ESTIJOS, LATVIJOS IR LIETUVOS PREZIDENTŲ SUSITIKIMO, ĮVYKUSIO 1995 M. RUGSĖJO 9 D. TALINE, KOMUNIKATAS Remiantis sutarti

ESTIJOS, LATVIJOS IR LIETUVOS PREZIDENTŲ SUSITIKIMO, ĮVYKUSIO 1995 M. RUGSĖJO 9 D. TALINE, KOMUNIKATAS Remiantis sutartimi dėl Baltijos valstybių prezidentų aukščiausiojo lygio susitikimų, pasirašyta 1994 m. kovo 25 d. Palangoje, 1995 metų rugsėjo 7 dieną Taline susitiko Estijos Prezidentas Lennartas Meris, Latvijos Prezidentas Guntis Ulmanis ir Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas. Susitikimo metu prezidentai aptarė Baltijos šalių bendradarbiavimo suintensyvinimą bei Estijos, Latvijos ir Lietuvos santykių su Europos Sąjunga plėtojimą. Jie taip pat daug dėmesio skyrė klausimams, susijusiems su Baltijos jūros regiono saugumu ir stabilumu, ypač NATO plėtimu ir kitų svarbių tarptautinių organizacijų bei struktūrų vaidmeniu. Be to, prezidentai pasikeitė nuomonėmis dėl jų vadovaujamų valstybių santykių su visomis kaimyninėmis šalimis, su kuriomis dar likę neišspręstų problemų, gerinimo kelių bei priemonių. Baltijos valstybių bendradarbiavimo srityje prezidentai susitarė dėl efektyvesnio tranzito per bendras sienas ir šalių rytinių sienų griežtesnės kontrolės. Jie pabrėžė, kad siekiant įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją, reikia toliau liberalizuoti prekybą tarp trijų Baltijos valstybių. Taip pat prezidentai aptarė tolesnio valstybių karinio bendradarbiavimo perspektyvas. Prezidentai pasveikino Europos sutarties sudarymą ir išreiškė bendrą troškimą, kad šią sutartį kuo greičiau ratifikuotų ir įgyvendintų visos suinteresuotos valstybės. Jie su pasitenkinimu pažymėjo, kad Europos Sąjunga laiko strategiškai svarbiu tolesnį politinių ir ekonominių ryšių su Baltijos valstybėmis plėtojimą, ir pažadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad užtikrintų stabilų vystymąsi šia linkme. Taip pat prezidentai išreiškė visišką pritarimą Lenkijos pasiūlymui sušaukti specialų aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame ES šalių ir asocijuotų narių vadovai aptartų konkrečias Sąjungos plėtimo problemas. Prezidentai dar kartą patvirtino savo valstybių tvirtą įsitikinimą kuo anksčiau prisijungti prie NATO. Prezidentai išreiškė įsitikinimą, kad NATO išlieka svarbiausiu saugumo ir stabilumo Europoje garantu. Jie pasidžiaugė savo valstybių bendradarbiavimu su NATO ir pasisakė už šių santykių tolesnį suintensyvinimą, ypač praktikoje. NATO plėtimo atžvilgiu prezidentai nedviprasmiškai pasisakė už tai, kad demokratinėms Vidurio Europos šalims, kurios siekia narystės NATO ir yra tam pasirengusios, turėtų būti suteikta galimybė prisijungti prie šios organizacijos. Baltijos valstybių manymu, jų integracijos procesai į ES, NATO ir Vakarų Europos Sąjungą abipusiai stiprina vieni kitus. Prezidentai su pasitenkinimu pažymėjo, kad vis labiau plečiami Baltijos ir Šiaurės valstybių ryšiai, ypač pabrėžta bendradarbiavimo visais lygiais svarba. Po atviros ir nuoširdžios diskusijos apie valstybių santykius su Rusija prezidentai priėjo išvadą, jog jų pozicijos esminiais klausimais sutampa, ir išreiškė viltį, kad Rusija ir ateityje vystysis demokratiniu keliu. Prezidentai aptarė Ukrainos svarbą Europos architektūroje ir išreiškė įsitikinimą, kad Ukrainos narystė Europos Taryboje artimiausiu metu taps reikšmingu demokratinių pokyčių šalyje garantu. LENNARTAS MERIS GUNTIS ULMANIS ALGIRDAS BRAZAUSKAS Estijos Respublikos Latvijos Respublikos Lietuvos Respublikos Prezidentas Prezidentas Prezidentas ______________