VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA N U T A R I M A S DĖL ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR ŠALTAM VANDENIUI PAŠILDYTI 2003 m. gruodžio 22 d. Nr. O3-116 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352) 7 straipsnio 2 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria:
- Patvirtinti atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti bei jų taikymo metodiką (pridedama).
- Įsigaliojus šiai metodikai, pripažinti netekusiu galios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 30 „Dėl kompensuojamo normatyvinio energijos kiekio bendrojo (naudingojo) ploto vienam kvadratiniam metrui šildyti“ (Informaciniai pranešimai, 1999, Nr. 26-4). Pirmininkas Vidmantas Jankauskas PATVIRTINTA Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVAI BŪSTUI ŠILDYTI IR ŠALTAM VANDENIUI PAŠILDYTI BEI JŲ TAIKYMO METODIKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Ši metodika reglamentuoja atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų bei faktinių sąnaudų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti nustatymo tvarką skaičiuojant kompensacijas.
- Metodika siekiama įgyvendinti socialinės paramos prieinamumą gyventojams apsirūpinant šiluma bei karštu vandeniu nepriklausomai nuo naudojamų energijos ar kuro rūšių. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
- Šioje metodikoje vartojamos sąvokos: Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi. Butas – gyvenamojo namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ir negyvenamųjų patalpų. Energijos rūšys – elektros ir šilumos energija. Kuro rūšys – kuras, naudojamas šildymui ir karštam vandeniui ruošti: buitinis kuras, suskystintos dujos, gamtinės dujos, akmens anglis, antracitas, durpės, durpių briketai, malkos, naudoti tepalai ir kita. Norminės kuro sąnaudos – kuro sąnaudos vienai kilovatvalandei šilumos išgauti. Vidutiniai energijos ar kuro sąnaudų normatyvai – santykiniai energijos ar kuro kiekiai ploto, tūrio vienetui ar pan., nustatomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) ir taikomi, kai nėra būsto šilumos reikmėms atskiros energijos ar kuro rūšių apskaitos. Faktinės energijos ar kuro sąnaudos – santykiniai energijos ar kuro kiekiai ploto, tūrio vienetui ar pan., nustatomi pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus paskirstymo metodus. III. NUORODOS
- Metodika priimta remiantis šių teisės aktų nuostatomis: 4.
- Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymu (Žin., 2003, Nr. 73-3352); 4.
- Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224, 2003, Nr. 69-3118); 4.
- Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2003, Nr. 51-2254); 4.
- Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01
(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120); 4.5. Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 2002, Nr. 39-1446); 4.6. Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.04:2000 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos suvartojimas“ (Žin., 2000, Nr. 86-2634); 4.7. Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.01:1998 „Šilumos tiekimo tinklai ir šilumos punktai“; 4.8. Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 81-3504); 4.9. Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297); 4.10. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 03 – 105 „Dėl maksimalių šilumos suvartojimo normų daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti“. IV. ENERGIJOS IR KURO SĄNAUDŲ NORMATYVAI BEI JŲ TAIKYMAS 5. Kompensuotinų energijos ir kuro sąnaudų normatyvų ar faktinių sąnaudų nustatymas: 5.1. Šilumos energijos (
- q)atitinkami kompensuotini vidutinių sąnaudų normatyvai nustatomi pagal 6, 7, 8 punktuose pateiktas 1, 2, 3 lenteles: šildymui, (qŠ) kWh/m2 per mėn. karštam vandeniui: šalto vandens pašildymui, (qKv) kWh/3m karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), (qR) kWh/būstui per mėn. Faktinės šilumos sąnaudos nustatomos iš apskaitos prietaisų rodmenų arba apskaičiuojamos pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus paskirstymo metodus. Kompensuotina šilumos sąnaudų dalis negali viršyti maksimalių šilumos sąnaudų normatyvų, nustatytų pagal 4.10 punktą. 5.2. Elektros energijos (qel) atitinkami kompensuotini vidutinių sąnaudų normatyvai nustatomi 5.1 punkte nustatyta tvarka, įvertinus elektros prietaisų naudingo veikimo koeficientą (nvk): šildymui, qŠ el = qŠ/η el kWh/m2 per mėn. karštam vandeniui: šalto vandens pašildymui qKv el = qKv/η el kWh/m3 karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) qR el = qR/η el kWh/būstui per mėn. čia η el – elektros šildymo prietaisų nvk pagal techninę dokumentaciją arba 0,9 – kai jos nėra. 5.2.1. Elektros energijos kompensuotinų sąnaudų normatyvai taikomi pateikus projektą ir įrengimą patvirtinančius dokumentus. Rajonuose, kur karštas vanduo centralizuotai netiekiamas, kompensuotinas elektros energijos kiekio normatyvas šalto vandens pašildymui taikomas pateikus tokio šildytuvo įsigijimą ir įrengimą patvirtinančius dokumentus. 5.2.2. Kai elektros energijos faktinės sąnaudos nustatomos iš atskiro elektros skaitiklio rodmenų, kompensuotina elektros energijos sąnaudų dalis negali viršyti maksimalių šilumos sąnaudų normatyvų, nustatytų pagal 4.10 punktą. 5.2.3. Kai elektros energijos faktinių sąnaudų nustatymui atskiras elektros skaitiklis neįrengtas, kompensuotina elektros energijos sąnaudų dalis nustatoma taikant vidutinių šilumos sąnaudų normatyvus, perskaičiuotus faktinėms sąlygoms 6 ir 8 punktuose nustatyta tvarka. 5.3. Kuro rūšių (
- g)atitinkami kompensuotini vidutinių sąnaudų normatyvai nustatomi 5.1 punkte nustatyta tvarka, įvertinus naudojamo kuro normines sąnaudas bei kuro deginimo prietaisų naudingo veikimo koeficientą: šildymui gŠ = qŠ x Ck/ηk kg/m2 per mėn. karštam vandeniui: šalto vandens pašildymui gKv = qKv x Ck/ηk kg/m3 karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) gR = qR x Ck/ηk kg/būstui per mėn. čia: Ck – norminės kuro sąnaudos kg/kWh (žr. 4 lentelę), ηk – kuro deginimo prietaisų nvk pagal techninę dokumentaciją arba 0,7 – kai jos nėra. 5.3.1. Kompensuotinų kuro rūšių sąnaudų normatyvai būsto šildymui (gŠ) bei šalto vandens pašildymui (gKv) taikomi bet kuriuo atveju, o karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) (gR) – pateikus projektą ir įrengimą patvirtinančius dokumentus. 5.3.2. Kai kompensacijos skaičiuojamos rečiau, negu kartą per mėnesį, kompensuotina kuro sąnaudų dalis nustatoma taikant vidutinių šilumos sąnaudų normatyvus, nustatytus standartinėmis sąlygomis. 5.3.3. Kai kuro rūšių (gamtinių dujų) faktinių sąnaudų nustatymui atskiras gamtinių dujų skaitiklis neįrengtas, kompensuotina gamtinių dujų sąnaudų dalis nustatoma taikant vidutinių šilumos sąnaudų normatyvus, perskaičiuotus faktinėms sąlygoms 6 ir 8 punktuose nustatyta tvarka. 6. Maksimalių ir vidutinių šilumos sąnaudų normatyvai (qŠ) būstui šildyti pateikiami 1 lentelėje: 1 lentelė Namų tipai Maksimalių šilumos sąnaudų normatyvai būsto šildymui qŠ0 max kWh/m2 per mėn. Vidutinių šilumos sąnaudų normatyvai būsto šildymui qŠ0vidut. kWh/m2 per mėn. Gyvenamieji namai, pastatyti iki 1992 metų Vieno aukšto, vienbučiai ir daugiabučiai 52 36 1–2 aukštų, vienbučiai ir daugiabučiai, įskaitant mansardas 50 35 2 aukštų, daugiabučiai blokuoti 44 31 3–4 aukštų, daugiabučiai 38 27 5 aukštų daugiabučiai 34 24 6 aukštų ir aukštesni 35 25 Gyvenamieji namai, pastatyti pagal RSN 143-92 ir STR 2.05.01:1999 reikalavimus Vieno aukšto, vienbučiai ir daugiabučiai 31 21 1–2 aukštų, vienbučiai ir daugiabučiai, įskaitant mansardas 30 21 2 aukštų daugiabučiai blokuoti 26 18 3–4 aukštų 23 16 5 aukštų 21 15 6 aukštų ir aukštesni 21 15 6.1. Maksimalių (qŠ0max) ir vidutinių (qŠ0vidut.) šilumos sąnaudų normatyvai būsto šildymui nustatyti esant tokioms standartinėms sąlygoms: 6.1.1. ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) vidutinė išorės oro temperatūra 0 oC; 6.1.2. butų (patalpų) aukštis nuo grindų iki lubų 2,5 m; 6.1.3. ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) vidutinė trukmė 30,4 paros (730 valandų); 6.1.4. ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) vidutinė vidaus patalpų temperatūra +18 oC. 6.2. Maksimalių ir vidutinių šilumos sąnaudų normatyvai skaičiuojami, kai faktinės sąlygos skiriasi nuo standartinių: 6.2.1. faktinė ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) išorės oro vidutinė temperatūra, įvertinama koeficientu kt: kt = (1–tiš /18) čia tiš – ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) vidutinė išorės oro temperatūra, pateikta Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos, ± oC; 6.2.2. faktinis butų (patalpų) aukštis, įvertinamas koeficientu kH: kH = H/2,5 čia H – faktinis butų (patalpų) aukštis nuo grindų iki lubų, m; 6.2.3. faktinė ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) trukmė, įvertinama koeficientu kz: kz = z/730 čia z – ataskaitinio laikotarpio (šilumos vartojimo) faktinė trukmė, val.; 6.2.4. maksimalių (qŠF max) ir vidutinių (qŠF vidut) šilumos sąnaudų normatyvai šildymui, įvertinantys visas faktines sąlygas: qŠF max = qŠ0 max x (kt x kH x
- kz)kWh/m2 per mėn. arba qŠF vidut = qŠ0 vidut x (kt x kH x
- kz)kWh/m2 per mėn. 6.3. Netipiniams sudėtingos formos ir didelio tūrio pastatams maksimalių ir vidutinių šilumos sąnaudų normatyvai šildymui gali būti koreguojami pagal 4.9 punktą. 6.4. Maksimalių ir vidutinių šilumos sąnaudų normatyvų šildymui taikymas: 6.4.1. Kai faktinės šilumos sąnaudos būsto šildymui nustatomos iš apskaitos prietaisų rodmenų arba pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus paskirstymo metodus, kompensuotina šilumos sąnaudų dalis negali viršyti maksimalių šilumos sąnaudų normatyvų šildymui, nustatytų pagal 4.10 punktą. 6.4.2. Kai šilumos sąnaudos būsto šildymui nustatomos ne iš apskaitos prietaiso rodmenų arba ne pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus paskirstymo metodus, kompensuotina šilumos sąnaudų dalis nustatoma pagal vidutinius šilumos suvartojimo normatyvus šildymui. 7. Vidutinių šilumos sąnaudų normatyvai šalto vandens kubinio metro pašildymui (qKv) pateikiami 2 lentelėje: 2 lentelė Taikymas Vidutinių šilumos sąnaudų normatyvai qKv kWh/m3 Respublikoje 51 Panevėžio m.* 66 Visagino m.* 69 *- atvira karšto vandens tiekimo sistema. Kitus vidutinių šilumos sąnaudų normatyvus šalto vandens kubinio metro pašildymui nustato savivaldybė, suderinusi su Komisija. 8. Vidutinių šilumos sąnaudų normatyvai karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) priklausomai nuo karšto vandens tiekimo sistemos tipo (qR) pateikiami 3 lentelėje: 3 lentelė Karšto vandens tiekimo sistemos tipas Vidutinių šilumos sąnaudų normatyvai qR kWh/būstui per mėn. Kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai* bute ir vonios šildytuvas 160 Kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai bute, bet nėra vonios šildytuvo 80 Kai cirkuliacijos sistema yra tik namo rūsyje 10 * – stovas – vienas vamzdis. 8.1. Vidutinių šilumos sąnaudų normatyvai cirkuliacijai nustatyti esant standartinėms sąlygoms, kai ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) trukmė 30,4 paros (730 valandų). 8.2. Kai faktinės sąlygos skiriasi nuo standartinių, vidutinių šilumos sąnaudų normatyvai perskaičiuojami, ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) faktinę trukmę įvertinant koeficientu kz: kz = z /730 qRz = qR x kz kWh/būstui per mėn., čia z – ataskaitinio laikotarpio (šilumos vartojimo) faktinė trukmė, val. 8.3. Kitiems karšto vandens tiekimo sistemų tipams vidutinių šilumos sąnaudų normatyvus cirkuliacijai nustato savivaldybė, suderinusi su Komisija. 8.4. Kai vonioje įrengtas elektrinis vonios šildytuvas, kompensuotinas vidutinių energijos sąnaudų normatyvas cirkuliacijai (qR) nustatomas iš atitinkamos cirkuliacijos sistemos su vonios šildytuvu vidutinio sąnaudų normatyvo atėmus analogiškos cirkuliacijos sistemos be vonios šildytuvo vidutinį sąnaudų normatyvą. 9. Kuro rūšių energetinių (Wk) ir norminių kuro sąnaudų (Ck) verčių vidutiniai dydžiai pateikiami 4 lentelėje: 4 lentelė Kuro rūšys Energetinės vertės Wk kWh/kg Norminės kuro sąnaudos Ck kg/kWh Buitinis kuras 11,72 0,0853 Suskystintos dujos* 12,78 0,0782 Gamtinės dujos** 9,3 kWh/nm3 0,1075 nm3/kWh Akmens anglys 6,98 0,1433 Antracitas 8,14 0,1228 Durpės 2,69 0,3717 Durpių briketai 4,07 0,2457 Naudoti tepalai 7,57 0,1321 Malkos, I kategorijos, natūraliai džiovintos (ąžuolas, uosis, klevas, beržas, skroblas, guoba, maumedis)*** 2,28x103 kWh/ktm3 0,4386x10-3ktm3/kWh Malkos, mišrios, 30 proc. drėgnumo*** 1,53x103 kWh/ktm3 0,6536x10-3ktm3/kWh Kitos (skiedros ir jų trupiniai, pjuvenos ir jų briketai, šiaudai ir kt. *- suskystintas dujas tiekiant iš grupinių rezervuarų, dujų apskaitos ir paskirstymo butams tvarką nustato savivaldybė, suderinusi su Komisija; **- dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms (temperatūra + 20 oC, slėgis – 101,325 kPa), užima vieno kubinio metro tūrį; ***- ktm3 – kietmetris. Kitų kuro rūšių norminių kuro sąnaudų (Ck) verčių vidutinius dydžius nustato savivaldybė, suderinusi su Komisija. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 10. Ši metodika įsigalioja Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo nustatyta tvarka. 11. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų taikymo bei skaičiavimo pavyzdžiai pateikiami šios metodikos priede. ______________