← Lietuva

NUTARIMAS DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1995

KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI BRANGIAM TURTUI ĮVERTINTI, JO VIDUTINĖMS KAINOMS NUSTATYTI, SKELBTI IR INDEKSUOTI N U T A R I M A S DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1995 M. LAPKRIČIO 1 D. 1995 m. spalio 23 d. Nr. 7 Vilnius Komisija nutaria:

  1. Vadovaudamasi 1995 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. I-890 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ pakeitimo ir papildymo“ 2 straipsnio nuostatomis, ir atsižvelgdama į suvestinį 1995 m. trečio ketvirčio vartojamų prekių ir paslaugų kainų indeksą (kuris sudarė 1,052), palikti galioti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1995 m. lapkričio 1 d. 30 000 litų.
  2. Patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto vidutines rinkos kainas 1995 m. lapkričio 1 d. KOMISIJOS PIRMININKĖ JANINA KUMPIENĖ ______________ PATVIRTINTA Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 1995 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 7 PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS 1995 m. lapkričio 1 D. I. PASTATAI Pastato pavadinimas Ploto arba tūrio vienetas Naujo Pastato 1 m3(1 m2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę)(litais) Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas A 1 2 3
  3. Butai daugiabučiuose pastatuose 1 m2 bendrojo ploto 1.1 mūriniai arba mišrių sienų konstrukcijų 1149 0,70% 1.2 stambiaplokščiai 1001 0,80% 1.3 monolitiniai 1188 0,70%
  4. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamus pastatus išvardintus 1,3 punktuose) 2.1 gyvenamieji namai 1 m3 2.1.1 skydiniai, rąstų 198 1,50% 2.1.2 mūriniai, šlakbetonio, stambiapaneliniai 150 0,80% 2.1.3 karkasiniai, žiogriniai 150 2,50% 2.1.4 plūkto molio, skydiniai (senos statybos) 119 2,00% 2.2 sodo nameliai 1 m3 2.2.1 mediniai 198 1,50% 2.2.2 mūriniai 158 1,20% 2.2.3 karkasiniai, žiogriniai 150 2,50% 2.3 mūriniai garažai, garažų boksai 1 m3 158 1,20% 2.4 ūkiniai pastatai 1 m3 2.4.1 mūriniai 158 1,20% 2.4.2 rąstų 119 2,00% 2.4.3 lentų 119 3,00% 2.5 priestatai 1 m3 2.5.1 mūriniai 158 1,20% 2.5.2 mediniai karkasiniai 150 2,50% 2.6 verandos 1 m3 2.6.1 mūrinės vieno ir dviejų aukštų, atviros mūrinės vieno aukšto 158 1,20% 2.6.2 medinės, karkasinės vieno ir dviejų aukštų, atviros medinės vieno aukšto 150 2,50% 2.6.3 atviros mūrinės dviejų aukštų 85 1,20% 2.6.4 atviros medinės dviejų aukštų 99 2,50% 2.7 rūsiai 1 m3 150 2,50% 2.8 kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, šiltnamiai, terasos, tualetai ir kt.) 1 m2 2.8.1 mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai 158 3,00% 2.8.2 mediniai, iš molio 158 5,00% 2.8.3 šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų 1 m 315 3,00% 2.8.4 tvora iš sukaltų lentų, nedažyta 1 m2 22 5,00% 2.8.5 tvora iš sukaltų lentų, dažyta 1 m2 41 5,00% 2.8.6 tvora iš metalinių kampuočių, dažyta 1 m2 43 3,00% 2.8.7 tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių dažyta 1 m2 28 3,00% 2.8.8 tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių dažyta 1 m2 17 5,00% 2.8.9 metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti 1 m2 86 3,00% 2.8.10 metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti vnt. 174 3,00% 2.8.11 vartai iš lentų, nedažyti vnt. 172 5,00% 2.8.12 vartai iš lentų, dažyti vnt. 251 5,00% 2.8.13 asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio 1 m2 20 3,00% 2.8.14 šaligatvio plytelių danga ant smėlio 1 m2 30 3,00% 2.8.15 takai ir aikštelės iš skaldos 1 m2 4.5 3,00% 2.8.16 bordiūrai 1m 18 3,00% 2.8.17 apšiltintas metalinis garažas 1 m3 85 3,00% 2.8.18 neapšiltintas metalinis garažas 1 m3 66 3,00%
  5. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos) 3.1 arkiniai metaliniai sandėliai 1 m2 66 3,00% 3.2 kultūros paveldo objektai 1 m3 320 1,20% 3.3 kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1 ir 3.2 punktuose) 1 m3 174 1,90% Pastabos:
  6. Visų rūšių naujų pastatų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizacijos byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos.
  7. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusi bendro ploto (tūrio) vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m2 (1 m3) kainos viršija, minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį.
  8. Naujai pastatytų butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai: 1) nesant vandentiekio – 8%; 2) nesant kanalizacijos – 5%; 3) nesant karšto vandens – 4%; 4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6%; 5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5%; 6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8%; 7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 10%; 8) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 8%; 9) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 1%; 10) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4%; 11) jeigu butas be apdailos – 10%.
  9. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina didinama 10%, jeigu butas su pagerinta apdaila (parketo grindys, plytelės virtuvėj, vonioj, sanmazge, kietmedžio durys, langai ir pan.).
  10. Nuo 1995 m. vasario 1 d. Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 7 patvirtinta pačių gyventojų pasistatytų pastatų bei statinių deklaravimo tvarka (Žin., 1994, Nr. 99-1994) papildoma: 1) punktai 2.1 ir 2.2 galioja tik tiems pastatams ir statiniams, kurių statyba baigta ne vėliau 1993 m., t. y.:– pajamos, panaudotos gyvenamųjų namų ir kitų pastatų statybai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, statinius bei patalpas), nedeklaruojamos, jeigu šių namų kubatūra neviršija 200 m3, o jų statyba baigta ne vėliau 1993 m., išskyrus Lietuvos vietoves, kurios pagal žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytą koeficientų skalę įvertintos koeficientais, didesniais už 1;– gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą arba atitinkamos apskrities valdytojo įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo; 2) punkto 2.3.2 lentelėje nurodytos 1994 metų 1 m3 (1 m2) kainos taikomos ir 1995 metams.
  11. Pajamos, panaudotos pagrindinės lentelės 2.4–2.8 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį.
  12. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų, įskaitant ir nebaigtus, o taip pat pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos: 1) atitinkamo pastato pradinę vidutinę rinkos kainą priklausomai nuo vietovės, kurioje jis randasi, pakoreguojant žemiau nurodytu koeficientu: Vietovės pavadinimas Butai daugiabučiuose pastatuose Gyv. namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamus pastatus) Negyvenami pastatai, statiniai ir patalpos Vieno kam-bario Dviejų ir daugiau kam-barių Gyv. namai ir kt. pastatai, išvardinti 2.4–2.8 punktuose Sodų nameliai Garažai, garažų boksai Prekybos ir visuomeninio maitinimo objektai Kitos paskirties objektai A 1 2 3 4 5 6 7
  13. Vilnius 1.1 Senamiesčio, Žvėryno, Antakalnio seniūnijos 1,4 1,4 2 0,8 1,3 1,6 1 1.2 Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio, Šnipiškių, Verkių seniūnijos 0,9 0,9 1,8 0,8 1 1,2 0,7 1.3 Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių seniūnijos 0,8 0,8 1,8 - 1 1,1 0,7 1.4 Panerių, Naujininkų, Rasų Vilkpėdės seniūnijos 0,7 0,7 1,6 0,8 0,95 1 0,6 1.5 N. Vilnios seniūnija 0,7 0,7 1,5 0,7 0,9 0,9 0,6
  14. Kaunas 2.1 Centras, senamiestis 1,2 1,2 1,8 - 1,2 1,6 0,7 2.2 Žaliakalnis, Dainavos mikrorajonas (Pramonės, Taikos, Draugystės gt.) 0,8 0,7 1,6 - 1,0 1,4 0,7 2.3 Eigulių, Kalniečių mikrorajonai, Kleboniškis, Lampėdžiai, Panemunė 0,7 0,6 1,4 0,7 1 1,3 0,5 2.4 A. Freda, A. Šančiai, Girstupio, Dainavos mikrorajonas (išskyrus Pramonės, Taikos, Draugystės gt.), Šilainiai, Sargėnai, Vilijampolė (Neris-Panerių gt.) 0,55 0,5 1,2 0,7 0,8 1,2 0,5 2.5 Aleksotas, Ž. Freda, Linksmadvaris, Panemunė – Vaidoto gt., Petrašiūnai, Zuikynė, Dainavos-Pramoninis mikrorajonai 0,5 0,45 1,1 0,7 0,8 1,1 0,5 2.6 Palemonas, Ž. Šančiai, Veršvai-Raudondvario pl., Marvelė 0,4 0,4 1 0,7 0,7 1 0,5
  15. Klaipėda 3.1 Senamiestis ir Miško kvartalas 0,75 0,75 0,9 - 0,8 1 0,4 3.2 Senasis mikrorajonas 0,65 0,65 0,9 0,4 0,6 1 0,4 3.3 Naujasis mikrorajonas 0,55 0,55 0,90 - 0,6 0,8 0,4
  16. Palanga 4.1 Senoji dalis 0,85 0,85 1,2 - 0,6 1,1 0,7 4.2 Naujasis mikrorajonas 0,7 0,7 1,2 0,6 0,6 1,1 0,7 4.3 Buvusios gyvenvietės 0,6 0,6 0,9 0,6 0,6 1 0,5
  17. Neringa 1 1 1,2 0,4 0,5 1,1 1
  18. Šiauliai 6.1 Centras 0,55 0,55 0,8 - 0,5 0,8 0,6 6.2 Zoknių rajonas 0,5 0,5 0,6 0,3 0,5 0,7 0,5 6.3 Pietinis rajonas 0,53 0,53 0,6 - 0,5 0,7 0,5 6.4 Pėsčiųjų takas 0,7 0,7 - - 0,5 0,9 0,5 6.5 Draugystės, Žemaitės, Vytauto gatvių ir Aušros alėjos kvartalas 0,6 0,6 0,8 - 0,5 0,8 0,6
  19. Panevėžys 7.1 Centras 0,5 0,5 0,5 - 0,3 0,6 0,4 7.2 Geležinkelio zona 0,35 0,35 0,5 - 0,3 0,4 0,4 7.3 Kiti rajonai 0,4 0,4 0,5 0,2 0,3 0,6 0,4
  20. Alytus 8.1 Senamiestis 0,46 0,45 0,6 - 0,4 0,6 0,3 8.2 Vidzgirio mikro-rajonas 0,47 0,46 0,6 - 0,4 0,6 0,3 8.3 Dainavos mikro- rajonas 0,43 0,42 0,6 - 0,4 0,6 0,3 8.4 Putinų mikrorajonas 0,45 0,44 0,6 - 0,4 0,6 0,3 8.5 Pramonės rajonas 0,4 0,4 0,55 - 0,4 0,6 0,3 8.6 Gel. stoties rajonas 0,4 0,4 0,5 - 0,35 0,5 0,3
  21. Marijampolė 9.1 Centras 0,6 0,6 0,5 - 0,4 0,4 0,25 9.2 Karinis miestelis 0,4 0,4 0,4 - 0,4 0,4 0,25 9.3 Kiti rajonai 0,5 0,5 0,4 - 0,4 0,4 0,25
  22. Druskininkai 0,65 0,6 0,75 0,3 0,4 0,6 0,4
  23. Birštonas 0,5 0,5 0,8 0,3 0,5 0,6 0,4
  24. Lazdijai 0,65 0,6 0,6 0,3 0,4 0,4 0,3
  25. Mažeikiai 0,4 0,4 0,5 0,3 0,3 0,5 0,25
  26. Akmenė 0,25 0,25 0,3 0,15 0,2 0,3 0,2
  27. Visaginas 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,4 0,3
  28. Utena 16.1 Centras 0,5 0,4 0,5 - 0,3 0,5 0,3 16.2 Kiti rajonai 0,5 0,4 0,5 0,3 0,3 0,5 0,3
  29. Skuodas 0,4 0,4 0,4 0,2 0,2 0,3 0,25
  30. Šilalė 0,3 0,3 0,4 0,2 0,3 0,5 0,3
  31. Raseiniai 0,4 0,4 0,5 0,2 0,3 0,5 0,3
  32. Jurbarkas 0,3 0,3 0,4 0,2 0,3 0,5 0,3
  33. Tauragė 21.1 Centras 0,5 0,45 0,6 - 1,0 0,5 0,4 21.2 Tarailių rajonas 0,3 0,3 0,4 - 0,5 0,5 0,3 21.3 Kiti rajonai 0,4 0,4 0,5 0,2 0,5 0,5 0,3
  34. Telšiai 22.1 Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų ir Kauno gatvės 0,35 0,35 0,4 - 0,3 0,3 0,2 22.2 Kitos gatvės 0,3 0,3 0,4 - 0,2 0,3 0,2
  35. Plungė 0,35 0,35 0,4 0,2 0,2 0,3 0,2
  36. Trakai 0,8 0,8 1 0,3 0,5 0,8 0,5
  37. Prienai 0,3 0,3 0,6 0,2 0,2 0,5 0,3
  38. Jonava ir Jonavos rajono Šveicarijos gyvenvietė 0,25 0,3 0,3 0,2 0,3 0,3 0,25
  39. Kaišiadorys 0,4 0,6 0,5 0,4 0,4 0,5 0,3
  40. Ukmergė 0,4 0,4 0,5 0,2 0,2 0,5 0,3
  41. Kiti rajonų centrai 0,35 0,35 0,5 0,2 0,2 0,5 0,3
  42. Vilniaus raj. 30.1 Gyvenvietės ir kaimai – Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė, Daniliškės, Salotė, Pilaitė, Kryžiokai 0,8 0,8 1 0,4 0,5 0,7 0,5 30.2 Gyvenvietės ir kaimai – Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Kalveliai, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Sužionys, Antežeriai, Gineitiškės, Bajorai 0,4 0,4 0,5 0,3 0,2 0,35 0,2 30.3 Kitos kaimo vietovės 0,3 0,3 0,2 0,2 0,2 0,2 0,15
  43. Kauno raj. 31.1 Domeikavos apylinkė (be Domeikavos gyv., M. ir D. Lapės) 0,2 0,2 0,2 0,3 0,2 0,3 0,2 31.1.1 Domeikavos gyv. ir Vytėnų kaimas 0,3 0,3 0,6 - 0,3 0,5 0,4 31.1.2 M. ir D. Lapės 0,3 0,3 0,4 0,2 0,2 0,3 0,2 31.2 Alšėnų apylinkė 0,3 0,3 0,4 0,3 0,3 0,4 0,3 31.3 Čekiškė ir Čekiškės apylinkė 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,1 31.4 Babtų apylinkė 0,2 0,3 0,3 0,2 0,2 0,2 0,1 31.5 Garliava, Raudondvaris 0,4 0,4 0,6 0,2 0,3 0,5 0,4 31.6 Garliavos apylinkės gyvenvietės-Teleičiai, Senava, Naugardiškiai 0,25 0,25 0,6 0,25 0,25 0,4 0,25 31.7 Karmėlava, Ramučiai, Neveronys 0,3 0,3 0,5 0,4 0,3 0,5 0,3 31.8 Užliedžių gyvenvietė 0,3 0,3 0,3 0,2 0,3 0,3 0,3 31.9 Užliedžių apylinkė – Žemieji ir Aukštieji Kaniukai 0,3 0,3 0,6 - 0,3 0,6 0,5 31.10 Rokai, Vaišvydava 0,3 0,3 0,5 0,4 0,3 0,6 0,5 31.11 Vaišvydavos, Girionių, Šlėnavos, Viršužiglio, Piliuonos apylinkės ir gyvenvietės (be Vaišvydavos) 0,3 0,3 0,4 0,4 0,3 0,4 0,4 31.12 Kačerginė, Kulautuva 0,4 0,4 0,8 0,4 0,3 0,5 0,4 31.13 Ringaudai, Noreikiškės, Kazliškių km. 0,4 0,4 0,8 0,3 0,2 0,5 0,3 31.14 Vilkija 0,2 0,4 0,4 0,2 0,2 0,4 0,3
  44. Klaipėdos raj. 32.1 Plytinės, Jakų, Tauralaukio, Rimkų, Paupio, Karklės gyv. 0,3 0,3 0,5 - 0,2 0,3 0,2 32.2 Vidmantų gyv. 0,35 0,35 0,5 0,2 0,2 0,5 0,3
  45. Šiaulių raj. 33.1 Kuršėnai 0,35 0,35 0,4 0,2 0,2 0,5 0,3 33.2 Vijoklių, Ginkūnų, Gegužių, Lieporių, Vinkšnėnų gyv. 0,4 0,4 0,5 0,2 0,2 0,5 0,4 33.3 Kairių, Aukštelkės, Kužių, Sutkūnų gyv. 0,3 0,3 0,3 0,2 0,2 0,3 0,3
  46. Vilkaviškio raj. 0,4 0,4 0,4 0,2 0,2 0,3 0,25
  47. Šakių raj. 0,4 0,4 0,4 0,2 0,2 0,3 0,25
  48. Lazdijų raj. 36.1 Seirijai 0,35 0,35 0,4 - 0,2 0,4 0,2 36.2 Leipalingis 0,3 0,3 0,4 - 0,2 0,4 0,2
  49. Varėnos raj. 37.1 Merkinė 0,3 0,3 0,3 - 0,2 0,4 0,2
  50. Alytaus raj. 38.1 Daugai, Simnas 0,3 0,3 0,3 - 0,2 0,3 0,2 38.2 Butrimonys 0,2 0,2 0,2 - 0,2 0,3 0,2
  51. Ignalinos raj. 39.1 Strigailiškio ir Palūšės k. 0,35 0,35 0,4 0,2 0,2 0,3 0,2
  52. Jurbarko raj. 40.1 Jurbarkų gyv. 0,2 0,2 0,25 - - 0,3 0,2 40.2 Smalininkai 0,25 0,25 0,25 - - 0,3 0,2
  53. Tauragės raj. 41.1 Taurų gyv. 0,2 0,2 0,5 - 0,4 0,3 0,2 41.2 Skaudvilė 0,2 0,2 0,4 - 0,35 0,4 0,3
  54. Trakų raj. 42.1 Grigiškės, Elektrėnai 0,5 0,5 0,6 0,2 0,4 0,5 0,3 42.2 Vievis, Lentvaris 0,4 0,4 0,4 0,2 0,3 0,4 0,3 42.3 Trakų, Senųjų Trakų, Vievio, Kariotiškio, Aukštadvario apyl. 0,3 0,3 0,3 0,2 0,2 0,2 0,2
  55. Plungės raj. 43.1 Plateliai 0,3 0,3 0,4 0,2 0,2 0,3 0,15 43.2 Rietavas 0,2 0,2 0,3 0,2 0,2 0,2 0,15
  56. Telšių raj. 44.1 Varniai 0,2 0,2 0,3 0,2 0,2 0,2 0,15
  57. Molėtų raj. 45.1 Jaurų, Kirneilos, Kanapelkos, Ažubalių, Bebrusų, Pabebrusės, Palakajos, Šnėriškių, Pašekščių, Ščiūriškio k. 0,2 0,2 0,35 0,2 0,2 0,3 0,15 0,35 (dėl poilsiaviečių)
  58. Kelmės raj. 46.1 Tytuvėnai 0,3 0,3 0,3 0,2 0,2 0,3 0,2 46.2 Užventis 0,3 0,3 0,2 0,2 0,2 0,3 0,2
  59. Radviliškio raj. 47.1 Baisogala 0,25 0,25 0,25 0,2 0,25 0,3 0,25 47.2 Šeduva 0,25 0,25 0,25 0,2 0,25 0,3 0,25
  60. Kitos miestotipo gyvenvietės 0,3 0,3 0,2 0,2 0,2 0,3 0,2
  61. Kitos kaimo gyvenvietės 49.1 Visi veikiantys objektai 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2-0,3 0,15-0,25 49.2 Visi neveikiantys objektai - - - - - - 0,05 49.3 Kultūros paveldo objektai - - - - - - 0,3 2) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant pagrindinės lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70% nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, inventorizavimo biurų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina. 3) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 40%.
  62. Suteikti teisę valstybės įmonei „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ ir jos filialams nustatyti veikiančių (funkcionuojančių) objektų kaimo gyvenvietėse konkretų vietovės koeficientą Komisijos nustatytose ribose: prekybos ir visuomeninio maitinimo objektams 0,15–0,35 (žr. vietovės koeficientų lentelės 47.1 punkto 6 skiltį); kitos paskirties objektams 0,15–0,25 (žr. vietovės koeficientų lentelės 47.1 punkto 7 skiltį). II. ŽEMĖ (ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ) Žemės sklypo paskirtis 1 m2 vidutinė rinkos kaina (1–3 punktuose nurodytiems žemės sklypams) (litais) A 1
  63. Privačių namų valdų žemės sklypai 1.1 Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse 1.1.1 Vilniaus mieste 1.1.1.1 Žvėryno, Senamiesčio, Naujamiesčio seniūnijos 100 1.1.1.2 Šnipiškių, Žirmūnų, Antakalnio seniūnijos 60 1.1.1.3 kita miesto teritorija 20 1.1.2 Kauno mieste 1.1.2.1 Senamiestis 140 1.1.2.2 miesto centras 90 1.1.2.3 Žaliakalnis 70 1.1.2.4 kita miesto teritorija 30 1.1.3 Palangos mieste 70 1.1.
  64. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestuose 1.1.4.1 miesto centras 25 1.1.4.2 kita miesto teritorija 10 1.1.5 Birštono, Druskininkų, Jonavos, Mažeikių, Trakų ir Utenos miestuose 15 1.1.6 miestuose – rajonų centruose (išskyrus išvardintus 1.1.1–1.1.5 punktuose), Lentvario, Grigiškių, Garliavos, Kačerginės, Kulautuvos miesto tipo gyvenvietėse 10 1.1.7 kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse 6 1.2 Priemiestinėse ir kitose kaimo gyvenvietėse 1.2.1 priemestinėse kaimo gyvenvietėse 1.2.1.1 nuo Vilniaus miesto ribos 15 km spinduliu ir nuo Kauno miesto ribos 10 km spinduliu 5 1.2.1.2 nuo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio Palangos miestų ribos 5 km spinduliu 3 1.2.1.3 nuo kitų miestų ribos 3 km spinduliu 2 1.2.2 Kitose kaimo gyvenvietėse 1.2.2.1 stambiose – daugiau kaip 200 gyventojų) 1.5 1.2.2.2 nedidelėse – 50-200 gyventojų 1 1.2.2.3 kitose vietovėse 0.5
  65. Ūkinei komercinei veiklai skirti (naudojami) žemės sklypai, kiti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai Kaina skaičiuojama: 1)įkainius, nurodytus 1.1.1–1.1.5 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,2; 2)įkainius, nurodytus 1.1.6–1.1.7 ir 1.2.1.1 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,5; 3) įkainius, nurodytus 1.2.1.2–1.2.2.3 punktuose, dauginant iš koeficientų: 1,5, kai žemės sklype yra iš žemės ūkio įmonių pirkėjo įsigyti gamybiniai pastatai, 2 – kitais atvejais.
  66. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai 3.1 Respublikos miestuose bei 10 km spinduliu nuo jų ribos 2.0 3.2 kituose miestuose bei 5 km spinduliu nuo jų ribos 1.5 3.3 kitose vietovėse 1.0 1 ha vidut. rinkos kaina (4–6 punktuose nurodytiems sklypams) (litais)
  67. Kita žemės ūkio paskirties žemė 4.1 Respublikos miestuose 10 000 4.2 kituose miestuose 9 000 4.3 miesto tipo gyvenvietėse 6 000 4.4 Joniškio, Kauno, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose 2 500 4.5 Biržų, Jonavos, Jurbarko, Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Prienų, Raseinių, Šilutės, Tauragės ir Ukmergės rajonuose 2 000 4.6 Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose 1 800 4.7 Ignalinos, Molėtų, Plungės, Šilalės, Telšių, Trakų, Utenos, Zarasų rajonuose 1 500
  68. Miškų ūkio paskirties žemė 5.1 miškų urėdijoms priskirtose teritorijose 3 500 5.2 buvusieji ūkiniai miškai 3 000
  69. Vandens telkiniai 6.1 žuvininkystės tvenkiniai Atitinka 4.4–4.7 punktuose nurodytus įkainius(be pastaboje 1 nurodytų pataisos koeficientų) 6.2 ežerai, įeinantys į ūkininkų ūkių žemėnaudas 1 000 6.3 ežerai, priskirti ne žemės ūkio paskirties žemei 2 000 Pastabos:
  70. Žemės kainoms, nustatytoms 4.4, 4.5, 4,6 ir 4.7 punktuose, taikomi šie pataisos koeficientai: 1) prie miestų ir gyvenviečių esantiems žemės sklypams su sodybomis arba jeigu juose pagal teritorijų planavimo dokumentus leidžiama statyti gyvenamąjį namą, taikomas pataisos koeficientas 2; 2) nutolusiems daugiau kaip 2 km nuo miestų, gyvenviečių ir gerų kelių žemės sklypams taikomas pataisos koeficientas 0,5; 3) žemės sklypams, kurių nusausinta žemė užima mažiau 50 proc. ploto, taikomas pataisos koeficientas 0,
  72. Į miškų ūkio paskirties žemės vidutinę rinkos kainą įeina stačiojo miško kaina. III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES Automobilio markė Variklio Naujo automobilio vid. rinkos kaina(litais) galingumas darbinis tūris, cm3 AJ KW BMW 90–110 66–81 1,6-1,8 113 378 BMW 111–115 82–84 1,8-2,5 145 593 BMW 116–145 85–106 1,8-2,5 150 593 BMW 146–150 107–110 2,0-2,0 154 211 BMW 151–192 111–141 2,8-2,5 193 261 BMW 193–220 142–161 2,8-3,0 223 672 BMW 221–290 162–213 4,00 297 660 BMW 291–340 214–250 5,00 421 303 BMW 341–380 251–279 5,00 546 884 Volkswagen 45–60 33–44 1,0-1,4 57 684 Volkswagen 61–75 45–55 1,6-1,9 72 081 Volkswagen 76–90 56–66 1,8-1,9 82 449 Volkswagen 91–120 67–88 2,00 100 856 Volkswagen 121–150 89–110 2,00 107 504 Volkswagen 151–175 111–129 2,8 139 660 Renault 55–70 40–51 1,3-1,9 51 825 Renault 71–100 52–73 1,4-2,1 83 340 Renault 101–115 74–84 2,00 128 500 Renault 116–155 85–113 2,2 142 600 Renault 156–170 114–125 3,00 182 900 Fiat 50–65 37–48 1,0-1,9 38 155 Fiat 66–75 49–55 1,1-1,9 44 510 Fiat 76–95 56–70 1,4-2,0 46 630 Nissan 55–75 40–55 1,0-1,4 48 794 Nissan 76–100 56–73 1,6-2,7 107 457* Nissan 101–125 74–92 2,4-4,2 140 855** Nissan 126–140 93–103 2,00 104 711 Audi 90–100 66–73 1,6-1,9 115 199 Audi 101–120 74–88 2,0-2,5 151 864 Audi 121–150 89–110 1,8-2,6 152 527 Audi 151–175 111–129 2,8 174 896 Audi 176–290 130–213 4,2 306 846 Honda 90–120 65–88 1,5 78 085 Honda 121–135 89–99 2,00 91 827 Toyota 70–90 53–65 1,4-2,4 70 596 Toyota 91–120 66–88 1,6-2,4 76 692 Toyota 121–140 89–103 2,0-2,2 101 926 Toyota 141–175 104–128 3,0-4,2 139 996 Toyota 176–190 129–138 3,00 148 832 Toyota 191–240 139–176 2,00 199 784 Skoda 55–60 40–44 1,3 35 100 Citroen 55–60 40–44 1,0-1,8 72 960 Citroen 61–75 45–55 1,4-1,9 105 295 Citroen 76–100 56–73 1,4-2,5 105 870 Citroen 101–110 74–81 1,8-2,5 122 034 Citroen 111–135 82–99 2,0-2,5 130 051 Citroen 136–170 100–123 2,0-3,0 147 165 Ford 90–115 66–84 1,6-1,8 78 964 Ford 116–145 85–106 2,0-3,8 118 952 Ford 146–160 107–117 4,0 128 900 Ford 161–210 118–154 2,4-4,6 197 885 Volvo 89–135 65–99 1,8-2,3 99 666 Volvo 136–145 100–106 2,5 136 850 Volvo 146–170 107–125 2,5 149 500 Hyundai 90–100 66–73 1,5-1,0 49 500 Hyundai 101–115 74–54 1,6 62 860 Mersedes-Benz 95–125 70–92 1,8-2,5 180 048 Mersedes-Benz 126–140 93–103 2,0-3,0 218 015 Mersedes-Benz 141–170 104–125 2,2-3,5 285 266 Mersedes-Benz 171–220 126–161 2,8-3,2 287 430 Mersedes-Benz 221–280 162–206 4,2 536 865 Mersedes-Benz 281–395 207–290 5,0-6,0 626 947 Mazda 73–90 54–66 1,3-2,2 61 662 Mazda 91–115 67–84 1,8 72 692 Mazda 116–140 85–103 2,00 84 238 Mazda 141–170 104–125 2,0-2,5 93 844 B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ (išskyrus išvardintas A lentelėje) IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS Transporto priemonės pavadinimas Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) A 1
  73. Lengvieji automobiliai 1.1 Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai 1.1.1 40–50 AJ (29–37 kW) 35 1.1.2 51–60 AJ (38–44 kW) 45 1.1.3 61–75 AJ (45–55 kW) 60 1.1.4 76–90 AJ (56–66 kW) 70 1.1.5 91–100 AJ (67–73 kW) 75 1.1.6 101–115 AJ (74–85 kW) 80 1.1.7 116–125 AJ (86–92 kW) 90 1.1.8 126–135 AJ (93–99 kW) 100 1.1.9 136–150 AJ (100–110 kW) 115 1.1.10 151–175 AJ (111–128 kW) 125 1.1.11 176–200 AJ (129–147 kW) 140 1.1.12 201–250 AJ (148–184 kW) 185 1.1.13 251–300 AJ (185–221 kW) 235 1.1.14 301–350 AJ (222–257 kW) 325 1.1.15 351–400 AJ (258–294 kW) 465 1.1.16 virš 400 AJ (virš 294 kW) 805 1.2 NVS gamybos lengvieji automobiliai 1.2.1 151–200 AJ (111–147 kW) 35 1.2.2 201–300 AJ (148–221 kW) 45 1.2.3 301–400 AJ (222–294 kW) 60
  74. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai 2.1 61–80 AJ (45–59 kW) 40 2.2 81–100 AJ (60–73 kW) 67 2.3 101–150 AJ (74–110 kW) 87
  75. Autobusai 3.1 Vakarų valstybių gamybos autobusai 3.1.1 iki 30 sėdimų vietų 360 3.1.2 31–50 sėdimų vietų 900 3.1.3 virš 50 sėdimų vietų 1 720 3.2 NVS valstybių gamybos autobusai 3.2.1 iki 30 sėdimų vietų 35 3.2.2 virš 30 sėdimų vietų 100 3.3 Mikroautobusai 3.3.1 Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai 3.3.1.1 iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 90 3.3.1.2 9–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 100 3.3.2 NVS valstybių gamybos mikroautobusai 9–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 30
  76. Krovininiai automobiliai 4.1 Vilkikai 4.1.1 Vakarų valstybių gamybos vilkikai 4.1.1.1 iki 200 AJ (iki 147 kW) 175 4.1.1.2 201–300 AJ (148–221 kW) 295 4.1.1.3 301–400 AJ (222–294 kW) 374 4.1.1.4 401–500 AJ (295–368 kW) 445 4.1.1.5 virš 500 AJ (virš 368 kW) 545 4.1.2 NVS valstybių gamybos vilkikai 4.1.2.1 iki 200 AJ (iki 147 kW) 55 4.1.2.2 201–300 AJ (148–221 kW) 85 4.1.2.3 301–400 AJ (222–294 kW) 115 4.1.2.4 401–500 AJ (295–368 kW) 165 4.1.2.5 virš 500 AJ (virš 368 kW) 195 4.2 Sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai furgonai 4.2.1 Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.1.
  77. iki 3,5 t bendros masės 90 4.2.1.2 3,6–6 t bendros masės 110 4.2.1.3 6,1–10 t bendros masės 140 4.2.1.4 10,1–20t bendros masės 240 4.2.1.5 virš 20 t bendros masės 340 4.2.2 NVS valstybių gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.2.1 6,1–10 t bendros masės 40 4.2.2.2 virš 10 t bendros masės 60 4.3 Automobiliai–refrižeratoriai 4.3.1 Vakarų valstybių gamybos automobiliai–refrižeratoriai 4.3.1.1 iki 4 t bendros masės 85 4.3.1.2 4,1–8 t bendros masės 110 4.3.1.3 virš 8 t bendros masės 160 4.3.2 NVS valstybių gamybos automobiliai–refrižeratoriai 4.3.2.1 iki 4 t bendros masės 35 4.3.2.2 4,1–8 t bendros masės 55 4.3.2.3 virš 8 t bendros masės 70
  78. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės 5.1.1 iki 10 t bendros masės 55 5.1.2 10,1–20 t bendros masės 95 5.1.3 20,1–30 t bendros masės 115 5.1.4 virš 30 t bendros masės 155
  79. Priekabos 6.1 Vakarų valstybių gamybos priekabos 6.1.1 4,1–10 t bendros masės 70 6.1.2 virš 10 t bendros masės 120
  80. Puspriekabės–refrižeratoriai 7.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės– refrižeratoriai 7.1.1 iki 10 t bendros masės 85 7.1.2 10,1–20 t bendros masės 135 7.1.3 20,1–30 t bendros masės 165 7.1.4 virš 30 t bendros masės 225 7.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės– refrižeratoriai virš 20 t bendros masės 55 Pastabos:
  81. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą W koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ).
  82. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų 25%, po dviejų metų – 34%, po trijų metų – 44%, po keturių metų – 55%, po penkių metų – 67%, po šešių metų – 80%, po septynių metų – 94%.
  83. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu, priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai. 4.* – III A lentelėje Nissan automobiliai (galingumas 76–100 AJ) įeina džipų kainos. 5.** – III A lentelėje Nissan automobiliai (galingumas 101–125 AJ) kainos vien tik džipų. IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS Vandens transporto priemonės pavadinimas Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
  84. Transportiniai laivai 1.1 Jūrų laivai 1.1.1 Keleiviniai, keleiviniai-krovininiai laivai, keltai 1.1.1.1 iki 3000 t vandentalpos 24 000 6,25% 1.1.1.2 3001-10000 t vandentalpos 47 400 6,25% 1.1.1.3 virš 10000 t vandentalpos 80 000 6,25% 1.1.2 Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai 1.1.2.1 iki 5000 t vandentalpos 13 100 6,25% 1.1.2.2 5001- 10000 t vandentalpos 20 000 6,25% 1.1.2.3 virš 10000 t vandentalpos 23 000 6,25% 1.1.3 Ro-Ro tipo laivai 5000-10000t vandentalpos 20 000 6,25% 1.1.4 Universalūs „upė-jūra“ tipo laivai 5000-10000 t vandentalpos 10 000 6,25% 1.1.5 Transportiniai refrižeratoriai 1.1.5.1 iki 10000 t vandentalpos 30 000 6,25% 1.1.5.2 10001–20000 t vandentalpos 35 000 6,25% 1.1.6 Tanklaiviai 5000–10000 t vandentalpos 30 000 6,25% 1.1.7 Kiti jūrų laivai 1.1.7.1 Vilkikai 1.1.7.1.1 1200 AJ 6 000 6,25% 1.1.7.1.2 3000 AJ 20 000 6,25% 1.1.7.1.3 7800 AJ 39 000 6,25% 1.1.7.2 Locmanų kateriai 2 000 5,40% 1.1.7.3 Naftos-šiukšlių surinktuvai 500 5,40% 1.1.7.4 Reido kateriai 375 5,70% 1.2 Upių laivai 1.2.1 Keleiviniai keltai 1.2.1.1 iki 300t vandentalpos 250 6,25% 1.2.1.2 virš 300tvandentalpos 1 800 6,25% 1.2.2 Keleiviniai laivai iki 150t vandentalpos 600 6,25% 1.2.3 Keleiviniai laivai tipo „Raketa“ 500 6,25% 1.2.4 Keleiviniai laivai tipo „Kometa“ 5 000 6,25% 1.2.5 Krovininiai laivai iki 500t vandentalpos 200 6,25% 1.2.6 Krovininės baržos-aikštelės iki 65 m ilgio 210 6,25% 1.2.7 Vilkikai 200–300 AJ 300 6,25%
  85. Sportiniai laivai 2.1 Motoriniai kateriai virš 10 m ilgio 50 9,0% 2.2 Jachtos 2.2.1 8–10 m ilgio 60 0,5% 2.2.2 14–16 m ilgio 600 0,5%
  86. Žvejybiniai laivai 3.1 Didieji traleriai-šaldytuvai 3.1.1 iki 85 m ilgio 40 000 6,25% 3.1.2 86–105 m ilgio 60 000 6,25% 3.1.3 106–125 m ilgio 89 000 6,25% 3.2 Vidutiniai traleriai-seineriai 3.2.1 iki 55 m ilgio 14 100 6,25% 3.2.2 56–65 m ilgio 35 000 6,25% 3.3 Mažieji traleriai 3.3.1 iki 26 m ilgio 1 200 6,25% 3.3.2 27–35 m ilgio 6 000 6,25% 3.4 Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio 270 000 6,25% Pastaba: Lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu. V. CIVILINIAI ORLAIVIAI Orlaivio tipas Pagaminimo metai Vidutinė rinkos kaina(litais) Cessna 172 1968 48 000 JAK 52 1987 76 000 Pastaba:
  87. Lentelėje pateiktos kainos nurodomos konkrečiam orlaivio tipui, pagamintam atitinkamais metais. Kadangi šie orlaiviai buvo įsigyti galiojant įvairiems minimaliems deklaravimui priklausančio turto kainos dydžiams, lentelėje nurodomos kainos ir tų orlaivių, kurių vertė yra mažesnė už šiuo metu galiojantį minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį.
  88. Pajamos civilinių orlaivių įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, jei jų kaina įsigijimo momentu viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. Konkretaus orlaivio vidutinė rinkos kaina privalomam registruoti turtui įvertinti, bus nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais. IV. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA Žemės ūkio technikos pavadinimas Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas A 1 2
  89. Traktoriai 1.1 NVS šalių gamybos traktoriai 1.1.1 200–270 AJ („Kirovec“ ir kt.) 140 11% 1.1.2 150–165 AJ (T-150; T-150 K ir kt.) 88 11% 1.1.3 80–90 AJ (DT-75 ir kt.) 42 11% 1.1.4 75 AJ (MTZ-82) 45 11% 1.1.5 75 AJ (MTZ-80) 39 11% 1.1.6 60 AJ (JUMZ-6KL) 35 11% 1.1.7 60 AJ (LTZ-60AV) 34 11% 1.1.8 50 AJ (LTZ-55A) 31 11% 1.2 Vakarų valstybių traktoriai 1.2.1 60–70 AJ (URSUS 4512; URSUS 4514 ir kt. lenkų gamybos traktoriai) 48 6,7% 1.2.2 50 AJ ir daugiau VALMET 665-4HC ir kt.) 120 6,7%
  90. Javų kombainai 2.1 NVS šalių gamybos javų kombainai 2.1.1 DON-1500 250 11% 2.1.2 SK-5 „NIVA“ 120 11% 2.1.3 JENISEI-1200 130 11% 2.2 Kitų užsienio valstybių gamybos javų kombainai 2.2.1 SAMPO-2020 155 6,7% 2.2.2 E-514, E-525 350 6,7% 2.2.3 Class ir kt. 530 6,7%
  91. Savaeigės šienapjovės 3.1 E-281 350 14,5% 3.2 E-304 200 14,5% 3.3 E-303 ir kt. 180 14,5%
  92. Ekskavatoriai 4.1 EO-2628 72 11% 4.2 EO-2629 ir kt. 60 11%
  93. Buldozeriai (D-606; DZ-42 ir kt.) 48 11% Pastaba: Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu. VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI Pastaba: Visų rūšių registruojamų šaunamųjų ginklų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 30 000 Lt, todėl pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos. VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinio padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas
  94. Kėlimo kranai 1.1 ožiniai kranai 12,5 kėlimo galios 1.1.1 20 ilgio angos 160 6,7% 1.1.2 32 ilgio angos 175 6,7% 1.2 automobiliniai kranai 1.2.1 6,3 t kėlimo galios 65 8,3% 1.2.2 10 t kėlimo galios 75 8,3% 1.3 Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios 1.3.1 10,5 m ilgio angos 109 6,7% 1.3.2 16,5 m ilgio angos 156 6,7% 1.4 Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios 180 8,3%
  95. Liftai 2.1 Elektriniai 2.1.1 keleiviniai 60 4,0% 2.1.2 krovininiai 45 4,0% 2.1.3 ligoninių 75 4,0% 2.2 Hidrauliniai trijų sustojimų 75 5,0%
  96. Garo ir vandens šildymo katilai 3.1 1 t/val. našumo garo katilas 40 5,0% 3.2 1 Gcal/val. našumo vandens šildy-mo katilas(aukštesnės kaip 115oC temperatūros) 30 6,7%
  97. Autocisternos skystoms dujoms per- vežti 50 5,0%
  98. Atrakcionai 5.1 atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“ 900 6,7% 5.2 atrakcionas „Apžvalgos ratas“ 150 5,0% Pastabos:
  99. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574).
  100. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.
  101. Visų Technikos priežiūros tarnyboje registruojamų kėlimo kranų, liftų, garo ir vandens šildymo katilų (naujų) vidutinė rinkos kaina yra didesnė negu 30000 Lt ir įsigijus juos kitokio tipo (negu išvardinta aukščiau pateiktame sąraše) pajamos deklaruojamos.
  102. Esant didesniems garo katilo arba vandens šildymo katilo našumams negu nurodyta lentelėje, dėl kiekvienos sekančios t/val. arba Gcal/val., vidutinė rinkos kaina didinama vidutiniškai 20 tūkst. litų. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.