Raumeningumo % Vidutinis lašinių storis mm Raumeningumo % Vidutinis lašinių storis mm Raumeningumo % Vidutinis lašinių storis mm Raumeningumo % Vidutinis lašinių storis mm Raumeningumo % Vidutinis lašinių storis mm Raumeningumo % Vidutinis lašinių storis mm Raumeningumo % Vidutinis lašinių storis mm Raumeningumo % Vidutinis lašinių storis mm Raumeningumo % Vidutinis lašinių storis mm Raumeningumo % Vidutinis lašinių storis mm Raumeningumo % Vidutinis lašinių storis mm TREČIOJI VEISLIŲ GRUPĖ 85–90 52 18 53 17 54 16 55 15 56 14 57 13 58 12 59 11 60 10 61 9 62 8 91–95 51 19 52 18 53 17 54 16 55 15 56 14 57 13 58 12 59 11 60 10 61 9 96–100 50 20 51 19 52 18 53 17 54 16 55 15 56 14 57 13 58 12 59 11 60 10 101–105 49 21 50 20 51 19 52 18 53 17 54 16 55 15 56 14 57 13 58 12 59 11 106–110 48 22 49 21 50 20 51 19 52 18 53 17 54 16 55 15 56 14 57 13 58 12 KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ – Lietuvos vietinės 85–90 42 27 43 26 44 25 45 24 46 23 47 22 48 21 49 20 50 19 51 18 52 17 91–95 41 28 42 27 43 26 44 25 45 24 46 23 47 22 48 21 49 20 50 19 51 18 96–100 40 29 41 28 42 27 43 26 44 25 45 24 46 23 47 22 48 21 49 20 50 19 101–105 39 30 40 29 41 28 42 27 43 26 44 25 45 24 46 23 47 22 48 21 49 20 106–110 38 31 39 30 40 29 41 28 42 27 43 26 44 25 45 24 46 23 47 22 48 21 KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ – Lietuvos baltosios senojo genotipo (genofondinės) 85–90 45 23 46 22 47 21 48 20 49 19 50 18 51 17 52 16 53 15 54 14 55 13 91–95 44 24 45 23 46 22 47 21 48 20 49 19 50 18 51 17 52 16 53 15 54 14 96–100 43 25 44 24 45 23 46 22 47 21 48 20 49 19 50 18 51 17 52 16 53 15 101–105 42 26 43 25 44 24 45 23 46 22 47 21 48 20 49 19 50 18 51 17 52 16 106–110 41 27 42 26 43 25 44 24 45 23 46 22 47 21 48 20 49 19 50 18 51 17 Pastaba. Lašinių vidutinis storis nustatomas kaip lašinių storio 1 taške (FAT 1) ir 2 taške (FAT 2) aritmetinis vidurkis. Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau. 5 lentelė. Kuilių ir paršavedžių eksterjero vertinimas Požymiai kuiliai paršavedės balai Bendroji išvaizda, konstitucija, veislės požymiai 8 4 Kumpiai 4 2 Kojos 3 2 Paršavedės tešmuo, speniai - 2 Kuilio lyties organai 5 - Iš viso 20 10 6 lentelė. Paršavedžių reprodukcinių savybių vertinimas Vislumas 21 dienos amžiaus vados masė paršelių skaičius balai kg balai TREČIOJI VEISLIŲ GRUPĖ 5,5 0 28 0 6,0 2 30 2 6,5 4 33 4 7,0 6 35 6 7,5 8 38 8 8,0 10 40 10 8,5 13 43 13 9,0 16 45 16 9,5 19 48 19 10,0 22 50 22 10,5 ir daugiau 25 53 ir daugiau 25 KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ 6,0 0 24 0 6,5 2 26 2 7,0 4 28 4 7,5 6 30 6 8,0 8 32 8 8,5 10 34 10 9,0 13 36 13 9,5 16 38 16 10,0 19 40 19 10,5 22 42 22 11,0 ir daugiau 25 44 ir daugiau 25 7 lentelė. Trečiosios ir ketvirtosios veislių grupių kuilių išsivystymo vertinimas Amžius mėnesiais 12 24 Masė kg Balai Kūno ilgis cm Balai Masė kg Balai Kūno ilgis cm Balai 118 0 112 0 188 0 127 0 122 2 114 2 192 2 129 2 125 4 116 4 195 4 131 4 128 6 118 6 198 6 133 6 131 8 119 8 201 8 134 8 134 10 120 10 204 10 135 10 137 12 122 12 208 12 137 12 140 14 124 14 212 14 139 14 143 16 126 16 216 16 141 16 146 18 127 18 220 18 142 18 149 20 128 20 224 20 143 20 8 lentelė. Kuilių reprodukcinių savybių vertinimas Rodikliai Balai 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 Trečioji veislių grupė Paršavedžių vislumas 5,5 6,0 6,5 7,0 7,5 8,0 8,5 9,0 9,5 10,0 10,5 ir daugiau Ketvirtoji veislių grupė Paršavedžių vislumas 6,0 6,5 7,0 7,5 8,0 8,5 9,0 9,5 10,0 10,5 11,0 ir daugiau 9 lentelė. Lietuvos baltųjų, didžiųjų baltųjų, jorkšyrų veislės kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą Priesvoris per parą Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio Skerdenos puselės ilgis Lašinių storis už paskutinio šonkaulio g balai p. v. balai cm balai mm balai 576–600 0 4,0 0 89 0 28 0 601–625 3 3,9 3 90 3 27 3 626–650 4 3,8 4 91 4 26 4 651–675 7 3,7 7 92 7 25 7 676–700 10 3,6 10 93 10 24 10 701–725 13 3,5 13 94 13 23 13 726–750 15 3,4 15 95 15 22 15 751–775 17 3,3 17 96 17 21 17 776–800 20 3,2 20 97 20 20 20 801–825 23 3,1 23 98 23 19 23 826 ir daugiau 25 3,0 ir mažiau 25 99 ir daugiau 25 18 ir mažiau 25 10 lentelė. Landrasų veislės kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą Priesvoris per parą Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio Skerdenos puselės ilgis Lašinių storis už paskutinio šonkaulio g balai p. v. balai cm balai mm balai 576–600 0 3,9 0 93 0 24 0 601–625 3 3,8 3 94 3 23 3 626–650 4 3,7 4 95 4 22 4 651–675 7 3,6 7 96 7 21 7 676–700 10 3,5 10 97 10 20 10 701–725 13 3,4 13 98 13 19 13 726–750 15 3,3 15 99 15 18 15 751–775 17 3,2 17 100 17 17 17 776–800 20 3,1 20 101 20 16 20 801–825 23 3,0 23 102 23 15 23 826 ir daugiau 25 2,9 ir mažiau 25 103 ir daugiau 25 14 ir mažiau 25 11 lentelė. Trečiosios veislių grupės (pjetrėnų, diurokų, hempšyrų) kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą Priesvoris per parą Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio Skerdenos puselės ilgis Lašinių storis už paskutinio šonkaulio g balai p. v. balai cm balai mm balai 576–600 0 4,0 0 87 0 24 0 601–625 3 3,9 3 88 3 23 3 626–650 4 3,8 4 89 4 22 4 651–675 7 3,7 7 90 7 21 7 676–700 10 3,6 10 91 10 20 10 701–725 13 3,5 13 92 13 19 13 726–750 15 3,4 15 93 15 18 15 751–775 17 3,3 17 94 17 17 17 776–800 20 3,2 20 95 20 16 20 801–825 23 3,1 23 96 23 15 23 826 ir daugiau 25 3,0 ir mažiau 25 97 ir daugiau 25 14 ir mažiau 25 12 lentelė. Ketvirtosios veislių grupės kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą Priesvoris per parą Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio Skerdenos puselės ilgis Lašinių storis už paskutinio šonkaulio g balai p. v. balai cm balai mm balai Lietuvos vietinės 501–525 0 4,8 0 87 0 35 0 526–550 3 4,7 3 88 3 34 3 551–575 4 4,6 4 89 4 33 4 576–600 7 4,5 7 90 7 32 7 601–625 10 4,4 10 91 10 31 10 626–650 13 4,3 13 92 13 30 13 651–675 15 4,2 15 93 15 29 15 676–700 17 4,1 17 94 17 28 17 701–725 20 4,0 20 95 20 27 20 726–750 23 3,9 23 96 23 26 23 751 ir daugiau 25 3,8 ir mažiau 25 97 ir daugiau 25 25 ir mažiau 25 Lietuvos baltosios senojo genotipo 551–575 0 4,3 0 91 0 34 0 576–600 3 4,2 3 92 3 33 3 601–625 4 4,1 4 93 4 32 4 626–650 7 4,0 7 94 7 31 7 651–675 10 3,9 10 95 10 30 10 676–700 13 3,8 13 96 13 29 13 701–725 15 3,7 15 97 15 28 15 726–750 17 3,6 17 98 17 27 17 751–775 20 3,5 20 99 20 26 20 776–800 23 3,4 23 100 23 25 23 801 ir daugiau 25 3,3ir mažiau 25 101 ir daugiau 25 24 ir mažiau 25 ______________ Forma Nr. 1 – K PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1A-55 VEISLINIO KUILIO LAPAS Vardas_____________ Raumeningumas %_____________ Individualus Nr. _____ Įrašytas į KK: ženklas ir Nr.___ Atsparumas stresui______________ BLUP ________________________ Veislė (veisliškumas) Linija__________ Spenių sk. dešinėje/kairėje (Kraujo laipsnis %) Atsivedimo data Atsivedimo vieta____________________________________ savininkas metai mėnuo diena Laikytojas ________________________________________ įsigijimo data, savininkas Apdovanojimai parodose _________________________________________________________ data, vieta, gautas apdovanojimas I. KILMĖ Vardas, ind. Nr. M T KK ženklas ir Nr. Ind. Nr. KK Nr. Ind. Nr. KK Nr. Atsivedimo data ir vieta Veislė (veisliškumas) (Kraujo laipsnis %) Bendras įvertinimas: balai, klasė Vardas, ind. Nr. MM MT TM TT KK ženklas ir Nr. Atsivedimo data ir vieta Veislė (veisliškumas) (Kraujo laipsnis %) Bendras įvertinimas: balai, klasė Vardas, ind. Nr. MMM MMT MTM MTT TMM TMT TTM TTT KK ženklas ir Nr. Veislė (veisliškumas) (Kraujo laipsnis %) Bendras įvertinimas: balai, klasė II. KUILIO ĮVERTINIMAS Vertinimo data Amžius mėnesiais Kilmė balais Raumeningumas balais Išsivystymas Vidutinis paršavedžių vislumas Kontrolinis penėjimas ir skerdimas Bendras įvertinimas Pastabos Priesvoris per parą Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio Skerdenos puselės ilgis Lašinių storis už paskutinio šonk. Balų suma 85–110 kg gyvosios masės Palikuonių Masė Kūno ilgis Balų vidurkis Balų suma Masė kg Raumeningumas % Balai Vidut. laš. storis mm Balai Vidut. balų suma Vidutinė masė kg Raumeningumas % Balai Vidut. laš. st. mm Balai Vidut. balų suma Eksterjeras kg balai cm Balai vnt. balai g balai p. v. balai cm balai mm balai 12 - - - - - - - - - - - - - - - - - 24 - - - - - - 36 - - - - - - Formos Nr. 1-K antroji lapo pusė III. KUILIO PANAUDOJIMO DUOMENYS Eil. Nr. Kergtos (sėklintos) paršavedės vardas, ind. Nr., veislė Paršavedės kergimo (sėklinimo) data Paršavedės apsiparšiavimo data Paršavedė atsivedė paršelių Pastabos iš viso iš jų: gyvų Kuilio išleidimo data ___________________ priežastys ___________________________________ ______________ Forma Nr. 2 – K PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1A-55 VEISLINĖS PARŠAVEDĖS LAPAS Vardas_______________ Raumeningumas %_______________ Individualus Nr. ______ Įrašyta į KK: ženklas ir Nr.__ Atsparumas stresui______________ Veislė (veisliškumas) BLUP _________________________ Spenių sk dešinėje/kairėje (Kraujo laipsnis %) Šeima________ . Atsivedimo data Atsivedimo vieta_________________________________________ savininkas metai mėnuo diena Laikytojas ________________________________________ įsigijimo data, savininkas Apdovanojimai parodose ___________________________________________________________ data, vieta, gautas apdovanojimas I. KILMĖ Vardas, ind. Nr. M T KK ženklas ir Nr. Ind. Nr. KK Nr. Ind. Nr. KK Nr. Atsivedimo data ir vieta Veislė (veisliškumas) (kraujo laipsnis %) Bendras įvertinimas: balai, klasė Vardas, ind. Nr. MM MT TM TT KK ženklas ir Nr. Atsivedimo data ir vieta Veislė (veisliškumas) (kraujo laipsnis %) Bendras įvertinimas: balai, klasė Vardas, ind. Nr. MMM MMT MTM MTT TMM TMT TTM TTT KK ženklas ir Nr. Veislė (veisliškumas) (kraujo laipsnis %) Bendras įvertinimas: balai, klasė II. PARŠAVEDĖS ĮVERTINIMAS Vertinimo data Amžius mėnesiais Apsiparšiavimo eilės Nr. Kilmė balais Raumeningumas Eksterjeras balais Reprodukcinės savybės Kontrolinis penėjimas ir skerdimas Bendras įvertinimas Pastabos Priesvoris per parą Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio Skerdenos puselės ilgis Lašinių storis už paskutinio šonk. Balų suma 85–110 kg gyvosios masės Palikuonių Vislumas Pieningumas Balų suma Masė kg Raumeningumas % Balai Vidut. laš. storis mm Balai Vidut. balų suma Vidutinė masė kg Raumeningumas % Balai Vidut. laš. st. mm Balai Vidut. balų suma vnt. balai kg balai g balai p. v. balai cm balai mm balai - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - Formos Nr. 2 – K antroji lapo pusė III. PARŠAVEDĖS REPRODUKCINĖS SAVYBĖS Apsiparšiavimo eil. Nr. Kuilio vardas, ind. Nr., veislė Kergimo (sėklinimo) data Apsiparšiavimo data Lizdo Nr. Atsivedė paršelių 21 dienos paršelių Atjunkomų paršelių Pastabos iš viso iš jų: gyvų skaičius vados masė (pieningumas) kg amžius dienomis skaičius vidutinė vieno paršelio masė kg Paršavedės išleidimo data ___________________ priežastys _______________________________ ______________ Forma Nr. 3-K PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1A – 55 KIAULIŲ KERGIMO–SĖKLINIMO ŽURNALAS 200 .. m. Savininkas ______________________________________ Formos Nr. 3 – K žurnalo lapai Eil. Nr. Paršavedės kergimo – sėklinimo data Paršavedės Kuilio Apsiparšiavimo data vardas veislė ind. Nr. vardas veislė ind. Nr. ______________ Forma Nr. 4-K PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1 A -55 APSIPARŠIAVIMŲ IR PRIEAUGLIO APSKAITOS KNYGA 200 m. Savininkas_________________________________________________ Paršavedė ____________________________________________________ Lizdo Nr. ___________ (vardas, veislė, ind. Nr., KK ženklas, bendras įvertinimo balas) Sukergimo data_ Apsiparšiavimo data___________ Kelintas paršavedės apsiparšiavimas _________ Kuilys __________________________________________________________________________ (vardas, veislė, ind. Nr., KK ženklas, bendras įvertinimo balas) Atsivedė paršelių: iš viso __________ iš jų gyvų ____________ negyvų ______________________ Eil. Nr. Lytis Ausies Nr. Spenių skaičius d/k Atjunkomų paršelių Paršelių paskirtis (veislei, mėsai) Veislinio prieauglio vertinimas Veislinio prieauglio realizavimo data Tatuiruotas Įsegtas Amžius dienomis Gyvo gyvulio masė, kg Vertinimo data Amžius mėn. Raumeningumas Kilmė balais Bendras įvertinimas Masė, kg Raumeningumas % Balai Vidut. lašinių storis mm Balai Vidut. balų suma balų suma 21 dienos paršelių skaičius _____ ir vados masė ___ kg Žyma apie paršelių: pridėjimą ______ Bendra atjunkomų paršelių masė _______________ kg atėmimą _______ ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.