LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 1999 M. BALANDŽIO 15 D. ĮSAKYMO NR. 155 „DĖL PRIVALOMŲJŲ MAISTINIO AUGALINIO ALIEJAUS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ“ PAKEITIMO 2003 m. gruodžio 5 d. Nr. 3 D-516 Vilnius Pakeičiu Privalomuosius maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 155 „Dėl Privalomųjų maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimų“ (Žin., 1999, Nr. 37-1134) ir išdėstau juos nauja redakcija (pridedama). ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS SUDERINTA Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2003-11-06 raštas Nr. B6(1.8)-1943 Respublikinio mitybos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2003-11-10 raštas Nr. 2-617 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 155 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-516 redakcija) PRIVALOMIEJI MAISTINIO AUGALINIO ALIEJAUS KOKYBĖS REIKALAVIMAI
- Teisės aktai, kurių nuostatos perkeltos į šiuos reikalavimus: 1.
- 1976 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 76/621/EEB dėl didžiausio eruko rūgšties kiekio nustatymo žmonėms vartoti skirtuose aliejuose ir riebaluose bei maisto produktuose, į kuriuos pridedama šių aliejų ir riebalų; 1.
- Codex Alimentarius Komisijos Maisto standartų 8 tomas. Riebalai, aliejus ir su jais susiję produktai. I. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Šis dokumentas nustato privalomuosius į Lietuvos rinką teikiamo, vietinės gamybos ir importuoto, skirto tiesiogiai vartoti maistui ir maisto produktų gamybai augalinio aliejaus kokybės reikalavimus. II. PRODUKTŲ SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
- Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos: Augalinis aliejus – tik iš augalinių žaliavų gaminamas maisto produktas, susidedantis iš riebalų rūgščių gliceridų. Savo sudėtyje gali turėti nedidelį kiekį kitų lipidų, tokių kaip fosfolipidai, nesumuilinamųjų medžiagų ir laisvųjų riebalų rūgščių, natūraliai esančių aliejuje. Pirmo spaudimo aliejus – mechaniniu būdu (hidrauliniais ar sraigtiniais presais) nekeičiant prigimties, šildant išgautas aliejus. Jis gali būti valomas tik plaunant vandeniu, savaiminiu nusodinimu, filtruojant ir centrifuguojant. Šaltai spaustas aliejus – mechaniniu būdu (hidrauliniais ar sraigtiniais presais) nekeičiant prigimties, be šildymo išgautas aliejus. Jis gali būti valomas tik plaunant vandeniu, savaiminiu nusodinimu, filtruojant ir centrifuguojant. Rafinuotas aliejus – rafinavimo metodais, kurie neskatina pirminės gliceridinės struktūros pasikeitimų arba kurių nors kitų riebalų rūgščių sudėtinių dalių modifikacijų, gautas aliejus, atitinkantis tos rūšies aliejaus ypatybes. Arachių aliejus (žemės riešutų aliejus; Arachis oil, Peanut oil, Groundnut oil) – aliejus, išgautas iš žemės riešutų (Arachis hypogaea L. sėklų). Babasų aliejus (Babasu oil) – aliejus, išgautas iš kelių rūšių Orbignya spp. palmių vaisių branduolių. Dygminų aliejus (Safflowerseed oil, Safflower oil, Carthamus oil, Kurdee oil) – aliejus, išgautas iš dygminų sėklų (Carthamus tinctorius L. veislės). Dygminų aliejus su dideliu oleino rūgšties kiekiu (Safflowerseed oil- high oleic acid, High oleic acid safflower oil, High oleic acid carthamus oil, High oleic acid kurdee oil) – aliejus, išgautas iš didelį oleino rūgšties kiekį turinčių Carthamus tinctorius L. veislės dygminų sėklų. Garstyčių aliejus (Mustardseed oil) – aliejus, išgautas iš baltųjų garstyčių (Sinapis alba L. arba Brassica hirta Moench), rudųjų ir geltonųjų garstyčių (Brassica juncea (L.) Czernajew ir Cossen) bei juodųjų garstyčių (Brassica nigra (L.) Koch) sėklų. Kokosų aliejus (Coconut oil) – aliejus išgautas iš kokoso (Cocos nucifera L.) riešutų branduolių. Kukurūzų aliejus (Maize oil, Corn oil) – aliejus, išgautas iš kukurūzų (Zea mays L.) gemalų. Medvilnės aliejus (Cottonseed oil) – aliejus, išgautas iš įvairių rūšių kultūrinių Gossypium spp. sėklų. Palmių aliejus (Palm oil) – aliejus, išgautas iš aliejingųjų palmių (Elaeis guineensis) vaisių mėsingosios apyvaisio dalies. Palmių branduolių aliejus (Palm kernel oil) – aliejus, išgautas iš aliejingųjų palmių (Elaeis guineensis) vaisių branduolių. Palmių oleinas (Palm olein) – skystoji frakcija, gauta frakcionuojant palmių aliejų (aprašytą anksčiau). Palmių stearinas (Palm stearin) – aukštoje temperatūroje besilydanti frakcija, gauta frakcionuojant palmių aliejų (aprašytą anksčiau). Rapsų aliejus (Rapeseed oil, Turnip rape oil, Colza oil, Ravison oil, Sarson oil, Toria oil) – aliejus, išgautas iš Brassica napus L., Brassica campestris L., Brassica juncea L. ir Brassica tournefortii Gouan veislių rapsų sėklų. Rapsų aliejus su mažu eruko rūgšties kiekiu (Rapeseed oil – low erucic acid, Low erucic acid turnip rape oil, Low erucuc acid colza oil, Canola oil) – aliejus, išgautas iš mažą eruko rūgšties kiekį turinčių Brassica napus L., Brassica campestris L. ir Brassica juncea L. veislių rapsų sėklų. Saulėgrąžų aliejus (Sunflowerseed oil, Sunflower oil) – aliejus, išgautas iš Helianthus annuus L. veislės saulėgrąžų sėklų. Saulėgrąžų aliejus su dideliu oleino rūgšties kiekiu (Suflowerseed oil – high oleic acid, High oleic acid sunflower oil) – aliejus, išgautas iš didelį oleino rūgšties kiekį turinčių saulėgrąžų sėklų (Helianthus annuus L. veislės). Sezamų aliejus (Sesameseed oil, Sesame oil, Gingelly oil, Benne oil, Ben oil, Till oil, Tillie oil) – aliejus, išgautas iš sezamo sėklų (Sesamum indicum L. veislės). Sėmenų aliejus (Linseed oil, Flax oil) – aliejus, išgautas iš maistinių linų sėmenų (Linum Usitatissimmum L.) sėklų. Sojų aliejus (Soya bean oil, Soybean oil) – aliejus išgautas iš sojų pupelių (Glicine max (L.) Merr.) veislės sėklų. Vynuogių sėklų aliejus (Grapeseed oil) – aliejus, išgautas iš vynuogių (Vitis vinifera L.) sėklų. III. PRIVALOMIEJI ALIEJAUS KOKYBĖS REIKALAVIMAI 4.
- Jusliniai reikalavimai Rodiklis Pirmo spaudimo ir šaltai spaustas Rafinuotas Skaidrumas 20 °C* Skaidrus, leidžiama truputis drumzlių Skaidrus Spalva Charakteringa aliejaus rūšiai Kvapas ir skonis Charakteringa aliejaus rūšiai Be pašalinio kvapo ir skonio *Pastaba. Palmių aliejus, palmių branduolių aliejus, palmių oleinas, palmių stearinas, kokosų aliejus, babasų aliejus turi atitikti reikalavimą „skaidrus 50 °C“ 4.2 Fizikiniai ir cheminiai rodikliai Rodiklis Pirmo spaudimo Šaltai spaustas Rafinuotas Nustatymo metodas Drėgmė ir lakiosios medžiagos prie 105 °C, ne daugiau kaip % 0,2 0,2 0,2 LST EN ISO 662 Rūgštingumas (pagal oleino rūgštį), ne daugiau kaip % 2,0 (5,01) 2,0 0,3 LST EN ISO 660 Peroksidų skaičius, ne daugiau kaip mekv/kg 10 10 10 LST EN ISO 3960 Eruko rūgštis, ne daugiau kaip % 5,02 5,02 5,02 LST EN ISO 5508, 5509 Netirpios priemaišos, ne daugiau kaip % 0,05 0,05 0,05 LST EN ISO 663 Santykinis tankis (x °C/vanduo 20 °C) žr. 4.4 lentelę žr. 4.3 lentelę žr. 4.3 lentelę IUPAC 2.101 Lūžio rodiklis (40 °C) žr. 4.4 lentelę žr. 4.3 lentelę žr. 4.3 lentelę LST EN ISO 6320 Riebalų rūgščių sudėtis žr. 4.4 lentelę žr. 4.3 lentelę žr. 4.3 lentelę LST EN ISO 5508, 5509 Jodo skaičius, g J2/ 100 g žr. 4.4 lentelę žr. 4.3 lentelę žr. 4.3 lentelę LST EN ISO 3961 Hidrolizės skaičius, mg KOH/g žr. 4.4 lentelę žr. 3.3 lentelę žr. 4.3 lentelę prLST EN ISO 3657 Nesumuilinamosios medžiagos, g/kg žr. 4.4 lentelę žr. 4.3 lentelę žr. 4.3 lentelę LST EN ISO 3596 1 taikoma pirmo spaudimo palmių aliejui 2 taikoma rapsų aliejui ir jo mišiniams, taip pat kitų kryžmažiedžių augalų aliejui 4.
- Augalinio („žalio“) aliejaus identifikavimo rodikliai Rodiklis Arachių Babasų Dygminų Dygminų su dideliu oleino rūgšt. kiekiu Garstyčių Kokosų Kukurūzų Medvilnės Palmių Palmių branduolių Santykinis tankis (x °C/vanduo 20 °C) 0,912- 0,920 x=20 °C 0,914- 0,917 x=25 °C 0,922- 0,927 x=20 °C 0,913- 0,919 x=20 °C 0,910- 0,921 x=20 °C 0,908- 0,921 x=40 °C 0, 917- 0,925 x=20 °C 0,918- 0,926 x=20 °C 0,891- 0,899 x=50 °C 0,899- 0,914 x=40 °C Lūžio rodiklis (40 °C) 1,460- 1,465 1,448- 1,451 1,467- 1,470 1,460- 1,464 1,461- 1,469 1,448- 1,450 1, 465- 1,468 1,458- 1,466 1,454- 1,456 (50 °C) 1,448- 1,452 Jodo skaičius, g J2/100 g 86-107 10-18 136- 148 80-100 92-125 6,3- 10,6 103- 135 100- 123 50,0- 55,0 14,1- 21,0 Nesumuili- namosios medžiagos, g/kg ≤10 ≤ 12 ≤15 ≤10 ≤ 15 ≤15 ≤ 28 ≤15 ≤ 12 ≤ 10 Hidrolizės skaičius, mg KOH/g 187-196 245- 256 186- 198 186-194 168-184 248- 265 187- 195 189- 198 190- 209 230- 254 Riebalų rūgščių sudėtis, % bendro rūgščių kiekio: C 6:0 n n n n n n-0,7 n n n n-0,8 C 8:0 n 2,6- 7,3 n n n 4,6- 10,0 n n n 2,4- 6,2 C 10:0 n 1,2- 7,6 n n n 5,0- 8,0 n n n 2,6- 5,0 C 12:0 n-0,1 40,0- 55,0 n n-0,2 n 45,1- 53,2 n-0,3 n-0,2 n-0,5 45,0- 55,0 C 14:0 n-0,1 11,0- 27,0 n-0,2 n-0,2 n-1,0 16,8- 21,0 n-0,3 0,6- 1,0 0,5- 2,0 14,0- 18,0 C 16:0 8,0- 14,0 5,2- 11,0 5,3- 8,0 3,6-6,0 0,5-4,5 7,5- 10,2 8,6- 16,5 21,4- 26,4 39,3- 47,5 6,5- 10,0 C 16:1 n-0,2 n n-0,2 n-0,2 n-0,5 n n-0,5 n-1,2 n-0,6 n-0,2 C 17:0 n-0,1 n n-0,1 n-0,1 n n n-0,1 n-0,1 n-0,2 n C 17:1 n-0,1 n n-0,1 n-0,1 n n n-0,1 n-0,1 n n C 18:0 1,0-4,5 1,8- 7,4 1,9- 2,9 1,5-2,4 0,5-2,0 2,0- 4,0 n-3,3 2,1- 3,3 3,5- 6,0 1,0- 3,0 C 18:1 35,0-69 9,0- 20,0 8,4- 21,3 70,0- 83,7 8,0- 23,0 5,0- 10,0 20,0- 42,2 14,7- 21,7 36,0- 44,0 12,0- 19,0 C 18:2 12,0- 43,0 1,4- 6,6 67,8- 83,2 9,0- 19,9 10,0- 24,0 1,0- 2,5 34,0- 65,6 46,7- 58,2 9,0- 12,0 1,0- 3,5 C 18:3 n-0,3 n n-0,1 n-1,2 6,0- 18,0 n-0,2 n-2,0 n-0,4 n-0,5 n-0,2 C 20:0 1,0-2,0 n 0,2- 0,4 0,3-0,6 n-1,5 n-0,2 0,3- 1,0 0,2- 0,5 n-1,0 n-0,2 C 20:1 0,7-1,7 n 0,1- 0,3 0,1-0,5 5,0- 13,0 n-0,2 0,2- 0,6 n-0,1 n-0,4 n-0,2 C 20:2 n n n n n-1,0 n n-0,1 n-0,1 n n C 22:0 1,5-4,5 n n-1,0 n-0,4 0,2-2,5 n n-0,5 n-0,6 n-0,2 n-0,2 C 22:1 n-0,3 n n-1,8 n-0,3 22,0- 50,0 n n-0,3 n-0,3 n n C 22:2 n n n n n-1,0 n n n-0,1 n n C 24:0 0,5-2,5 n n-0,2 n-0,3 n-0,5 n n-0,5 n-0,1 n n C 24:1 n-0,3 n n-0,2 n-0,3 0,5-2,5 n n n n n n- nenustatomas <= 0,05 % 4.3 Augalinio („žalio“) aliejaus identifikavimo rodikliai (tęsinys) Rodiklis Palmių oleinas Palmių stearinas Rapsų aliejus Rapsų aliejus su mažu eruko rūgšties kiekiu Saulė- grąžų aliejus Saulė- grąžų aliejus su dideliu oleino rūgšties kiekiu Sėmenų aliejus Sezamų aliejus Sojų aliejus Vynuogių sėklų aliejus Santykinis tankis (x oC/vanduo 20 °C) 0,899- 0,920 x=40 °C 0,881- 0,891 x=60 °C 0, 910- 0,920 x=20 °C 0, 914- 0,920 x=20 °C 0,918- 0,923 x=20 °C 0,909- 0,915 x=25 °C 0,915- 0,924 x=20 °C 0, 919- 0,925 x=20 °C 0,920- 0,926 x=20 °C Lūžio rodiklis (40 °C) 1,458- 1,460 1,447- 1,452 (60 °C) 1, 465- 1,469 1, 465- 1,467 1,461- 1,468 1,467- 1,471 (25 °C) 1,480- 1,482 1,465- 1,469 1, 466- 1,470 1,467- 1,477 Jodo skaičius, g J2/100 g ≥ 56 ≤48 94- 120 105- 126 118-141 78-90 75-204 104- 120 124- 139 128- 150 Nesumuilinamosios medžiagos, g/kg ≤13 ≤ 9 ≤20 ≤20 ≤15 ≤ 15 ≤20 ≤20 ≤15 ≤20 Hidrolizės skaičius, mg KOH/g 194-202 193- 205 168- 181 182- 193 188-194 182-194 187- 196 186- 195 189- 195 188- 194 Riebalų rūgščių sudėtis, % bendro rūgščių kiekio: C 6:0 n n n n n n n n n n C 8:0 n n n n n n n n n n C 10:0 n n n n n n n n n n C 12:0 0,1-0,5 0,1- 0,5 n n n-0,1 n n n n-0,1 n C 14:0 0,5-1,5 1,0- 2,0 n-0,2 n-0,2 n-0,2 n-0,1 n n-0,1 n-0,2 n-0,3 C 16:0 38,0- 43,5 48,0- 74,0 1,5- 6,0 2,5- 7,0 5,0-7,6 2,6-5,0 4,0- 6,0 7,9- 12,0 8,0- 13,5 5,5- 11,0 C 16:1 n-0,6 n-0,2 n-3,0 n-0,6 n-0,3 n-0,1 n-0,5 0,1- 0,2 n-0,2 n-1,2 C 17:0 n-0,2 n-0,2 n-0,1 n-0,3 n-0,2 n-0,1 n n-0,2 n-0,1 n-0,2 C 17:1 n-0,1 n-0,1 n-0,1 n-0,3 n-0,1 n-0,1 n n-0,1 n-0,1 n-0,1 C 18:0 3,5-5,0 3,9- 6,0 0,5- 3,1 0,8- 3,0 2,7-6,5 2,9-6,2 2,0- 3,0 4,8- 6,1 2,0- 5,4 3,0- 6,5 C 18:1 39,8- 46,0 15,5- 36,0 8,0- 60,0 51,0- 70,0 14,0- 39,4 75,0- 90,7 10,0- 22,0 35,9- 42,3 17,0- 30,0 12,0- 28,0 C 18:2 10,0- 13,5 3,0- 10,0 11,0- 3,0 15,0- 30,0 48,3- 74,0 2,1- 17,0 13,0- 18,0 41,5- 47,9 48,0- 59,0 58,0- 78,0 C 18:3 n-0,6 n-0,5 5,0- 13,0 5,0- 14,0 n-0,3 n-0,3 56,0- 71,0 0,3- 0,4 4,5- 11,0 n-1,0 C 20:0 n-0,6 n-1,0 n-3,0 0,2- 1,2 0,1-0,5 0,2-0,5 n-0,3 0,3- 0,6 0,1- 0,6 n-1,0 C 20:1 n-0,4 n-0,4 3,0- 15,0 0,1- 4,3 n-0,3 0,1-0,5 n-0,6 n-0,3 n-0,5 n-0,3 C 20:2 n n n-1,0 n-0,1 n n n n n-0,1 n C 22:0 n-0,2 n-0,2 n-2,0 n-0,6 0,3-1,5 0,5-1,6 n n-0,3 n-0,7 n-0,5 C 22:1 n n 2,0- 60,0 n-2,0 n-0,3 n-0,3 n n n-0,3 n-0,3 C 22:2 n n n-2,0 n-0,1 n-0,3 n n n n n C 24:0 n n n-2,0 n-0,3 n-0,5 n-0,5 n n-0,3 n-0,5 n-0,4 C 24:1 n n n-3,0 n-0,4 n n n n n n n- nenustatomas 0,05 % IV. MAISTO PRIEDAI
- Gali būti naudojami maisto priedai, nurodyti: 5.
- Lietuvos higienos normoje HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 794 (Žin., 1999, Nr. 3-76); 5.
- Lietuvos higienos normoje HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 682 (Žin., 2002, Nr. 24-891); 5.
- Lietuvos higienos normoje HN 53-2:2002 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Specifiniai saldiklių, dažiklių ir kitų maisto priedų grynumo kriterijai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. Nr. 686 (Žin., 2003, Nr. 91
(1)-4135, Nr. 91
(2)-4135). V. TERŠALAI 6. Didžiausi leidžiamų teršalų kiekiai turi neviršyti nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 681 (Žin., 2002, Nr. 34
(1)-1269, Nr. 34
(2)-1270). VI. ŽENKLINIMAS
- Ženklinant šiuo dokumentu reglamentuojamus produktus, turi būti vadovaujamasi Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 (Žin., 2003, Nr. 13-530). VII. PAKAVIMAS
- Pakavimo medžiagos turi atitikti reikalavimus, išdėstytus Lietuvos higienos normoje HN 16:2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 680 (Žin., 2002, Nr. 28-1010). ______________