LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO KATEGORIJŲ PATVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO 2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 1688 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas (pridedama). 2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai: 2.1. iki 2004 m. kovo 1 d. parengti ir patvirtinti valstybinės kalbos mokėjimo egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką; 2.2. iki 2004 m. kovo 1 d. parengti ir patvirtinti 2.1 punkte nurodytus egzaminus organizuojančių ir vykdančių valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijų nuostatus; 2.3. koordinuoti suaugusių kitakalbių mokymo ir testavimo procesą, vykdyti jo priežiūrą; 2.4. teikti dalykinę ir metodinę pagalbą šio nutarimo įgyvendinimo klausimais valstybinės kalbos mokymo ir testavimo proceso dalyviams, vykdytojams ir organizatoriams. 3. Įpareigoti valstybės institucijas ir įstaigas iki 2004 m. kovo 1 d. patvirtinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir valstybės tarnautojų pareigybių, kurioms taikomos konkrečios valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos, sąrašą. 4. Rekomenduoti savivaldybių institucijoms iki 2004 m. kovo 1 d. patvirtinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir valstybės tarnautojų pareigybių, kurioms taikomos konkrečios valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos, sąrašą. 5. Rekomenduoti įmonių, įstaigų ir organizacijų, išskyrus nurodytų šio nutarimo 3 ir 4 punktuose, vadovams nustatyti valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją pareigybėms, kurių aprašyme nustatytos bendravimo su asmenimis, dokumentų rengimo ar pildymo funkcijos, ir sudaryti šių pareigybių sąrašą. 6. Pripažinti netekusiais galios: 6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 314 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų“ (Žin., 1992, Nr. 18-538); 6.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 498 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 314 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-647); 6.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 643 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 314 ir 1993 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 145 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 53-1265) 1 punktą; 6.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 570 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 314 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 55-1269); 6.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 39 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 314 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 7-141); 6.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 596 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 314 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 44-1410). 7. Šis nutarimas, išskyrus 2–5 punktus, įsigalioja nuo 2004 m. kovo 1 dienos. 8. Nustatyti, kad asmenys, kurių valstybinės kalbos mokėjimo kategorija iki šio nutarimo įsigaliojimo yra žemesnė, nei nurodyta šiuo nutarimu patvirtintose valstybinės kalbos mokėjimo kategorijose, privalo per vienerius metus nuo šio nutarimo įsigaliojimo įgyti jų pareigybėms taikomą valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO KATEGORIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šiame dokumente nustatyta valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos, reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas, ir šių kategorijų taikymas. 2. Pagrindinės vartojamos sąvokos: Valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – tai valstybinės kalbos mokėjimo lygis, pagal kurį sprendžiama apie Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 6 straipsnyje nurodytų asmenų valstybinės kalbos mokėjimą einant tam tikras pareigas, atliekant tam tikros profesijos ar kvalifikacijos darbą. Pusiaukelės lygis – trumpų, aiškios sandaros sakytinių ir rašytinių tekstų įprastomis kasdienio gyvenimo temomis supratimas; gebėjimas kalbėti apie konkrečius žinomus dalykus; gebėjimas pildyti paprasčiausių tipinių dokumentų formas, rašyti neoficialius trumpus tekstus (pavyzdžiui, skelbimus, laiškelius). Slenksčio lygis – sakytinių ir rašytinių tekstų žinomomis temomis supratimas; gebėjimas kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, nusakyti priežastis; gebėjimas pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis. Aukštumos lygis – ilgų sudėtingų sakytinių ir rašytinių tekstų konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis supratimas; gebėjimas laisvai kalbėti įvairiomis temomis, paaiškinti požiūrius ir nuomones; gebėjimas rengti oficialius dokumentus ir juos tvarkyti, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu. Pusiaukelė, Slenkstis ir Aukštuma – tai funkciškai orientuotos kalbos mokymo(-
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.