LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS NACIONALINĖS SVEIKATOS SĄSKAITOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 10 d. Nr. 1594 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 130 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Patvirtinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sąskaitos programą (pridedama).
- Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šiuo nutarimu patvirtintos Lietuvos nacionalinės sveikatos sąskaitos programos vykdymą. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1594 LIETUVOS NACIONALINĖS SVEIKATOS SĄSKAITOS PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Lietuvos nacionalinės sveikatos sąskaitos programos svarba ypač pripažįstama pastaruoju metu. Vykdydama Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) programą, siekdama objektyviai įvertinti šalies ir jos regionų ekonominę ir socialinę būklę, palyginti makroekonominius rodiklius su atitinkamais Europos Sąjungos valstybių rodikliais ir užtikrinti, kad jie atitiktų 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą Nr. 569 „Dėl Europos nacionalinių sąskaitų sistemos diegimo“ (Žin., 2001, Nr. 43-1515), kuriuo numatyta kurti ir tvarkyti nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą pagal 1995 metų Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (ESS'95).
- Nacionalinės sąskaitos – tai standartizuota ir tarptautiniu mastu pripažinta statistinių rodiklių sistema, pateikianti nacionalinės ekonomikos raidos, gamybos, pajamų formavimo, paskirstymo, vartojimo, kapitalo ir turto kaupimo, skolinimosi, finansinių išteklių ir įsipareigojimų, jų ryšių su kitų šalių ekonomika įvertinimą. Nacionalinė sveikatos sąskaita yra Nacionalinių sąskaitų sistemos sudedamoji dalis.
- Bandant sudaryti preliminarią Lietuvos nacionalinę sveikatos sąskaitą, paaiškėjo, kad neįmanoma sudaryti tikslios Nacionalinės sveikatos sąskaitos, kol nėra parengta Lietuvos nacionalinės sveikatos sąskaitos programa.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), numatyta parengti ir įgyvendinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sąskaitos programą (toliau vadinama – Programa). Tikėtina, kad įgyvendinus šią Programą, atsiras galimybė surinkti patikimesnę ir tikslesnę informaciją, kurios reikia Lietuvos nacionalinei sveikatos sąskaitai (toliau vadinama – Nacionalinė sveikatos sąskaita) sudaryti. II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
- Daugelyje šalių nacionalines sveikatos sąskaitas pradėta sudaryti daugiau kaip prieš 50 metų. 1930 metais ekonominė krizė tapo didele paskata tirti ir vertinti pajamų ir išlaidų subalansavimo galimybes valstybių nacionaliniu lygmeniu. Kai kurių valstybių duomenys buvo pradėti kaupti ir lyginti tarptautiniu mastu. Nacionalinės sąskaitos kaip sistema pirmą kartą buvo sudarytos ir paskelbtos 1948 metais. Vėliau ši sistema buvo peržiūrima ir tobulinama. Nacionalinių sąskaitų sistema 1993 metais pasiekė vadinamąjį trečiąjį išsivystymo lygį. Konkrečios valstybės nacionalinių sąskaitų sistemą sudaro atskiros įvairių ekonomikos sričių nacionalinės sąskaitos.
- Lietuvoje preliminari Nacionalinė sveikatos sąskaita pirmą kartą buvo sudaryta remiantis iš įvairių šaltinių surinktais 1999 metų ataskaitiniais duomenimis. Šią Nacionalinę sveikatos sąskaitą sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 17 buvo pavesta sudaryti viešajai įstaigai Sveikatos teisės ir ekonomikos centrui. Darbas buvo atliktas konsultuojant ir prižiūrint ES PHARE ekspertams, bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, buvusios Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, Lietuvos sveikatos informacijos centro ir kitų institucijų, susijusių su sveikatos apsaugos sistemos finansavimu, darbuotojais. Gautiems rezultatams aptarti ir įvertinti 2000 m. lapkričio 14 d. buvo surengta tarptautinė konferencija „Nacionalinė sveikatos sąskaita“, kurios darbe dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, valstybės institucijų ir įstaigų, mokslo atstovai, ES PHARE ekspertai, draudimo įmonės, juridiniai ir kiti asmenys.
- Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje pirmieji bandymai sudaryti Nacionalinę sveikatos sąskaitą buvo pradėti tik pastaraisiais metais, kol kas galima atlikti tik 1999–2001 metų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje vykstančių procesų raidos ir padarinių preliminarią lyginamąją analizę.
- Taip pat buvo atlikti tik 1998 metų skaičiavimai pagal atskirus Nacionalinės sveikatos sąskaitos fragmentus. Juos atliko užsienio ekspertai, vadovaudamiesi ES PHARE projektu.
- Sudarant preliminarią Nacionalinę sveikatos sąskaitą, privačių šaltinių finansavimo dydis buvo vertinamas pasinaudojant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kasmet atliekamų namų ūkių biudžetų tyrimo, draudimo įmonių, specialiųjų lėšų apskaitos, užsienio paramos ir kitais duomenimis. Įplaukas iš užsienio paramos būtų tikslinga nurodyti atskira eilute, tačiau labai sunku nustatyti užsienio paramos (teikiamos įranga, medikamentais ar kitais materialiais daiktais) vertinę išraišką, be to, minėtos įplaukos yra nereguliarios, todėl jos preliminarioje Nacionalinėje sveikatos sąskaitoje yra įtrauktos į kitų išlaidų straipsnių sudėtį.
- Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos tenka svarbiausias vaidmuo Lietuvos sveikatos sektoriaus finansinių srautų valdyme. ES PHARE ekspertai, apibūdindami 1998 metų būklę, pažymėjo: nors Lietuvoje įvestas privalomasis sveikatos draudimas, 62 procentus visų Privalomojo sveikatos draudimo fondo įplaukų sudarė lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos dominuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo struktūroje ir vėlesniais metais.
- Per Sveikatos apsaugos ministeriją 1999, 2000 ir 2001 metais buvo perskirstoma atitinkamai 3,4-4,5-6,8 procento visų lėšų, per Krašto apsaugos ministeriją ir Vidaus reikalų ministeriją, kartu paėmus, – atitinkamai 1,5-0,9-0,8 procento. Tačiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų administravimas yra glaudžiai susijęs su Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomomis funkcijomis.
- Antrąją vietą pagal finansavimo dydį sudaro privatūs namų ūkiai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1996 m. sausio 1 d. nuolat atlieka namų ūkių biudžetų tyrimą. Tai vienas sudėtingiausių statistinių tyrimų, kurio tikslas – gauti patikimą informaciją apie gyvenimo lygį, pajamas, vartojimo išlaidas, jų struktūrą ir kita. Per metus tokiame tyrime dalyvauja daugiau kaip 8 tūkst. namų ūkių (670 per mėnesį), atstovaujančių įvairiems visuomenės sluoksniams. Atrinkti namų ūkiai tyrime dalyvauja tik vieną kartą, po mėnesio juos keičia kiti. Namų ūkių biudžetų tyrimas atliekamas visose Lietuvos Respublikos apskrityse. Namų ūkių biudžetų tyrimui taikomi du skirtingi informacijos gavimo metodai – apklausa, kurią vykdo apklausėjai, ir savarankiška registracija, kai atitinkamus duomenis respondentai patys surašo specialiuose tyrimo dokumentuose. Namų ūkių biudžetų tyrimui parengti trys dokumentai. Vienas iš jų yra dienoraštis, kurį respondentai pildo visą tiriamąjį mėnesį. Čia įrašomos namų ūkių išlaidos paslaugoms ir ne maisto prekėms. Šia informacija ir buvo remtasi nustatant fizinių asmenų išlaidas už sveikatos priežiūros paslaugas ir medicinos prekes 1999, 2000 ir 2001 metais. Šiuo šaltiniu naudojosi ir ES PHARE ekspertai, atlikdami 1998 metų tyrimus. Minėti šaltiniai nurodo mėnesines vieno namų ūkio nario išlaidas sveikatos apsaugai (litais): 1996 metais – 9,2, 1997 metais – 11,8, 1998 metais – 14,8, 1999 metais – 15,3, 2000 metais – 17,9, 2001 metais – 18,7, 2002 metais – 19,
- Taigi, palyginti 1996 ir 2002 metus, sveikatos apsaugai išleidžiama dvigubai daugiau lėšų, per 1998–2002 metų laikotarpį sveikatos apsaugai skirta suma padidėjo 33,7 procento. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tyrimai rodo, kad mieste kiekvienas namų ūkio narys sveikatos apsaugai pinigų išleidžia maždaug pusantro karto daugiau negu kaime.
- Labai nedaug sveikatos apsaugos išlaidų padengia savivaldybių biudžetų lėšos: nuo 1 procento iki 2 procentų bendrų išlaidų.
- Apskrities viršininko, kaip Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojo, lėšos yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dalis. Jos skirtos įvairių apskrities viršininko administracijai pavaldžių biudžetinių institucijų veiklos programoms finansuoti. Tarp apskričių viršininkų lėšomis finansuojamų programų taip pat yra programos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. 1998 metais tik 8 apskrityse buvo planuojama finansuoti sveikatos programas ar investicijų projektus. 1999–2001 metais šios programos buvo finansuojamos visose apskrityse, tačiau bendra šiam tikslui skirtų lėšų suma nedarė didesnės įtakos sveikatos priežiūros įstaigų veiklai. Be to, finansuojamose programose lėšos sveikatos apsaugai glaudžiai susijusios su socialinėmis ar kitokiomis išlaidomis (sergančių vaikų švietimui ir panašiai), todėl labai sunku nustatyti tikslias sumas.
- Nacionalinė sveikatos sąskaita rodo patekusių į sveikatos sektorių lėšų pasiskirstymą pagal sveikatos paslaugų rūšis – ambulatorinės, stacionariosios, slaugos, farmacinės paslaugos, kitos paslaugos, sveikatos programos išlaidos- ir sveikatos paslaugų bei prekių funkcijas – asmens sveikatos paslaugos ir prekės (gydomosios paslaugos, reabilitacijos paslaugos, ilgalaikės slaugos paslaugos, medicinos prekės ambulatoriniams ligoniams), visuomenės sveikatos paslaugos (profilaktikos ir visuomenės sveikatos paslaugos, sveikatos administravimo ir sveikatos draudimo paslaugos), kitos su sveikata susijusios paslaugos (sveikatos prekių ir paslaugų teikėjų kapitalo formavimas, sveikatos personalo mokymas, moksliniai tyrimai, sveikatos paslaugų invalidams administravimas ir teikimas, su sveikata susijusios piniginės pašalpos ir jų administravimas). Rengiant Nacionalinę sveikatos sąskaitą, šias lėšas taip pat būtina apskaičiuoti. Nacionalinė sveikatos sąskaita leis stebėti lėšų mažėjimo tendenciją ir atskleisti šio mažėjimo priežastis. Iš sveikatos priežiūros paslaugų daugiausia išlaidų tenka stacionariam gydymui, tačiau tai turi tendenciją mažėti. Trumpinant buvimo stacionare laiką, daugėja ambulatorinių paslaugų, teikiamų dienos stacionaruose. Kai kuriose šalyse dienos stacionarų atliekamos procedūros sudaro 5–15 procentų bendro ligoninių krūvio. Pastaruoju metu Lietuvoje ypač skatinama ši paslaugų rūšis.
- Svarbu analizuoti finansinių srautų pasiskirstymo pagal sveikatos paslaugų ir prekių funkcijas proporciją. Orientaciniais duomenimis, 1999 metais asmens sveikatos paslaugos ir prekės sudarė daugiau kaip 90 procentų bendrosios išteklių struktūros. Tai rodo, kad Lietuvoje nepakankamai dėmesio skiriama visuomenės sveikatos priežiūrai.
- 2000 metais maždaug vienodą asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir prekių sudėties procentą sudarė gydomosios paslaugos ir medicinos prekės ambulatoriniams ligoniams. 2001 metais gydomųjų paslaugų apimtis beveik nepasikeitė, tačiau kur kas mažiau medicinos prekių ambulatoriniams ligoniams.
- Ši Programa įgalins surinkti tikslius duomenis, kurių reikia Nacionalinei sveikatos sąskaitai sudaryti. III. PROGRAMOS ESMĖ
- Šios Programos įgyvendinimo priemonės, sukaupti daugelio metų duomenys turėtų įgalinti sudaryti tikslią Nacionalinę sveikatos sąskaitą, priimti reikiamus sprendimus formuojant sveikatos apsaugos politiką, nustatyti sveikatos apsaugos prioritetus, įvertinti vykstančius reformos procesus ir jų padarinius.
- Kadangi išlaidos sveikatos priežiūrai išreiškiamos šalies bendrojo vidaus produkto dalimi, Nacionalinė sveikatos sąskaita leidžia tiesiogiai susieti sveikatos priežiūros finansavimą su visos ekonomikos valdymu.
- Vertinant Nacionalinę sveikatos sąskaitą ir pagal jos analizės rezultatus priimant sprendimus, itin reikšmingas yra vykstančių procesų ir rodiklių raidos vertinimo aspektas, kuris leidžia stebėti pokyčius ir jų tendencijas. Daugelis šių pokyčių atspindi naudojamų technologijų, vykdomų programų ir kitų veiksnių įtaką sistemos plėtotei. Šis aspektas itin svarbus vertinant vykstančios sveikatos reformos procesus ir rezultatus, priimant tolesnę ateitį siekiančius sprendimus.
- Įvairios valstybės nacionalinės sveikatos sąskaitas sudaro pagal tarptautinius standartus. Šios sąskaitos kaupiamos pasaulio duomenų bazėje. Tai sudaro sąlygas naudotis šios bazės duomenimis, pagal kitų valstybių duomenis vertinti savo valstybės sveikatos apsaugos sistemos būklę, jos vystymosi spartą ir rezultatus, analizuoti kitose valstybėse vykstančius procesus ir pasinaudoti jų patirtimi. IV. PROGRAMOS TIKSLAS
- Svarbiausias šios Programos tikslas – kasmet parengti Nacionalinę sveikatos sąskaitą siekiant racionaliai naudoti sveikatos apsaugos sistemai skirtas lėšas.
- Įgyvendinant svarbiausią Programos tikslą, būtina: 24.
- Kasmet nustatyti bendrą lėšų, išleidžiamų sveikatos paslaugoms finansuoti, sumą ir šių lėšų pasiskirstymo proporcijas. 24.
- Kasmet numatyti finansavimo prioritetus, užtikrinančius racionalesnį lėšų panaudojimą ir jų perskirstymą. 24.
- Kasmet stebėti ir prognozuoti sveikatos paslaugų poreikių tenkinimo galimybes. 24.
- Kasmet atlikti tarptautinę lyginamąją sveikatos paslaugų finansavimo analizę. V. PROGRAMOS UŽDAVINIAI
- Pagrindiniai šios Programos uždaviniai yra: 25.
- Sukurti Nacionalinės sveikatos sąskaitos informacinę duomenų bazę. 25.
- Susisteminti visus sveikatos apsaugos sistemos finansavimo ir rėmimo šaltinius (tiek valstybės, tiek privačius, tiek vidaus, tiek užsienio). 25.
- Nustatyti finansinių srautų, kuriais keliauja pinigai lėšų gavėjams (sveikatos priežiūros paslaugų ir prekių tiekėjams), tapatumą, atskleisti, kas, kam, kiek ir už ką moka, sudaryti finansinių srautų schemą. 25.
- Nustatyti, kokios paslaugos pagal funkcijas teikiamos, kokios prekės perkamos, kokiomis proporcijomis pasiskirsto lėšos apmokant už paslaugas. 25.
- Palyginti duomenis su kitų šalių analogiškais duomenimis. VI. NUMATOMI REZULTATAI
- Numatomi šie Programos įgyvendinimo rezultatai: 26.
- Informacija apie šalies išlaidas sveikatos priežiūrai bus sukaupta vienoje duomenų bazėje. Tai leis šalies politikams parinkti geriausią išteklių paskirstymo strategiją ir atsižvelgiant į poreikius formuoti sveikatos sektoriaus finansavimo politiką. 26.
- Sukaupta informacija sudarys sąlygas parengti tarptautines ataskaitas ir įvertinti šalies sveikatos sektoriaus finansavimo situaciją tarptautiniu mastu. 26.
- Išanalizavus šios Programos rezultatus, bus numatyti tolesni jos vykdymo etapai. VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJUS
- Šios Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijus yra kasmet sudaroma Nacionalinė sveikatos sąskaita. . VIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
- Atsakinga šios Programos vykdytoja – Sveikatos apsaugos ministerija. Prie Programos vykdymo pagal kompetenciją prisideda (ar dalyvauja) šios institucijos: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
- Šią Programą numatoma vykdyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Galimi ir kiti finansavimo šaltiniai.
- Šios Programos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede. ______________ Lietuvos nacionalinės sveikatos sąskaitos programos priedas LIETUVOS NACIONALINĖS SVEIKATOS SĄSKAITOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Vykdytojas Įvykdymo terminas (metai) Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)
- Išnagrinėti užsienio šalių nacionalinių sveikatos sąskaitų rengimo patirtį Sveikatos apsaugos ministerija 2004 2
- Išnagrinėti Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacijos (OECD) pagrindines Nacionalinės sveikatos sąskaitos matricas, pritaikant Lietuvai tarptautinius kodus Sveikatos apsaugos ministerija 2004 2
- Parengti Nacionalinės sveikatos sąskaitos rodiklių interpretacijos žinyną (pasinaudoti jų tarptautine samprata ir charakteristika) Sveikatos apsaugos ministerija 2005 16
- Susisteminti visus esamus informacijos šaltinius, kurių reikia Nacionalinei sveikatos sąskaitai sudaryti Sveikatos apsaugos ministerija 2005 5
- Parengti naujas statistines duomenų, kurių reikia Nacionalinei sveikatos sąskaitai sudaryti ir surinkti, formas Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 10
- Sukurti duomenų bazę apie Nacionalinės sveikatos sąskaitos finansavimo šaltinius ir lėšų panaudojimą. Kaupti statistikos duomenis apie sveikatos apsaugos finansavimo pokyčius Sveikatos apsaugos ministerija 2006 20
- Surinkti ir išanalizuoti informaciją apie valstybinio sektoriaus lėšas, skirtas sveikatos priežiūros paslaugoms ir prekėms Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2004–2006 30
- Surinkti ir išanalizuoti informaciją apie privataus sektoriaus lėšas, skirtas sveikatos priežiūros paslaugoms ir prekėms Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2004–2006 15
- Surinkti ir išanalizuoti informaciją apie užsienio subjektų paramą, skirtą Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai finansuoti Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Krašto apsaugos ministerija 2004–2006 15 Iš viso 115 ______________