← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 60:2004 „PAVOJINGŲ CHEM

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 60:2004 „PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE“ PATVIRTINIMO 2004 m. kovo 8 d. Nr. V-114 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) ir siekdamas užtikrinti Lietuvos higienos normų reikalavimų atitiktį Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės aktų reikalavimams:

  1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ (pridedama).
  2. Nustatau Lietuvos higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ įsigaliojimo datą: 2004 m. balandžio 1 d.
  3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 60:2004 PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE I. TAIKYMO SRITIS
  4. Ši higienos norma nustato pavojingų cheminių medžiagų didžiausias leidžiamas koncentracijas dirvožemyje, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai (per augalus, orą ar vandenį) nekenkia žmogaus ir jo ateinančių kartų sveikatai.
  5. Ši higienos norma taikoma gyvenamųjų ir rekreacinių teritorijų bei žemės ūkiui naudojamam dirvožemiui.
  6. Ši higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, kurių veikla tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su dirvožemio panaudojimu, galimu jo cheminiu teršimu, sanitarinės būklės pakeitimu ir galimu poveikiu žmogaus sveikatai, taip pat institucijoms, vykdančioms dirvožemio užteršimo stebėjimus bei kontrolę. II. NUORODOS
  7. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus: 4.
  8. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099). 4.
  9. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75). 4.
  10. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868). 4.
  11. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016). 4.
  12. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092). 4.
  13. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3017). 4.
  14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652). 4.
  15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ (Žin., 1995, Nr. 68-1656). III. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI IR SANTRUMPOS
  16. Šioje higienos normoje vartojami terminai ir jų apibrėžimai: 5.
  17. sveikatai pavojinga medžiaga Cheminė medžiaga, galinti pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtiniams procesams. 5.
  18. dirvožemis Viršutinis purusis žemės plutos sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos, veikiant dirvodaros procesams (kompleksiškai veikiant vandeniui, orui, gyviesiems organizmams), ir turintis potencialų derlingumą. 5.
  19. žemės ūkiui naudojamas dirvožemis Dirvožemis, kuriame auginamos visų rūšių maistinės ar gyvulininkystei skirtos kultūros. 5.
  20. smėlio dirvožemis Dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra mažiau nei 10%. 5.
  21. priesmėlio dirvožemis Dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra nuo 10% iki 20%. 5.
  22. priemolio dirvožemis Dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra nuo 20% iki 50%. 5.
  23. molio dirvožemis Dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra daugiau nei 50%. 5.
  24. užterštas dirvožemis Dirvožemis, kuriame bent vienos cheminės medžiagos kiekis viršija savo DLK arba suminio užterštumo rodiklis Zd viršija leistiną lygį, ir tai kelia pavojų jame augantiems augalams, požeminiam vandeniui ir gyventojų sveikatai. 5.
  25. didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) Mokslinių žinių pagrindu nustatytas didžiausias cheminės medžiagos kiekis dirvožemyje, išreikštas mg/kg sausos medžiagos, kuris nekenkia žmogaus sveikatai, veikdamas jį neribotą laiką arba net visą gyvenimą per augalus, vandenį, orą, ir neturi įtakos paveldimumui ateinančioms kartoms tiesiogiai ar netiesiogiai. 5.
  26. foninis cheminės medžiagos kiekis Natūraliai dirvožemyje esantis cheminių medžiagų kiekis. 5.
  27. CAS Nr. – Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (Chemical Abstracts Service) suteiktas medžiagai registracijos numeris. IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
  28. Naudojant dirvožemio išteklius turi būti laikomasi aplinkos apsaugos, žemės įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų [4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6, 4.7].
  29. Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys dirvožemio išteklius, privalo neteršti dirvožemio buities, gamybos ir kitomis atliekomis, pavojingomis žmonių sveikatai ir aplinkai cheminėmis medžiagomis, išsaugoti ir didinti dirvožemio derlingumą [4.1, 4.8].
  30. Vykdant statybos ir kitus darbus, susijusius su dirvožemio žalojimu, pažeistus dirvožemius būtina rekultivuoti [4.8].
  31. Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veikla užteršę ar kitaip padarę žalą dirvožemiui, privalo ją atlyginti, išvalyti užterštą dirvožemį ir atkurti dirvožemio derlingumą teisės aktų nustatyta tvarka [4.8].
  32. Užtikrinant dirvožemio saugą nuo taršos, dirvožemio programinė priežiūra turi būti vykdoma taip, kad būtų galima įvertinti ir nustatyti, ar dirvožemio kokybė atitinka šioje higienos normoje pateiktas didžiausias leidžiamas cheminių medžiagų koncentracijų vertes, kurios nekelia grėsmės žmogaus sveikatai [4.1]. V. PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE
  33. Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos pateiktos 1 lentelėje. 1 lentelė. Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos ir jų foniniai kiekiai dirvožemyje Medžiagos pavadinimas CAS Nr. Didžiausia leidžiama koncentracija (DLK), mg/kg Foninis cheminės medžiagos kiekis, mg/kg smėlio ir priesmėlio dirvožemyje priemolio ir molio dirvožemyje 1 2 3 4 5 Metalai ir neorganiniai junginiai
  34. Alavas (Sn) 7440-31-5 10 2,1 2,3
  35. Arsenas (As) 7440-38-2 10 2,5 3,6
  36. Baris (Ba) 7440-39-3 600 345 426
  37. Berilis (Be) 7440-41-7 10 1,0 1,5
  38. Boras 7440-42-8 50 26 34
  39. Chromas (Cr) 7440-47-3 100 30 44
  40. Cinkas (Zn) 7440-66-6 300 26 36
  41. Gyvsidabris (Hg) 7439-97-6 1,5 0,075 0,1
  42. Kadmis (Cd) 7440-43-9 3 0,15 0,2
  43. Kobaltas (Co) 7440-48-4 30 4,3 6,4
  44. Manganas (Mn) 7439-96-5 1500 427 451
  45. Manganas (Mn) + vanadis (V) - 1000+100 - -
  46. Molibdenas (Mo) 7439-38-7 5 0,64 0,71
  47. Nikelis (Ni) 7440-02-0 75 12 18
  48. Selenas (Se) 7782-49-2 5 0,2 0,3
  49. Sidabras (Ag) 7440-22-4 2 0,071 0,069
  50. Stibis (Sb) 7440-36-0 10 1,0 1,5
  51. Švinas (Pb) 7439-92-1 100 15 15
  52. Uranas (U) 7440-61-1 20 2,2 3,0
  53. Vanadis (V) 7440-62-2 150 32 49
  54. Varis (Cu) 7470-50-8 100 8,1 11
  55. Siera 7704-34-9 160 - -
  56. Cianidai (bendras) - 5 0,5 0,5
  57. Fluoridai - 200 20 20
  58. Kalio chloridas 7447-40-7 500 150 150
  59. Nitratai (pagal NO) - 130 - - Aromatiniai angliavandeniliai
  60. Anilinas 62-53-3 5 - -
  61. Benzenas 71-43-2 0,5 - -
  62. Bifenilas 92-52-4 10 - -
  63. 2,3-dimetilfenolis 526-75-0 1 - -
  64. 2,4-dimetilfenolis 105-67-9 1 - -
  65. 2,5-dimetilfenolis 95-87-4 1 - -
  66. 2,6-dimetilfenolis 576-26-1 1 - -
  67. 3,4-dimetilfenolis 95-65-8 1 - -
  68. 3,5-dimetilfenolis 108-68-9 1 - -
  69. Etilbenzenas 100-41-4 5 - -
  70. Fenolis 108-95-2 10 - -
  71. Hidrohinonas 123-31-9 1 - -
  72. Izopropilbenzenas 98-82-8 0,5 - -
  73. Ksilenas 1330-20-7 0,1 - -
  74. 2-naftolis 135-19-3 1 - -
  75. Naftos produktai: lengvieji angliavandeniliai (C6-C28) sunkieji angliavandeniliai (C>28) - 30 - - - 50 - -
  76. Nitrobenzenas 98-95-3 2 - -
  77. 3-nitrofenolis 554-84-7 1 - -
  78. 4-nitrofenolis 100-02-7 0,5 - -
  79. Pentachlorbenzenas 608-93-5 1 - -
  80. Stirenas 100-42-5 5 - -
  81. Toluenas 108-88-3 0,1 - - Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai
  82. Antracenas 120-12-7 5 - -
  83. Benzo(a)pirenas 50-32-8 0,1 - -
  84. Chrizenas 218-01-9 2 - -
  85. Fenantrenas 85-01-8 5 - -
  86. Naftalenas 91-20-3 5 - -
  87. 1-metilnaftalenas 90-12-0 4 - -
  88. 2-metilnaftalenas 91-57-6 4 - -
  89. PAH (bendras) - 5 - -
  90. Pirenas 129-00-0 5 - - Halogeninti angliavandeniliai
  91. Anglies tetrachloridas 56-23-5 1 - -
  92. 2-chloretilvinileteris 110-75-8 5 - -
  93. Chloroformas 67-66-3 1 - -
  94. 1,2-dichloretanas 107-06-2 2 - -
  95. Dichlormetanas 75-09-2 2 - -
  96. 1,2-dichlorpropanas 78-87-5 10 - -
  97. Heksachloretanas 67-72-1 1 - -
  98. Polichlorintieji bifenilai (PCB) - 0,1 - -
  99. Tetrachloretilenas 127-18-4 0,5 - -
  100. Trichloretilenas 79-01-6 2 - - Pesticidai
  101. Aldrinas 309-00-2 0,1 - -
  102. Chlordanas 57-47-9 0,1 - -
  103. 2,4 D (dichlorfenoksiacto rūgštis) 94-75-7 0,1 - -
  104. DDT (dichlordifeniltrichloretanas) 50-29-3 0,1 - -
  105. Dieldrinas 60-57-1 0,05 - -
  106. Endrinas 72-20-8 0,1 - -
  107. Heksachlorbenzenas 118-74-1 0,5 - -
  108. Heksachlorcikloheksanas 319-84-6 0,02 - -
  109. Heptachloras 76-44-8 0,05 - -
  110. Pesticidai (bendras) - 0,1 - - VI. DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMO VERTINIMAS
  111. Pagrindinis dirvožemio užterštumo cheminėmis medžiagomis vertinimo rodiklis yra pavojingų cheminių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) dirvožemyje (1 lentelė).
  112. Cheminėmis medžiagomis užteršto dirvožemio vertinimas turi būti atliekamas pagal vienas schemas dirvožemiuose, kuriuose auginamos žemės ūkio kultūros, ir pagal kitas, kai tiriami gyvenamųjų vietovių, rekreacinių vietovių, vandens tiekimo šaltinių apsaugos zonų bei miškų dirvožemiai.
  113. Kuo didesnė cheminės medžiagos koncentracija (C) (mg/kg) nustatyta tiriamame dirvožemyje už DLK (mg/kg), tuo didesnis dirvožemio užterštumo pavojus.
  114. Lyginant cheminės medžiagos koncentraciją dirvožemyje su DLK nustatomas dirvožemio užterštumo šia medžiaga užterštumo koeficientas (K0), kuris lygus: čia C – cheminės medžiagos koncentracija tiriamame dirvožemio mėginyje (mg/kg), DLK – cheminės medžiagos didžiausia leidžiama koncentracija dirvožemyje (mg/kg).
  115. Dirvožemio užterštumas cheminiais elementais (pvz., sunkiaisiais metalais) vertinamas apskaičiuojant cheminio elemento koncentracijos koeficientą Kk, kuris lygus: čia C – nustatytas cheminio elemento kiekis tiriamame dirvožemio mėginyje (mg/kg), Cf – foninis cheminio elemento kiekis tiriamame dirvožemio mėginyje (mg/kg).
  116. Jeigu dirvožemis yra užterštas ne viena chemine medžiaga arba cheminiu elementu (metalu), bet keliais, tuomet dirvožemio užterštumo laipsnis yra vertinamas pagal suminį užterštumo rodiklį Zd, kuris lygus: čia n – cheminių elementų skaičius.
  117. Vidutiniškai užterštų dirvožemių, kai Zd nuo 16 iki 32 imtinai (1 priedas) ar kai nors vienos medžiagos Ko nuo 1 iki 3 imtinai (2 priedas), plotuose rekomenduojama atlikti dirvožemio detalius tyrimus bei vykdyti nuolatinę dirvožemio užterštumo stebėseną.
  118. Pavojingai užterštus dirvožemius, kai Zd nuo 32 iki 128 imtinai ar kai nors vienos medžiagos Ko nuo 3 iki 10 imtinai, gyvenamosiose ir rekreacinėse teritorijose būtina rekultivuoti (atskiesti, sumaišyti su neužterštais) iki leistino taršos lygio, o žemės ūkiui naudojamų dirvožemių plotuose būtina keisti žemėnaudos paskirtį, užsodinant mišku arba techninėmis kultūromis.
  119. Ypač pavojingai užterštą dirvožemio sluoksnį, kai Zd daugiau negu 128 ar kai nors vienos medžiagos Ko daugiau negu 10, gyvenamuose ir rekreacinėse teritorijose būtina nukasti ir saugoti pavojingų atliekų sąvartyne arba rekultivuoti jį iki žemesnio pavojingumo lygio.
  120. Dirvožemio užterštumo pavojingomis cheminėmis medžiagomis pavojingumo laipsnis priklauso ir nuo teršalų šaltinių specifikos (3 priedas) bei dirvožemio granuliometrinės sudėties (4 priedas).
  121. Dirvožemiai, kurių pagrindinė mechaninė sudėtis yra smėlis ir priesmėlis, laikomi atspariais taršai. Priemoliai vertinami kaip vidutiniškai atsparūs taršai. Įvairaus sunkumo moliai laikomi lengvai pažeidžiamais dirvožemiais.
  122. Dirvožemio užterštumo tyrimai turi būti atliekami pasirinktuose taškuose, pagal parengtą programą ir pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias metodikas. Jungtinis dirvožemio mėginys turi būti suformuotas iš ne mažiau nei 25 pagrindinių dirvožemio ėminių, tolygiai paimtų 0–25 cm gylyje iš ne didesnio kaip 5 ha tokios pačios žemėnaudos ploto.
  123. Dirvožemio ėminių ėmimo programos sudaromos ir ėminiai imami pagal LST ISO 10381-3:2003 bei tarptautinius standartus (ISO 10381-1:2002 ir ISO 10381-2:2002).
  124. Bendri cheminių elementų kiekiai dirvožemyje nustatomi taikant šiam tikslui skirtus standartizuotus analizės metodus (atominės absorbcijos spektrofotometrija, induktyviai sužadintos plazmos masės fotometrija, rentgeno fluorescencija, atominė emisinė spektrofotometrija ir kt.) šalies laboratorijose, turinčiose leidimus šiems tyrimams ir dalyvaujančiose atitinkamose tarptautinėse darbo kokybės patikros programose, arba užsienio laboratorijose, turinčiose tarptautinius sertifikatus.
  125. Pesticidų tyrimai atliekami naudojant dujinės arba skystos chromatografijos metodus. Jei nėra teisės aktais ar standartais patvirtintų konkrečių pesticidų analizės metodų, galima taikyti tarptautinius (ISO), Europos (EN), Šiaurės šalių (NMKL) arba oficialiųjų chemikų analitikų asociacijos (AOAC) metodus.
  126. Nustatant kitas chemines medžiagas gali būti naudojami įvairūs įteisinti (atestuoti) analizės metodai, analogiški tarptautiniams standartams. ______________ Lietuvos higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ 1 priedas DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMO LAIPSNIO ĮVERTINIMAS PAGAL SUMINĮ UŽTERŠTUMO RODIKLĮ Zd Dirvožemio užterštumo kategorija-laipsnis Zd Gyventojų sveikatos rodiklių pasikeitimas dirvožemio užterštumo vietose I. Leistinas <16 Mažiausias vaikų sergamumas ir minimalus funkcinių nuokrypių dažnis II. Vidutinio pavojingumo 16–32 Didėja bendras suaugusiųjų ir vaikų sergamumas III. Pavojingas 32–128 Didėja bendras suaugusiųjų ir vaikų sergamumas, daugėja vaikų, sergančių chroniškomis ligomis, turinčių širdies ir kraujagyslių funkcionavimo sutrikimų IV. Ypač pavojingas >128 Vaikų sergamumo didėjimas, moterų reprodukcinės funkcijos pažeidimai (nėštumo intoksikacija, priešlaikinių gimdymų, negyvų naujagimių, naujagimių hipotrofijos skaičiaus didėjimas) ______________ Lietuvos higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ 2 priedas DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMO CHEMINE MEDŽIAGA PAVOJINGUMO ĮVERTINIMAS PAGAL KOEFICIENTĄ K0 Dirvožemio užterštumo pavojingumo laipsnis K0 Leistinas K0£1 Vidutinio pavojingumo 1<K0£3 Pavojingas 3<K0£10 Ypač pavojingas K0>10 ______________ Lietuvos higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ 3 priedas CHEMINIŲ ELEMENTŲ KAUPIMASIS PRAMONINIŲ IR KITŲ TARŠOS ŠALTINIŲ POVEIKIO ZONŲ DIRVOŽEMYJE Taršos šaltiniai Aptinkami ir rekomenduojami tirti cheminiai elementai Antrinis spalvotų metalų perdirbimas, elektros, radiotechnikos ir elektronikos prietaisų gamyba Alavas, arsenas, baris, berilis, boras, cinkas, chromas, sidabras, gyvsidabris, kadmis, selenas, kobaltas, nikelis, chromas, manganas, molibdenas, stibis, stroncis, švinas, varis, volframas Ketaus, legiruotų specialių plienų gamyba ir apdorojimas, staklių gamyba, terminis metalų apdorojimas Kobaltas, molibdenas, bismutas, volframas, cinkas, švinas, kadmis, chromas, vanadis, baris, arsenas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, nikelis, selenas, berilis, manganas, boras, galis, stroncis Autoremonto, transporto įmonės, švininių akumuliatorių gamyba, spaustuvės (tipografija, šrifto liejimas) Švinas, nikelis, kadmis, cinkas, manganas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, chromas, molibdenas, baris, vanadis, kobaltas, arsenas Šiluminės katilinės, elektrocentralės Švinas, cinkas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, kadmis, nikelis, chromas, molibdenas, manganas, vanadis, kobaltas, uranas, galis, skandis, berilis, iterbis, volframas Chemijos pramonė, plastmasių gamyba Švinas, cinkas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, kadmis, nikelis, chromas, molibdenas, stibis, bismutas, vanadis Fosfatinių ir kitų trąšų gamyba Stroncis, cinkas, fluoras, varis, chromas, arsenas, lantanas, itris, baris, kadmis, švinas, uranas Odos apdorojimas ir avalynės gamyba, lengvoji pramonė Švinas, cinkas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, kadmis, nikelis, chromas, molibdenas Statybinių, termoizoliacinių medžiagų, cemento, betoninių konstrukcijų, stiklo gamyba Gyvsidarbis, stroncis, cinkas, chromas, nikelis, molibdenas, manganas, švinas, alavas, varis, sidabras, kadmis, baris, stibis, cirkonis, boras, galis, itris, bismutas, lantanas, ceris Miestų kietos buitinės atliekos, naudojamos kaip trąšos Švinas, kadmis, alavas, varis, sidabras, stibis, cinkas, gyvsidabris, nikelis, chromas, molibdenas, volframas, selenas, kobaltas, berilis, manganas, bismutas, vanadis, baris, boras, arsenas, galis, stroncis Kanalizacijos nuotėkų dumblas, užterštas laistomasis vanduo Švinas, kadmis, vanadis, nikelis, alavas, chromas, varis, cinkas, gyvsidabris, sidabras, molibdenas ______________ Lietuvos higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ 4 priedas DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL GRANULIOMETRINĘ SUDĖTĮ Dirvožemio tipas Dirvožemių pažeidimo grupės pagal taršos poveikį Fizinio molio (< 0,01) kiekis (%) Fizinio smėlio (> 0,01) kiekis (%) Smėlis Atsparūs pažeidimui 0–10 100–90 Priesmėlis 10–20 90–80 Lengvas priemolis Vidutiniškai atsparūs pažeidimui 20–30 80–70 Vidutinio sunkumo priemolis 30–40 70–60 Sunkus priemolis 40–50 60–50 Lengvas molis Neatsparūs pažeidimui 50–65 50–35 Vidutinio sunkumo molis 65–80 35–20 Sunkus molis > 80 < 20 ______________ Lietuvos higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ 5 priedas DOKUMENTŲ, PANAUDOTŲ RENGIANT HIGIENOS NORMĄ HN 60:2004, SĄRAŠAS
  127. Tarybos 1986 m. birželio 12 d. direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą = Council Directive 86/278/EEC of 12 June 1986 on the protection of the environment, and in particular of the soil, when sewage sludge is used in agriculture.
  128. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164).
  129. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544).
  130. Lietuvos Respublikos normatyvinis dokumentas LAND 9-2002 „Grunto ir požeminio vandens užteršimo naftos produktais valymo bei taršos apribojimo reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 119-5368).
  131. Lietuvos Respublikos normatyvinis dokumentas LAND 20-2001 „Nuotėkų dumblo, naudojamo tręšimui, reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 61-2196).
  132. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 472 „Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83-2906).
  133. V. Kadūnas, R. Budavičius, V. Gregorauskienė, V. Katinas, E. Kliaugienė, A. Radzevičius, R. Taraškevičius. Lietuvos geocheminis atlasas. Vilnius,
  135. LST ISO 10381-3:
  136. Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 3 dalis. Saugos vadovas.
  137. LST ISO/TR 11046:
  138. Dirvožemio kokybė. Alyvos kiekio nustatymas. Infraraudonosios spektrometrijos ir dujų chromatografijos metodas.
  139. ISO 10381-1:2002: Part 1: Guidance on the design of sampling programs.
  140. ISO 10381-2:2002: part 2: Guidance on sampling techniques.
  141. Alina Kabata-Pendias, Henryk Pendias. Biogeochemia pierwiastkow sladowych. Warszawa. Wydawnitwo Naykowe PWN.
  143. Pesticidų mikrokiekių nustatymo metodai maisto produktuose, pašaruose ir išorinėje aplinkoje. Žinynas (M. A. Klisenko, A. A. Kalinina ir kt.). II tomas. Maskva, 1992 (rusų k.).
  144. Dirvožemio užterštumo cheminėmis medžiagomis higieninis vertinimas (Metodiniai nurodymai). Vilnius,
  146. Aplinkos apsaugos terminų žodynas. Vilnius,
  148. Swedish Environmental Protection Agency: Environmental Quality Criteria, Assessment of contamination level. Guidelines for assessing current conditions. http://www.internat.environ.se/ ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.