← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 78:2003 „KOKYBĖS KONTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 78:2003 „KOKYBĖS KONTROLĖ MEDICININĖJE RENTGENO DIAGNOSTIKOJE. REIKALAVIMAI IR VERTINIMO KRITERIJAI“ PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 22 d. Nr. V-748 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239) 6 straipsniu bei siekdamas užtikrinti žmonių radiacinę saugą taikant medicininę apšvitą: 1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 78:2003 „Kokybės kontrolė medicininėje rentgeno diagnostikoje. Reikalavimai ir vertinimo kriterijai“ (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 735 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 78:1998 „Kokybės kontrolė medicininėje rentgeno diagnostikoje. Pagrindiniai reikalavimai ir vertinimo kriterijai“ patvirtinimo“ (Žin.,1998, Nr. 110-3047; 2001, Nr. 19-616). 3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti Radiacinės saugos centro direktoriui. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS PATVIRTINTA Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-748 KOKYBĖS KONTROLĖ MEDICININĖJE RENTGENO DIAGNOSTIKOJE. REIKALAVIMAI IR VERTINIMO KRITERIJAI Šiuo norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikoje įgyvendinami Europos Tarybos direktyvos 97/43/Euratom dėl asmenų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės taikant medicininę apšvitą, atšaukiančios Europos Tarybos direktyvos 84/466/Euratom galiojimą (angl. k. – Council Directive 97/43/Euratom of 30 June 1997 on health protection of individuals against the dangers of ionizing radiation in relation to medical exposure, and repealing Directive 84/466/Euratom) reikalavimai, tiesiogiai susiję su radiacinės saugos užtikrinimu medicininėje rentgeno diagnostikoje. I. Taikymo sritis 1. Ši higienos norma nustato minimalius rentgeno diagnostikos aparatų ir jų priedų, vaizdo gavimo ir filmų ryškinimo priemonių bei fotolaboratorijų (toliau – objektų) kokybės kontrolės reikalavimus ir vertinimo kriterijus. 2. Ši higienos norma privaloma visiems juridiniams asmenims, gaminantiems, parduodantiems, surenkantiems, montuojantiems, naudojantiems, remontuojantiems, prižiūrintiems 1 punkte nurodytus objektus bei institucijoms, vykdančioms valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę. 3. Ši higienos norma taikoma visiems Lietuvoje pagamintiems, surinktiems, sumontuotiems, permontuotiems, naudojamiems, suremontuotiems ir prižiūrimiems medicininiams rentgeno diagnostikos aparatams ir jų priedams, vaizdo gavimo ir nuotraukų ryškinimo priemonėms bei fotolaboratorijoms. 4. Ši higienos norma netaikoma tomografiniams, kaulų tankio matuokliams ir spindulinės terapijos aparatams. II. Nuorodos 5. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos: 5.1. Lietuvos higienos norma HN 73: 2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388); 5.2. Lietuvos higienos norma HN 31: 2002 „Radiacinės saugos reikalavimai medicininėje rentgeno diagnostikoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 656 (Žin., 2003, Nr. 9-308). III. Terminai JŲ Apibrėžimai 6. Šioje higienos normoje vartojami terminai, apibrėžimai, santrumpos: 6.1. anodinė įtampa Potencialų skirtumas tarp rentgeno vamzdžio anodo ir katodo. 6.2. atraminė vertė Tai tam tikromis sąlygoms nustatyta vertė, su kuria lyginamos kitų bandymų metu gautos vertės. 6.3. automatinis ekspozicijos valdymas (AEV) Rentgeno įrangos darbo režimas, kai rentgeno vamzdžio apkrova automatiškai reguliuojama ir ribojama, vaizdo imtuvą pasiekus prieš tai nustatytam apšvitos kiekiui. PASTABA. AEV sistemose rentgeno vamzdžio anodinė įtampa gali būti reguliuojama automatiškai arba rankiniu būdu. 6.4. dozė Kiekybinis sugertosios jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinimas [5.1.] 6.4.1. sugertoji dozė () Kiekvienos jonizuojančiosios spinduliuotės atveju tai – elementariajam sistemos medžiagos tūriui perduota vidutinė energija, padalyta iš to tūrio masės [LST ISO 31-10:1996]. 1 PASTABA. Sugertoji dozė (), grėjais, skaičiuojama pagal formulę: = , čia – vidutinė perduotoji energija, džauliais; – švitinamos medžiagos elementarioji masė, kilogramais. 2. PASTABA. 1 Gy = 1 J/kg. 6.4.2. sugertosios dozės galia () Sugertoji dozė per laiko vienetą. 1. PASTABA. Sugertosios dozės galia (), grėjais per sekundę, skaičiuojama pagal formulę: = , čia – elementariajam sistemos medžiagos tūriui perduota vidutinė energija, grėjais; – laiko tarpas, sekundėmis. 2. PASTABA. 1 Gy/s = 1 W/kg. 6.5. filtro storis Sugeriamųjų medžiagų visumos, skirtos rentgeno spinduliuotei slopinti bei jos spektrui pakeisti, storis. PASTABA. Filtro storis išreiškiamas aliuminio ar kitų medžiagų (vario, molibdeno ir kt.) ekvivalentu. 6.5.1. bendrasis filtro storis Savojo ir papildomų filtrų visumos storis. 6.5.2. savasis filtro storis Rentgeno vamzdžio sugeriamųjų medžiagų visumos storis, pro kurį iki rentgeno vamzdžio išorinės dalies paviršiaus prasiskverbia darbinis rentgeno spinduliuotės pluoštas. 6.5.3. papildomas filtro storis Filtras, kuris papildomai patalpinamas darbiniame rentgeno spinduliuotės pluošte rentgeno vamzdžio išorėje. 6.6. kerma (K) Netiesiogiai jonizuojančiųjų (neelektringųjų) dalelių atveju – tai visų elektringųjų dalelių, atsirandančių medžiagos elemente, pradinių kinetinių energijų suma, padalyta iš to elemento masės [LST ISO 31-10:1996]. 1 PASTABA. Kermos pavadinimas kilęs iš žodžių „Kinetic Energy Released in Matter“. 2 PASTABA. Matavimo vienetas grėjus (Gy) – specialus „džaulio kilogramui“ pavadinimas, vartojamas šių dydžių SI vienetu 1 Gy = 1 J/kg. 6.7. kokybės kontrolė Kokybės laidavimo dalis – operacijų visuma (programų kūrimas, koordinavimas, įdiegimas), kuriomis palaikoma arba gerinama kokybė. Kokybės kontrolė apima visų įrenginio darbinių charakteristikų, kurios gali būti nustatytos, išmatuotos ir kontroliuojamos, monitoringą, įvertinimą ir reikiamų lygių palaikymą [5.1.]. 6.8. kokybės laidavimas Visi planuoti ir sistemiški veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad struktūros, sistemos, komponentai arba procedūros atitiktų visus kokybės reikalavimus [5.1.]. 6.9. kontrastingumas Žmogaus akimis mažiausias matomas dviejų objektų optinių tankių skirtumas. 6.10. licencijos turėtojas Juridinis asmuo, pagal Civilinio kodekso nuostatas turintis įgaliotosios institucijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę verstis veikla su šaltiniais, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų sąlygų bei reikalavimų, susijusių su šaltinių naudojimu [5.1.]. 6.11. optinis tankis (D) Statmenai krintančios į medžiagą šviesos stiprio ir praėjusios pro ją šviesos stiprio santykio logaritmas. PASTABA. Optinis tankis (OT) apskaičiuojamas pagal formulę: D = log10 , čia IK – krintančios šviesos stipris, kandelomis; IP – praėjusios šviesos stipris, kandelomis. 6.11.1. šydo optinis tankis (Dmin) Neeksponuoto ir išryškinto filmo optinis tankis. 6.11.2. taikinio optinis tankis Optinis tankis atraminiame taške, sąlygotas dažniausiai naudojamos ekspozicijos, kurią pasirenka personalas kaip optimalią vertę ir kuris paprastai yra nuo 1,3 iki 1,8, įskaitant ir šydo optinio tankio vertę. 6.11.3. jautrio indeksas Nustatytu šviesos srautu eksponuoto filmo optinio tankio vertė. Šio šviesos srauto dydis atitinka optinį tankį, esantį arčiausiai: D = 1,0 + Dmin čia Dmin – šydo optinis tankis. 6.11.4. kontrastingumo indeksas Dviem skirtingų dydžių šviesos srautais eksponuoto filmo optinių tankių skirtumas. Šie šviesos srautų dydžiai yra arčiausiai optinių tankių: D1=1,0 + Dmin; D2=2,0 + Dmin, čia D1 – pirmasis optinis tankis; D2 – antrasis optinis tankis; Dmin – šydo optinis tankis. 6.12. pasikartojimas Kelių matavimų, atliktų tokiomis pačiomis sąlygomis, rezultatų panašumas, pasikartojimas. PASTABA. Pasikartojimui kiekybiškai įvertinti naudojamas svyravimų koeficientas (

  1. s)(žr. 6.23 punktą). 6.13. pastovumas Matuojamo parametro savybė neviršyti nustatytų ribų, keičiant atitinkamus nustatomus parametrus. PASTABA. Pastovumui kiekybiškai įvertinti naudojamas svyravimų koeficientas (
  2. s)(žr. 6.23. punktą). 6.14. periodiniai bandymai Priemonių, kuriomis periodiškai kontroliuojami objekto kokybės rodikliai, visuma. 6.15. priėmimo bandymai Priemonių visuma, skirta patikrinti naujai instaliuoto, perinstaliuoto ir modifikuoto objekto techninių ir konstrukcinių charakteristikų atitiktį to objekto dokumentacijai ir kokybės rodikliams. 6.16. pusvertės sluoksnis (d1/2) Silpninimo sluoksnio vienkrypčio pluošto storis, srovės tankį sumažinantis iki pusės jo vertės [LST ISO 31 – 10]. 1 PASTABA. Eksponentinio silpninimo pusvertės sluoksnis, metrais, apskaičiuojamas pagal formulę: d1/2 = (ln2)/m, čia: m – medžiagos silpninimo koeficientas, m-1. 2 PASTABA. Taip pat vartojami kiti pusvertės sluoksniai, tokie kaip sugertosios dozės galios pusvertės sluoksnis. 6.17. rentgeno diagnostikos aparatas Įranga, skleidžianti arba galinti skleisti jonizuojančiąją spinduliuotę ir ją panaudojanti diagnostikai. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis tokioje įrangoje yra rentgeno vamzdis [5.2.]. 6.17.1. rentgenografijos aparatas Rentgeno aparatas, skirtas rentgeno nuotraukoms gauti. 6.17.2. rentgenoskopijos aparatas Rentgeno aparatas, kuriuo tiriamojo objekto vaizdas gaunamas ekrane. 6.17.3. dantų rentgeno aparatas Rentgenografijos aparatas, skirtas dantų ir žandikaulių tyrimams. 6.17.4. mamografijos aparatas Rentgenografijos aparatas, skirtas krūtų tyrimams. 6.18. rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetas Patalpa, kurioje naudojamas rentgeno diagnostikos aparatas. Rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetu taip pat laikomas stomatologijos kabinetas, kuriame naudojamas rentgeno diagnostikos aparatas. Patalpa, kurioje ne nuolat naudojamas kilnojamasis rentgeno diagnostikos aparatas, rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetu nelaikoma [5.2.]. 6.19. rentgeno vamzdis Įtaisas, kuriame bombarduojant taikinį elektronų srautu, gaunama rentgeno spinduliuotė. 6.20. skiriamoji geba Televizijos (TV) sistemos, filmo ir vaizdo gavimo priemonių visumos savybė, išreikšta linijų poromis milimetre (lp/mm), apibūdinanti minėtų priemonių galimybę vaizde išskirti kuo mažesnių matmenų objektą. 6.21. rentgeno spinduliuotė Rentgeno aparato generuojama fotoninė spinduliuotė, susidedanti iš stabdančiosios ir būdingosios jonizuojančiosios spinduliuotės. 6.22. spinduliuotės išeiga Išmatuota ore kerma, esant nustatytiems atstumui iki rentgeno vamzdžio židinio ir kitiems rentgeno aparato parametrams, neįskaitant išsklaidytosios spinduliuotės, tenkanti vienam rentgeno vamzdžio srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugos vienetui (mA×s). 6.23. svyravimų koeficientas (
  3. s)Vidutinio kvadratinio nuokrypio ir aritmetinio vidurkio santykis. PASTABA. Svyravimų koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę: s = , čia – i-tojo matavimo vertė; – aritmetinis vidurkis; – matavimų skaičius. 6.24. dozės tiesiškumo koeficientas (L) Dozės tiesiškumo koeficientas (L) apskaičiuojamas pagal formulę: L = , čia – pirmoji arba prieš tai išmatuota, vertė, miligrėjais miliamperui per sekundę; – antroji arba po to išmatuota, vertė, miligrėjais miliamperui per sekundę. 6.25. nuokrypis nuo vardinės vertės (
  4. e)Nuokrypis nuo vardinės vertės (santykinis nuokrypis), procentais, apskaičiuojamas pagal formulę: e = , čia – išmatuota vertė; – vardinė vertė (žr. 6.28 p.) 6.26. tinklelis Įtaisas, skirtas išsklaidytajai rentgeno spinduliuotei sumažinti. 6.27. vaizdo imtuvas Įtaisas, skirtas priimti, apdoroti bei fiksuoti rentgeno spinduliuote pernešamą informaciją (filmas, stiprinantis ekranas, vaizdo stiprintuvas ir kt.). 6.28. vardinė vertė Fizikinio dydžio vertė, suteikta gamybos metu, laikantis norminių techninių dokumentų reikalavimų. 6.29. vidutinis gradientas (Sv) Santykinis dydis, parodantis srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugos (mA×
  5. s)logaritminės kreivės dalies, esančios tarp taškų D1 = 0,25 + Dmin ir D2 = 2,0 + Dmin, statumą. PASTABA. Vidutinis gradientas apskaičiuojamas pagal formulę: Sv = ; čia D1 – pirmasis optinis tankis; D2 – antrasis optinis tankis; Dmin – šydo optinis tankis; log10E1 – srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugos logaritminis dydis, sąlygojantis filmo optinį tankį D1; log10E2 – srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugos logaritminis dydis, sąlygojantis filmo optinį tankį D2. IV. Bendrieji nurodymai 7. Kokybės kontrolės medicininėje rentgeno diagnostikoje tikslas yra užtikrinti darbuotojų ir pacientų radiacinę saugą rentgenologinių tyrimų metu bei tinkamą rentgeno diagnostikos įrangos darbą ir laiku nustatyti bei pašalinti atsiradusius gedimus. 8. Kiekvienas licencijos turėtojas turi parengti ir vykdyti kokybės laidavimo programą, kurios sudėtine dalimi yra kokybės kontrolė. 9. Kokybės laidavimo programoje turi būti įvardyti už 1 punkte išvardytų objektų kokybės kontrolės vykdymą atsakingi asmenys. 10. Už kokybės kontrolės vykdymą atsako licencijos turėtojas. Jis privalo organizuoti ir vykdyti kokybės kontrolę arba įgalioti asmenį ar tarnybą atlikti minėtas funkcijas. 11. Jei licencijos turėtojas negali įvykdyti kurio nors šios higienos normos reikalavimo, jis gali kreiptis į kitas organizacijas, turinčias Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti šias funkcijas. 12. Kokybės kontrolė susideda iš priėmimo ir periodinių bandymų. 12.1. Priėmimo bandymai turi būti atliekami naujai sumontuotos, permontuotos bei modifikuotos rentgeno įrangos, prieš pradedant ją naudoti klinikiniams tikslams. Priėmimo bandymų tikslas – nustatyti, ar įranga atitinka gamintojo nurodytas technines charakteristikas; 12.2. Priėmimo bandymų mastą nustato licencijos turėtojas, atsižvelgdamas į įrangos gamintojo pateiktą dokumentaciją, įskaitant visus šia higienos norma nustatytus reikalavimus; 12.3. Periodinių bandymų mastas turi būti nustatytas priėmimo bandymų metu. Periodiniai bandymai turi būti vykdomi iki rentgeno įrangos naudojimo pabaigos. 13. Kokybės kontrolę atlieka asmenys, susipažinę su kokybės kontrolės principais ir metodais. 14. Kokybės kontrolė atliekama ne rečiau, kaip nurodyta šios higienos normos 1 priede, taip pat pakeitus pagrindinius rentgeno įrangos mazgus bei po remonto ir derinimo, jei tai gali turėti įtakos tikrinamiems parametrams. 15. Kokybės kontrolės bandymų rezultatų registravimas 15.1. Kokybės kontrolės bandymų rezultatai turi būti fiksuojami žurnaluose arba protokoluose, kurių turinį nustato licencijos turėtojas, atsižvelgdamas į naudojamos įrangos technines galimybes, atliekamus matavimus ir patikrinimus, jų ypatumus bei šia higienos norma nustatytus reikalavimus; 15.2. Rezultatų registravimo žurnaluose ir protokoluose turi būti nurodyta, kas ir kada (įstaiga, adresas, telefonas, pareigos, vardas, pavardė, data, parašas) atliko matavimus ir patikrinimus, matavimų sąlygos (nustatytos įtampos, srovės, ekspozicijos trukmės ar kiti parametrai, reikalingi rezultatams įvertinti), naudoti prietaisai ir priemonės; 16. Kokybės kontrolės bandymai atliekami specialiais prietaisais ir priemonėmis, vadovaujantis instrukcijomis ir metodais, atsižvelgiant į reikalavimus, nurodytus kituose šios higienos normos skyriuose. PASTABA. Matavimo prietaisai ir priemonės bei darbo su jais metodai turi būti įteisinti Lietuvos Respublikos teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir turėti atitinkamus dokumentus. 17. Atliekant kokybės kontrolės bandymus turi dalyvauti rentgeno įrangą aptarnaujantis techninis personalas, dirbantis su ta įranga asmuo (rentgeno laborantas arba gydytojas), įrangą montavusios organizacijos atstovas. 1 PASTABA. Įrangą montavusios organizacijos atstovas dalyvauja tik priėmimo bandymuose, kai atliekami naujai sumontuotos, permontuotos ar modifikuotos rentgeno įrangos bandymai. 2 PASTABA. Šio punkto reikalavimai netaikomi periodiniams kokybės kontrolės bandymams, kuriuos licencijos turėtojas, atlieka savo jėgomis. 18. Kituose šios higienos normos skyriuose nurodyti atskiri bandymai neatliekami tik tuo atveju, jeigu jų negalima atlikti dėl rentgeno įrangos techninių ir konstrukcinių galimybių. 19. 1 punkte nurodytus objektus, kurie neatitinka šios higienos normos reikalavimų ir gali turėti įtakos vaizdo kokybei arba papildomai pacientų bei darbuotojų apšvitai, naudoti draudžiama. 20. Rentgeno aparato kokybės kontrolės bandymų metu nustačius, kad kuris nors iš kontroliuojamųjų parametrų neatitinka šios higienos normos reikalavimų, matavimus ar patikrinimus atliekantis asmuo nedelsdamas privalo informuoti apie tai asmenis, atsakingus už radiacinę saugą arba licencijos turėtoją. Licencijos turėtojas privalo imtis visų įmanomų priemonių radiacinei saugai užtikrinti. V. RENTGENOGRAFIJOS APARATAMS KELIAMI REIKALAVIMAI 21. Rentgeno generatoriaus anodinės įtampos kreivės forma turi atitikti jo dokumentacijoje nurodytus techninius reikalavimus. 22. Anodinė įtampa 22.1. Rentgeno vamzdžio anodinės įtampos nuokrypis nuo vardinės vertės neturi viršyti ± 10 %. Matavimai atliekami nustačius skirtingas anodinės įtampos vertes; 22.2. Anodinės įtampos svyravimo koeficientas, keičiant rentgeno vamzdžio srovės stiprį, neturi viršyti 0,1. Matavimai atliekami nustačius pastovią (rekomenduojama 80 kV) anodinę įtampą ir keičiant rentgeno vamzdžio srovės stiprį; PASTABA. Tais atvejais, kai rentgeno aparatai turi tik srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugos (mA×
  6. s)nustatymo keitiklį, matavimai atliekami keičiant mA×s. 22.3. Anodinės įtampos matavimų tokiomis pačiomis sąlygomis svyravimo koeficientas, atliekant ne mažiau kaip penkis matavimus, neturi viršyti 0,05. Matavimai atliekami nekeičiant nustatytų parametrų (rekomenduojama anodinė įtampa – 80 kV); 23. Bendrojo filtro storis, jei tyrimai atliekami tik suaugusiems, turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm Al. Atliekant tyrimus vaikams, bendrojo filtro storis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm Al. PASTABA. Tiesiogiai išmatuoti bendrojo filtro storį yra neįmanoma, šį storį galima nustatyti ir ne su visa įranga, skirta kokybės kontrolei. Galima atlikti pusvertės sluoksnio storio d1/2 matavimus ir, naudojantis 2 priede pateikta lentele, įvertinti, ar šis reikalavimas įvykdytas. 24. Ekspozicijos trukmės nuokrypis nuo vardinės vertės neturi viršyti ± 10 %. 1 PASTABA. Rentgeno aparatų su dviejų, šešių ir dvylikos impulsų generatoriais ekspozicijos trukmės nuokrypis nuo vardinės vertės, esant ekspozicijos trukmei mažesnei arba lygiai 0,1 s, neturi viršyti ± 0,01 s. 2 PASTABA. Rentgeno aparatų su šešių ir dvylikos impulsų generatoriais ekspozicijos trukmės nuokrypis nuo vardinės vertės, esant ekspozicijos trukmei mažesnei kaip 0,04 s, neturi viršyti ± 0,0034 s. 3 PASTABA. Rentgeno aparatų su vieno impulso generatoriais ekspozicijos trukmės nuokrypis nuo vardinės vertės, esant ekspozicijos trukmei mažesnei arba lygiai 0,2 s, neturi viršyti ± 0,02 s. 25.Dozė 25.1. Dozės matavimų, esant tokioms pačioms sąlygoms, svyravimo koeficientas, atliekant ne mažiau kaip penkis matavimus, neturi viršyti 0,1 (rekomenduojama anodinė įtampa – 80 kV). Matavimai atliekami nekeičiant nustatytų parametrų. Atliekant matavimus gali būti naudojamas 25 mm Al papildomas filtras; 25.2. Dozės svyravimo koeficientas, atsižvelgiant į keičiamo rentgeno vamzdžio srovės stiprį, neturi viršyti 0,15. Matavimai atliekami keičiant rentgeno vamzdžio srovės stiprį ir parenkant ekspozicijos trukmę taip, kad srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandauga (mA×
  7. s)išliktų pastovi. Atliekant matavimus gali būti naudojamas 25 mm Al papildomas filtras; 25.3. Dozės tiesiškumo koeficientas, keičiant srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugą (mA×s), neturi viršyti 0,1. Matavimai atliekami nustačius pastovią anodinę įtampą ir keičiant srovės stiprį. Turi būti atliekami ne mažiau kaip 5 matavimai. 26. Spinduliuotės išeiga Turi būti vykdomas nors vienas iš šių punktų: 26.1. Spinduliuotės išeigos Y nuokrypis nuo nustatytos spinduliuotės išeigos YN vertės neturi viršyti ± 30 %. Matavimai atliekami su 25 mm Al papildomu filtru; 1 PASTABA. Spinduliuotės išeiga Y apskaičiuojama pagal formulę: Y = , mGy×m2×(mA×s)-1, čia: – išmatuota dozės vertė, mikrogrėjais; – atstumas nuo židinio iki detektoriaus, metrais; – nustatyta vardinė srovės stiprio vertė, miliamperais; – nustatyta vardinė ekspozicijos trukmė, sekundėmis. 2 PASTABA. Nustatyta spinduliuotės išeigos YN vertė nurodyta 1 lentelėje. 3 PASTABA. Spinduliuotės išeigos Y nuokrypis nuo nustatytos spinduliuotės išeigos YN vertės, procentais, apskaičiuojamas taip pat, kaip ir nuokrypis nuo vardinės vertės (žr. 6.25 p.). 1 lentelė Spinduliuotės išeiga YN, Vardinė anodinės įtampos vertė UV, kV mGy×m2×(mA×s)-1 Aukšto dažnio arba 12 impulsų generatorius 6 impulsų generatorius 2 impulsų generatorius 0,6 62 63 71 0,9 66 68 76 1,3 71 73 82 1,6 74 75 86 2,0 77 79 91 2,3 79 81 94 2,8 82 85 99 3,5 87 89 104 26.2. Spinduliuotės išeiga vieno metro atstumu nuo židinio iki detektoriaus, esant 2,5 mm Al bendrajam filtrui ir nustačius anodinę įtampą 80 kV, turi būti didesnė nei 25 mGy/(mA×s); 27. Automatinė ekspozicijos valdymo (AEV) sistema 27.1. Atliekant priėmimo bandymus, AEV turi būti suderinta su naudojama vaizdo gavimo sistema (filmo ir ekrano deriniu, ryškinimo mašina, skaitmenine sistema); 27.2. Didžiausia vienos ekspozicijos trukmė neturi viršyti 6 s; 27.3. Optinių tankių skirtumas, esant tokiems patiems AEV parametrams ir 25 mm Al papildomam filtrui, neturi viršyti 0,3 nuo atraminės optinio tankio vertės; 27.4. Optinių tankių skirtumas, esant vienodam papildomam filtrui ir skirtingoms anodinėms įtampoms, neturi viršyti 0,3. Turi būti tikrinama ne mažiau kaip prie trijų skirtingų anodinių įtampų. Rekomenduojamas papildomo filtro storis 25 mm Al, anodinės įtampos – 60 kV, 80 kV ir 120 kV; 27.5. Optinių tankių skirtumas, esant tokiems patiems AEV parametrams ir skirtingo storio organinio stiklo arba vandens fantomams, neturi viršyti 0,3. Turi būti tikrinama ne mažiau kaip su trimis skirtingo storio fantomais. Rekomenduojami fantomų storiai yra 10 cm, 15 cm, ir 20 cm; 27.6. Dozės svyravimų koeficientas, esant vienodoms sąlygoms ir 25 mm Al papildomam filtrui, neturi viršyti 0,2. 28. Nuotekinė spinduliuotė nuo rentgeno vamzdžio gaubės vieno metro atstumu, nustačius didžiausius rentgeno aparato ekspozicijos parametrus, nurodytus gamintojo techninėje dokumentacijoje, neturi viršyti 1 mGy/val. PASTABA. Periodinių bandymų metu pavojinga nustatinėti didžiausius ekspozicijos parametrus, todėl atliekant matavimus reikia pasikonsultuoti su įrangą aptarnaujančiu personalu, kokius didžiausius ekspozicijos parametrus galima nustatyti. 29. Nesutapimas 29.1. Nesutapimo bandymai atliekami specialiu fantomu arba taikant kitus tinkamus metodus (3 priedas); 29.2. Diafragmos sklendės nuo centrinių diafragmos linijų turi slankioti tolygiai į abi puses. Tai įvertinama vizualiai; 29.3. Vizualiai nustatyto šviesos lauko ir atitinkamo rentgeno lauko kraštų nesutapimas bet kuria kryptimi neturi viršyti 1 % atstumo tarp židinio ir vizualiai nustatyto lauko centro; PASTABA. Jei rentgeno aparatas pagal naudojamos kasetės dydį lauką nustato automatiškai, diafragmos atsidarymas turi būti suderintas taip, kad rentgeno spinduliuotės laukas neviršytų ekspozicijai naudojamos kasetės ribų. Nesutapimas į vidinę pusę neturi viršyti šio punkto reikalavimų. 29.4. Šviesos lauko centro žymės nesutapimas su rentgeno lauko centru neturi viršyti 1 % atstumo tarp židinio ir filmo; 29.5. Rentgeno lauko ir vaizdo imtuvo centrų nesutapimas neturi viršyti 2 % atstumo tarp židinio ir vaizdo imtuvo. 30. Tinklelis 30.1. Nustačius artimą 50 kV anodinę įtampą, filme ekspozicijos metu neturi matytis jokių pašalinių vaizdų; 30.2. Nustačius trumpiausią praktikoje taikomą ekspozicijos trukmę, filme neturi matytis judančio tinklelio plokštelių. 31. Šiame skyriuje vietoje nurodyto 25 mm Al filtro galima naudoti ekvivalentinį organinio stiklo arba vandens fantomą. VI. Filmų ryškinimui, vaizdo imtuvams, vaizdų vertinimo sąlygoms ir Negatoskopams KELIAmi reikalavimai 32. Bendrieji nurodymai 32.1. Filmų ryškinimo procesas įvertinamas sensitometru ir densitometru (3 priedas) arba kita tam skirta įranga; 1 PASTABA. Šis reikalavimas netaikomas filmus ryškinant rankiniu būdu. 32.2. Filmų ryškinimo atraminės vertės nustatomos, kai ryškalai, fiksažas ir kitos medžiagos yra naujai paruoštos ar papildytos apskaičiavus penkių dienų vidutines vertes; 32.3. Atraminės vertės gali būti nustatomos pakartotinai, jei keičiant filmų ryškinimo medžiagas nebegalima pasiekti buvusių atraminių verčių, pasikeitus ryškinimo medžiagų, filmų ar ekranų tipui bei ryškinimo sistemai; 32.4. Visos rentgeno kabinete naudojamos kasetės turi būti sunumeruotos įvertinus kasetėse naudojamų stiprinamųjų ekranų tipus ir jautrumą. 33. Stiprinamieji ekranai ir kasetės 33.1. Eksponuotame filme neturi matytis jokių pašalinių dėmių. Šis patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per savaitę; 33.2. Kasetėje esančio neeksponuoto filmo kraštai neturi patamsėti iš abiejų pusių apšvietus (kiekvieną pusę po 10 minučių) negatoskopu, kurio skaistis ne mažesnis kaip 1000 cd/m2. Bandymo metu kasetė su filmu turi būti priglausta prie negatoskopo; 33.3. Kasetė neturi būti rentgenogramoje atsiradusių neryškių plotų arba plotų su matomais tankio skirtumais priežastis (3 priedas); 33.4. Tokio paties tipo filmų, eksponuotų tokiomis pačiomis sąlygomis (vienoda dozė, anodinė įtampa, filtro storis ir t. t.), ir ekranų optiniai tankiai neturi skirtis daugiau kaip 0,30. 34. Filmų ryškinimo procesas 34.1. Šydo optinis tankis neturi viršyti 0,30; 34.2. Jautrio indekso nuokrypis nuo jautrio indekso atraminės vertės neturi viršyti ± 0,20; 34.3. Kontrastingumo indekso nuokrypis nuo kontrastingumo indekso atraminės vertės neturi viršyti ± 0,20. 35.Fotolaboratorija 35.1. Fotolaboratorijoje žmogaus akims adaptavusis tamsoje (ne mažiau kaip po penkių minučių), kai išjungtos visos šviesos, įskaitant ir prožektorius, neturi matytis jokių šviesų; 35.2. Eksponuoto filmo optinis tankis, eksponuojant jį fotolaboratorijoje, kasetės užtaisymo vietoje, su prožektoriais, įjungtais keturias minutes, neturi padidėti daugiau negu 0,10, lyginant su tokio pat tipo neeksponuotu filmu. Turi būti kontroliuojami visų fotolaboratorijoje naudojamų tipų filmai. 36. Rentgenogramų vertinimo sąlygos 36.1. Negatoskopo ekrano skaistis turi būti ne mažesnis kaip 1700 cd/m2, šviesos lauko netolygumas neturi viršyti 30 %; 36.2. Kambaryje, kuriame yra negatoskopas, aplinkos apšvieta vieno metro atstumu nuo negatoskopo neturi viršyti 50 lx. VII. RENTGENOskopiJOs aparatams keliami reikalavimai 37. Dozės galia Turi būti vykdomas nors vienas iš šių punktų: 37.1. Didžiausia dozės galia vaizdo stiprintuvo ekrano (ekrano skersmuo – 25
  8. cm)paviršiuje be tinklelio, kai dozė ir ryškumas kontroliuojami automatiškai, neturi viršyti 0,8 mGy/s. Rentgenoskopijos aparatų, skirtų rentgenologiniams tyrimams operacijų metu atlikti, didžiausia dozės galia neturi viršyti 1,0 mGy/s (vaizdo stiprintuvo ekrano skersmuo 25
  9. cm)(3 priedas); 1 PASTABA. Rentgenoskopijos aparatų su TV sistema, instaliuotų iki 1997 m. sausio 1 d., maksimali dozės galia neturi viršyti 1,6 mGy/s. 2 PASTABA. Atliekant dozės galios matavimus turi būti naudojamas 25 mm Al fantomas. 3 PASTABA. Kitokių dydžių įėjimo ekranų dozės galia apskaičiuojama pagal formulę: K = (a×252)/b2; čia: a yra leidžiama dozės galia, mGy/s; b yra atitinkamo ekrano skersmuo, cm. 37.2. Didžiausia dozės galia paciento odos paviršiuje arba pacientą įmituojančio fantomo paviršiuje (25 cm organinio stiklo araba vandens fantomo), įskaitant sklaidą, į kurį krenta tiesioginės spinduliuotės pluoštas, neturi viršyti 100 mGy/min. 38. TV monitoriaus vaizdo skiriamoji geba turi būti ne mažesnė kaip: 0,8 lp/mm, kai rentgeno lauko dydis yra (30–35) cm; 1,0 lp/mm, kai rentgeno lauko dydis yra (23–25) cm; 1,4 lp/mm, kai rentgeno lauko dydis yra (15–18) cm. 39. TV monitoriaus vaizdo kontrastingumas, nusistovėjus vaizdui, neturi viršyti 4 %. 40. Rentgeno lauko ir vaizdo stiprintuvo ekrano plotų santykis neturi viršyti 1,15. 41. Laikmatis turi išjungti aparatą automatiškai ne vėliau, kaip po 10 minučių eksponavimo, įskaitant ir prieš tai susumuotą laiką. Garsinis signalas turi įspėti operatorių apie numatomą aparato išjungimą likus ne mažiau kaip 30 s iki aparato išsijungimo. VII. DAntų rentgeno aparatams keliami reikalavimai 42. Anodinė įtampa 42.1. Rentgeno vamzdžio anodinė įtampa turi būti aukštesnė kaip 50 kV. PASTABA. Šis reikalavimas netaikomas rentgeno aparatams, instaliuotiems iki 1997 m. sausio 1 d.; 42.2. Rentgeno vamzdžio anodinės įtampos nuokrypis nuo vardinės vertės neturi viršyti ± 10 %; 42.3. Anodinės įtampos matavimų tokiomis pačiomis sąlygomis svyravimo koeficientas, atliekant ne mažiau kaip penkis matavimus, neturi viršyti 0,05. 43. Bendrasis filtro storis, esant anodinei įtampai mažesnei arba lygiai 70 kV, ir 2,5 mm Al didesnei už 70 kV, turi būti ne mažesnis, kaip 1,5 mm Al. 44. Atstumas tarp židinio ir odos turi būti ne mažesnis, kaip: 44.1. 20 cm, kai anodinė įtampa yra didesnė kaip 60 kV; 44.2. 10 cm, kai anodinė įtampa yra mažesnė arba lygi 60 kV. 45. Didžiausias rentgeno lauko dydžio skersmuo tubuso gale turi būti ne didesnis kaip 60 mm. 46. Ekspozicijos trukmė 46.1. Ekspozicijos trukmės nuokrypis nuo vardinės vertės neturi viršyti ± 20 %; 46.2. Ekspozicijos trukmės svyravimo koeficientas neturi viršyti 0,1. 47. Dozė. 47.1. Dozė tubuso gale, nustačius ekspozicijos parametrus, reikalingus apatinio krūminio (lot. Mandibular molar) danties rentgeno vaizdui gauti, neturi viršyti 5 mGy, kai anodinė įtampa yra 50–60 kV ir 2,5 mGy, kai anodinė įtampa yra 60–70 kV; PASTABA. Šios dozės vertės yra nustatytos dirbant su E jautrio klasės filmais. 47.2. Dozės matavimų, esant tokioms pačioms sąlygoms, svyravimo koeficientas, atliekant ne mažiau kaip penkis matavimus, neturi viršyti 0,1. Atliekant matavimus gali būti naudojamas papildomas 6 mm Al filtras; 47.3. Dozės tiesiškumo koeficientas, keičiant srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugą (mA×s), neturi viršyti 0,1. Matavimai atliekami nustačius pastovią anodinę įtampą ir keičiant srovės stiprį. Turi būti atliekami ne mažiau kaip 5 matavimai. 48. Spinduliuotės išeiga vieno metro atstumu nuo židinio, esant nuo 50 kV iki 70 kV anodinei įtampai, turi būti nuo 30 mGy/(mA×
  10. s)iki 100 mGy/(mA×s). IX. Mamografijos aparatams keliami reikalavimai 49. Anodinė įtampa 49.1. Anodinės įtampos nuokrypis nuo vardinės vertės, matavimus atliekant anodinių įtampų diapazonu nuo 25 kV iki 31 kV, kas 1 kV, neturi viršyti ±1 kV; 49.2. Anodinės įtampos pakartotinių matavimų nuokrypis nuo vidutinės vertės neturi viršyti 0,5 kV. PASTABA. Esant nustatytai vienai dažniausiai naudojamai anodinei įtampai (rekomenduojama 28 kV anodinė įtampa), turi būti atliekami ne mažiau kaip 5 matavimai. 50. Rentgeno vamzdžių su molibdeno taikiniu ir molibdeno filtru (Mo/Mo) pusvertės sluoksnio storis, esant 28 kV anodinei įtampai, turi būti ne mažesnis kaip 0,30 mm Al (3 priedas). PASTABA. Kitokių modifikacijų rentgeno vamzdžių pusvertės storių reikalavimai pateikti 2 priede. 51. Dozė 51.1. Pakartotinių dozės matavimų svyravimo koeficientas, atliekant ne mažiau kaip penkis matavimus, neturi viršyti 0,05 (rekomenduojama anodinė įtampa – 28 kV). Matavimai atliekami nekeičiant nustatytų parametrų; 51.2. Dozės tiesiškumo koeficientas, keičiant srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandaugą (mA×s), neturi viršyti 0,1. Matavimai atliekami nustačius pastovią anodinę įtampą ir keičiant srovės stiprį. Turi būti atliekami ne mažiau kaip 5 matavimai. 52. Dozės galia, esant anodinei įtampai 28 kV ir Mo filtrui, filmo paviršiuje turi būti ne mažesnė kaip 7,5 mGy/s. 53. Automatinė ekspozicijos valdymo sistema 53.1. Dozės nuokrypis nuo vidutinės vertės, atlikus penkias ekspozicijas, neturi viršyti 5%; PASTABA. Atliekant matavimus turi būti naudojamas 40–50 mm organinio stiklo fantomas. 53.2. Optinio tankio nuokrypis nuo taikinio optinio tankio vertės neturi viršyti 0,20 optinio tankio vienetų; PASTABA. Tikrinant turi būti naudojamas 40–50 mm organinio stiklo fantomas. 53.3. Optinio tankio nuokrypis nuo taikinio optinio tankio vertės, keičiant organinio stiklo fantomo storį nuo 20 mm iki 60 mm kas 10 mm, neturi viršyti 0,15 optinio tankio vienetų; 53.4. Optinio tankio nuokrypis nuo taikinio optinio tankio vertės, keičiant anodinę įtampą ir naudojant 40–50 mm organinio stiklo fantomą, neturi viršyti 0,15 optinio tankio vienetų. PASTABA. Rekomenduojama naudoti anodinės įtampos vardines vertes, didesnes nei paprastai naudojamos klinikinėje praktikoje. 54. Atstumas nuo židinio iki filmo turi būti ne mažesnis kaip 600 mm. 55. Rentgeno lauko ir vaizdo imtuvo laukų nesutapimas 55.1. Krūtinės pusėje (angl. Thorocal side) rentgeno laukas turi būti didesnis už naudojamą filmą, tačiau ne daugiau kaip 5 mm nuo filmo kraštų; 55.2. Šoninėje pusėje (angl. Lateral side) rentgeno laukas turi sutapti su filmo kraštais. 56. Suspaudimo jėga turi būti 130 N–200 N (» 13 kg–20 kg). 57. Filmų ryškinimo procesas 57.1. Šydo optinis tankis turi būti ne didesnis kaip 0,2; 57.2. Jautrio indekso nuokrypis nuo jautrio indekso atraminės vertės neturi viršyti ± 10 %; 57.3. Vidutinis gradientas turi būti didesnis kaip 2,8. 58. Vaizdo kokybė. 58.1. Skiriamoji geba abiem kryptimis turi būti didesnė kaip 12 lp/mm. 58.2. Kontrastingumas, esant 6 mm detalių matomumui, turi būti mažesnis kaip 1,3%. PASTABA. Šis punktas gali būti pakeistas kitais matavimais, susijusiais su kontrastingumu ir detalėmis, atsižvelgiant į naudojamo fantomo tipą. Vertinimas atliekamas pagal fantomo aprašyme nustatytus kriterijus. 59. Negatoskopo skaistis turi būti 2000 cd/m2 – 6000 cd/m2 diapazono. ______________ Lietuvos higienos normos HN 78:2003 „Kokybės kontrolė medicininėje rentgeno diagnostikoje“ 1 priedas BANDYMŲ PERIODIŠKUMAS 1 lentelė. Rentgenografijos aparatų periodiniai bandymai Kontroliuojamasis objektas Kontroliuojamasis parametras Periodiškumas 1 2 3 Anodinė įtampa Anodinės įtampos kreivės forma Nuokrypis nuo vardinės vertės Pasikartojimas Pastovumas 1 metai 1 metai 1 metai 1 metai Filtras Bendrojo filtro storis 1 metai Ekspozicijos trukmė Nuokrypis nuo vardinės vertės 1 metai Dozė Pasikartojimas Pastovumas Dozės tiesiškumo koeficientas Spinduliuotės išeiga 1 metai 1 metai 1 metai 1 metai AEV sistema Ekspozicijos trukmė Optinių tankių skirtumas vienodomis sąlygomis Optinių tankių skirtumas, atsižvelgiant į anodinę įtampą Optinių tankių skirtumas, atsižvelgiant į objekto storį Dozės pasikartojimas 1 metai 1 mėnuo 3 mėnesiai 3 mėnesiai 1 metai Nuotėkinė spinduliuotė Dozės galia 1 metai Diafragmos, rentgeno ir šviesos laukai, vaizdo imtuvai Tolygumas, kraštų ir centrų nesutapimas 3 mėnesiai Tinklelis Būklė 1 metai 2 lentelė. Filmų ryškinimo, vaizdo imtuvų, vaizdų vertinimo sąlygų ir negatoskopų periodiniai bandymai Kontroliuojamasis objektas Kontroliuojamasis parametras Periodiškumas 1 2 3 Stiprinantieji ekranai ir kasetės Nepralaidumas šviesai Kontaktas Filmo – ekrano derinys Būklė ir švara 1 metai 1 metai 1 metai 1 savaitė Filmų ryškinimo procesas Šydo optinis tankis Jautrio indeksas Kontrastingumo indeksas 1 diena – 1 savaitė (priklausomai nuo darbo krūvio) rekomenduojama 3 kartus per savaitę Fotolaboratorija Tamsa Prožektoriai 1 metai 1 metai Negatoskopas Vertinimo sąlygos Skaistis Apšvieta 1 metai 1 metai 3 lentelė. Rentgenoskopijos aparatų periodiniai bandymai Kontroliuojamasis objektas Kontroliuojamasis parametras Periodiškumas 1 2 3 Dozės galia Didžiausia dozės galia 1 metai TV monitorius Skiriamoji geba Kontrastingumas 1 metai 1 metai Rentgeno laukas ir vaizdo stiprintuvo ekranas Plotų santykis 1 metai Laikmatis Išsijungimo laikas Perspėjimo laikas 1 metai 1 metai 4 lentelė. Dantų rentgeno aparatų periodiniai bandymai Kontroliuojamasis objektas Kontroliuojamasis parametras Periodiškumas 1 2 3 Anodinė įtampa Anodinės įtampos kreivės forma Nuokrypis nuo vardinės vertės Pasikartojimas 3 metai 3 metai 3 metai Filtras Bendrojo filtro storis 3 metai Atstumas tarp židinio ir odos Atstumas 3 metai Lauko dydis Skersmuo 3 metai Ekspozicijos trukmė Nuokrypis nuo vardinės vertės Pasikartojimas 3 metai 3 metai Dozė Pasikartojimas Dozės tiesiškumo koeficientas Dozė tubuso išėjime Spinduliuotės išeiga 3 metai 3 metai 3 metai 3 metai 5 lentelė. Mamografijos aparatų periodiniai bandymai Kontroliuojamasis objektas Kontroliuojamasis Parametras Periodiškumas 1 2 3 Anodinė įtampa Anodinės įtampos kreivės forma Nuokrypis nuo vardinės vertės Pasikartojimas 6 mėnesiai 6 mėnesiai 6 mėnesiai Filtras Pusvertės storio sluoksnis 1 metai Dozė Pasikartojimas Dozės tiesiškumo koeficientas Dozės galia 6 mėnesiai 6 mėnesiai 6 mėnesiai AEV sistema Dozės nuokrypis nuo vidutinės vertės Optinio tankio nuokrypis nuo taikinio optinio tankio vertės vienodomis sąlygomis Optinio tankio nuokrypis nuo taikinio optinio tankio vertės, atsižvelgiant į anodinę įtampą Optinio tankio nuokrypis nuo taikinio optinio tankio vertės, atsižvelgiant į objekto storį 6 mėnesiai 1 savaitė 1 mėnuo 1 mėnuo Atstumas nuo židinio iki filmo Atstumas Priėmimo bandymų metu Rentgeno ir šviesos laukai Kraštų nesutapimas 6 mėnesiai Suspaudimo jėga Suspaudimo jėga 6 mėnesiai Filmų ryškinimo procesas Šydo optinis tankis Jautrio indeksas Vidutinis gradientas 1–3 dienos (priklauomai nuo darbo krūvio) Vaizdo kokybė Skiriamoji geba Kontrastingumas 6 mėnesiai, pakeitus ekranus, gavus naują filmų partiją Negatoskopas Skaistis 1 metai ______________ Lietuvos higienos normos HN 78:2003 „Kokybės kontrolė medicininėje rentgeno diagnostikoje“ 2 priedas PUSVERTĖS SLUOKSNIŲ STORIAI (d1/2) 1 lentelė. Pusvertės sluoksnio storiai, atsižvelgiant į anodinę įtampą atitinkantys bendrąjį filtro storį 2,5 mm Al ir 3,0 mm Al Anodinė įtampa, kV Pusvertės sluoksnio storis, mm Al 2,5 mm Al 3,0 mm Al 1 2 3 50 1,6 1,8 60 2,0 2,2 70 2,3 2,6 80 2,7 3,0 90 3,1 3,4 100 3,4 3,8 2 lentelė. Įvairių rengeno vamzdžio taikinio ir filtro derinių pusvertės sluoksnio storio reikalavimai Taikinio ir filtro medžiaga Pusvertės sluoksnio storis, mm Al, esant 25 kV, ne mažesnis kaip Pusvertės sluoksnio storis, mm Al, esant 28 kV, ne mažesnis kaip Mo + 30 mm Mo 0,28 0,32 Mo + 25 mm Rh 0,36 0,40 W + 60 mm Mo 0,35 0,37 W + 50 mm Rh 0,48 0,51 W + 40 mm Pd 0,44 0,48 Rh + 25 mm Rh 0,34 0,39 ______________ Lietuvos higienos normos HN 78:2003 „Kokybės kontrolė medicininėje rentgeno diagnostikoje“ 3 priedas KAI KURIE KOKYBĖS KONTROLĖS METODAI 1. Filmų ryškinimo proceso patikrinimo metodas Šis patikrinimo metodas tinka tik tada, kai filmų ryškinimo procesas kontroliuojamas sensitometru ir densitometru. Sensitometru apšviečiamas filmas. Filmas išryškinamas. Densitometru išmatuojamos visų nuotraukoje matomų langelių optinių tankių (OT) vertės. Nubraižomas grafikas, kaip parodyta 1 paveiksle. Kiekvienas langelis yra eksponuotas atitinkamu šviesos srautu, kurio dydis išreikštas santykinės ekspozicijos logaritminiais vienetais. Šydo OT vertė nustatoma pirmame langelyje (OT 0,20, 1 pav.). Jautrio indekso vertė nustatoma langelyje, kuris yra arčiausiai OT, lygaus 1,0, pridėjus šydo OT vertę (12 langelis, atitinkantis 1,65 santykinės ekspozicijos logaritminius vienetus, OT 1,1, 1 pav.). Jautrio indekso vertės nustatomos, penkis kartus per savaitę apšvietus sensitometru ir išryškinus filmus. Išvedamas penkių gautų jautrio indekso verčių vidurkis, kuris ir yra vidutinė jautrio indekso vertė. Kitos jautrio indekso vertės matuojamos tame pačiame langelyje. Vidutinei (penkių verčių vidutinei) ir kitoms kontrastingumo indekso vertėms nustatyti reikia dviejų langelių. Pirmasis langelis yra artimiausias optiniam tankiui, lygiam 1,0, pridėjus šydo OT vertę (12 langelis, OT 1,1, 1 pav.), antrasis langelis yra esantis arčiausiai optinio tankio, lygaus 2,0, pridėjus šydo OT vertę (15 langelis, atitinkantis 2,1 santykinės ekspozicijos logaritminį vienetą, OT 2,3, 1 pav.). Kontrastingumo indekso vertė yra minėtų dviejų langelių optinių tankių verčių skirtumas (OT 1,2, 1 pav.). Kitos kontrastingumo indekso vertės nustatomos tuose pačiuose langeliuose, kaip ir vidutinė vertė. Vidutinės vertės įrašomos į filmų ryškinimo proceso kontrolės protokolą. Kitos vertės yra lyginamos su vidutine verte. 1 paveikslas 2. Stiprinamojo ekrano ir filmo kontakto patikrinimo metodas Stiprinamojo ekrano ir filmo kontaktui įvertinti reikia kasetės dydžio metalinio tinklelio, kuris ne retesnis kaip 5 mm (metaliniai strypeliai neturi būti storesni kaip 1 mm), ir kasetės dydžio priemonės (organinio stiklo plokštės, knygos, atitinkamo dydžio vandens fantomo, ar kt.), skirtos tinkleliui prie kasetės prispausti. Ši priemonė turi būti iš vienalytės medžiagos, lygiu paviršiumi ir neturėti poveikio tinklelio vaizdui filme. Visoms kasetėms gali būti naudojamas vienas tinklelis, kurio matmenys yra lygūs didžiausios naudojamos kasetės plotui. Kasetė padedama ant rentgeno aparato stalo ir, esant tinkamam atstumui nuo filmo iki židinio (100 cm), diafragma nustatoma taip, kad rentgeno lauko centrai ir ribos sutaptų su kasetės matmenimis. Ant kasetės uždedamas metalinis tinklelis ir prispaudžiamas tam skirta priemone prie kasetės. Tinklelis turi būti tolygiai prigludęs prie viso kasetės paviršiaus. Rentgeno aparato anodinė įtampa, srovės stipris ir ekspozicijos trukmė parenkama taip, kad išryškinto filmo optinis tankis būtų apie 1,0 ir jame aiškiai matytųsi metalinio tinklelio vaizdas. Įvertinimas (žr. 33.3 p.). 3. Rentgenoskopijos aparato dozės galios matavimo schema (žr. 37.1 p.) 1 – rentgeno vamzdis; 2 – 20 mm Al fantomas; 3 – stalas; 4 – paieškos mechanizmas; 5 – dozės matuoklio detektorius; 6 – vaizdo stiprintuvo ekranas; 7 – vaizdo stiprintuvas. 2 paveikslas 4. Nesutapimo ir kolimacijos patikrinimo metodai 4.1. Rentgeno ir šviesos laukų nesutapimo patikrinimo metodas Šiam bandymui atlikti reikia 24 cm ´ 30 cm dydžio kasetės su filmu, 1 cm skersmens aštuonių apvalių metalinių plokštelių bei žymeklio kasetės padėčiai išryškintame filme nustatyti. Kasetė padedama ant stalo taip, kad ilgoji kraštinė (30
  11. cm)būtų lygiagreti stalo ilgiui. Šviesos lauko centras vizualiai sutapatinamas su kasetės išilginiu ir skersiniu centrais. Atstumas nuo židinio iki kasetės turi būti 100 cm. Reguliuojant diafragmą, nustatomas 15 cm ´ 20 cm šviesos laukas. Metalinės plokštelės sudedamos ant kasetės, kaip parodyta 3 paveiksle. Žymekliu pažymima kasetės padėtis. Atliekama ekspozicija. Ekspozicijos parametrai parenkami taip, kad išryškintame filme aiškiai matytųsi metalinės plokštelės. Išryškintame filme vaizdas nė į vieną pusę neturi nukrypti daugiau negu per vieną metalinę plokštelę (± 1 %). 4.2. Šviesos lauko ir rentgeno lauko centrų nesutapimo patikrinimo metodas Šiam bandymui atlikti reikia 24 cm ´ 30 cm dydžio kasetės su filmu, penkių 4 cm ilgio per vidurį 90o kampu sulenktų metalinių strypelių (vielos) bei žymeklio kasetės padėčiai išryškintame filme nustatyti. Kasetė su filmu padedama ant stalo taip, kad ilgoji kraštinė (30
  12. cm)būtų lygiagreti stalo ilgiui. Šviesos lauko centras vizualiai sutapatinamas su kasetės išilginiu ir skersiniu centrais. Atstumas nuo židinio iki kasetės turi būti 100 centimetrų. Reguliuojant diafragmą, nustatomas 15 cm ´ 20 cm šviesos laukas. Metaliniai strypeliai sudedami taip, kaip parodyta 4a paveiksle. Žymekliu pažymima kasetės padėtis. Atliekama ekspozicija. Ekspozicijos parametrai parenkami taip, kad išryškintame filme aiškiai matytųsi metaliniai strypeliai. Eksponuotame filme nubrėžiamos šviesos lauko ir rentgeno lauko įstrižainės, kaip parodyta 4b paveiksle. Įstrižainių susikirtimo centrai yra atitinkami šviesos ir rentgeno laukų centrai. 4.3. Rentgeno lauko ir vaizdo imtuvo centrų nesutapimo patikrinimo metodas Šiam bandymui atlikti naudojamos tos pačios priemonės, kaip ir bandymui 4.2. 15 cm ´ 20 cm dydžio šviesos laukas centruojamas atitinkamai į paciento stalo arba stovo ekrano centrines linijas. Kasetė įdedama į kasetės laikiklį ir centruojama į šviesos lauką. Toliau viskas atliekama kaip 4.2 bandyme. Atstumas tarp centrų (Z) neturi viršyti 2 cm. PASTABA. Metaliniai strypeliai ir žymeklis išdėstomi ant stalo arba pritvirtinami prie stovo ekrano. 1 – kasetė su filmu, 2 – žymeklis, 3 – metalinė plokštelė, 4 – kolimuotas šviesos laukas. 3 paveikslas
  13. a)
  14. b)1 – kasetė su filmu, 2 – kolimuotas šviesos laukas, 3 – žymeklis, 4 – metaliniai strypeliai, 5 – filmas, 6 – eksponuotas rentgeno laukas. 4 paveikslas 5. Mamografijos aparato pusvertės sluoksnio storio matavimo metodika Pusvertės sluoksnio storis matuojamas dozimetru rentgeno spinduliuotę slopinant plonais 0,30 mm ir 0,40 mm aliuminio filtrais. Aliuminio, naudojamo filtrui, švarumas turi būti ne mažesnis kaip 99,0 %. Filtrų storiai turi būti išmatuoti 1 % tikslumu. Prieš matuojant pusvertės sluoksnio storį, turi būti įsitikinta, kad mamografijos aparato spinduliuotės išeiga yra stabili. Dozės detektorius padedamas ant stalelio viršaus atraminiame taške (atraminis taškas nurodomas gamintojo). Suspaudimo įtaiso plokštė pastatoma tokiame aukštyje, kad atstumai iki detektoriaus ir iki židinio būtų vienodi. Nustatoma 28 kV anodinė įtampa ir parenkama atitinkama mA×s vertė, atsižvelgiant į židinio dėmės dydį. Ekspozicijos (mA×
  15. s)vertė nustatoma rankiniu būdu. Atliekama ekspozicija ir užfiksuojamas rezultatas. Ant suspaudimo įrenginio plokštės uždedamas filtras taip, kad uždengtų visą rentgeno lauką. Atliekama ekspozicija ir užfiksuojamas rezultatas. Filtras pakeičiamas storesniu ir atliekama ta pati procedūra, kaip su pirmu filtru. Pusvertės sluoksnio storis apskaičiuojamas pagal formulę: d1/2 = , čia: X1 ir X2 – pirmojo ir antrojo filtrų storiai, milimetrais; Y0 – ekspozicijos vertė, matuojant be filtro, miligrėjais; Y1 ir Y2 – ekspozicijos vertės, matuojant atitinkamai su pirmu ir antru filtru, miligrėjais. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.