← Lietuva

Išrašas

Išrašas Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS Lietuvos Respublikos Seimo 2004-02-09 Nr. 102-s- Posėdžių sekretoriatui POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2004-02-09 Vilnius SVARSTYTA: Pasiūlymas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO PROJEKTUI IXP-2224 (2SP) Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Seimo narys A.Sakalas

  1. Siūlau 2 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, buvusią 3 dalį laikyti 4 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos
  2. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą.
  3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas gali teikti advokatai (padėjėjai) ar advokatų profesinė bendrija. Kai paslaugas teikia ar veikia advokatų profesinė bendrija, jai mutatis mutandis kaip ir advokatui taikomos šio Įstatymo nuostatos. Teisines paslaugas šio Įstatymo dvyliktojo skirsnio nustatyta tvarka taip pat turi teisę teikti Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai.
  4. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos konfederacijos piliečiai teisininkai paslaugas teikia šio Įstatymo vienuoliktojo ir dvyliktojo skirsnių nustatyta tvarka. Toliau Įstatymo tekste vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai“ apima Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos konfederacijos piliečius teisininkus, o sąvoka Europos Sąjungos valstybės narės pilietis apima Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės narės ar Šveicarijos konfederacijos piliečius.“
  6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja kiti įstatymai.“
  7. Siūlau dvyliktąjį skirsnį pakeisti dviem skirsniais, buvusį 68 straipsnį laikyti 73 straipsniu ir šiuos skirsnius išdėstyti taip: “DVYLIKTASIS SKIRSNIS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISININKŲ TEISĖ VERSTIS ADVOKATO VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE 63 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų teisės verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje įgijimo sąlygos
  8. Teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje turi Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, turintys savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkams, kurie verčiasi nenuolatine advokato veikla Lietuvos Respublikoje, netaikomi šio straipsnio 2 dalies reikalavimai.
  9. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkus, pageidaujančius verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, registruoja Lietuvos advokatūra.
  10. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, pageidaujantis verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūrai pateikia prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikti šie dokumentai: 1) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas; 2) Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas apie asmeniui suteiktą teisininko profesinį vardą. Šis dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki jo pateikimo Lietuvos advokatūrai; 3) civilinės atsakomybės už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas draudimo dokumentą arba garantiją dėl tokios žalos atlyginimo.
  11. Teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo įregistravimo Lietuvos advokatūros tvarkomame Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, sąraše.
  12. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas išregistruojamas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, sąrašo, jeigu jis pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus advokato profesinės veiklos ar etikos reikalavimus arba praranda Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą. 64 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, turinčio teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, teisės
  13. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, turi teisę: 1) šio Įstatymo devintajame skirsnyje nustatyta tvarka teikti teisines paslaugas; 2) tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą advokato dalyvavimą, teisines paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, arba advokato padėjėju, įrašytu į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą; 3) naudotis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytomis teisėmis dėl teisinių paslaugų teikimo.
  14. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, neviršydamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, turimos kompetencijos. Teisinėms paslaugoms teikti Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas Lietuvos Respublikoje turi teisę įsteigti filialą, jeigu tai neprieštarauja Europos Sąjungos valstybės narės, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, teisės nuostatoms, reglamentuojančioms advokatų veiklą.
  15. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris trejus metus reguliariai ir veiksmingai verčiasi advokato veikla Lietuvos Respublikoje, turi teisę prašyti pripažinti jį advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 3 punkto reikalavimai. Jeigu Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas trejis metus vertėsi advokato veikla Lietuvos Respublikoje, t.y. teikė reguliarias ir veiksmingas teisines paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę arba reguliarios ir veiksmingos teisinės paslaugos buvo teikiamos trumpesnį laiką, bet per tą laiką Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas pakankamai įgijo reikiamų Lietuvos nacionalinės teisės žinių, jam taip pat netaikomas šio Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto reikalavimas. Reguliarių ir veiksmingų teisinių paslaugų teikimo bei reikiamų Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės žinių pakankamumo kriterijus nustato Lietuvos advokatūra suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Šio Įstatymo 7 straipsnio 3 ir 6 punkto reikalavimai, taip pat reikalavimas trejis metus reguliariai ir efektyviai verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje netaikomi ir Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, jeigu šio išsilavinimas atitinka apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus dėl išsilavinimo.
  16. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, turi teisę dalyvauti Lietuvos advokatų savivaldoje. 65 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, turinčio teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, pareigos
  17. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, privalo: 1) būti apdraudęs savo civilinę atsakomybę už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas ar kitaip garantuoti tokios žalos atlyginimą pagal Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, įstatymus; 2) laikytis Lietuvos advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimų; 3) pranešti Lietuvos advokatūrai apie Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteikto teisininko profesinio vardo praradimą.
  18. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, moka Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatytas privalomas įmokas. 66 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, drausminė atsakomybė
  19. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, turintys teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka.
  20. Prieš drausmės bylos Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, iškėlimą Lietuvos advokatūra ar teisingumo ministras privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, kompetentingai institucijai. Šiai institucijai taip pat turi būti išsiųsta informacija apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl tokio teisininko. 67 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, veiklos apribojimai Europos Sąjungos valstybių narių teisininkams, turintiems teisę verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje, taikomi šio Įstatymo 42 ir 43 straipsniuose nurodyti veiklos apribojimai. „DVYLIKTASIS SKIRSNIS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISININKŲ TEISĖ LAIKINAI TEIKTI PASLAUGAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE 63 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų teisė laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje
  21. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, turintys savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše, turi teisę laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 50 straipsniu pagal šio skirsnio nuostatas.
  22. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas laikinai teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, nurodydamas teisininko profesinį vardą tos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų bei profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ar kompetentingą instituciją, kuri suteikė jam teisę praktikuoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininko profesiniu vardu. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas laikinai teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje neviršydamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, turimos kompetencijos.
  23. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, laikinai teikiantis paslaugas Lietuvos Respublikoje, turi teisę: 1) atstovaudamas klientus teisme ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose teikti paslaugas pagal sąlygas, nustatytas Lietuvos advokatui, įrašytam į į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, išskyrus reikalavimus dėl advokato darbo vietos ar narystės Lietuvos advokatūroje; 2) tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą advokato dalyvavimą, paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju tarp kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą sutartiniai santykiai neatsiranda, nebent šalys susitartų kitaip; 3) naudotis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytomis teisėmis dėl teisinių paslaugų teikimo.
  24. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, atstovaudami klientus teisme ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir Advokatų etikos kodekso reikalavimų kartu su tos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, teisės aktų reikalavimais.
  25. Tie Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, kurie verčiasi kitokia, nei šio straipsnio 4 dalyje nurodyta veikla, privalo laikytis Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, nustatytų sąlygų ir profesinės etikos taisyklių, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos advokatų profesinės etikos kodekso, ypač advokato veiklos taisyklių, susijusių su teisininko veiklos derinimu su kitomis veiklomis Lietuvos Respublikoje, profesinės paslapties saugojimu, santykiais su kitais teisininkais, draudimu tam pačiam teisininkui atstovauti priešingoms šalims ir taisyklių, susijusių su viešumu. Šios taisyklės taikomos tik tuo atveju, jei jų gali laikytis Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris nėra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir tik tiek, kiek jų laikymasis objektyviai pateisinamas, užtikrinant Lietuvos Respublikoje tinkamą teisininko veiklą, šios profesijos gerą vardą.
  26. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, laikinai teikiantys paslaugas Lietuvos Respublikoje, jeigu pažeidžia šiame skirsnyje nustatytas pareigas, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas privalo pateikti Lietuvos advokatūrai visą informaciją, būtiną drausmės bylos nagrinėjimui ir išsprendimui. Apie sprendimą, priimtą drausmės byloje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, laikinai teikiančiam paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūra privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, kompetentingai institucijai.
  27. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, prieš laikinai teikdamas paslaugas Lietuvos Respublikoje privalo pateikti Lietuvos advokatūrai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą patvirtinantį jo kaip teisininko kvalifikaciją. Lietuvos advokatūra gali pareikalauti papildomų dokumentų, jeigu pagal pateiktus dokumentus negalima spręsti dėl jo kaip teisininko kvalifikacijos. XIII SKIRNIS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISININKŲ TEISĖ TEIKTI NUOLATINES TEISINES PASLAUGAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE (STEIGIMOSI TEISĖ) 64 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narės teisininko teisės teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu įgijimo sąlygos
  28. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje turi Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše.
  29. Europos Sąjungos valstybės narės teisininką, pageidaujantį teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, registruoja Lietuvos advokatūra.
  30. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, pageidaujantis teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūrai pateikia prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikti šie dokumentai: 1) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas; 2) Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas apie asmens įregistravimą Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingoje institucijoje. Šis dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki jo pateikimo Lietuvos advokatūrai; 3) civilinės atsakomybės už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas draudimo dokumentą arba garantiją dėl tokios žalos atlyginimo.
  31. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai surašyti pareiškėjo pateikiami valstybine kalba. Užsienio valstybėse išduoti dokumentai, pateikiami Lietuvos advokatūrai, turi būti legalizuoti ar su apostile, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus. Jei teisės aktai nenustato kitaip, dokumentai pateikiami išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas vertimą atlikusio asmens parašu.
  32. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo įregistravimo Lietuvos advokatūros tvarkomame Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąraše. Šį sąrašą bei jo pakeitimus skelbia Lietuvos advokatūra Lietuvos advokatūros internetiniame puslapyje. Lietuvos advokatūra apie įregistruotą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą Europos Sąjungos valstybės narės teisininką taip pat informuoja šio teisininko valstybės kompetetingą instituciją.
  33. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas išregistruojamas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo, jeigu jis pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus advokato profesinės veiklos ar etikos reikalavimus arba praranda Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą.
  34. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo registruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką, taip dėl išregistravimo iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo sprendimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui įteikimo dienos.
  35. Europos Sąjungos valstybių narės teisininkui, teikiančiam nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7 straipsnio 3 ir 5 punktus, 9 – 19 straipsnius, 23 straipsnį, 39 straipsnio 2 dalį, 41 straipsnį. 65 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, teikiančio nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, teisės
  36. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi teisę: 1) šio Įstatymo nustatyta tvarka teikti teisines paslaugas, išskyrus atstovavimą bylose nagrinėjamose Lietuvos Aukščiausiajame teisme; 2) tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą advokato dalyvavimą, teisines paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju tarp kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai neatsiranda, nebent šalys susitartų kitaip; 3) naudotis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytomis teisėmis dėl teisinių paslaugų teikimo; 4) teisinėms paslaugoms teikti Lietuvos Respublikoje įsteigti filialą, jeigu tai neprieštarauja Europos Sąjungos valstybės narės, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, teisės nuostatoms, reglamentuojančioms advokatų veiklą..
  37. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, neviršydamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, turimos kompetencijos. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas teikdamas nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu privalo jį nurodyti tos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų suprantamu būdu ir tokiu būdu, kad šį vardą būtų galima atskirti nuo Lietuvos advokato vardo. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas teikdamas nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu taip pat privalo nurodyti profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ar kompetentingą instituciją, kuri suteikė jam teisę praktikuoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininko profesiniu vardu.
  38. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, turi teisę dalyvauti Lietuvos advokatų savivaldoje. 66 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, teikiančio nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, pareigos
  39. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, privalo: 1) būti apdraudęs savo civilinę atsakomybę už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas pagal šį Įstatymą, išskyrus atvejus, kai Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas gali įrodyti, kad jo civilinė atsakomybė už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas yra apdrausta ar kitaip garantuotas žalos atlyginimas pagal Europos Sąjungos valstybės narės, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, įstatymus ir tokio draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis yra lygiareikšmės. Tiek kiek sąlygos ir apimtis nėra lygiareikšmės, jis privalo papildomai apdrausti savo civilinę atsakomybę ar kitaip garantuoti tokios žalos atlyginimą kad atitiktų šio Įstatymo reikalavimus; 2) laikytis Lietuvos advokatų profesinės etikos kodekso ir kitų profesinio elgesio reikalavimų bei Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą teisės aktų reikalavimų; 3) pranešti Lietuvos advokatūrai apie Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteikto teisininko profesinio vardo praradimą (teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą); 4) jei jis vykdo savo veiklą kartu su kitais asmenimis, suteikti Lietuvos advokatūrai informaciją apie tai, kokios grupės narys jis yra Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kitą su šia grupe susijusią informaciją.
  40. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, moka Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatytas privalomas įmokas. 67 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, teikiančio nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, drausminė atsakomybė
  41. Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai turintys teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1-3 punktuose numatytų nuobaudų, Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui taikoma nuobauda – išregistruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui turi būti motyvuoti.
  42. Prieš drausmės bylos Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, iškėlimą Lietuvos advokatūra privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, kompetentingai institucijai, pateikiant visą su tuo tiesiogiai susijusią informaciją. Lietuvos advokatūra per drausminės bylos nagrinėjimo laikotarpį privalo bendradarbiauti su Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentinga institucija. Šiai institucijai taip pat turi būti išsiųsta informacija apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl tokio teisininko.
  43. Drausminės bylos nagrinėjimo laikotarpiu Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui profesinį vardą, kompetentinga institucija turi teisę būti išklausyta (teisė dalyvauti drausminės bylos nagrinėjime, pateikti atitinkamą medžiagą ir t.t.).
  44. Jei Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentinga institucija laikinai sustabdo ar panaikina teisę Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teikti teisines paslaugas (verstis teisininko praktika), Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas neturi teisės teikti teisinių paslaugų ir Lietuvos Respublikoje. Gavus Europos Sąjungos valstybės narės teisininko pranešimą ar Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentingos institucijos informaciją apie tokios teisės sustabdymą ar panaikinimą, Lietuvos advokatūra išregistruoja Europos Sąjungos valstybės narės teisininką iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Jei teisė teikti teisines paslaugas (verstis teisininko praktika) yra sustabdyta laikinai, Lietuvos advokatūra pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisininko prašymą praėjus sustabdymo laikotarpiui, įregistruoja Europos Sąjungos valstybės narės teisininką į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą. 68 straipsnis. Lietuvos advokato profesinio vardo suteikimas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui po trejų metų profesinės praktikos
  45. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę, įskaitant Europos Sąjungos teisę, Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi teisę prašyti pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju jam netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimai. Reguliarus ir veiksmingas nuolatinių paslaugų teikimas reiškia faktinį veiklos vykdymą be pertrūkių, išskyrus tuos, kurie susijęs su kasdienio gyvenimo įvykiais.
  46. Šis teisininkas Lietuvos advokatūrai privalo pateikti efektyvios ir reguliarios paskutinių trejų metų nuolatinių teisinių paslaugų pagal Lietuvos nacionalinę teisę teikimo įrodymus. Šiuo tikslu: 1) Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas privalo suteikti visą informaciją ir dokumentus, o ypač apie suteiktų nuolatinių teisinių paslaugų skaičių ir jų pobūdį, reikalingus šio straipsnio 1 dalyje numatytam sprendimui priimti; 2) Lietuvos advokatūra turi teisę patikrinti atliktų nuolatinių teisinių paslaugų veiksmingumą ir reguliarumą, ir esant būtinybei, prašyti teisininko pateikti raštu ar žodžiu paaiškinimus apie pateiktą informaciją ar dokumentus ar pateikti papildomą detalesnę informaciją.
  47. Pagal šį straipsnį pateikiamiems Lietuvos advokatūrai dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
  48. Lietuvos advokatūros sprendimas atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas turi būti motyvuotas. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos. 69 straipsnis. Lietuvos advokato profesinio vardo suteikimas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui po trumpesnės nei trejų metų profesinės praktikos pagal Lietuvos nacionalinę teisę
  49. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris mažiausiai trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, bet trumpesnį laikotarpį pagal Lietuvos nacionalinę teisę, tačiau pakankamai įgijo reikiamų Lietuvos nacionalinės teisės žinių, turi teisę prašyti pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju jam netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimai.
  50. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam sprendimui priimti Lietuvos advokatūra įvertina reguliarių ir veiksmingų nuolatinių teisinių paslaugų teikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu bei bet kokias žinias ir profesinę patirtį pagal Lietuvos nacionalinę teisę, o taip pat dalyvavimą paskaitose ar seminaruose apie Lietuvos nacionalinę teisę, įskaitant taisykles reguliuojančias profesinę praktiką ir elgesį. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas privalo suteikti Lietuvos advokatūrai būtiną informaciją ir dokumentus, o ypač informaciją apie suteiktas nuolatines teisines paslaugas. Teiktų paslaugų reguliarumą ir veiksmingumą ir Europos Sąjungos valstybės narės teisininko gebėjimą tęsti teisinių paslaugų teikimą įvertina ir patikrina Lietuvos advokatūra pokalbio metu.
  51. Pagal šį straipsnį pateikiamiems Lietuvos advokatūrai dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
  52. Lietuvos advokatūros sprendimas atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą pagal šio straipsnio nustatytas sąlygas turi būti motyvuotas. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos. 70 straipsnis. Lietuvos advokato profesinio vardo suteikimas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam pripažintą Lietuvos Respublikoje profesinę kvalifikaciją įrodantį diplomą Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, teikiantis nuolatines teisines paslaugas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, kurio Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ar Šveicarijos konfederacijoje įgytas profesinę kvalifikaciją įrodantis diplomas yra pripažintas Lietuvos Respublikoje Vyriausybės nustatyta tvarka, turi teisę būti pripažintas Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju jam netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 3 ir 5 punktų bei 68 ir 69 straipsnių reikalavimai. 71 straipsnis. Teisė naudoti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą kartu su Lietuvos advokato vardu Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, pripažintas advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą turi teisę naudoti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą nurodytą tos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų kartu su Lietuvos advokato vardu. 72 straipsnis. Lietuvos advokatūros bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentinga institucija Lietuvos advokatūra, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių teisininkų veiklą, nuostatas privalo bendradarbiauti ir teikti reikiamą pagalbą Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentingai institucijai.“ Pritarti Pritarti NUSPRĘSTA: Pritarti Seimo nario A.Sakalo pasiūlymams Balsavimo rezultatai: Bendru sutarimu – už SVARSTYTA: Pasiūlymas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI IXP-2225 (2SP) Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Seimo narys A.Sakalas
  53. Siūlau 1 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių “dvyliktasis skirsnis” įrašyti žodžius “dvyliktasis ir vienuoliktasis skirsniai”, ir šią dalį išdėstyti taip: „
  54. Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 1 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos dėl galimybės Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui tapti advokatu ar advokato padėjėju bei Advokatūros įstatymo dvyliktasis ir tryliktasis skirsnisai įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.“
  55. Siūlau išbraukti 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir šį straipsnį išdėstyti taip: “12 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
  56. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija: 1) iki 2004 m. kovo 1 d. patvirtina Advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimalią įmoką; 2) iki 2003 m. spalio 1 d. patvirtina Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų profesinių vardų sąrašą.
  57. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2004 m. balandžio 1 d. patvirtina leidimų vykdyti advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą išdavimo tvarką.
  58. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su Teisingumo ministerija iki 2004 m. balandžio 1 d. patvirtina pareiškėjų ir advokatų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką.” Pritarti Pritarti NUSPRĘSTA: Pritarti Seimo nario A.Sakalo pasiūlymams Balsavimo rezultatai: Bendru sutarimu – už Komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.