PROTOKOLAS DĖL EUROPOS PATENTŲ ORGANIZACIJOS PRIVILEGIJŲ IR NELIEČIAMYBĖS

PROTOKOLAS DĖL EUROPOS PATENTŲ ORGANIZACIJOS PRIVILEGIJŲ IR NELIEČIAMYBĖS PROTOKOLAS DĖL EUROPOS PATENTŲ ORGANIZACIJOS PRIVILEGIJŲ IR IMUNITETŲ (PROTOKOLAS DĖL PRIVILEGIJŲ IR IMUNITETŲ) 1973 m. spalio 5 d. 1 straipsnis 1) Organizacijos patalpos yra neliečiamos. 2) Valstybių, kuriose Organizacija turi patalpas, institucijų atstovai negali be Europos patentų tarnybos prezidento sutikimo įeiti į tas patalpas. Toks sutikimas yra laikomas duotu kilus gaisrui ar ištikus kitokiai nelaimei, kai reikia nedelsiant imtis apsaugos veiksmų. 3) Su byla susijusių dokumentų ar bet kokių kitų procedūrinių dokumentų, susijusių su Organizacijai pareikštu ieškiniu, įteikimas patalpose nelaikomas neliečiamybės pažeidimu. 2 straipsnis Organizacijos archyvai ir visi jai priklausantys ar jos turimi dokumentai yra neliečiami. 3 straipsnis 1) Vykdydama savo oficialią veiklą Organizacija turi neliečiamybę teismo jurisdikcijos ir sprendimų vykdymo atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai:

1. a)Organizacija kokiu nors konkrečiu atveju yra aiškiai atsisakiusi tokios neliečiamybės;
2. b)trečioji šalis yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl Organizacijai priklausančios ar jos vardu vairuojamos transporto priemonės sukelto nelaimingo įvykio arba dėl tokia transporto priemone pažeidus eismo taisykles padarytos žalos;
3. c)arbitražinio teismo sprendimas vykdomas pagal 23 straipsnį. 2) Organizacijos nuosavybė ir turtas, kad ir kur jis būtų, negali būti jokia forma rekvizuotas, konfiskuotas, nusavintas ar laikinai areštuotas. 3) Organizacijos nuosavybei ir turtui taip pat negali būti taikomi jokios formos administraciniai ar laikini teismo suvaržymai, išskyrus atvejus, kai tai yra tam tikrą laiką būtina tiriant nelaimingus įvykius, kuriuose dalyvavo Organizacijai priklausančios ar jos vardu vairuojamos transporto priemonės, arba užkertant jiems kelią. 4) Įgyvendinant šį Protokolą, Organizacijos oficiali veikla griežtai ribojama tik tuo, kas būtina Konvencijoje nustatytoms administracinėms ir techninėms jos funkcijoms vykdyti. 4 straipsnis 1) Organizacijai vykdant oficialią veiklą, jai, jos turtui ir pajamoms netaikomi jokie tiesioginiai mokesčiai. 2) Kai Organizacija perka savo oficialiai veiklai būtinus didelius pirkinius, į kurių kainą įeina mokesčiai ir muitai, Susitariančiosios Valstybės visais galimais atvejais imasi atitinkamų priemonių, kad Organizacija būtų atleista nuo tokių mokesčių arba sumokėtos tokių mokesčių arba muitų sumos būtų grąžintos. 3) Jokios išimtys netaikomos muitams ir mokesčiams, kurie yra tik mokesčiai už viešąsias komunalines paslaugas. 5 straipsnis Organizacijos importuotos ar eksportuotos jos oficialiai veiklai reikalingos prekės atleidžiamos nuo visų importo ir eksporto muitų bei rinkliavų, išskyrus mokesčius už suteiktas paslaugas, ir joms netaikomi jokie importo ar eksporto draudimai ar apribojimai. 6 straipsnis Jokios 4 ir 5 straipsniuose nustatytos mokesčių išimtys netaikomos prekėms, kurias savo naudai perka ar įveža Europos patentų tarnybos darbuotojai. 7 straipsnis 1) Organizacijai priklausančios prekės, kurios buvo įsigytos ar įvežtos pritaikius 4 ir 5 straipsnius, gali būti parduotos ar atiduotos tik tokiomis sąlygomis, kurias nustato mokesčių išimtis suteikusios Susitariančiosios Valstybės. 2) Perduodant turtą ir keičiantis paslaugomis tarp įvairių Organizacijai priklausančių pastatų, netaikomi jokie mokesčiai ar apribojimai; atitinkamais atvejais Susitariančiosios Valstybės imasi visų būtinų priemonių atleisti nuo tokių mokesčių arba juos grąžinti ar panaikinti tokius apribojimus. 8 straipsnis Organizacijai perduodant leidinius ir kitokią informacinę medžiagą arba kai Organizacija juos perduoda ar gauna, netaikomi jokie suvaržymai. 9 straipsnis Susitariančiosios Valstybės Organizacijai suteikia išimtis dėl valiutos, būtinas jos oficialiai veiklai vykdyti. 10 straipsnis 1) Kiekvienoje Susitariančiojoje Valstybėje Organizacijos oficialiam susirašinėjimui ir visų jos dokumentų perdavimui taikomos pačios palankiausios sąlygos, kokias tokia valstybė suteikia kitoms tarptautinėms organizacijoms. 2) Organizacijos oficialiai bet kokiomis ryšio priemonėmis siunčiamiems raštams netaikoma jokia cenzūra. 11 straipsnis Susitariančiosios Valstybės imasi visų tinkamų priemonių, kad palengvintų Europos patentų tarnybos darbuotojų įvažiavimą, buvimą ir išvažiavimą. 12 straipsnis 1) Dalyvaudami Administracinės tarybos ir kitų jos įsteigtų padalinių posėdžiuose, vykdami į juos ar iš jų, Susitariančiųjų Valstybių atstovai, pakaitiniai atstovai ir jų patarėjai bei ekspertai, jei tokių yra, naudojasi šiomis privilegijomis ir neliečiamybe:
4. a)jie patys ir jų asmeninis bagažas negali būti areštuotas ar sulaikytas, išskyrus atvejus, kai yra nustatyta, kad jie daro, bando daryti ar ką tik padarė nusikaltimą;
5. b)net pasibaigus jų misijai jiems netaikoma jurisdikcija dėl veiksmų, įskaitant rašytinius ir sakytinius žodžius, kuriuos jie atliko eidami savo pareigas; tačiau ši neliečiamybė netaikoma, kai vienas iš pirmiau nurodytų asmenų pažeidžia eismo taisykles arba jam priklausanti ar jo vairuojama autotransporto priemonė padaro žalą;
6. c)neliečiamybė taikoma visiems jų oficialiems raštams ir dokumentams;
7. d)jie turi teisę naudotis kodais ir gauti dokumentus bei korespondenciją per specialių kurjerį arba antspauduotame maiše;
8. e)jiems patiems ir jų sutuoktiniams netaikomos jokios priemonės, varžančios įvažiavimą, ir jokie užsieniečiams taikomi registracijos formalumai;
9. f)jiems taikomos tos pačios valiutos ir valiutos keitimo kontrolės priemonės, kurios yra taikomos užsienio vyriausybių atstovams, atvykstantiems vykdyti oficialios laikinos užduoties. 2) Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims privilegijos ir neliečiamybė suteikiamos ne jų asmeninei naudai, bet tam, kad būtų galima užtikrinti visišką jų nepriklausomumą vykdant su Organizacija susijusias funkcijas. Taigi Susitariančioji Valstybė privalo atsisakyti suteikti neliečiamybę visais atvejais, kai, jos nuomone, tokia neliečiamybė trukdytų teisingumui ir kai atsisakyti suteikti neliečiamybę galima nepakenkiant tiems tikslams, dėl kurių ji buvo suteikta. 13 straipsnis 1) Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas, Europos patentų tarnybos prezidentui suteikiamos tokios privilegijos ir neliečiamybė, kokios pagal 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių yra suteikiamos diplomatams. 2) Tačiau neliečiamybė jurisdikcijos atžvilgiu netaikoma, kai Europos patentų tarnybos prezidentas pažeidžia eismo taisykles arba jam priklausanti ar jo vairuojama autotransporto priemonė padaro žalą. 14 straipsnis Europos patentų tarnybos:
10. a)darbuotojams, net pasibaigus jų darbui Tarnyboje, netaikoma jurisdikcija dėl veiksmų, įskaitant rašytinius ir sakytinius žodžius, kuriuos jie atliko eidami savo pareigas; tačiau ši neliečiamybė netaikoma, kai Europos patentų tarnybos darbuotojas pažeidžia eismo taisykles arba jam priklausanti ar jo vairuojama autotransporto priemonė padaro žalą;
11. b)darbuotojai atleidžiami nuo privalomosios karo tarnybos;
12. c)visiems oficialiems darbuotojų raštams ir dokumentams taikoma neliečiamybė;
13. d)darbuotojams ir jų šeimų nariams lygiai taip pat, kaip ir tarptautinių organizacijų personalo nariams, netaikomos įvažiavimą varžančios priemonės ir jokie užsieniečiams taikomi registracijos reikalavimai;
14. e)keisdami valiutą, darbuotojai naudojasi tomis pačiomis privilegijomis, kokiomis paprastai naudojasi tarptautinių organizacijų personalo nariai;
15. f)darbuotojams ir jų šeimų nariams taikomos tos pačios repatriacijos tarptautinių krizių metu taisyklės, kaip ir diplomatams;
16. g)darbuotojai turi teisę be muitų įvežti savo baldus ir asmeninius daiktus, kai jie pirmą kartą pradeda eiti pareigas atitinkamoje valstybėje, ir teisę be muitų išvežti savo baldus ir asmeninius daiktus, kai baigia eiti pareigas toje valstybėje, išskyrus toje valstybėje įgytą turtą, kurį draudžiama išvežti; jie atsižvelgia į valstybės, kurioje naudojamasi tokia teise, vyriausybės manymu būtinas sąlygas. 15 straipsnis Ekspertams, vykdantiems funkcijas Organizacijos vardu ir atliekantiems jos užduotis, taip pat keliaujantiems vykdant tokias funkcijas, per visą jų užduoties atlikimo laiką šios privilegijos ir neliečiamybė taikomos tiek, kiek jos yra būtinos jų funkcijoms vykdyti:
17. a)netaikoma jurisdikcija dėl veiksmų, įskaitant rašytinius ir sakytinius žodžius, kuriuos jie atliko eidami savo pareigas; tačiau ši neliečiamybė netaikoma, kai darbuotojas ekspertas pažeidžia eismo taisykles arba jam priklausanti ar jo vairuojama autotransporto priemonė padaro žalą; ekspertai naudojasi tokia neliečiamybe ir nebedirbdami Organizacijoje;
18. b)neliečiamybė visiems jų oficialiems raštams ir dokumentams;
19. c)galimybės keisti valiutą, kad būtų pervedamas jų atlyginimas. 16 straipsnis 1) 13 ir 14 straipsniuose nurodyti asmenys Organizacijai moka mokesčius nuo Organizacijos jiems mokamų algų ir atlyginimų ir yra taikomos sąlygos bei taisyklės, kurias Administracinė taryba nustato per vienerius metus nuo Konvencijos įsigaliojimo. Nuo tos dienos, kai pradedamas taikyti šis mokestis, algoms ir atlyginimams nebetaikomas nacionalinis pajamų mokestis. Tačiau, nustatydamos mokesčio už pajamas iš kitų šaltinių dydį, Susitariančiosios Valstybės gali atsižvelgti į tokias algas ir atlyginimus, kuriems netaikomas pajamų mokestis. 2) Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pensijoms ir rentoms, kurias Organizacija moka buvusiems Europos patentų tarnybos darbuotojams. 17 straipsnis Administracinė taryba nusprendžia, kokioms darbuotojų kategorijoms taikomos visos arba tik kai kurios 14 straipsnio nuostatos bei 16 straipsnis ir kokioms ekspertų kategorijoms taikomos 15 straipsnio nuostatos. Darbuotojų ir ekspertų, priskiriamų tokioms kategorijoms, pavardės, pareigos ir adresai tam tikrais laiko tarpais pranešami Susitariančiosioms Valstybėms. 18 straipsnis Jei Organizacija sukuria savo pačios socialinės apsaugos sistemą, Organizacijai ir Europos patentų tarnybos darbuotojams, atsižvelgiant į Susitariančiųjų Valstybių pagal 25 straipsnį sudarytus susitarimus, netaikomi jokie privalomi įnašai į nacionalinę socialinės apsaugos sistemą. 19 straipsnis 1) Šiame Protokole numatytos privilegijos ir neliečiamybė nėra skirtos Europos patentų tarnybos darbuotojų ar ekspertų, vykdančių Organizacijai ar jos vardu tam tikras funkcijas, asmeninei naudai. Jos yra numatytos tik tam, kad visomis aplinkybėmis užtikrintų nekliudomą Organizacijos veiklą ir visišką asmenų, kuriems jos suteikiamos, nepriklausomumą. 2) Europos patentų tarnybos prezidentas privalo atsisakyti neliečiamybės, jei jis mano, kad tokia neliečiamybė kliudo normaliam teisingumo procesui ir kad įmanoma, nepakenkiant Organizacijos interesams, apsieiti be tokios neliečiamybės. Administracinė taryba dėl tų pačių priežasčių gali atsisakyti prezidentui suteiktos neliečiamybės. 20 straipsnis 1) Organizacija visuomet bendradarbiauja su Susitariančiųjų Valstybių kompetentingomis institucijomis, kad būtų lengviau vykdyti teisingumą, užtikrinti policijos taisyklių bei taisyklių, skirtų visuomenės sveikatai, darbo inspekcijos ir kitų panašių nacionalinių įstatymų laikymąsi ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui šio Protokolo numatytomis privilegijomis, neliečiamybe ir priemonėmis. 2) Šio straipsnio 1 dalyje minėto bendradarbiavimo tvarka gali būti nustatyta papildomais 25 straipsnyje nurodytais susitarimais. 21 straipsnis Kiekviena Susitariančioji Valstybė turi teisę saugumo sumetimais imtis visų būtinų atsargumo priemonių. 22 straipsnis Jokia Susitariančioji Valstybė nėra įpareigota plėsti 12, 13 straipsniuose, 14 straipsnio b, e ir g punktuose bei 15 straipsnio c punkte nurodytų privilegijų ir neliečiamybės ir jų taikyti:
20. a)savo pačios piliečiams;
21. b)asmenims, kurie, pradėdami eiti pareigas Organizacijoje, toje valstybėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nėra jokios kitos tarpvyriausybinės organizacijos, kurios personalas priklauso Organizacijos personalui, darbuotojai. 23 straipsnis 1) Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali tarptautiniam arbitražiniam teismui perduoti spręsti bet kokį ginčą, susijusį su Organizacija arba Europos patentų tarnybos darbuotoju ar ekspertu, vykdančiu funkcijas jai ar jos vardu, jei Organizacija ar darbuotojai ir ekspertai pretenduoja į šiuo Protokolu suteikiamą privilegiją ar neliečiamybę tokiomis aplinkybėmis, kai tos neliečiamybės nėra atsisakyta. 2) Jei Susitariančioji Valstybė ketina ginčą perduoti arbitražiniam teismui, ji apie tai praneša Administracinės tarybos pirmininkui, kuris nedelsdamas apie tokį pranešimą informuoja kiekvieną Susitariančiąją Valstybę. 3) Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka netaikoma ginčams tarp Organizacijos ir darbuotojų ar ekspertų dėl Tarnybos nuostatų arba įdarbinimo sąlygų arba dėl darbuotojų Pensijų sistemos nuostatų. 4) Arbitražinio teismo sprendimas neskundžiamas; jis yra galutinis ir privalomas visoms šalims. Jei kyla ginčas dėl arbitražinio teismo sprendimo prasmės ar apimties, arbitražinis teismas privalo jį išaiškinti bet kurios šalies prašymu. 24 straipsnis 1) 23 straipsnyje minėtas arbitražinis teismas susideda iš trijų narių: vieną arbitrą siūlo valstybė ar valstybės, arbitražinio proceso šalys, vieną arbitrą – Administracinė taryba ir trečią arbitrą, kuris yra pirmininkas, siūlo du pirmieji arbitrai. 2) Arbitrai siūlomi iš sąrašo, kuriame yra ne daugiau kaip šeši kiekvienos Susitariančiosios Valstybės paskirti arbitrai ir šeši Administracinės tarybos paskirti arbitrai. Šis sąrašas sudaromas kuo greičiau po to, kai įsigalioja šis Protokolas, ir yra persvarstomas, kai tik tai pasirodo būtina. 3) Jei per tris mėnesius nuo 23 straipsnio 2 dalyje minėto pranešimo dienos kuri nors šalis nepasiūlo arbitro, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, arbitrą kitos šalies prašymu Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkas parenka iš asmenų, įrašytų į minėtą sąrašą. Bet kurios šalies prašymu tai taip pat taikoma, jei per vieną mėnesį nuo antrojo arbitro paskyrimo pirmieji du arbitrai negali susitarti, ką siūlyti trečiuoju arbitru. Tačiau jei abiem šiais atvejais Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkas negali parinkti arbitro arba jei jis yra vienos iš valstybių, ginčo šalių, pilietis, minėtus paskyrimus atlieka Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas, jei jis pats nėra vienos iš valstybių, ginčo šalių, pilietis; jei Teismo pirmininko pavaduotojas yra vienos iš valstybių, ginčo šalių, pilietis, paskyrimus atlieka pirmininko ar pirmininko pavaduotojo išrinktas Tarptautinio Teisingumo Teismo narys, kuris nėra vienos iš valstybių, ginčo šalių, pilietis. Valstybės, kuri kreipiasi į arbitražinį teismą, pilietis negali būti išrinktas arbitru, kurio paskyrimas pereina Administracinei tarybai, taip pat Administracinės tarybos įrašytas į sąrašą ir paskirtas asmuo negali būti išrinktas arbitru, kurio paskyrimas pereina valstybei ieškovei. Nė vienos iš tų kategorijų asmuo negali būti išrinktas arbitražinio teismo pirmininku. 4) Arbitražinis teismas priima savo darbo tvarkos taisykles. 25 straipsnis Administracinės tarybos sprendimu Organizacija gali su viena ar keliomis Susitariančiosiomis Valstybėmis sudaryti papildomus susitarimus šio Protokolo nuostatoms, taikomoms tokiai valstybei ar valstybėms, įgyvendinti ir imtis kitų priemonių, siekdama užtikrinti savo veiksmingą Organizacijos funkcionavimą bei jos interesų apsaugą.