← Lietuva

Pasiūlymai

Pasiūlymai APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D A 2004 m. sausio mėn.14 d. Vilnius DĖL PAPILDOMŲ PASTABŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR.IXP-2118

(4)
  1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Alfonsas Macaitis (komiteto pirmininkas), Henrikas Žukauskas (komiteto pirmininko pavaduotojas), Antanas Baura (komiteto narys), Vydas Baravykas (komiteto narys), Vytautas Einoris (komiteto narys), Kęstutis Skamarakas (komiteto narys), Aleksander Poplavski (komiteto narys).
  2. Papildomi pasiūlymai, pataisos ir pastabos: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Seimo nariai: Petras Papovas Alfonsas Pulokas (2004-01-12, siūlymas Įstatymo projektui Nr.IXP-2118
(3)Siūlau:
  1. Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalį pakeisti, straipsnį papildyti 3 dalimi ir visą 20 straipsnį išdėstyti taip: “20 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai
  2. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai rengiantys šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus planavimo dokumentus yra šie: 1) savivaldybės administracijos direktorius; 2) valstybinės žemės valdytojai.
  3. Savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui ar naudotojui.
  4. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai rengiantys šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus planavimo dokumentus yra privačios žemės savininkai, apskrities viršininkas, kai formuojami ir pertvarkomi valstybinės žemės sklypai, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų - savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius. “ Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 21 str. 1 d. 3 p. siūlome išbraukti, papildant 15 str. 1 d. 1 p. žodžiais “žemėvaldos planai (projektai)”, 2 str. 52 d. vietoje žodžio “detalaus” įrašyti žodį “specialiojo”. Tai reikštų, kad pagal 14 str. tokių planų (projektų) planavimo organizatoriai, be kita ko, gali būti juridiniai asmenys, taip pat kitų įstatymų nustatytais atvejais - fiziniai asmenys. Be to, pagal 22 str. 5 d. kaimų teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas, kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 str. 1 dalies nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2004-01-14) Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:
  5. Projektu teikiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad funkcinė zona yra nustatytą pagrindinę visuomeninio naudojimo paskirtį turinti planuojamos teritorijos dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.IXP-2275) 3 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos žemės fondas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį skirstomas į: žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės bei kitos paskirčių žemes. Minėto įstatymo projekto nuostatos numato, jog pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemė gali būti skirstoma pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą (pvz., kitos paskirties žemė (29 straipsnio 1 dalis) gali būti skirstoma į gyvenamąsias teritorijas, visuomeninės paskirties teritorijas ir pan.). Atsižvelgiant į tai, siūlytume tikslinti projekto formuluotę. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 2 str. 6 d. siūlome išdėstyti taip: “Funkcinis zonavimas – bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, koncepcijos rengimo stadijos metu, pagal bendrus vyraujančius požymius, naudojimo būdą ar tvarkymo reglamentą atliktas planuojamos teritorijos dalių išdėstymas.”
  6. Svarstytina, ar nėra identiški projektu teikiamo įstatymo sąvokų apibrėžimuose bei toliau įstatyme vartojami terminai “Teritorijos raida” ir “teritorijos vystymas” ir ar nereikėtų šių terminų suderinti tarpusavyje. Pritarti Įstatymo projekte siūlome vartoti terminą “teritorijos vystymas”.
  7. Projektu teikiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog konsultavimusi yra laikoma teritorijų planavimo viešumą užtikrinanti procedūra, kurios metu su kompetentingomis suinteresuotomis organizacijomis tariamasi dėl parengtų valstybės ir regiono lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Pagal projekto 4 straipsnio 3 dalį valstybės ir regiono lygmens teritorijų planavimo dokumentams gali būti priskiriami tik tam tikri bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 25 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato konsultavimosi procedūrą baigiamajame detaliojo teritorijų planavimo procese. Siūlytume suderinti šias projekto nuostatas tarpusavyje. Pritarti Įstatymo projekto 25 str. 5 d. 1 p.siūlome išdėstyti taip: “1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija - viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;”
  8. Siūlytume projektu teikiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje po žodžių “žemės savininkai” įrašyti žodį “valdytojai” bei išbraukti žodžius “tarp jų rekreacinius”, kurie, mūsų nuomone, yra pertekliniai. Pritarti Įstatymo projekto 2 str. 21 d. siūlome išdėstyti taip: “Planų vykdytojai – Vyriausybė arba jos įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybės administracijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, vykdantys veiklą suplanuotoje teritorijoje, naudojantys žemę, gamtos ir kultūros išteklius.”
  9. Projektu teikiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje vartojamas terminas “informacijos sistema”, tuo tarpu toliau projekte bei daugumoje galiojančių teisės aktų – “informacinė sistema”. Siūlytume atitinkamai tikslinti minėtą terminą. Be to, lieka neaiškus 2 straipsnio 36 dalyje apibrėžiamo bei projektu teikiamo įstatymo 29 straipsnyje reglamentuojamo duomenų banko statusas. Manytume, kad būtent jis turėtų būti įvardijamas kaip teritorijų planavimo informacinė sistema, o ne šis bankas bei teritorijų planavimo dokumentų registras – įvardijami kaip kažkokios bendros informacinės sistemos dalys. Pritarti iš dalies 2 str. 36 d. siūlome išdėstyti taip: “Teritorijų planavimo duomenų bankas – teritorijų planavimo informacinė sistema, kurią sudaro patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, grafiniai ir tekstiniai duomenys, reikalingi analizuojant ir įvertinant planuojamą teritoriją, prognozuojant jos raidą, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, grindžiant jų sprendinius.” Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad ”duomenų banko” sąvoka vartojama kituose įstatymuose (pvz. Nekilnojamojo turto registro įstatyme), todėl gali būti vartojama ir projekte.
  10. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 3 dalies 1 punkte yra visiškai vienodai (valstybės lygmuo) įvardijami skirtingais kriterijais apibrėžiami ir skirtingoms grupėms priklausantys teritorijų planavimo lygmenys. Siūlytume šiuos lygmenis įvardinti (pavadinti) skirtingai, nes toliau projekte nėra aišku apie kokį valstybinį planavimo lygmenį kalbama – pagal dokumentus tvirtinančią instituciją ar pagal teritorijos dydį. Pritarti 4str. 3 d. 1 p. siūlome išdėstyti taip: “nacionalinis – visa valstybės teritorija (rengiami bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai);”
  11. Siūlytume apsvarstyti projektu teikiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte skliaustuose siūlomų įrašyti žodžių “miestai ar miesteliai” tikslingumą. Siūloma redakcija neleistų bendrojo teritorijų planavimo objektu laikyti dalies savivaldybės teritorijos, jei tai nėra miestai ar miesteliai. Nepritarti Bendrieji planai rengiami visai savivaldybės teritorijai arba jos dalims, kurios ir suprantamos tik kaip miestas ar miestelis, kitoms savivaldybių teritorijų dalims rengiami specialieji ar detalieji planai.
  12. Reikėtų suvienodinti projektu teikiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje, 17 straipsnio 6 dalyje vartojamas tą patį subjektą apibūdinančias sąvokas: “suinteresuotos institucijos” bei “viešojo administravimo subjektas”. Ta pati sąvoka turėtų būti vartojama ir 11 straipsnio 6 dalyje. Pritarti 10 str. 6 d. siūlome išdėstyti taip: “Prieš pradėdamas rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į šioje tvarkoje nurodytas institucijas dėl planavimo sąlygų gavimo. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus, tačiau apie tai raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai.” 17 str. 6 d. siūlome išdėstyti taip: “Prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į šioje tvarkoje nurodytas institucijas dėl planavimo sąlygų gavimo. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, tačiau apie tai raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai valstybės institucijai”. 11 str. 6 d. siūlome išdėstyti taip: “Valstybės teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendiniai turi būti suderinti su ministerijomis, apskričių viršininkais ir kitomis institucijomis, pateikusioms planavimo sąlygas”.
  13. Siūlytume tikslinti projektu teikiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies, 17 straipsnio 6 dalies bei 25 straipsnio 6 dalies nuostatas nurodant, kas ir kam turi pateikti planavimo sąlygas bei nuo ko skaičiuojamas 20 darbo dienų terminas. Pritarti 10 str. 6 d. siūlome išdėstyti taip: “Prieš pradėdamas rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į šioje tvarkoje nurodytas institucijas dėl planavimo sąlygų gavimo. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus, tačiau apie tai raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai.” 17 str. 6 d. siūlome išdėstyti taip: “Prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į šioje tvarkoje nurodytas institucijas dėl planavimo sąlygų gavimo. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, tačiau apie tai raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai.” 25 str. 6 d. siūlome išdėstyti taip: “Prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją - savivaldybės vyriausiąjį architektą dėl planavimo sąlygų gavimo. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, tačiau apie tai raštu praneša planavimo sąlygas išduodančiai institucijai.”
  14. Projektu teikiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje žodį “nutarimu” reikėtų išbraukti kaip perteklinį. Pritarti 11 str. 1 d. siūlome išdėstyti taip: “Bendrųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos apskrities teritorijos, savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų planų rengimo taisyklės. Valstybės teritorijos bendrasis (generalinis) planas rengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.”
  15. Abejotinas projektu teikiamo įstatymo 12 straipsnio nuostatų tikslingumas. Nėra aišku, kodėl bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimas bei šių dokumentų keitimas yra siejamas su Seimo ir savivaldybės tarybos rinkimais. Manytume, kad bendrojo teritorijų planavimo dokumentų keitimas, tikslinimas, pildymas turėtų būti sąlygojamas objektyvių gyvenimo aplinkybių, o ne apribotas valstybės ar savivaldybių institucijų kadencijos trukme. Atsižvelgiant į tai bei į projektu teikiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato pakankamai ilgus bendrojo teritorijų planavimo dokumentų galiojimo terminus, siūlytume tikslinti projektu teikiamo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pritarti iš dalies Institucijos, tvirtinančios bendruosius planus, yra atsakingos už šių planų sprendinių įgyvendinimą. Ataskaitomis siekiama įvertinti atitinkamų institucijų veiklos šioje srityje rezultatus, efektyvumą bei informuoti apie tai visuomenę. Bendrojo plano sprendinių galiojimas apima kelių kadencijų laikotarpį, todėl institucijos, atsakingos už bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą turi būti informuotos apie ankstesnių kadencijų priimtus sprendimus dėl teritorijos vystymo politikos ir strategijos, šių sprendimų įgyvendinimo stebėsenos išvadas, kas sudaro sąlygas priimti savalaikius sprendimus dėl tolesnio teritorijos vystymo. Siūlytume tokią 12 str. 2 d. redakciją: “Savivaldybės administracijos direktorius, apskrities viršininkas, Vyriausybė per šešis mėnesius po Seimo ir savivaldybių tarybos rinkimų atitinkamai supažindina Seimą, Vyriausybę ir savivaldybės tarybą su valstybės, apskrities ir savivaldybės teritorijos bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo rezultatais.”
  16. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. IXP-2275) 3 bei 27 straipsnių nuostatos numato vandens ūkio paskirties žemę, siūlytume tikslinti projektu teikiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, numatant, kad specialiojo teritorijų planavimo objektu yra ne paviršinio vandens telkiniai, o vandens ūkio paskirties žemė. Pritarti iš dalies 13 str. 1 d. 2 p. siūlome išdėstyti taip: “vandens ūkio paskirties žemė;”
  17. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. IXP-2275) 37 straipsnio 2 dalis numato, kad specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai yra žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Atsižvelgiant į tai, siūlytume tikslinti projektu teikiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 15 str. 1 d. 1 p. nevardinami visi galimi specialiojo planavimo dokumentai, pateikiama apibendrinta sąvoka, kurią siūlome papildyti žodžiais “žemėvaldos planai (projektai)”, be to, to paties straipsnio 2 d. numatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai gali rengti ir kitus reikalingus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.
  18. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje bei 22 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos analogiškos nuostatos. Siūlytume vienos iš jų atsisakyti. Pritarti Siūlome išbraukti 16 str. 2 d.
  19. Iš projektu teikiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 25 dalies, 26 straipsnio 3 dalies nuostatų galima daryti išvadą, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas gali nustatyti tiek įstatymai, tiek Vyriausybės nutarimai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. IXP-2275) 22 straipsnio 1 dalies nuostatas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas gali nustatyti tik įstatymai. Atsižvelgiant į tai, siūlytume tikslinti projekto nuostatas. Nepritarti Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos šiuo metu nustatytos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 ir jo nuostatų perkėlimas į kitus įstatymus yra ilgas ir sudėtingas procesas. Be to, vadovaujantis šiuo nutarimu buvo formuluojami (įrašant juos į Nekilnojamojo turto registrą) turto naudojimo apribojimai žemės, miško savininkams, valdytojams, naudotojams.
  20. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato institucijas, tvirtinančias atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus, todėl, atsižvelgiant į šias nuostatas, siūlytume patikslinti projektu teikiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodytus subjektus. Pritarti 18 str. 4 d. siūlome išdėstyti taip: “Patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Seimo, Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės valdymo institucijų sprendimas dėl specialaus plano patvirtinimo paskelbiamas leidinyje “Valstybės žinios”, aukštesnių administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių sprendimas dėl specialaus plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Patvirtinti specialieji planai galioja neterminuotai.”
  21. Pagal projektu teikiamo įstatymo 20 straipsnį detaliojo teritorijų planavimo organizatoriais yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai, o žemės savininkas ar naudotojas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriais gali tapti tuo atveju, jeigu savivaldybė sudaro su jais sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. IXP-2275) 37 straipsnio 3 dalis numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra priskiriami prie detaliojo planavimo žemėtvarkos dokumentų (žemėvaldos projekto viena iš rūšių), o projektu teikiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra įvardijami šių projektų organizatoriai - privačios žemės sklypų savininkai, apskrities viršininkas bei savivaldybės taryba. Siūlytume suderinti projektų nuostatas tarpusavyje. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 21 str. 1 d. 3 p. siūlome išbraukti, papildant 15 str. 1 d. 1 p. žodžiais “žemėvaldos planai (projektai)”, 2 str. 52 d. vietoje žodžio “detalaus” įrašyti žodį “specialiojo”. Tai reikštų, kad pagal 14 str. tokių planų (projektų) planavimo organizatoriai be kita ko gali būti juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys, jeigu tai numato kiti įstatymai. Be to, pagal 22 str. 5 d. kaimų teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas, kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 str. 1 dalies nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.
  22. Siūlytume projektu teikiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje po žodžių “žemės savininkui” įrašyti žodį “valdytojui”. Pritarti 20 str. 2 d.: “Savivaldybė, Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui.”
  23. Projektu teikiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje po žodžių “savivaldybės administracijos” siūlytume išbraukti perteklinius žodžius “struktūrinio padalinio”. Pritarti Siūlome 25 str. 6 d.išdėstyti taip: “Prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją - savivaldybės vyriausiąjį architektą dėl planavimo sąlygų gavimo. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, tačiau apie tai raštu praneša planavimo sąlygas išduodančiai institucijai.”
  24. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiški projektu teikiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, jog detalusis planas patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, t.y. nėra aišku, nuo kokio prašymo pateikimo dienos yra pradedamas skaičiuoti nurodytas terminas. Be to, nėra suprantama, ar per šį terminą turi būti tik patvirtintas detalusis planas (jo rengimo neapima), ar šis terminas apima visą detaliojo teritorijų planavimo procesą. Analogiškas pastabas galima būtų pateikti ir projektu teikiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino atžvilgiu. Siūlytume patikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti iš dalies Siūloma tokia 26 str. 4 d redakcija: “Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos.” Taip pat 27 str. 4 d. siūlome išdėstyti taip: “Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Komisija sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu.”
  25. Projektu teikiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis turi tik Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys. Manytume, kad šio registro duomenys turėtų būti vieši ne tik Lietuvos Respublikos asmenims, bet ir kitų valstybių asmenims, taip pat asmenims be pilietybės, todėl siūlytume išbraukti žodžius “Lietuvos Respublikos” kaip perteklinius. Pritarti Siūlome tokią 28 str. 5 d. redakciją: “Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis atitinkamą registrą tvarkančioje institucijoje ir už nustatytą mokestį gauti jų kopijas.”
  26. Projektu teikiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalis nustato, jog tais atvejais, kai pagal detaliojo plano arba savivaldybės lygmens specialiojo plano sprendinius nekilnojamasis turtas rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti ir numatomas paimti visuomenės poreikiams, planavimo organizatorius apie tai turi raštu pranešti žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams. Norėtume atkreipti dėmesį, kad Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. IXP-2275) VIII skyrius reglamentuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką. Šio įstatymo projekto 46 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad žemės savininkas apie galimybę paimti jo žemę visuomenės poreikiams yra informuojamas kai valstybės ar savivaldybės institucija pateikia apskrities viršininkui prašymą, t. y. dar nepradėjus rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto (detaliojo planavimo dokumento). Atsižvelgiant į tai, nėra suprantama projekto nuostata, pagal kurią žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkas apie jo turto paėmimą visuomenės poreikiams būtų informuojamas kai jau yra parengti teritorijų planavimo dokumentai. Siūlytume suderinti projektų nuostatas. Pritarti iš dalies Siūlome tokią 31 str. 4 d. redakciją: “Planavimo organizatoriai apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, jo supažindinimo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti visuomenės informavimo priemonėse. Tais atvejais, kai pagal bendrojo plano arba savivaldybės lygmens specialiojo plano sprendinius nekilnojamasis turtas rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba numatoma pakeisti jo būklę, naudojimo pobūdį ar paskirtį, planavimo organizatorius apie tai turi raštu pranešti žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams.”
  27. Projektu teikiamo įstatymo 37 straipsnis nustato, kad jeigu įsigaliojus teritorijos bendrajam arba detaliajam planui neįmanoma ankstesniu būdu ir pagal buvusią paskirtį naudotis nekilnojamuoju turtu ar jo dalimi arba jeigu šis naudojimasis iš esmės apribotas, nekilnojamojo turto savininkas gali, o valstybinio turto naudotojas, valdytojai privalo reikalauti iš planavimo organizatoriaus atlyginti padarytą žalą arba suteikti kitą lygiavertį turtą. Iš minėtos normos turinio galima būtų daryti išvadą, kad žala turėtų būti atlyginama, jeigu ji yra padaryta tiek teisėtais veiksmais, tiek neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas šios normos santykis su Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu žala padaryta teisėtais veiksmais, civilinė atsakomybė negalima. Tačiau išimtiniais atvejais įstatymas gali nustatyti visišką ar dalinį padarytos žalos kompensavimą ir kai ji padaryta teisėtais veiksmais. Tokiais atvejais padarytos žalos kompensavimas nelaikomas civiline atsakomybe, todėl tokiems santykiams normos, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, netaikomos. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekte nustatyti atvejus, kada turėtų būti atlyginama žala, padaryta teisėtais veiksmais. Be to, nėra aiškus šios normos santykis su Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. IXP-2275) 44 straipsnio normomis. Pritarti iš dalies Siūlome tokią 37 str. redakciją: “Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.”
  28. Siekiant tinkamo priimto įstatymo normų įgyvendinimo bei, atsižvelgiant į projektu teikiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2004 m. gegužės 1 d. turi parengti teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui, siūlytume projekte numatyti vėlesnę įstatymo (išskyrus projektu teikiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalį) įsigaliojimo datą. Pritarti Pagal Teisės departamento pastabas (žr. 26 pastabą) ir kitas komiteto išvadas siūlome projektą papildyti ir tokiu 4 straipsniu: “4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 39 straipsnio 1 dalį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.”
  29. Projektu teikiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje bei 40 straipsnyje reikėtų nustatyti konkrečią teritorijų planavimo dokumentų parengimo datą, nes dabar nėra aišku iki kokios tų metų dienos (pvz., sausio 1 d. ar gruodžio 31 d.) šie dokumentai turėtų būti parengti. Pritarti Pagal Teisės departamento pastabas (žr. 26 pastabą) vietoj 39 straipsnio siūlome projektą papildyti tokiu 2 straipsniu: “2 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
  30. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2004 m. gegužės 1 d. parengia teisės aktus, reikalingus Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymui įgyvendinti.
  31. Apskričių teritorijų bendruosius planus baigti rengti iki 2006 metų gruodžio 31 d.”. Taip pat vietoj 40 straipsnio siūlome projektą papildyti tokiu 3 straipsniu: “3 straipsnis. Pasiūlymas savivaldybėms. Savivaldybės, įgyvendindamos Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, iki 2007 metų gruodžio 31 d. parengia savivaldybių teritorijų ir jų dalių bendruosius planus.”
  32. Manytume, kad tikslingiau projektu teikiamo įstatymo 39 ir 40 straipsnius dėstyti kaip Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnius. Pritarti
  33. Siūlytume tikslinti projektu teikiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį – savivaldybė gali valdyti žemę ne tik patikėjimo (kaip nurodyta projekte), bet ir nuosavybės teise, be to, savivaldybių tarybų priimamų teisės aktų reglamentavimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, todėl žodžius “tvarka nustatoma savivaldybių tarybų sprendimais” siūlytume keisti į “tvarką nustato savivaldybių tarybos”. Pritarti
  34. Projektu teikiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nėra aišku, kokios ir kokiu pagrindu sudarytos sutartys turimos omenyje. Pritarti Siūlytume atsisakyti projekto 16 straipsnio 5 dalies pirmojo sakinio, kaip perteklinio. Seimo narys A.Macaitis Siūlau 15 str. 1 d. papildyti 9 p.: “aukštuminių pastatų išdėstymo planai” bei šį straipsnį papildyti tokia 3 d. redakcija: “Tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose nespręsti kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštuminių pastatų išdėstymo klausimai, privaloma rengti specialiuosius, kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštuminių pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus). Aukštuminių pastatų išdėstymo planai nerengiami, jei tokių pastatų statyba nenumatoma.” Pritarti Komiteto pirmininkas Alfonsas Macaitis

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.