Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko 2004 m. sausio 7 d. Nr. 2D - 46 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui Česlovui Juršėnui DĖL TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO PROJEKTO (REG. IXP-2873) Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo preambulėje yra įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – plėtoti tarptautinį karinį bendradarbiavimą, užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos narystės NATO įsipareigojimų vykdymą. Įstatyme įtvirtintas Lietuvos pasiryžimas prisiimti dalį bendros atsakomybės už NATO veiklą. Kartu pabrėžiama, kad šis įstatymas grindžiamas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, kurio priedėlio 10 skyriaus trečiajame skirsnyje nurodyta viena iš aktyvaus Lietuvos integravimosi ir narystės NATO priemonių – parengti karius dalyvauti kolektyvinės gynybos, reagavimo į krizes ir kitose tarptautinėse karinėse operacijose. Lietuvos karių parengimo ir dalyvavimo tarptautinėse operacijose praktika rodo, kad Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas, kurie pagal Konstitucijos 140 straipsnio trečiąją dalį atsakingi Seimui už ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms, užtikrina tinkamą Lietuvos karių parengimą valstybės gynybos ir tarptautinėms operacijoms. Visi kariai rengiami vienodai ir į tarptautines operacijas vyksta tinkamai parengti. Paprastai Lietuvos kariai rengiami užsienyje, tose šalyse, kurių karinių vienetų sudėtyje bei operacijose ir dalyvauja. Į Lietuvoje veikiančią kariuomenės parengimo sistemą bei jos dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirtį buvo atsižvelgta Lietuvos Respubliką kviečiant į NATO. Mano nuomone, šiuo metu pageidautina kuo mažiau riboti karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose, nes jie turi būti pasirengę visoms užduotims, kylančioms iš Lietuvos dalyvavimo NATO bendrose karinėse struktūrose. Siūlomas Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio pakeitimas galėtų sukelti neigiamų padarinių, kurie ypač nepageidautini Lietuvos stojimo į NATO laikotarpiu. Be to, siūlomi apribojimai nepagrįstai galėtų apsunkinti sklandžiai veikiančią karių rengimo tarptautinėms operacijoms sistemą ir karių galimybes dalyvauti tarptautinėse operacijose. Kartu tai galėtų neigiamai veikti Vyriausybės galimybes tinkamai įgyvendinti Lietuvos narystės NATO įsipareigojimus, Nacionalinio saugumo pagrindų bei Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymų nuostatas. Pirma, būtų nepagrįstai apribotos Lietuvos kariuomenės parengimo tarptautinėms operacijoms galimybės, nes tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose kariai nebegalėtų būti rengimi tarptautinėms operacijoms (pagal pataisą į tokius vienetus siūloma priimti jau kitur parengtus karius). Šiame kontekste iškiltų klausimas, kaip Lietuva galėtų deramai dalyvauti tokiuose bendruose su kitomis valstybėmis kariniuose vienetuose, kaip, pvz., LITPOLBAT. Antra, kariuomenės parengimo tarptautinėms operacijoms galimybės būtų apribotos dar ir dėl to, kad ne visi pageidaujantys pasirengti ir dalyvauti tarptautinėse operacijose kariai (t.y. šauktiniai, kurie pagal siūlomą pataisą negalėtų stoti į tarptautinių operacijų vienetus) galėtų stoti į tarptautinių operacijų karinius vienetus. Siūlomi apribojimai neatitinka laisvos ir visuotinai pripažįstamos žmogaus teisių sampratos, leidžiančios asmeniui pasirinkti savo užsiėmimo (tarnybos) pobūdį. Todėl manau, kad turi būti rengiami visi kariai (nepaisant jų statuso), nes pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme įtvirtintas nuostatas kariuomenė ir kitos gynybos struktūros turi būti pasirengusios bendrai veikti su NATO pajėgomis ir perimti NATO standartų reikalavimus. Pagal šiuo metu galiojančio Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio 5 dalį tarptautinių operacijų kariniai vienetai yra formuojami savanoriškumo pagrindu. Iš kitų šio įstatymo nuostatų (1, 4 straipsnio 6 dalis) aiškėja, kad šie vienetai yra skirti ne tik dalyvauti, bet ir pasirengti tarptautinėms operacijoms. Būtent tokia šių vienetų paskirtis apibrėžiama ir tarptautinėse sutartyse, susitarimuose su kitomis valstybėmis dėl bendrų karinių vienetų steigimo, pvz., LITPOLBALT. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reglamentuodama tarptautinių operacijų karinių vienetų parengimo ir tarnybos juose tvarką, nustatė, kad tarnyba tokiuose vienetuose apima ir pasirengimą tarptautinėms operacijoms. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS