NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 8, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 19, 20, 22, 23, 26, 27, 29, 36, 40, 41, 48,

(2)2004 m. kovo 24 d. Nr. 314 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 1917, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 1, 2, 3, 8, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 19, 20, 22, 23, 26, 27, 29, 36, 40, 41, 48, 51, 52, 53, 57, 59, 61, 63 ir 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-2573

(2)(toliau vadinama – Įstatymo projektas).

1. Pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto: 2.
2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 91-3891) 3 straipsnio 2 dalį, Įstatymo projekte nurodyti licencines finansines paslaugas. 2.
3. Atsižvelgiant į ta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams gali būti padaromi ne tik nusikaltimai, bet ir baudžiamieji nusižengimai, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 16-412; 2001, Nr. 112-4074) 2 straipsnio 14 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) kurie nėra teisti už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, taip pat už baudžiamąjį nusižengimą finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turiniams interesams;“. 2.
4. Sąvoką „opcionas“ (Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 3 ir 20 straipsniai) pakeisti sąvoka „pasirinkimo sandoris“, nes pastaroji sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje. 2.
5. Siekiant aiškiai reglamentuoti priemones, kurių gali imtis Vertybinių popierių komisija, detalizuoti keičiamo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje vartojamą sąvoką „visos būtinos priemonės“, nes ši sąvoka yra neaiški ir gali sąlygoti dviprasmišką teisės akto nuostatų interpretavimą. 2.
6. Atsižvelgiant į tai, kad bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis) (Žin., 2000, Nr. 74-2262), svarstytina, ar tikslinga papildyti keičiamo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 10 straipsnį 5 dalimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikytis sąžiningumo ir skaidrumo principų privalo visi asmenys, paminėti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Be to, reikėtų patikslinti sąvoką „informaciją platinančios institucijos“ ir atskleisti skaidrumo principo turinį. 2.
7. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 26 straipsnio 6 dalis sumažina pranešimo termino konkretumą, vietoj žodžio „nedelsiant“ įrašyti žodžius „ne vėliau kaip per 3 dienas“ (jeigu šiuo pakeitimu siekiama, kad būtų pranešama greičiau nei per 5 dienas). 2.
8. Tikslinti keičiamo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 27 straipsnio pavadinimą, nes administracija nėra valdymo organas. Be to, svarstytina būtinybė finansų maklerio įmonėje sudaryti administraciją, kadangi nei Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574) administracijos kaip privalomo organo nenumato. Jeigu administracija vis dėlto bus sudaroma, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, reikėtų papildyti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymą ir nustatyti finansų maklerio įmonės administracijos sudarymo tvarką, įgaliojimus, jos funkcijas, pareigas ir darbo tvarką. 2.
9. Patikslinti keičiamo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 51 straipsnio 7 dalį, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) 4 straipsnio 4 dalį komisijos pirmininkui ir nariams taip pat taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis ir 36 straipsnis (nuostatos, reglamentuojančios materialinę atsakomybę (regreso teisę) ir atostogas). 2.
10. Patikslinti keičiamo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 52 straipsnio 3 dalies 3 punktą: aiškiau nurodyti, kokie akcinių bendrovių gero valdymo principai turimi omenyje, nes neaišku, koks šių principų santykis su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintomis akcinių bendrovių valdymo principinėmis nuostatomis. Be to, reikėtų nurodyti, kiek privaloma laikytis šių principų, kokia atsakomybė, jeigu jų nesilaikoma. 2.
11. Atsisakyti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 52 straipsnio papildymo 6 dalimi, kurioje numatoma, kad Vertybinių popierių komisija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turi teisę būti viešųjų įstaigų steigėja ir samdyti specialistus bei ekspertus: pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.74 straipsnio 2 dalį ir 2.75 straipsnį Vertybinių popierių komisija tokias teises, neprieštaraujančias jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams, turi ir be 52 straipsnio papildymo 6 dalimi. Be to, asmenys, turintys teisę steigti viešąsias įstaigas, yra Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) reguliavimo dalykas. 2.
12. Atsisakyti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 52 straipsnio papildymo 7 dalimi, kurioje numatoma, jog Vertybinių popierių komisijos narių ar darbuotojų civilinė atsakomybė galima tik esant jų kaltei. Civilinės atsakomybės sąlygas (kaltę ir atvejus, kai asmuo atsako be kaltės) nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (6.248, 6.270, 6.271 ir kiti straipsniai), o teikiamas projektas negali jam prieštarauti. Keičiamo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 52 straipsnio 6 dalyje būtų galima reglamentuoti atsakomybę, kylančią iš valstybės tarnybos ar darbo santykių, taip pat atsakomybę, susijusią su atliekamomis funkcijoms, tačiau tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 33 straipsnio 3 dalyje, taikomoje ir Vertybinių popierių komisijos nariams, kalbama apie teisės aktų pažeidimą ir žalą, padarytą dėl jų kaltės, todėl neaišku, ar tikslingas Įstatymo projekto aiškinamojo rašto motyvas dėl keičiamo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 52 straipsnio pildymo 7 dalimi. 2.
13. Detalizuoti keičiamo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 59 straipsnio 4 dalį ir nurodyti, kokią veiklą vykdyti turi teisę laikinai uždrausti Vertybinių popierių komisija. Įstatymo projekte taip pat turėtų būti nurodoma, kokiu pagrindu ir kokiam laikui gali būti ribojama nuosavybės teisė areštavus turtą. Siūloma neaptarti teismingumo klausimų Įstatymo projekte, bet pateikti nuorodą į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566). 2.
14. Atsisakyti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 63 straipsnio pakeitimo, kuriuo baudos sumokėjimo terminas sutrumpinamas 3 kartus. Baudos sumokėjimo terminas neturėtų būti trumpesnis nei sprendimo apskundimo terminas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos, Ryšių reguliavimo tarnybos skirtos baudos gali būti sumokamos per 3 mėnesius, o Draudimo priežiūros komisijos – per mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. 2.
15. Įstatymo projekto priede nurodyti autentiškus 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/31/EB ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB pavadinimus lietuvių kalba. Be to, 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 93/6/EB buvo keista ne tik 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/31/EB, bet ir 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/33/ EB bei 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB. 2.
16. Papildyti Įstatymo projektą nuostatomis, įgyvendinančiomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, pagal kurią akcinės bendrovės akcininkai turi teisę reikalauti, kad kiti akcininkai privalomai parduotų jiems savo akcijas, arba reikalauti, kad kiti akcininkai privalomai nupirktų iš jų akcijas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė ______________