← Lietuva

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS KLAUSIMŲ KOORDINAVIMO APLINKOS MINISTERIJOJE 2004 m. vasario 5 d. Nr. D1-59 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 21 „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimo, derinimo, pristatymo ir Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 8-184) 2.

  1. punktu bei siekdamas užtikrinti efektyvų ES klausimų koordinavimą aplinkos apsaugos, miškų, statybos produktų ir kituose Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtuose sektoriuose,
  2. T v i r t i n u: 1.
  3. Europos Sąjungos klausimų koordinavimo Aplinkos ministerijoje tvarką (pridedama); 1.
  4. Aplinkos ministerijos, ministerijai pavaldžių bei jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų specialistų, dalyvaujančių ES reikalų darbo grupėse, sąrašą (pridedama).
  5. S k i r i u ministerijos sekretorių Aleksandrą Spruogį ES reikalų Aplinkos apsaugos darbo grupės vadovu.
  6. Įsakymo vykdymo kontrolę p a v e d u ministerijos valstybės sekretoriui. Ministras Arūnas Kundrotas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D1-59 EUROPOS SĄJUNGOS KLAUSIMŲ KOORDINAVIMO APLINKOS MINISTERIJOJE TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  7. Europos Sąjungos klausimų koordinavimo Aplinkos ministerijoje tvarka (toliau vadinama - Tvarka) reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, miškų, statybos produktų, kitų Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtų sektorių pozicijų dėl ES teisės aktų bei kitų dokumentų projektų rengimą, derinimą, pristatymą Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) institucijų organizuojamuose susitikimuose bei kitų ES klausimų koordinavimą minėtuose sektoriuose.
  8. Šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos: ES reikalų darbo grupė - tarpinstitucinė ekspertų lygmens darbo grupė, skirta padėti ministerijoms ir kitoms Vyriausybės įstaigoms, atsakingoms už atitinkamas Europos Sąjungos teisės sritis, derinti Lietuvos Respublikos narystės ES darbus, apimančius dviejų ir daugiau valstybės institucijų ir įstaigų veiklos kompetenciją, ir spręsti tarpžinybines problemas. Notifikavimas - oficialus Europos Komisijos Generalinio sekretoriato informavimas apie atitinkamos direktyvos reikalavimus perkeliančius nacionalinius teisės aktus, pateikiant šių teisės aktų tekstus. Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) – nuolatinis ES Tarybos darbo organas, sudarytas iš Nuolatinių atstovybių diplomatų ir į jas deleguotų šalių narių valstybės tarnautojų, kurio pagrindinė užduotis yra išnagrinėti ir apsvarstyti siūlymus prieš pateikiant juos ES Tarybai. Pažeidimo procedūra - Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 226 straipsnyje numatyta procedūra, skirta užtikrinti, kad šalys narės laikytųsi įpareigojimų, kuriuos joms nustato ši sutartis. Tarpinstitucinio koordinavimo tvarka – Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimo, derinimo, pristatymo ir Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo koordinavimo tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimo, derinimo, pristatymo ir Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 8-184).
  9. Ši Tvarka taikoma tiek, kiek neprieštarauja Tarpinstitucinio koordinavimo tvarkos nuostatoms.
  10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos organizuojamuose pasitarimuose be Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus atstovo, esant reikalui, dalyvauja ir už atitinkamą klausimą atsakingas tam tikros srities specialistas.
  11. ES Tarybos darbo grupių ir Europos Komisijos darbo grupių bei komitetų susitikimuose dalyvaujančių atstovų sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu. Aplinkos ministerijos, ministerijai pavaldžių bei jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų specialistų, skiriamų į ES reikalų darbo grupes ir atsakingų už tam tikrus Europos Sąjungos teisės klausimus sąrašas tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu. II. ES KLAUSIMŲ KOORDINAVIMO POSĖDŽIAI
  12. Klausimai, susiję su pozicijų rengimu, derinimu, pristatymu ES Tarybos darbo grupių ir komitetų, COREPER, ES Aplinkos Tarybos bei, esant reikalui, Europos Komisijos komitetų susitikimuose, Europos Sąjungos reikalavimų perkėlimu, įgyvendinimu ir pan., svarstomi ES klausimų koordinavimo posėdžiuose. Taip pat šiuose posėdžiuose aptariami ministerijų valstybės sekretorių pasitarimų, ministrų pasitarimų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių darbotvarkių klausimai, susiję su ES reikalais, bei minėtų posėdžių protokoluose įtvirtintų pavedimų Aplinkos ministerijai, ministerijai pavaldžioms bei jos reguliavimo sričiai priskirtoms institucijoms (toliau – Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos) vykdymas.
  13. ES klausimų koordinavimo posėdžiams pirmininkauja ministras, o, jei jo nėra, - ministerijos valstybės sekretorius.
  14. ES klausimų koordinavimo posėdžiai paprastai rengiami kiekvieną pirmadienį (16.00 val.).
  15. Už pasirengimą ES klausimų koordinavimo posėdžiams ir jų organizavimą atsakingas Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius.
  16. Į ES klausimų koordinavimo posėdžius kviečiami dalyvauti ministerijos valstybės sekretorius, už svarstomus klausimus atsakingas ministerijos sekretorius, už pozicijos ar medžiagos tam tikru klausimu parengimą atsakingas specialistas ir atitinkamo departamento direktorius (jo pavaduotojas) bei atitinkamo skyriaus vedėjas, Teisės skyriaus, Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus atstovai, esant reikalui, ir kiti asmenys. III. ATSTOVAVIMAS EUROPOS KOMISIJOS DARBO GRUPĖSE IR KOMITETUOSE
  17. Paprastai Europos Komisijos (toliau - Komisija) darbo grupių ir komitetų susitikimuose dalyvauja ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai.
  18. Kvietimą dalyvauti Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime, susitikimo darbotvarkę, susitikimo medžiagą ir kitą informaciją ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai gauna tiesiai iš atsakingo Komisijos generalinio direktorato arba iš Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus.
  19. Jei ministerijos ar jai pavaldžių institucijų atstovai gavo kvietimą ir/ar darbotvarkę tiesiai iš Komisijos generalinio direktorato, apie tai jie iš karto privalo elektroniniu paštu informuoti Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrių.
  20. Atstovas, negalintis dalyvauti Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime apie tai informuoja Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrių bei padalinio vadovą, kartu nurodydamas priežastis, dėl kurių negali vykti į susitikimą.
  21. Esant reikalui ir/ar atstovui negalint dalyvauti Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime, jame atstovauja kitas ministerijos ar jai pavaldžios institucijos atitinkamos srities specialistas. Sprendimą dėl kito specialisto ar atstovo iš LR misijos prie Europos Bendrijų (nuo 2004 m. gegužės 1 d. – Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė) atstovavimo priima atitinkamą sritį kuruojantis ministerijos sekretorius, atitinkamo padalinio vadovo teikimu. Padalinio vadovas apie šį sprendimą informuoja Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrių.
  22. Gavę darbotvarkę, ministerijos ar jai pavaldžių institucijų atstovai, esant reikalui, apie susitikime numatomus svarstyti klausimus raštu arba elektroniniu paštu informuoja suinteresuotas institucijas, dalyvaujančias ES reikalų darbo grupėse, ir kitus suinteresuotus asmenis, taip pat, esant reikalui, pateikia medžiagą ir dokumentus, dėl kurių paprašo raštu arba elektroniniu paštu pareikšti nuomonę.
  23. Esant reikalui, dalyvausiantis Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime specialistas parengia preliminarią poziciją, kurią suderina su tiesioginiu vadovu, esant reikalui, ir su suinteresuotomis institucijomis, dalyvaujančiomis atitinkamoje ES reikalų darbo grupėje. Jei susitikime numatomas svarstyti klausimas yra sudėtingas, atsakingas specialistas pozicijos projektą pateikia Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius teikia šią poziciją svarstyti ES klausimų koordinavimo posėdyje.
  24. Esant reikalui, asmuo, rengiantis poziciją dėl Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime svarstomo klausimo, konsultuojasi su specialiuoju atašė LR misijoje prie Europos Bendrijų.
  25. Pozicijos dėl Komisijos komitetų ir darbo grupių susitikimuose nagrinėjamų klausimų rengiamos pagal šios Tvarkos 1 priede nustatytą formą.
  26. Jei poziciją Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime numatomais svarstyti klausimais būtina derinti pagal Tarpinstitucinio koordinavimo tvarkoje numatytą procedūrą, atsakingas specialistas pateikia ją Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikimo.
  27. Atstovas, dalyvavęs Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikime, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po susitikimo pateikia ataskaitą kartu su svarbia svarstyta informacija Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui.
  28. Ataskaita apie Komisijos darbo grupės ar komiteto susitikimą rengiama pagal 2 priede nustatytą formą.
  29. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius atstovų ataskaitas elektroniniu paštu persiunčia Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos misijai prie Europos Bendrijų, prireikus išplatina ir atitinkamos ES reikalų darbo grupės nariams. Apie svarbiausius ataskaitose minimus klausimus Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius taip pat informuoja ministerijos vadovybę ES klausimų koordinavimo posėdžių metu. IV. ATSTOVAVIMAS ES TARYBOS DARBO GRUPĖSE
  30. Paprastai ES Tarybos (toliau – Taryba) darbo grupių susitikimuose dalyvauja ministerijos ar jai pavaldžios institucijos atstovas ir specialusis atašė LR misijoje prie Europos Bendrijų.
  31. Iš LR misijos prie Europos Bendrijų ar iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos gautas atitinkamo mėnesio Tarybos darbo grupių darbotvarkes, jų susitikimų medžiagą (numatomus svarstyti ES teisės aktų projektus ir pan.) bei kitą informaciją atitinkamiems ministerijos padaliniams pateikia Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius.
  32. Gautas atitinkamo mėnesio Tarybos darbo grupių darbotvarkes Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius taip pat pristato artimiausiame ES klausimų koordinavimo posėdyje.
  33. Gavę darbotvarkę, ministerijos atstovai, esant reikalui, apie Tarybos darbo grupės susitikime numatomus svarstyti klausimus raštu arba elektroniniu paštu informuoja suinteresuotas institucijas, dalyvaujančias ES reikalų darbo grupėse, bei kitus suinteresuotus asmenis, taip pat, esant reikalui, pateikia susitikimo medžiagą ir dokumentus, dėl kurių paprašo raštu arba elektroniniu paštu pareikšti nuomonę.
  34. Esant reikalui, specialistas, rengiantis poziciją ES Tarybos darbo grupės susitikimui, konsultuojasi su specialiuoju atašė LR misijoje prie Europos Bendrijų.
  35. Pozicijos dėl Tarybos darbo grupės susitikime numatomų svarstyti klausimų projektas rengiamas pagal Tvarkos 1 priede nustatytą formą. Atitinkamas ministerijos ar jai pavaldžios institucijos padalinys parengtą pozicijos projektą pateikia Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui per 11 darbo dienų nuo Europos Komisijos pasiūlymo dėl ES teisės akto projekto gavimo datos, bet ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki Tarybos darbo grupės susitikimo pradžios.
  36. Tais atvejais, kai po klausimo svarstymo Tarybos darbo grupės susitikimuose pozicija iš esmės skiriasi nuo anksčiau suderintos pozicijos, atsakingas specialistas parengia patikslintą pozicijos projektą ir ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki Tarybos darbo grupės susitikimo pateikia Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui.
  37. Už parengto pozicijos projekto kokybę yra atsakingas jį parengęs ministerijos padalinys.
  38. Pozicijos projektą Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius teikia svarstyti ES klausimų koordinavimo posėdyje.
  39. ES klausimų koordinavimo posėdyje apsvarstytą ir atitinkamai pataisytą pozicijos projektą Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius siunčia pastaboms Teisingumo ministerijai ir Europos teisės departamentui, kurie jį išnagrinėja ir prireikus teikia papildomas pastabas dėl siūlomo ES teisės akto projekto teisinių pagrindų bei siūlomų Lietuvos Respublikos teisės aktų keitimo per terminą, kurį nustato pozicijos projekto rengėjai.
  40. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija nenustato kito termino, Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius parengtą ir prireikus suderintą pozicijos projektą pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai per 15 darbo dienų nuo Europos Komisijos pasiūlymo dėl ES teisės akto projekto gavimo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos datos, bet ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki atitinkamo Tarybos darbo grupės susitikimo.
  41. Pozicijos projektą pateikus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai, toliau jis derinamas pagal procedūras, numatytas Tarpinstitucinio koordinavimo tvarkoje.
  42. Atstovas, dalyvavęs Tarybos darbo grupės susitikime, per 1 darbo dieną po susitikimo pateikia ataskaitą kartu su svarbia svarstyta informacija Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui.
  43. Ataskaita apie Tarybos darbo grupės susitikimą rengiama pagal 2 priede nustatytą formą.
  44. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius atstovų ataskaitas elektroniniu paštu persiunčia Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos misijai prie Europos Bendrijų, prireikus išplatina ir atitinkamos ES reikalų darbo grupės nariams. Apie svarbiausius ataskaitose minimus klausimus Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius taip pat informuoja ministerijos vadovybę ES klausimų koordinavimo posėdžių metu. V. PASIRENGIMAS COREPER SUSITIKIMAMS
  45. Pasirengimas COREPER posėdžiams vyksta pagal Tarpinstitucinio koordinavimo tvarkoje numatytas procedūras.
  46. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos gavęs COREPER susitikimo darbotvarkę (paprastai penktadienį po pietų), Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius COREPER susitikimo klausimus, priklausančius ministerijos reguliavimo sričiai, pateikia specialistams, paskirtiems atsakingais už juos, kaip nustatyta šios Tvarkos 5 punkte.
  47. Pastabas ir pasiūlymus dėl COREPER susitikimo darbotvarkės projekto Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai per 1 darbo dieną nuo darbotvarkės projekto išsiuntimo Aplinkos ministerijai datos.
  48. Atsakingo specialisto parengtas pozicijos projektas, esant reikalui, raštu arba elektroniniu paštu preliminariai suderinamas su institucijomis, dalyvaujančiomis ES reikalų darbo grupėse, bei kitomis suinteresuotomis institucijomis.
  49. Esant reikalui, atsakingas specialistas, rengiantis poziciją COREPER susitikimui, konsultuojasi su specialiuoju atašė LR misijoje prie Europos Bendrijų.
  50. Parengtas ir preliminariai suderintas pozicijos projektas ne vėliau kaip pirmadienį 15.00 val. pateikiamas Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui. Už parengto pozicijos projekto kokybę yra atsakingas jį parengęs ministerijos padalinys.
  51. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius pozicijos projektą teikia svarstyti ES klausimų koordinavimo posėdyje.
  52. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija nenustato kito termino, ES klausimų koordinavimo posėdyje apsvarstytą ir rengėjo atitinkamai pataisytą pozicijos projektą per vieną darbo dieną nuo COREPER darbotvarkės pateikimo Aplinkos ministerijai Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai.
  53. Pozicijos projektą pateikus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai, toliau jis derinamas pagal procedūras, numatytas Tarpinstitucinio koordinavimo tvarkoje. VI. ATSTOVAVIMAS ES APLINKOS TARYBOJE
  54. ES Aplinkos tarybos (toliau – Taryba) susitikimai paprastai rengiami keturis kartus per metus. Taryboje Lietuvai atstovauja aplinkos ministras arba jo įgaliotas atstovas.
  55. Priklausomai nuo Tarybos susitikime svarstomų klausimų turinio, į delegacijos sudėtį gali būti įtraukti ministerijos ar jai pavaldžių institucijų tam tikrų sričių specialistai bei kiti asmenys.
  56. Į delegacijos sudėtį paprastai įtraukiamas ir Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus atstovas, kuris pagal tvarkos 2 priede nustatytą formą parengia dalyvavimo Tarybos susitikime ataskaitą ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po susitikimo pateikia ją Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos misijai prie Europos Bendrijų, Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetams, prireikus išplatina ir atitinkamos ES reikalų darbo grupės nariams.
  57. Pasirengimo Tarybos susitikimams darbus organizuoja Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius.
  58. Gavęs Tarybos darbotvarkės projektą, Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius apie numatomus Taryboje svarstyti klausimus kiek galima greičiau elektroniniu paštu informuoja atitinkamus ministerijos skyrius, reikalui esant, raštu ir/ar elektroniniu paštu taip pat ir kitas valstybės institucijas.
  59. Pastabas ir pasiūlymus dėl Tarybos susitikimo darbotvarkės projekto Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai per 1 darbo dieną nuo darbotvarkės projekto išsiuntimo Aplinkos ministerijai datos.
  60. Pasirengimo Tarybai klausimai svarstomi ES klausimų koordinavimo posėdžiuose.
  61. Pozicijų Taryboje numatomais svarstyti klausimais projektus bei kitą medžiagą Tarybos susitikimams parengia atsakingi už atitinkamus klausimus padaliniai. Rengiant poziciją Tarybai, atsižvelgiama į pozicijas, rengtas ES Tarybos darbo grupių posėdžiams, bei pozicijas, rengtas COREPER susitikimams. Už parengto pozicijos projekto kokybę yra atsakingas jį parengęs ministerijos padalinys.
  62. Parengtas pozicijos projektas ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki Tarybos susitikimo pateikiamas Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui, kuris teikia jį svarstyti ES klausimų koordinavimo posėdyje.
  63. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija nenustato kito termino, Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius ES klausimų koordinavimo posėdyje apsvarstytą ir atitinkamai pataisytą pozicijos projektą ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki Tarybos susitikimo pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai.
  64. Pozicijos projektą pateikus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai, toliau jis derinamas pagal procedūras, numatytas Tarpinstitucinio koordinavimo tvarkoje.
  65. Visiems delegacijos, vykstančios į Tarybą, nariams Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius parengia suderintos Tarybos susitikimo medžiagos paketą. VII. APLINKOS APSAUGOS DARBO GRUPĖ IR JOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
  66. Aplinkos apsaugos darbo grupė yra tarpinstitucinė ES reikalų darbo grupė, sudaroma ir veikianti pagal Tarpinstitucinio koordinavimo tvarkos 1 priede nustatytą ES reikalų darbo grupių sudarymo ir darbo tvarką, už kurios veiklą atsakinga Aplinkos ministerija.
  67. Pozicijų derinimas su darbo grupės nariais bei kitomis institucijomis paprastai vykdomas raštu ir/ar elektroniniu paštu, tačiau, esant reikalui, darbo grupės vadovo pavedimu gali būti kviečiami darbo grupės posėdžiai, kuriuos organizuoja Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius.
  68. Aplinkos apsaugos darbo grupės vadovas skiriamas aplinkos ministro įsakymu.
  69. Aplinkos apsaugos darbo grupės vadovas gali turėti jo paties skiriamus pavaduotojus.
  70. Aplinkos apsaugos darbo grupės sekretoriato funkciją atlieka Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius.
  71. Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai į Aplinkos apsaugos darbo grupę deleguojami Aplinkos ministro įsakymu. Kitų institucijų atstovai į Aplinkos apsaugos darbo grupę deleguojami institucijos vadovo įsakymu.
  72. Aplinkos apsaugos darbo grupės pogrupių vadovus skiria šiems pogrupiams vadovaujančių institucijų vadovai, suderinę su Aplinkos apsaugos darbo grupės vadovu.
  73. Aplinkos apsaugos darbo grupės pogrupių sekretorius skiria institucijų, vadovaujančių atitinkamiems pogrupiams, vadovai. VIII. ES TEISĖS AKTŲ PERKĖLIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
  74. ES teisės aktų reikalavimų perkėlimą ir įgyvendinimą Aplinkos ministerijos kompetencijai priklausančiose srityse koordinuoja Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius.
  75. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius, koordinuodamas teisės derinimą ir ES reikalavimų įgyvendinimą: 69.
  76. organizuoja teisės derinimo ir ES reikalavimų įgyvendinimo planų rengimą Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtose srityse; 69.
  77. atlieka teisės derinimo ir ES reikalavimų įgyvendinimo planų vykdymo monitoringą; 69.
  78. kontroliuoja, kad teisės derinimo ir ES reikalavimų įgyvendinimo planų priemonės būtų įvykdytos per nustatytą terminą; 69.
  79. nustatyta tvarka informuoja apie teisės derinimo ir ES reikalavimų įgyvendinimo planų vykdymą ministerijos vadovybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją bei kitas suinteresuotas institucijas; 69.
  80. jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija nenustato kito termino, per 3 savaites nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos informacijos apie priimtus naujus ES teisės aktus pateikimo, organizuoja informacijos dėl naujos acquis perkėlimo ir įgyvendinimo parengimą bei pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai; 69.
  81. apibendrina ir, likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui, o įstatymo projekto atveju – ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki direktyvoje nurodytos įgyvendinimo datos, pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai direktyvų, priskirtų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai, reikalavimus perkeliančių nacionalinių teisės aktų ar jų projektų atitikties lenteles, kurias pildo ministerijos atsakingi padaliniai; 69.
  82. teikia pasiūlymus dėl teisės derinimo ir ES reikalavimų įgyvendinimo proceso tobulinimo.
  83. Už atskirų ES teisės aktų reikalavimų perkėlimą pagal kompetenciją atsakingi ministerijos ir jai pavaldžių institucijų padaliniai: 70.
  84. užtikrina, kad būtų identifikuotos visos būtinos teisės derinimo priemonės; 70.
  85. užtikrina, kad atitinkamų ES teisės aktų reikalavimai būtų perkelti per šiuose ES teisės aktuose nustatytą terminą; 70.
  86. teikia informaciją apie būtinas teisė derinimo priemones Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui; 70.
  87. dalyvauja rengiant teisės derinimo planus; 70.
  88. užtikrina, kad teisės derinimo planuose numatytos priemonės būtų įvykdytos laiku ir kokybiškai; 70.
  89. gavę iš Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus naujos acquis tekstus, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas pateikia jam informaciją šių ES teisės aktų taikymo klausimais (informaciją apie priemones, būtinas ES sprendimų ir reglamentų tiesioginio taikymo užtikrinimui, arba LR teisės aktų, kuriais planuojama perkelti atitinkamos ES direktyvos reikalavimus, pavadinimus bei planuojamas priėmimo datas). LR teisės akto, perkeliančio direktyvos reikalavimus priėmimo data negali būti vėlesnė kaip vienas mėnuo iki direktyvoje nurodytos įgyvendinimo datos; 70.
  90. pagal kompetenciją užpildo direktyvų reikalavimus perkeliančių nacionalinių teisės aktų ar jų projektų atitikties lenteles (šios Tvarkos 3 priedas) kiekvieno direktyvos straipsnio atžvilgiu ir, likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui, o įstatymo projekto atveju – ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki direktyvoje nurodytos įgyvendinimo datos, pateikia jas Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui.
  91. Už atskirų ES teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą pagal kompetenciją atsakingi ministerijos ir ministerijai pavaldžių ar jos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų padaliniai: 71.
  92. užtikrina, kad būtų identifikuotos visos būtinos ES reikalavimų įgyvendinimo priemonės; 71.
  93. užtikrina, kad atitinkamų ES teisės aktų reikalavimai būtų įgyvendinti per šiuose ES teisės aktuose nustatytą terminą; 71.
  94. teikia informaciją apie būtinas ES reikalavimų įgyvendinimo priemones Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui; 71.
  95. dalyvauja rengiant ES reikalavimų įgyvendinimo planus; 71.
  96. užtikrina, kad ES reikalavimų įgyvendinimo planuose numatytos priemonės būtų įvykdytos laiku ir kokybiškai.
  97. Teisės skyrius: 72.
  98. pagal kompetenciją konsultuoja atitinkamus ministerijos padalinius, rengiančius teisės derinimo priemonių plane numatytus teisės aktus; 72.
  99. dalyvauja derinant teisės aktų projektus, parengtus vykdant teisės derinimo planus; 72.
  100. kontroliuoja, kad vykdant teisės derinimo planus parengti teisės aktai atitiktų ES teisės principus ir neprieštarautų Steigimo sutarčių nuostatoms; 72.
  101. teikia pasiūlymus dėl teisės derinimo proceso tobulinimo. IX. NOTIFIKAVIMO IR PAŽEIDIMO PROCEDŪROS
  102. Darbus, susijusius su notifikavimo procedūra, Aplinkos ministerijoje koordinuoja Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius.
  103. Darbus, susijusius su pažeidimo procedūra, Aplinkos ministerijoje koordinuoja Teisės skyrius.
  104. Už notifikavimą apie atskirų ES direktyvų perkėlimą atsakingi tie ministerijos padaliniai, kuriems buvo pavesta perkelti atitinkamų direktyvų reikalavimus. Minėti padaliniai užtikrina, kad Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui būtų pateiktas išsamus nacionalinių teisės aktų, perkeliančių atitinkamos ES direktyvos reikalavimus, sąrašas.
  105. Teisės skyrius peržiūri nacionalinių teisės aktų, perkeliančių atitinkamos ES direktyvos reikalavimus, sąrašą ir teikia pastabas bei pasiūlymus dėl jo.
  106. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius, koordinuodamas notifikavimo darbus Aplinkos ministerijoje: 77.
  107. kontroliuoja, kad notifikavimas apie atitinkamų ES direktyvų perkėlimą būtų atliktas laiku, kokybiškai ir laikantis nustatytų procedūrų; 77.
  108. peržiūri nacionalinių teisės aktų, perkeliančių atitinkamos ES direktyvos reikalavimus, sąrašą ir pateikia jį Tarpinstitucinio koordinavimo tvarkoje nurodytai institucijai; 77.
  109. jei direktyvoje nurodyta, kad, notifikuojant apie jos perkėlimą, Europos Komisijai turi būti pateikti ir atitinkamų nacionalinių teisės aktų tekstai, Tarpinstitucinio koordinavimo tvarkoje nurodytai institucijai pateikia teisės aktų, perkeliančių atitinkamos ES direktyvos reikalavimus, tekstus.
  110. Medžiagą, kuri teikiama Europos Komisijai pažeidimo procedūros metu, rengia ministerijos padaliniai, atsakingi už atitinkamos direktyvos perkėlimą.
  111. Pažeidimo procedūros metu atsirandančių įpareigojimų, susijusių ES reikalavimų perkėlimu ir įgyvendinimu, įvykdymą užtikrina ministerijos padaliniai, atsakingi už atitinkamos direktyvos perkėlimą.
  112. Teisės skyrius, koordinuodamas darbus, susijusius su pažeidimo procedūra: 80.
  113. pagal kompetenciją konsultuoja atitinkamus ministerijos padalinius, rengiančius medžiagą, kuri turi būti teikiama Europos Komisijai pagal pažeidimo procedūrą; 80.
  114. peržiūri Europos Komisijai pagal pažeidimo procedūrą teikiamą medžiagą ir kontroliuoja, kad ši medžiaga būtų parengta laiku ir kokybiškai; 80.
  115. pateikia pagal pažeidimo procedūrą rengiamą medžiagą Tarpinstitucinio koordinavimo tvarkoje nurodytai institucijai; 80.
  116. kontroliuoja, kad pagal pažeidimo procedūrą atsirandantys įpareigojimai būtų įvykdyti laiku ir kokybiškai. X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  117. Už atitinkamus ES klausimus atsakingi Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų specialistai Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui teikia informaciją apie svarbius susitikimus bei susirašinėjimą su Europos Komisijos, ES šalių narių valstybės institucijų atstovais.
  118. Ataskaitų ir informacijos, susijusios su ES teisės aktų įgyvendinimu, surinkimą, apdorojimą ir teikimą Europos Komisijai Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų padaliniai vykdo kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
  119. Visas šioje tvarkoje nepaminėtas su ES reikalų koordinavimu susijusias funkcijas vykdo Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius. Europos Sąjungos klausimų koordinavimo Aplinkos ministerijoje tvarkos 1 priedas POZICIJOS ES INSTITUCIJOSE NAGRINĖJAMAIS KLAUSIMAIS PROJEKTO TIPINĖ STRUKTŪRA
  120. ES teisės akto projekto pavadinimas ir numeris
  121. ES teisės akto projekto esmė ir jo svarstymo eiga
  122. Esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje
  123. Bazinis poveikio įvertinimas pagal Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 23-975), 2 priedo 6 ir 7 punktus
  124. Siūloma Lietuvos Respublikos pozicija ir jos svarstymo eiga: 5.
  125. tikslas; 5.
  126. minimalus būtinas derybų rezultatas; 5.
  127. konkrečios nuostatos, dėl kurių reikia kalbėti; 5.
  128. konkretus kalbos tekstas; 5.
  129. valstybės institucijų ir įstaigų, su kuriomis pozicija derinta, pavadinimai
  130. Kitų ES valstybių narių pozicijos
  131. Pasiūlymai dėl nacionalinių teisės aktų pakeitimo
  132. Pridedama papildoma informacija
  133. Lietuvos Respublikos pozicijos tiesioginis rengėjas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas)
  134. Už Lietuvos Respublikos pozicijos parengimą atsakingos institucijos padalinio vadovas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas) Europos Sąjungos klausimų koordinavimo Aplinkos ministerijoje tvarkos 2 priedas ATASKAITOS APIE DALYVAVIMĄ ES INSTITUCIJŲ, JŲ DARBO GRUPIŲ, KOMITETŲ POSĖDŽIUOSE BEI SUSITIKIMUOSE SU ES INSTITUCIJŲ ATSTOVAIS TIPINĖ STRUKTŪRA
  135. Posėdžio institucinė forma, vieta, laikas ir dalyviai:
  136. Svarstytas klausimas arba svarstyto ES teisės akto projekto pavadinimas ir numeris:
  137. Posėdžio eigos apibendrinimas:
  138. Posėdžio sprendimai, kito posėdžio data:
  139. Pasiūlymai dėl tolesnių Lietuvos veiksmų:
  140. Pridedama informacija (posėdžio darbotvarkė, išdalyta medžiaga, nuorodos):
  141. Tiesioginis ataskaitos rengėjas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas):
  142. Už ataskaitą atsakingas padalinio vadovas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas): Europos Sąjungos klausimų koordinavimo Aplinkos ministerijoje tvarkos 3 priedas DIREKTYVOS NUOSTATAS PERKELIANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ AR JŲ PROJEKTŲ ATITIKTIES LENTELĖ Direktyvos pavadinimas ir numeris: Lietuvos Respublikos nacionalinio teisės akto ar jo projekto pavadinimas: 1 straipsnis atitinkamą direktyvos straipsnį perkeliantis nacionalinio teisės akto ar jo projekto straipsnis 2 straipsnis atitinkamą direktyvos straipsnį perkeliantis nacionalinio teisės akto ar jo projekto straipsnis (ir t. t.) (ir t.t.) ––––––––––––––––– PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D1-59 Aplinkos ministerijos, MINISTERIJAI pavaldžių BEI JOS REGULIAVIMO SRIČIAI PRISKIRTŲ institucijų specialistų, DALYVAUJANČIŲ ES reikalų darbo grupėsE, sąrašas Aplinkos apsaugos darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  143. Horizontalieji klausimai 1.
  144. Europos aplinkos agentūros veiklos klausimai Liutauras Stoškus, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius 1.
  145. Bendro pobūdžio ES dokumentai, susiję su aplinkos apsauga Stasilė Znutienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus vyr. specialistė 1.
  146. ES Vadovų tarybos darbotvarkės klausimai, Pasirengimo Pavasario ES Vadovų tarybai klausimai Gerimantas Gaigalas, Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Tarptautinių ryšių ir sutarčių skyriaus vedėjas 1.
  147. ES darnaus vystymosi strategija, Lisabonos strategija, Kardifo proceso dokumentai, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos klausimai Evaldas Vėbra, Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Tarptautinių ryšių ir sutarčių sk. vyr. specialistas 1.
  148. Direktyva dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką bei Direktyva dėl viešojo naudojimosi informacija ir panaikinanti direktyvą 90/313/EEB Sigita Grinevičė, Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo sk. vyr. specialistė 1.
  149. Reglamentas dėl aplinkos apsaugos finansavimo programos (LIFE) Stefanija Zemlickienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Europos Sąjungos paramos administravimo sk. vyr. specialistė 1.
  150. Direktyva dėl tam tikrų privačių ir valstybės projektų poveikio aplinkai vertinimo, Direktyva dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo Vitalijus Auglys, Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo sk. vedėjas 1.
  151. Direktyva, nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinkos apsauga susijusius planus ir programas ir iš dalies keičianti direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus Vitalijus Auglys, Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo sk. vedėjas Andrius Kairys, Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamento Taršos prevencijos skyriaus vedėjas 1.
  152. Direktyva dėl atsakomybės už žalą aplinkai Rita Janušauskienė, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės sk. vyr. specialistė 1.
  153. Direktyva dėl piliečių teisės kreiptis į teismą (pagal Orhuso konvencijos principus) Laura Nalivaikienė, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės sk. vyr. specialistė 1.
  154. Direktyva dėl ataskaitų, rengiamų įgyvendinant tam tikras aplinkos apsaugos direktyvas Aidas Gudaitis, Aplinkos ministerijos Informacijos valdymo sk. vedėjas 1.
  155. ES aplinkosaugos technologijų veiksmų planas Arūnas Čepelė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Liutauras Stoškus, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius
  156. Oro kokybė 2.
  157. Komunikatas dėl pokyčių klimato kaitos klausimais, Pasirengimo Bendrosios klimato kaitos šalių konferencijai (COP) klausimai, Direktyva dėl vartotojų informavimo apie kuro taupymą ir CO2 emisijas naujose keleivinėse mašinose, Direktyva dėl benzino ir dyzelino kokybės įgyvendinimo, Direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, nukreiptomis prieš dujinį ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų išmetimą iš vidaus degimo variklių, kurie montuojami ne kelių mobiliose mašinose Vytautas Krušinskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos sk. vedėjas 2.
  158. Direktyva dėl tam tikrų teršalų emisijų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių apribojimo, Direktyva dėl sieros kiekio skystame kure sumažinimo, Direktyva dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų prekybos apyvartiniais leidimais Bendrijos viduje schemos ir pataisanti Tarybos direktyvą 96/61/EB, Direktyvos dėl prekybos šiltnamio dujomis schemos Bendrijos viduje pakeitimas, atsižvelgiant į Kioto protokolo mechanizmus, Direktyva, pataisanti direktyvą 1999/32/EEB dėl sieros kiekio jūriniuose degaluose Romualdas Brazauskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos sk. vyr. specialistas 2.
  159. Oro kokybės ribinės ir siektinos sieros dioksido normos, Direktyva dėl oro kokybės azoto dioksido standartų, Direktyva dėl didžiausio leistino švino kiekio ore Teisės aktai dėl oro kokybės įvertinimo ir valdymo, 4-oji oro kokybės direktyva Rita Tijūnaitė, Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės valdymo departamento Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja 2.
  160. Direktyva dėl lakiųjų organinių junginių emisijos kontrolės laikant ir paskirstant benziną terminaluose ir degalinėse, Direktyva dėl nacionalinių limitų į atmosferą išmetamiems tam tikriems teršalams Elena Auglienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos sk. vyr. specialistė 2.
  161. Sprendimas dėl Bendrijos CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų monitoringo, Reglamentas dėl tam tikrų fluorinuotų dujų Jolanta Kotvickaja, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus specialistė 2.
  162. Direktyva dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo, Direktyva dėl lakiųjų organinių junginių emisijos ribojimo, naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir automobilių pakartotinos apdailos produktų sudėtyje, ir pakeičianti 1999/13/EB direktyvą Elena Lukina, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos sk. vyr. specialistė Jolanta Kotvickaja, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus specialistė 2.
  163. Švaraus oro Europai (CAFÉ ) programa Vida Augulienė, Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės valdymo departamento Oro kokybės vertinimo skyriaus vyr. specialistė
  164. Atliekų tvarkymas 3.
  165. Direktyva dėl pavojingų atliekų deginimo, Integruoto produkto politikos klausimai Arūnas Čepelė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius 3.
  166. Direktyva dėl aplinkos, veikiamos titano dioksido pramonės atliekų, priežiūros ir stebėjimo tvarkos, Direktyva dėl atliekų sąvartynų, Direktyva dėl polichlorintų bifenilų (PCB) ir terfenilų (PCT) šalinimo, Direktyva dėl naudotų alyvų šalinimo, Direktyva dėl baterijų ir akumuliatorių, turinčių tam tikrų kenksmingų medžiagų Ingrida Kavaliauskienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų sk. vedėja 3.
  167. Direktyva dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, ES atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija Vilma Karosienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų sk. vyresn. specialistė 3.
  168. Direktyva dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, Reglamentas dėl atliekų pervežimo, Direktyva dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių Gerda Šviežauskaitė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė 3.
  169. Direktyva dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotekų dumblą, ES dirvožemio apsaugos strategija Dalia Židonytė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų sk. specialistė 3.
  170. Direktyva dėl atliekų iš gavybos pramonės tvarkymo Vyda Elena Gasiūnienė, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja
  171. Vandens kokybė 4.
  172. Direktyva dėl miestų nuotekų valymo, Direktyva dėl pavojingų medžiagų išleidimo į Bendrijos vandenis Rolandas Zazerskis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vandenų sk. vyresn. specialistas 4.
  173. Direktyva dėl vandens apsaugos nuo užterštumo nitratais iš žemės ūkio šaltinių Ričardas Zabulis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vandenų sk. vyr. specialistas Ingrida Girkontaitė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vandenų sk. specialistė 4.
  174. Direktyva dėl Bendrosios vandens politikos Aldona Margerienė, Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamento direktorė 4.
  175. Naftos ir kitų kenksmingų medžiagų išsiliejimo į jūrą taršos mažinimo ir kontrolės klausimai, ES jūrinės aplinkos strategija Agnė Kniežaitė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vandenų sk. vyr. specialistė 4.
  176. Direktyva dėl paviršiaus geriamojo vandens išteklių matavimo metodikos ir mėginių ėmimo dažnumo bei analizės valstybėse narėse Aurelija Čeponienė, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Metodologijos skyriaus vedėja 4.
  177. Sprendimas, nustatantis pasikeitimo gėlo vandens kokybės informacija Bendrijoje tvarką, bei kiti vandens kokybės monitoringo ir tyrimo duomenų analizės ir apdorojimo klausimai Mindaugas Gudas, Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamento Baseinų valdymo skyriaus vyr. specialistas 4.
  178. Direktyva dėl gėlavandenėms žuvims tinkamų vandens telkinių kokybės Vaida Olšauskytė, Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamento Baseinų valdymo skyriaus vyresn. specialistė 4.
  179. Direktyva dėl gruntinio vandens apsaugos nuo užterštumo Kęstutis Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas
  180. Gamtos apsauga 5.
  181. Komunikatas dėl Europos ekologinio tinklo (NATURA 2000) finansavimo, NATURA 2000 ekologinio tinklo steigimo klausimai Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos sk. vedėjas Rūta Baškytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė 5.
  182. Direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos Džiugas Anuškevičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos sk. vyresn. specialistas 5.
  183. Gamtos išteklių klausimai Vilmantas Greičiūnas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių sk. vedėjas 5.
  184. Reglamentas dėl laukinės gyvūnijos bei augalijos rūšių apsaugos reguliuojant prekybą, Pasirengimo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijai (COP) klausimai Kristina Klovaitė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės sk. vyr. specialistė 5.
  185. Direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos Dalius Sungaila, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos sk. vyr. specialistas 5.
  186. Europos Sąjungos gamtos išteklių subalansuoto naudojimo strategija Jonas Karpavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių sk. vyr. specialistas
  187. Pramoninės taršos kontrolė 6.
  188. Reglamentas dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos valdymo ir audito programoje (EMAS), Direktyva dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC) Andrius Kairys, Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamento Taršos prevencijos skyriaus vedėjas 6.
  189. Bendrijos ekologinio ženklo skyrimo schemos taikymo bei pritaikymo techninei pažangai klausimai Marytė Kuodytė, Aplinkos apsaugos agentūros Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamento Taršos prevencijos skyriaus vyr. specialistė 6.
  190. Direktyva dėl aplinkos taršos asbestu prevencijos ir mažinimo Mindaugas Bilkis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyr. specialistas
  191. Genetiškai modifikuoti organizmai Direktyva dėl riboto genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo, Direktyva dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, Pasirengimo Biosaugos protokolo šalių konferencijai (COP) klausimai Danius Lygis, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų sk. vedėjas
  192. Cheminės medžiagos 8.1.Reglamentas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, Reglamentas dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) Marija Teriošina, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų sk. vedėja 8.
  193. Reglamentas dėl patvariųjų organinių junginių (POPs) Irena Vadeikienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų sk. vyr. specialistė Gerda Šviežauskaitė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Romualdas Brazauskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos sk. vyr. specialistas 8.
  194. Reglamentas dėl esamų medžiagų rizikos vertinimo ir kontrolės Aurelija Bajoraitienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų sk. vyr. specialistė 8.
  195. Direktyva dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo Varvara Daubarienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų sk. vyr. specialistė 8.
  196. Reglamentas dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo Irena Vadeikienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų sk. vyr. specialistė Radiacinės saugos pogrupis
  197. Apsauga nuo radiacijos Direktyva, nustatanti pagrindinį darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės standartą (96/29/EUROATOM), bei kiti ES teisės aktai, susiję su branduoline ir radiacine sauga Renata Gagienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos sk. vyr. specialistė Triukšmo valdymo pogrupis
  198. Triukšmas 10.
  199. Direktyva dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo Elena Lukina, Aplinkos kokybės departamento Atmosferos sk. vyr. specialistė Edita Meškauskienė, Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėja 10.
  200. Direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamu triukšmu, derinimo Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėja Energetikos darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  201. Energetika Atstovavimas Komisijoje Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų, susijusių su Ignalinos atomine elektrine, įgyvendinimui koordinuoti Vytautas Krušinskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos sk. vedėjas Europos Sąjungos teisės planavimo darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  202. ES teisės planavimas ES teisės klausimai Ema Būtėnienė, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės sk. vyr. specialistė Finansinių ir biudžetinių reikalų darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  203. Finansiniai ir biudžetiniai reikalai Nacionalinio bei ES biudžeto formavimas Živilė Liberienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Ekonomikos ir planavimo sk. vedėja Išorinių ekonominių santykių darbo grupė Išorinių ekonominių santykių pogrupis ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  204. Išoriniai ekonominiai santykiai ES standartų techninio harmonizavimo klausimai Brunonas Šičkus, Lietuvos standartizacijos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorius Pramonės ir verslo konkurencingumo darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  205. Statybos ir būsto politika Direktyva dėl valstybių ES narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, derinimo bei sprendimai, susiję su skirtingomis statybos produktų grupėmis Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėja
  206. Cheminės medžiagos ir preparatai ES teisės aktai cheminių medžiagų srityje Aurelija Bajoraitienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų sk. vyr. specialistė Regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  207. Regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimas Regioninės politikos ir ES paramos administravimo klausimai Indrė Venckūnaitė, Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento ES paramos administravimo skyriaus vedėja Socialinės politikos ir užimtumo darbo grupė Profesinių kvalifikacijų pogrupis ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  208. Profesinės kvalifikacijos Direktyva dėl architektų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo Gediminas Budreika, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Sveikatos apsaugos darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  209. Sveikatos apsauga Europos aplinkos ir sveikatos strategijos klausimai, Komunikatas dėl 2004-2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano Mindaugas Bilkis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyr. specialistas Vartotojų apsaugos darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  210. Statyba ir būstas ES teisės aktai statybos ir būsto srityje Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėja
  211. Cheminės medžiagos ir preparatai ES teisės aktai cheminių medžiagų srityje Irena Vadeikienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Vidaus reikalų darbo grupė Civilinės saugos pogrupis ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  212. Rizikos valdymas Direktyva dėl stambių su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų kontrolės (SEVESO) bei kiti ES teisės aktai, susiję su civiline sauga bei ekstremalių situacijų valdymu, ES taršos integruotos prevencijos, intervencijos ir rizikos gamtinių, pramoninių bei kitų ekstremalių situacijų valdymo strategija Mindaugas Bilkis, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyr. specialistas Vidaus rinkos darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  213. Statybos ir būsto politika Direktyva dėl valstybių ES narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, derinimo bei sprendimai, susiję su skirtingomis statybos produktų grupėmis Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėja
  214. Cheminės medžiagos ir preparatai ES teisės aktai cheminių medžiagų srityje Aurelija Bajoraitienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų sk. vyr. specialistė Žemės ūkio darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  215. Miškai 25.
  216. Miškų ūkio plėtros klausimai Valdas Vaičiūnas, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius 25.
  217. Reglamentas dėl Europos miškų monitoringo ir aplinkos sąveikos schemos (Forest Focus) įkūrimo Donatas Dudutis, Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Žuvininkystės darbo grupė ES teisės sritis (sektorius) Klausimo(ų) pavadinimas Vardas, pavardė, pareigos
  218. Žuvininkystė ES teisės aktų, susijusių su žvejybos kontrole, įgyvendinimo klausimai Vilmantas Greičiūnas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.