← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL MAŽIAU PALANKIŲ ŪKININKAUTI VIETOVIŲ 2004 m. vasario 27 d. Nr. 3D-72 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009) 2 straipsnio 17 dalimi bei atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 17 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai iš dalies pakeičiantį bei panaikinantį tam tikrus reglamentus,

  1. Tvirtinu Mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymo tvarką ir mažiau palankias ūkininkauti vietoves (pridedama).
  2. Pripažįstu netekusiais galios: 2.
  3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 3 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių atrankos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 6-245); 2.
  4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 4 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 6-246); 2.
  5. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 353 „Dėl žemės ūkio ministro 2002 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 4 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių patvirtinimo“ ir žemės ūkio ministro 2002 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 72 „Dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 93-4009). ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-72 MAŽIAU PALANKIŲ ŪKININKAUTI VIETOVIŲ NUSTATYMO TVARKA IR MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  6. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės atrenkamos vadovaujantis 1999 m. gegužės 17 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai, iš dalies pakeičiančio ir panaikinančio tam tikrus reglamentus, V skyriaus nuostatomis.
  7. Šios tvarkos tikslas – išskirti mažiau palankias ūkininkauti vietoves, kurioms gresia pavojus būti apleistoms ir kur atsiranda būtinybė išsaugoti kaimą, bei mažiau palankias ūkininkauti vietoves su specifinėmis gamtinėmis kliūtimis. Priklausomai nuo derybų su Europos Sąjungos Komisija, mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymo tvarka ir mažiau palankios ūkininkauti vietovės gali būti keičiamos. II. MAŽIAU PALANKIŲ ŪKININKAUTI VIETOVIŲ NUSTATYMO KRITERIJAI
  8. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės atrenkamos pagal šiuos kriterijus: 3.
  9. mažo našumo žemės ūkio naudmenų, įvertintų ne daugiau kaip 32 našumo balais, dalis žemės ūkio naudmenose yra 20 proc. didesnė negu vidutiniškai šalyje; 3.
  10. grūdinių augalų derlingumas mažesnis negu 80 proc. šalies vidurkio; 3.
  11. gyventojų tankumas mažesnis negu 50 proc. šalies vidurkio; 3.
  12. vidutinis metinis gyventojų skaičiaus regresas yra 0,5 proc. ir daugiau; 3.
  13. darbingo amžiaus gyventojų, užimtų žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, dalis didesnė negu 15 proc. Mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskyrimo rodikliai Kriterijai Šalies vidurkis Rodiklis Mažo našumo žemės ūkio naudmenų dalis žemės ūkio naudmenose, proc. 19 proc. ³ 23 proc. Grūdinių augalų derlingumas, t/ha 2,7 t/ha £ 2,18 t/ha Kaimo gyventojų tankumas, gyv./km2 30,7 gyv./km-2 £ 15,4 gyv./km2 Vidutinis metinis gyventojų. skaičiaus regresas, proc. -0,7 proc > 0,5 proc. Darbingo amžiaus gyventojų, užimtų žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, dalis, proc. 12,3 proc. > 15 proc.
  14. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės išskiriamos savivaldybių ir seniūnijų lygmeniu. Prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių priskiriamos tos savivaldybės, kurios atitinka visus 3 punkte išvardytus atrankos kriterijus. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės, nepriskirtos savivaldybių lygmeniu, išskiriamos seniūnijų lygmeniu, atsižvelgiant į 3 punkte išvardytus kriterijus, išskyrus 3.2 punktą. III. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS SAVIVALDYBIŲ LYGMENIU
  15. Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms priskirtos savivaldybės: Savivaldybės Mažo našumo žemių dalis žemės ūkio naudmenose, proc. Grūdinių augalų derlingumas, t/ha Kaimo gyventojų tankumas, gyv./km2 Darbingo amžiaus gyventojų, užimtų žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, dalis, proc. Vidutinis metinis gyventojų skaičiaus regresas, proc. Žemės ūkio naudmenų plotas, ha Anykščių r. 28,9 1,99 12,1 30,0 -1,8 96097 Elektrėnų 40,4 1,90 15,4 17,6 -0,9 24958 Ignalinos r. 30,9 1,50 10,2 29,5 -1,5 60065 Lazdijų r. 36,8 2,18 15,3 24,9 -1,2 57392 Molėtų r. 37,5 1,17 13,1 44,9 -1,6 62675 Plungės r. * 34,8 1,98 15,4 42,0 -0,2 55068 Rietavo 30,9 2,08 11,3 47,0 -0,9 21253 Rokiškio 23,0 1,90 11,7 58,2 -1,5 98591 Šalčininkų r*. 33,6 1,62 18,4 25,8 -1,1 64690 Širvintų r. 28,6 2,12 14,1 26,8 -1,2 49571 Švenčionių r. 32,3 1,45 8,2 31,3 -1,4 45537 Telšių r. 25,7 2,11 13,3 45,6 -0,7 72063 Trakų r. 40,4 1,13 14,5 16,6 -0,6 37146 Ukmergės r. 23,6 1,81 14,3 34,3 -1,2 74489 Utenos r. 37,8 1,78 13,2 51,8 -0,5 60882 Varėnos r. 37,1 1,77 9,1 21,7 -1,2 46841 Zarasų r. 37,1 1,48 10,2 31,2 -1,1 49041 Iš viso 976359 * Prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių priskirtos ir Plungės r. bei Šalčininkų r. savivaldybės. Jos neatitiko vieno iš demografinių rodiklių, tačiau pagal gamtinę specifiką yra svarbios kraštovaizdžio, bioįvairovės, gyvūnijos apsaugos požiūriu. IV. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS SENIŪNIJŲ LYGMENIU
  16. Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms priskirtos seniūnijos: Seniūnijos Mažo našumo žemių dalis žemės ūkio naudmenose, proc. Kaimo gyventojų tankumas, gyv./km2 Darbingo amžiaus gyventojų, užimtų žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, dalis, proc. Vidutinis metinis gyventojų skaičiaus regresas, proc. Žemės ūkio naudmenų plotas, ha Alytaus r. Daugų 25,9 14,2 19,5 -3,9 8101 Raitininkų 37,5 12,4 53,4 -2,6 4196 Jonavos r. Dumsių 57,3 10,8 22,8 -0,7 1656 Upninkų 39,2 10,9 19,7 -1,7 5089 Kauno r. Zapyškio 51,6 14,9 28,4 -0,5 3627 Kaišiadorių r. Nemaitonių 26,0 15,1 48,6 -2,7 4187 Palomenės 25,0 12,3 42,0 -5,6 6925 Paparčių 25,5 12,9 57,8 -1,4 4529 Prienų r. Stakliškių 34,7 13,4 45,0 -1,3 10846 Klaipėdos r. Dovilų 29,8 15,3 28,5 -19,4 8294 Raseinių r. Šiluvos 44,9 14,4 52,9 -2,8 8737 Skuodo r. Barstyčių 24,0 8,1 55,1 -1,8 4643 Notėnų 23,0 14,8 80,8 -1,7 6569 Kazlų Rūdos Jankų 37,8 9,19 59,6 -4,0 4216 Šakių r. Lekėčių 45,7 10,8 44,6 -1,3 2369 Vilkaviškio r. Vištyčio 50,9 9,3 34,7 -2,5 7093 Gražiškių 23,1 10,1 69,7 -0,6 8254 Kupiškio r. Kupiškio 23,0 15,1 15,7 -0,5 15473 Panevėžio r. Karsakiškio 26,2 10,6 34,7 -0,5 11225 Akmenės r. Kruopių 23,0 11,9 33,6 -7,3 6738 Kelmės r. Vaiguvos 27,2 14,7 61,9 -2,9 5477 Užvenčio 23,2 14,9 56,5 -0,5 13279 Kražių 30,8 9,9 57,5 -0,5 14997 Šaukėnų 23,0 15,2 56,5 -0,9 11846 Pakražančio 23,3 14,8 60,8 -0,6 9955 Radviliškio r. Šiaulėnų 27,0 11,9 50,6 -2,1 9823 Jurbarko r. Viešvilės 24,6 13,6 24,2 -0,6 2521 Šilalės r. Bijotų 31,1 15,2 74,7 -0,9 4510 Palentinio 33,7 11,6 61,1 -3,8 1842 Žadeikių 25,1 14,4 50,7 -0,8 2962 Tauragės r. Gaurės 44,8 12,1 41,7 -1,4 7702 Batakių 40,4 14,3 47,2 -4,1 5119 Lauksargių 27,0 14,4 65,3 -2,1 5143 Žygaičių 26,2 12,6 72,9 -1,7 10869 Mažeikių r. Sedos 31,8 15,4 35,5 -2,0 7254 Vilniaus r. Sužionių 28,9 13,5 46,2 -0,7 7988 Iš viso 254054 V. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS, KURIOSE ŪKININKAVIMUI ĮTAKĄ DARO GAMTINĖS KLIŪTYS
  17. Prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių priskirtos tos vietovės, kurioms įtaką daro specifinės gamtinės kliūtys ir kuriose ūkininkavimas turi būti tęsiamas, prireikus ir laikantis tam tikrų sąlygų. Tai potvynių užliejamos vietovės ir intensyvaus karsto vietovės.
  18. Potvynių užliejamos vietovės – tai mažiau palankios ūkininkauti vietovės, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia periodiškai pasikartojantys potvyniai arba kuriose yra reali šių potvynių grėsmė. Potvynių užliejamoms vietovėms priskiriamos savivaldybės ir seniūnijos, kuriose potvynių užliejami žemės ūkio naudmenų plotai užima 20 proc. ir daugiau bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Potvynių užliejamos vietovės Savivaldybės ir seniūnijos Žemės ūkio naudmenų plotas, ha Potvynių užliejamų žemių plotas, ha Šilutės r. 80900 30145 Pagėgių 37613 10805 Klaipėdos r. Priekulės seniūnija 7912 2057 Iš viso 126425 43007
  19. Intensyvaus karsto vietovės – tai mažiau palankios ūkininkauti vietovės, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia intensyvaus karsto reiškiniai. Intensyvaus karsto vietovėms priskiriamos seniūnijos, kuriose karsto reiškiniai užima 20 proc. ir daugiau bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Intensyvaus karsto vietovės Seniūnijos Žemės ūkio naudmenų plotas, ha Intensyvaus karsto žemių plotas, ha Biržų r. Pabiržės sen. 7253 6669 Širvenos sen. 18413 6829 Pasvalio r. Pasvalio sen. 10993 4567 Krinčino sen. 8283 2072 Iš viso 44942 20137 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.