PROTOKOLAS DĖL JURISDIKCIJOS IR SPRENDIMŲ DĖL TEISĖS Į EUROPOS PATENTĄ PRIPAŽINIMO

PROTOKOLAS DĖL JURISDIKCIJOS IR SPRENDIMŲ DĖL TEISĖS Į EUROPOS PATENTĄ PRIPAŽINIMO PROTOKOLAS DĖL TEISMINGUMO IR SPRENDIMŲ DĖL TEISĖS Į EUROPOS PATENTĄ PRIPAŽINIMO (PROTOKOLAS DĖL PRIPAŽINIMO) 1973 m. spalio 5 d. I skirsnis Teismingumas 1 straipsnis[i] 1) Vadovaujantis 2–6 straipsniais, Susitariančiųjų Valstybių teismams teismingi pareiškėjui pareikšti ieškiniai dėl teisės į Europos patentą, galiojantį vienoje ar keliose Europos patento paraiškoje nurodytose Susitariančiosiose Valstybėse. 2) Šiame Protokole sąvokai „teismai“ priskiriamos institucijos, kurios pagal Susitariančiosios Valstybės nacionalinę teisę turi teismingumą nagrinėti 1 dalyje nurodytus ieškinius. Kiekviena Susitariančioji Valstybė Europos patentų tarnybai praneša, kokioms konkrečiai institucijoms šis teismingumas yra suteiktas, o Europos patentų tarnyba apie tai praneša kitoms Susitariančiosioms Valstybėms. 3) Šiame Protokole „Susitariančioji Valstybė“ – tai Susitariančioji Valstybė, kuri pagal Konvencijos 167 straipsnį nėra padariusi išlygos, kad jai nėra privalu taikyti šį Protokolą. 2 straipsnis Vadovaujantis 4 ir 5 straipsniais, jei Europos patento pareiškėjas turi gyvenamąją ar pagrindinę verslo vietą vienoje iš Susitariančiųjų Valstybių, bylos jam keliamos tos Susitariančiosios Valstybės teismuose. 3 straipsnis Vadovaujantis 4 ir 5 straipsniais, jei Europos patento pareiškėjas turi gyvenamąją ar pagrindinę verslo vietą už Susitariančiųjų Valstybių ribų, o šalis, pareiškusi ieškinį dėl teisės į Europos patentą, gyvenamąją ar pagrindinę verslo vietą turi vienoje iš Susitariančiųjų Valstybių, teismingumas priklauso išimtinai pastarosios valstybės teismams. 4 straipsnis Vadovaujantis 5 straipsniu, jei Europos patento paraiškos objektas yra darbuotojo išradimas, teismingumas nagrinėti tarpusavyje besibylinėjančių darbuotojo ir darbdavio bylas priklauso išimtinai Susitariančiosios Valstybės, kurios įstatymai nustato teisę į Europos patentą pagal Konvencijos 60 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, teismams. 5 straipsnis 1) Jei ginčo dėl teisės į Europos patentą šalys raštu ar žodžiu yra sudariusios raštiškai patvirtintą susitarimą, kad tokį ginčą spręs tam tikros Susitariančiosios Valstybės teismas ar teismai, išimtinį teismingumą turi tos valstybės teismas ar teismai. 2) Tačiau jei šalys yra darbuotojas ir jo darbdavys, šio straipsnio 1 dalis taikoma tik tuo atveju, kai darbo sutartis reglamentuojanti nacionalinė teisė leidžia tokius susitarimus. 6 straipsnis Tais atvejais, kai negalima taikyti nei 2–4 straipsnių, nei 5 straipsnio 1 dalies, išimtinį teismingumą turi Vokietijos Federacinės Respublikos teismai. 7 straipsnis Susitariančiųjų Valstybių teismai, kuriuose yra pareikšti 1 straipsnyje minėti ieškiniai , savo iniciatyva sprendžia, ar jie turi teismingumą pagal 2–6 straipsnius. 8 straipsnis 1) Jei bylos dėl to paties ieškinio ir tarp tų pačių šalių yra iškeltos skirtingų Susitariančiųjų Valstybių teismuose, teismas, kuriam prašymas nagrinėti bylą pateiktas vėliau, savo iniciatyva atsisako teismingumo teismo, kuriam prašymas nagrinėti bylą pateiktas anksčiau, naudai. 2) Jei teismo, kuriam prašymas yra pateiktas anksčiau, teismingumas yra ginčijamas, teismas, kuriam prašymas yra pateiktas vėliau, sustabdo procesą, kol kitas teismas priims galutinį sprendimą. II skirsnis Pripažinimas 9 straipsnis[ii][ 1) Vadovaujantis 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, galutiniai sprendimai, priimti bet kurioje Susitariančiojoje Valstybėje dėl teisės į Europos patentą, galiojantį vienoje ar keliose Europos patento paraiškoje nurodytose Susitariančiosiose Valstybėse, pripažįstami nereikalaujant specialios procedūros kitose Susitariančiosiose Valstybėse. 2) Teismo, kurio sprendimas turi būti pripažintas, teismingumas ir tokio sprendimo galiojimas nepersvarstomi. 10 straipsnis 9 straipsnio 1 dalis netaikytina, kai: a) ieškinio neužprotestavęs Europos patento pareiškėjas įrodo, jog apie dokumentą, kuriuo pradėta byla, jam nebuvo tinkamai ir pakankamai anksti pranešta, kad jis galėtų gintis; arba b) pareiškėjas įrodo, jog sprendimas yra nesuderinamas su kitu sprendimu, kurioje nors Susitariančiojoje Valstybėje priimtu byloje, kurios šalys buvo tos pačios ir kuri buvo pradėta prieš priimant reikalaujamą pripažinti sprendimą. 11 straipsnis 1) Santykiuose tarp Susitariančiųjų Valstybių, šio Protokolo nuostatos turi viršenybę, palyginti su bet kuriomis joms prieštaraujančiomis kitų susitarimų dėl jurisdikcijos ar teismo sprendimų pripažinimo nuostatomis. 2) Šis Protokolas neturi įtakos jokių Susitariančiosios Valstybės ir valstybės, kuriai šis Protokolas nėra privalomas, susitarimų įgyvendinimui. [i] Žr. Išplėstinės apeliacinės kolegijos sprendimą G 3/92 (I priedas). [ii] Žr. Išplėstinės apeliacinės kolegijos sprendimą G 3/92 (I priedas).