Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS ekstremalių situacijų p

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS ekstremalių situacijų prevencijos, parengties ir jų likvidavimo srityje Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švedijos Karalystės Vyriausybė (toliau – Susitariančiosios Šalys), įsitikinusios, kad, siekiant žmones, aplinką ir turtą, įskaitant kultūros paveldą, apsaugoti nuo didelių stichinių, technologinių, aplinkos avarijų (toliau – didelė avarija) ir jų padarinių, yra būtina tarpusavyje bendradarbiauti, ypač naudojant atitinkamas prevencines priemones, pripažindamos 1992 m. kovo 17 d. Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio, 1992 m. balandžio 9 d. Konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos ir 1986 m. rugsėjo 26 d. Konvencijos dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją ir Konvencijos dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui svarbą, atsižvelgdamos į atitinkamą Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinacinio skyriaus (angl. OCHA) ir aplinkos programos (angl. UNEP), ypač APELL programos ir jungtinio UNEP-OCHA aplinkos padalinio, veiklą bei veiklos metodus, pažymėdamos, kad papildomi dvišaliai susitarimai yra naudingi, ir įsitikinusios, kad būtina tiesiogiai bendradarbiauti, pavyzdžiui, skatinant teikti savitarpio pagalbą įvykus didelėms avarijoms, siekdamos tuo tikslu gerinti tolesnį bendradarbiavimą pagal šį Susitarimą, kuris gali būti laikomas pamatiniu susitarimu, tinkamai papildytinu kitais susitarimais, susitarė: 1 straipsnis Bendrosios nuostatos Vadovaudamosi savo atitinkamomis nacionalinių teisės aktų nuostatomis ir nepažeisdamos esamų tarptautinių įsipareigojimų, Susitariančiosios Šalys plėtoja bendradarbiavimą, kad apsaugotų žmones, aplinką ir turtą, įskaitant kultūros paveldą, nuo didelių stichinių, technologinių, aplinkos avarijų padarinių, ypač naudodamos prevencines priemones. Pasinaudodamos teisinėmis bei administracinėmis priemonėmis, Susitariančiosios Šalys prireikus stengiasi išvengti bendradarbiavimo kliūčių. 2 straipsnis Savitarpio pagalba Jei įvykus didelei avarijai arba dėl to kilus neišvengiamai grėsmei vienai Susitariančiajai Šaliai prireikia kitos Susitariančiosios Šalies pagalbos, ji gali prašyti tokios pagalbos. Remdamasi šio Susitarimo nuostatomis, kiekviena Susitariančioji Šalis įsipareigoja teikti galimą ir prieinamą pagalbą. Gavusi prašymą suteikti pagalbą Susitariančioji Šalis nedelsdama priima sprendimą ir kitai Susitariančiajai Šaliai praneša, ar ji turės galimybę suteikti prašomą pagalbą. Ji nurodo galimos teikti pagalbos dydį ir sąlygas, įskaitant numatomas pagalbos teikimo išlaidas. 3 straipsnis Pareigos vykdant operacijas Savo teritorijoje pagalbos prašanti Susitariančioji Šalis vadovauja visam pagalbos teikimui, jį kontroliuoja, koordinuoja ir prižiūri, t. y. visiškai atsako už vadovavimą operacijai avarijos vietoje. Pagalbą teikiančios Susitariančiosios Šalies darbuotojai dirba vadovaujami savo šalies pareigūnų ir laikosi tarnybą reglamentuojančių bei kitų galiojančių savo valstybės teisės aktų, nepažeisdami pagalbos prašančios Susitariančiosios Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų. 4 straipsnis Sienos kirtimas Pagalbos prašanti Susitariančioji Šalis įsipareigoja pagal nacionalinės teisės aktus užtikrinti, kad pagalbą teikiančios valstybės gelbėjimo komandos, įskaitant personalą, transporto priemones, gelbėjimo ir kitą įrangą, skirtą naudoti gelbėjimo operacijoje, sieną kirstų taikant labiausiai supaprastintą sienos kirtimo tvarką. Tuo tikslu gelbėjimo komandos pateikia pagalbą teikiančios valstybės kompetentingų institucijų išduotą pažymą, kurioje nurodoma gelbėjimo komandų užduotis ir sudėtis, kartu pateikiamas visos jos įrangos sąrašas. Pagalbos prašančios valstybės reikalavimu gelbėjimo komandos nariai privalo turėti kelionės dokumentą. Gelbėjimo komandų nariams pagalbos prašančios Susitariančiosios Šalies teritorijoje leidžiama vilkėti uniformą, jei tokia apranga numatyta jų valstybės teisės aktuose. 5 straipsnis Leidimas atvykti Jei teikiant pagalbą dalyvauja kariškiai, visų rūšių valstybiniai laivai ir orlaiviai arba karinės sausumos transporto priemonės, kurioms atvykti reikalingas specialus leidimas, pagalbos prašančios Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija gauna tokį leidimą. Jei būtinas leidimas nebuvo suteiktas, jokios teritorinės sienos kirsti negalima. 6 straipsnis Išlaidų atlyginimas Jei Susitariančiosios Šalys nėra kitaip susitarusios, suteiktos pagalbos išlaidas atlygina pagalbos prašanti Susitariančioji Šalis. Jei toji Susitariančioji Šalis atšaukia savo prašymą, pagalbą teikianti Susitariančioji Šalis turi teisę atgauti jau patirtas išlaidas. Apskaičiuojant išlaidas vadovaujamasi tiesioginių išlaidų principu. Atsižvelgdama visų pirma į avarijos pobūdį ir patirtos žalos dydį, pagalbą teikianti Susitariančioji Šalis gali siūlyti visiškai arba iš dalies neatlygintiną pagalbą. Taip pat Susitariančioji Šalis bet kuriuo metu gali atsisakyti viso ar dalies išlaidų atlyginimo. Šios nuostatos nepanaikina Susitariančiųjų Šalių teisės pagal nacionalinę arba tarptautinę teisę reikalauti kompensacijos iš trečiosios šalies. 7 straipsnis Atsakomybė Pagalbos prašanti Susitariančioji Šalis atsako už teikiant pagalbą jos teritorijoje padarytą žalą ir privalo kaip atsakovė dalyvauti teismo procese arba derėtis dėl trečiųjų šalių pagalbą teikiančiai Susitariančiajai Šaliai arba jos darbuotojams pareikštų reikalavimų gauti kompensaciją. Pagalbą teikianti Susitariančioji Šalis atsako už jos teritorijoje padarytą žalą. Jeigu nuostoliai ar žala nėra aptarti kitame taikytiname susitarime arba nėra atlygintini pagal galiojantį draudimą, pagalbos prašanti Susitariančioji Šalis pagalbą teikiančiajai Susitariančiajai Šaliai išmoka kompensaciją už pagalbos prašančios Susitariančiosios Šalies teritorijoje teikiant pagalbą pasitaikiusius jos darbuotojų mirties ar sužeidimo atvejus, taip pat atlygina už reikmenų praradimą ar jiems padarytą žalą. Pagalbos prašanti Susitariančioji Šalis turi teisę bet kuriam pagalbą teikusiam darbuotojui, padariusiam žalą dėl sąmoningo tarnybinio nusižengimo arba dėl didelio neatsargumo, pareikšti regreso ieškinį dėl išlaidų, kurios buvo atlygintos pagal šį straipsnį. 8 straipsnis Metodika ir planai Susitariančiosios Šalys kartu imasi priemonių, pvz., gelbėjimo operacijų, vykdomų kertant šalių sienas, bendrai metodikai ir planams parengti, kad būtų lengviau teikti pagalbą ir bendradarbiauti vykdant operaciją. 9 straipsnis Kitos bendradarbiavimo priemonės Bendradarbiavimas taip pat plečiamas keičiantis bendro pobūdžio informacija apie tyrimų ir taikomosios veiklos programų rezultatus ir apie patirtį, įgytą per dideles avarijas. Atsižvelgiant į tai, ar turimi būtini ištekliai, bendradarbiaujama ir kitais būdais, pvz., rengiami bendri mokymai, pratybos ir ekspertų mainai, seminarai arba susitikimai, kuriuose dalijamasi patirtimi. 10 straipsnis Kompetentingos institucijos Kiekviena Susitariančioji Šalis skiria kompetentingą instituciją, kad, vadovaujantis šiuo Susitarimu, būtų praktiškai vykdomas ir plėtojamas bendradarbiavimas, taip pat ir sprendžiami su pagalbos prašymais susiję klausimai ir priimami sprendimai suteikti pagalbą. Susitariančiosios Šalys šiam tikslui skiria šias kompetentingas institucijas: Lietuvos Respublikoje: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. Švedijos Karalystėje: Švedijos gelbėjimo tarnybų agentūrą. 11 straipsnis Pasitarimai Pagal šį Susitarimą pasitarimai rengiami kasmet arba taip, kaip Susitariančiosios Šalys susitaria. 12 straipsnis Ginčų sprendimas Visi su šio Susitarimo aiškinimu ir įgyvendinimu susiję ginčai sprendžiami Susitariančiųjų Šalių derybomis. 13 straipsnis Įsigaliojimas ir kita Šis Susitarimas įsigalioja praėjus 30 dienų nuo tos dienos, kai pasikeičiama pranešimais, patvirtinančiais, kad Susitariančiosios Šalys yra įvykdžiusios atitinkamus vidaus konstitucinius formalumus, būtinus Susitarimui įsigalioti. Jei Susitariančioji Šalis nori nutraukti dalyvavimą šiame Susitarime, ji tai gali padaryti raštu; tokiu atveju šis Susitarimas nebetaikomas praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai kita Susitariančioji Šalis gauna raštišką pranešimą apie Susitarimo nutraukimą. Patvirtinama, kad toliau pasirašiusieji yra tinkamai įgalioti pasirašyti šį Susitarimą. Pasirašyta 2003 m. spalio 24 d. Stokholme trimis egzemplioriais lietuvių, švedų ir anglų kalbomis; visi trys Susitarimo tekstai turi vienodą teisinę galią. Kilus nesutarimų dėl teksto aiškinimo, remiamasi tekstu anglų kalba. Lietuvos Respublikos Švedijos Karalystės Vyriausybės vardu Vyriausybės vardu ______________