NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. RUGSĖJO 29 D. NUTARIMO NR. 1057 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. RUGSĖJO 29 D. NUTARIMO NR. 1057 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ PAKEITIMO 2004 m. balandžio 7 d. Nr. 387 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 65-1558), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1997, Nr. 90-2256; 1999, Nr. 97-2807; 2001, Nr. 96-3393; 2002, Nr. 46-1748, Nr. 93-3989; 2003, Nr. 13-506, Nr. 98-4396): 1. Pripažinti netekusiu galios 4 punktą. 2. Nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje: 2.1. Papildyti nurodytąją tvarką šiuo 2.5 punktu: „2.5. asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudarytu testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitokiu rašytiniu dokumentu, taip pat piliečiai, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko savo turtą.“. 2.2. Išbraukti 3 punkto pirmojoje pastraipoje žodžius „ir kitiems asmenims“. 2.3. Išdėstyti 6 punktą taip: „6. Prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (žemės, miško ploto grąžinimo) priėmimo pateikiami: dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką, vandens telkinius – apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų žemėtvarkos skyrių (toliau vadinama – žemėtvarkos skyriai) vadovams arba seniūnijos teritorijose dirbantiems žemėtvarkos skyrių darbuotojams pagal žemės, miško, vandens telkinių buvimo vietą; dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ūkinės-komercinės paskirties pastatus – savivaldybės vykdomajai institucijai ar valstybės institucijai, kuri tą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise arba kurios reguliavimo sričiai priskirti juridiniai asmenys jį valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise. Tais atvejais, kai ūkinės-komercinės paskirties pastatai yra perduoti privačion nuosavybėn arba valstybės įmonei Valstybės turto fondui, arba jų po 1991 m. rugpjūčio 1 d. neišliko dėl valstybės ar savivaldybės priimtų sprendimų, prašymai pateikiami savivaldybės vykdomajai institucijai pagal turto buvimo vietą; dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus – savivaldybės vykdomajai institucijai ar valstybės institucijai, kuri tą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise arba kurios reguliavimo sričiai priskirti juridiniai asmenys jį valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise. Tais atvejais, kai gyvenamieji namai, jų dalys, butai yra perduoti privačion nuosavybėn arba valstybės įmonei Valstybės turto fondui, arba jų po 1991 m. rugpjūčio 1 d. neišliko dėl valstybės ar savivaldybės priimtų sprendimų, prašymai pateikiami savivaldybės vykdomajai institucijai pagal turto buvimo vietą.“. 2.4. Išdėstyti 10 punktą taip: „10. Piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareikštą valią, kad už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginama pinigais, pakeisti ir prašyti už išperkamą turtą atlyginti vertybiniais popieriais piliečiai gali iki 2004 m. liepos 1 dienos. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, šios tvarkos 98–101 punktuose nurodytos institucijos piliečio prašymu pakeičia sprendimą administracine tvarka. Pradėtas vykdyti sprendimas gali būti panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 1112 „Dėl Pradėtų vykdyti sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kai pilietis pakeičia valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 72-3060; 2003, Nr. 11-401) nustatyta tvarka. Prašymai pakeisti ar panaikinti priimtus, bet neįvykdytus sprendimus turi būti pateikti iki 2003 m. balandžio 1 dienos, o kai prašoma pakeisti ar panaikinti priimtus, bet neįvykdytus sprendimus atlyginti už valstybės išperkamą turtą pinigais atlyginimu vertybiniais popieriais – iki 2004 m. liepos 1 dienos. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kai nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkūrimo būdą parenka šios tvarkos 98–101 punktuose nurodytos institucijos.“. 2.5. Papildyti 11 punktą šia antrąja pastraipa: „Jeigu piliečiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą, priimtas po nurodytosios datos, laikoma, kad piliečiai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė laiku.“. 2.6. Papildyti 12 punktą nauja penktąja pastraipa (ankstesniąją penktąją pastraipą laikant šeštąja pastraipa): „nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas. Šiais atvejais ir tada, kai piliečiams nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, jie turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) nustatyta tvarka.“. 2.7. Išbraukti 13 punkte po žodžio „nagrinėja“ žodžius „miestų, rajonų“. 2.8. Išdėstyti 17 punktą taip: „17. Žemė, kurioje įveisti pramoniniai sodai, uogynai ir medelynai, piliečiams grąžinama natūra. Jeigu žemės savininkai pageidauja ir atsiskaito su naudotojais už medžius ir vaiskrūmius (nesusitarus kitaip), šios žemės naudotojai privalo ją palaisvinti per 3 metus. Sugrąžintos žemės savininkai su tos žemės naudotojais už medžius ir vaiskrūmius atsiskaito pagal Atsiskaitymo už pramoninių sodų vaismedžius ir vaiskrūmius, esančius savininkams sugrąžintoje žemėje, tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1177 (Žin., 1999, Nr. 91-2674).“. 2.9. Įrašyti 18 punkto pirmojoje pastraipoje po žodžio „grąžinama“ žodį „natūra“. 2.10. Išdėstyti 34 punkto ketvirtąją pastraipą taip: „perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 1324 „Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos“ (Žin., 1997, Nr. 112-2835) įrengtą arba neįrengtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1956) patvirtinto dydžio žemės sklypą tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu – mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūrinių vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai ir kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus tuos atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo įrengto ar neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam kompensuojama (jo pageidavimu) vidutinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1243 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 97-2788) nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, nepaisant prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos, jeigu šis prašymas pateiktas šio įstatymo nustatytais terminais.“. 2.11. Įrašyti 35 punkte vietoj žodžių „miesto, rajono savivaldybės“ žodžius „savivaldybės tarybos“. 2.12. Įrašyti 36 punkte po žodžio „Vyriausybės“ žodžius „1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920“. 2.13. Išdėstyti 37 punktą taip: „37. Piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šia eilės tvarka: piliečiams – pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietovėje yra numatyti detaliajame plane; piliečiams, kurie yra 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), – pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą; piliečiams, iškeliamiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų, – pagal Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumo, apskaitos ir kontrolės tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 (Žin., 2000, Nr. 56-1668; 2004, Nr. 50-1645) nustatytą eiliškumą; piliečiams – buvusiems gyvenamųjų namų savininkams, kai jiems namai negrąžinami, – pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą; kitiems piliečiams – pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą, išskyrus septintojoje pastraipoje nurodytus piliečius; piliečiams, kurie atsisakė grąžinamos žemės turėtoje vietoje, – pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą. Lygiaverčiai žemės sklypai suteikiami piliečiams tokia pat eilės tvarka ir tik po to, kai piliečiams bus suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai.“. 2.14. Išdėstyti 46 punktą taip: „46. Miškas, kurio susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti grąžinamas perduodant nuosavybėn lygiavertį miško plotą iš laisvo miško fondo tik už turėtą mišką ir tik piliečiams, gyvenantiems tose apskrityse, kuriose yra perduodamas nuosavybėn miškas. Už neišlikusį mišką piliečiams jų pageidavimu gali būti grąžinamas žemės plotas, kuriame buvo neišlikęs miškas. Jeigu piliečiams grąžintinas miškas neišlikęs ir jie nepageidauja susigrąžinti žemės ploto, kuriame buvo neišlikęs miškas, šiems piliečiams gali būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis miško sklypas iš laisvo miško fondo – tik už turėtą mišką ir tik piliečiams, gyvenantiems tose apskrityse, kuriose yra perduodamas nuosavybėn miškas.“. 2.15. Išdėstyti 48 punktą taip: „48. Nuosavybės teisė į miškus ir vandens telkinius, kurie pagal šį įstatymą yra valstybės išperkami, atkuriama atlyginant už juos šios tvarkos 82 punkte nurodytais būdais.“. 2.16. Išdėstyti 52 punktą taip: „52. Vandens telkiniai, išskyrus vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems vandens telkiniams, grąžinami natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Už neišlikusį vandens telkinį piliečiams jų pageidavimu gali būti grąžinamas žemės plotas, kuriame buvo neišlikęs vandens telkinys. Jeigu piliečiams grąžintinas vandens telkinys neišlikęs ir jie nepageidauja susigrąžinti žemės ploto, kuriame buvo neišlikęs vandens telkinys, šiems piliečiams atlyginama šios tvarkos 82 punkte nurodytais būdais. Už vandens telkinius saugomose teritorijose, kurių susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) piliečiams nustatytą vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą, taip pat perduodant nuosavybėn neatlygintinai piliečio naudojamą lygiavertį žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų, išskyrus šios tvarkos 47 punkte nustatytus atvejus. Valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose lygiaverčiai vandens telkiniai projektuojami pagal šios tvarkos 47 punkto nustatytas sąlygas.“. 2.17. Išbraukti 54 punkte žodžius „rajono“ ir „miesto, rajono“. 2.18. Išdėstyti VIII skyrių taip: „VIII. Nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkūrimo sąlygos ir tvarka 63. Nuosavybės teisės į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, taip pat gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, kurie po 1991 m. rugpjūčio 1 d. neišliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka. 64. Gyvenamieji namai, jų dalys, butai grąžinami natūra, jeigu: 64.1. jie yra tušti; 64.2. jie pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir nėra naudojami švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, mokslo reikmėms ir globos namams pagal valstybės išperkamų iš piliečių gyvenamųjų namų, jų dalių ir butų, pertvarkytų į negyvenamąsias patalpas ir naudojamų švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, mokslo reikmėms bei globos namams, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 356 (Žin., 1999, Nr. 31-890); 64.3. juose gyvena nuomininkai, kai savininkai pageidauja patalpas susigrąžinti ir sutinka su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytomis sąlygomis išnuomoti grąžintiną jiems namą, jo dalį, butą ir Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1728; 2003, Nr. 102-4582) 9 straipsnyje nustatytomis valstybės garantijomis, nuomininkų ir savininkų teisėmis ir pareigomis; 64.4. jie nėra iš esmės pertvarkyti (rekonstruoti) taip, kad būtų pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendro ploto nebūtų galima atskirti nuo buvusiojo, jeigu visas bendras plotas 30 procentų neviršija buvusiojo; 64.5. jie nėra pagal įstatymus įsigyti privačion nuosavybėn. 65. Jeigu piliečiui grąžinamas namas, jo dalis, butas, kuriame gyvena nuomininkai, savivaldybės vykdomoji institucija (arba kita institucija, priėmusi sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo) privalo raštu supažindinti pilietį su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnyje nustatytomis valstybės garantijomis, nuomininkų ir savininkų teisėmis ir pareigomis. Jeigu pilietis nesutinka, jam atlyginama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais. 66. Vadovaujantis sprendimu atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, surašomas perdavimo aktas, kurį pasirašo savininkas ir perduodančioji šalis. Tais atvejais, kai nuosavybės teisės atkuriamos į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, kuriems nėra atlikta teisinė registracija, perdavimo aktą pasirašo institucija, priėmusi sprendimą atkurti nuosavybės teises. Perdavimo aktą šalys pasirašo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytą atvejį. Tuo atveju, kai grąžintinuose natūra namuose, jų dalyse, butuose gyvena nuomininkai, perdavimo aktas surašomas per mėnesį nuo to laiko, kai sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomininkai patuština turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas arba nuomininkai iškeldinami iš jų. 67. Registruojant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, Nekilnojamojo turto registro įstaigai pateikiami sprendimas atkurti nuosavybės teises ir perdavimo aktas, išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytą atvejį. Registruojant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą šios tvarkos 66 punkto antrojoje pastraipoje nurodytu atveju, Nekilnojamojo turto registro įstaigai pateikiamas tik sprendimas atkurti nuosavybės teises. Tokiu atveju Nekilnojamojo turto registre registruojami nuosavybės teisė ir apribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje. 68. Grąžinus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra, nuosavybės teisės į žemę, ant kurios stovi sugrąžinti namai, atkuriamos laikantis šios tvarkos IV arba V skyriuje nustatytų reikalavimų. Piliečiai, kuriems sugrąžinti gyvenamieji namai, jų dalys, butai, gali atkurti savo nuosavybės teises į namų valdos žemės sklypą nepriklausomai nuo to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę. Jeigu prie sugrąžinto namo, jo dalies, buto esantis sklypas privačios nuosavybės teise nepriklausė namo, jo dalies, buto savininkui, jis apskrities viršininko sprendimu (ir piliečio prašymu) parduodamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme numatyto dydžio arba nustatytąja tvarka išnuomojamas. 69. Grąžinus piliečiams gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra arba perdavus nuosavybėn kitas gyvenamąsias patalpas, jie kartu su savo šeimos nariais ir subnuomininkais privalo per 2 mėnesius nuo tuščių patalpų perdavimo dienos patuštinti nuomojamas valstybės ar savivaldybių butų fondo gyvenamąsias patalpas. Nepatuštinę nuomojamų patalpų piliečiai kartu su šeimos nariais ir subnuomininkais iškeldinami įstatymų nustatyta tvarka.“. 2.19. 70 punkte: 2.19.1. išdėstyti antrąją pastraipą taip: „užimta valstybės ir savivaldybės kelių; aerodromų, įrašytų į civilinių aerodromų su jų užimtos žemės plotais sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 (Žin., 1998, Nr. 54-1494); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (šios žemės plotai ir ribos patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 986 „Dėl kai kuriems kariniams daliniams priskirtos žemės plotų ir ribų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 78-2321), 1999 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 106-3079), 2000 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 5-146), 2001 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 96 „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 10-292) ir 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 523 „Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 40-1400);“; 2.19.2. išdėstyti dešimtąją pastraipą taip: „suteikta kaimo vietovėje mokslo ir mokymo, valstybinėms socialinės globos ir rūpybos įstaigoms, perduota valstybiniams specializuotos sėklininkystės, veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms. Šios žemės naudotojų sąrašai ir jų naudojamų žemės sklypų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų nustatymo“ (Žin., 1998, Nr. 73-2120), 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1312 „Dėl žemės ūkio mokyklų, profesinio rengimo centrų bei kitų mokymo įstaigų sąrašo ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių nustatymo“ (Žin., 1998, Nr. 100-2778; 2002, Nr. 55-2196) ir 2003 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 865 „Dėl iš Lietuvos Respublikos biudžeto finansuojamų socialinės globos įstaigų, esančių kaimo vietovėje, sąrašo ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 65-2960);“; 2.19.3. išdėstyti keturioliktąją pastraipą taip: „yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Šių teritorijų ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė; teritorijų ribų planus ir sąrašus rengia Aplinkos ministerija, suderinusi su savivaldybės administracijos direktoriumi ir apskrities viršininku;“; 2.19.4. papildyti šia penkioliktąja pastraipa: „užimta gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kurie pagal šio įstatymo 15 straipsnį yra priskirti valstybės išperkamiems. Šių žemės sklypų, jų dalių plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose.“. 2.20. Papildyti 71 punktą nauja septintąja pastraipa (ankstesniąją septintąją pastraipą laikant aštuntąja pastraipa): „valstybinės reikšmės miškai, esantys 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių;“. 2.21. Išdėstyti XII skyrių taip: „XII. Valstybės išperkami gyvenamieji namai, jų dalys, butai 76. Gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu: 76.1. jie pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir įrašyti į valstybės išperkamų iš piliečių gyvenamųjų namų, jų dalių ir butų, pertvarkytų į negyvenamąsias patalpas ir naudojamų švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, mokslo reikmėms bei globos namams, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 356; 76.2. jie iš esmės pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jeigu visas bendrasis plotas 30 procentų viršija buvusįjį; 76.3. pagal įstatymus jie įsigyti privačion nuosavybėn; 76.4. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti piliečiai nesutinka su reikalavimu, numatytu šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, – išnuomoti grąžintiną jiems gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai. 77. Gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų pertvarkymo procentas nustatomas pagal šios tvarkos 73 punktą. Jeigu sukurtą naują gyvenamojo namo plotą galima atskirti nuo buvusiojo ir visas bendrasis plotas 30 procentų neviršija buvusiojo, išlikusioji namo dalis grąžinama savininkui natūra. 78. Sukurtas naujas plotas atskiriamas nuo buvusiojo laikantis šios tvarkos 75 punkto nuostatų.“. 2.22. Išdėstyti 81 punktą taip: „81. Kai atlyginama už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, taip pat žemę, mišką, vandens telkinius, kurių piliečiai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais atvejais nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė) apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574). Atlyginant už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, taip pat turtą, kurio piliečiai šio įstatymo nustatytais atvejais nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn pastatų, statinių, jų dalių, kito turto vertė) apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1672) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1455 „Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo“ (Žin., 1998, Nr. 113-3137). Kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą vertybiniais popieriais (akcijomis), išduodamų vertybinių popierių (akcijų) skaičius nustatomas laikantis Atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1130 (Žin., 2002, Nr. 72-3078).“. 2.23. Įrašyti 83 punkte vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta“ žodžius „šios tvarkos 81 punkte nustatyta“. 2.24. Pripažinti netekusiais galios 84 ir 85 punktus. 2.25. Išdėstyti 86 punkto pirmąją pastraipą taip: „86. Už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus valstybė piliečiams atlygina teisingai kompensuodama pagal rinkos vertę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, šiais būdais:“. 2.26. Išdėstyti 87 punkto antrąją pastraipą taip: „Jeigu pilietis pageidauja atkurti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą natūra, o pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnį ir šios tvarkos 76 punktą tas gyvenamasis namas, jo dalis, butas negali būti grąžinti natūra, savivaldybės vykdomoji institucija ar valstybės institucija (toliau vadinama – institucija) apie tai raštu informuoja pilietį ir siūlo pasirinkti kurį nors iš šios tvarkos 86 punkte nurodytų atlyginimo būdų. Pilietis per mėnesį nuo informacijos gavimo turi pasirinkti gyvenamojo namo, jo dalies, buto atlyginimo būdą ir pateikti dėl to rašytinį prašymą institucijai, priimančiai sprendimą atkurti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą.“. 2.27. Pripažinti netekusiu galios 88 punktą. 2.28. Išdėstyti 89 punktą taip: „89. Už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn jų nuomojamus valstybės ar savivaldybės butų fondo butus ir atlyginant gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą, gyvenamųjų patalpų vertės skirtumas piliečio pasirinkimu kompensuojamas pinigais ir (

1. ar)vertybiniais popieriais. Perduodant piliečiui neatlygintinai nuosavybėn jo nuomojamą butą, surašomas perdavimo aktas, kurį pasirašo perduodančioji (savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės institucija) ir priimančioji (pilietis, kuriam valstybė atlygina už gyvenamąjį namą, jo dalį, butą) šalys. Registruojant nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, Nekilnojamojo turto registro įstaigai pateikiami sprendimas atkurti nuosavybės teises ir perdavimo aktas.“. 2.29. Išdėstyti 90.1 punktą taip: „90.1. butas piliečio nuosavybėn suteikiamas toje gyvenamojoje vietovėje, kurioje jis šiuo metu gyvena, pateikus savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pažymą apie valstybės išperkamo gyvenamojo namo, jo dalies, buto vertę;“. 2.30. Išdėstyti 90.2 punktą taip: „90.2. savivaldybės vykdomoji institucija sudaro piliečių, iš kurių valstybė išperka gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, suteikdama nuosavybėn butus, sąrašą. Sąraše nurodomas piliečio vardas, pavardė, kartu su juo gyvenančių šeimos narių (kurie neturi nuosavybės teise kito gyvenamojo ploto) skaičius, išperkamo gyvenamojo namo, jo dalies, buto vertė. Sąrašas sudaromas pagal sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo datą;“. 2.31. Išdėstyti 90.3 punktą taip: „90.3. butas piliečio nuosavybėn suteikiamas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu. Jame nurodomas piliečio, kuriam butas suteikiamas nuosavybėn, vardas, pavardė, kartu su juo gyvenančių šeimos narių skaičius, sprendimo priėmimo pagrindas (įtraukimo į piliečių, iš kurių valstybė išperka gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, suteikdama nuosavybėn butus, sąrašą data ir eilės numeris), išperkamo gyvenamojo namo, jo dalies, buto vertė, suteikiamo nuosavybėn buto vertė, adresas, bendrasis naudingas plotas, kambarių skaičius. Jeigu suteikiamas nuosavybėn butas yra mažesnės vertės nei išperkamas gyvenamasis namas, jo dalis, butas, nurodomas vertės skirtumas. Pilietis raštu nurodo pageidaujamą vertės skirtumo išpirkimo būdą – pinigais ir (
2. ar)vertybiniais popieriais;“. 2.32. Išdėstyti 90.5 punkto antrąją ir trečiąją pastraipas taip: „kai butas perkamas iš juridinių ar fizinių asmenų, – šio buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytai kainai, kai konkurso būdu perkami statybos rangos darbai naujam butui pastatyti ir įrengti, – statybos rangos sutartyje nurodytai šio buto kainai; kitais atvejais – šio buto vertei, nustatytai pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 1455;“. 2.33. Išdėstyti 93 punktą taip: „93. Piliečiui už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius, taip pat gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atlyginant įskaitymu panaikinant jo pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo dienos, laikantis Piliečių piniginių prievolių valstybei panaikinimo įskaitymu tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 616 (Žin., 1999, Nr. 45-1445).“. 2.34. Išdėstyti 94 punktą taip: „94. Už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, taip pat tuo atveju, kai piliečiai atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, pinigais atlyginama laikantis Piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 730 (Žin., 2000, Nr. 53-1530; 2003, Nr. 30-1250). Už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus pinigais atlyginama laikantis Atlyginimo pinigais piliečiams už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1456 (Žin., 1998, Nr. 113-3138; 2003, Nr. 51-2265).“. 2.35. Išdėstyti 95 punktą taip: „95. Tais atvejais, kai sprendimus atkurti nuosavybės teises išperkant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir atlyginant pinigais priima ne savivaldybės vykdomoji institucija, o kita valstybės institucija, pastaroji apie sprendimą atkurti nuosavybės teises praneša savivaldybės, kurios teritorijoje yra ar buvo gyvenamieji namai, jų dalys, butai, vykdomajai institucijai.“. 2.36. Išdėstyti 96 punktą taip: „96. Už valstybės išperkamus žemę, miškus, vandens telkinius, ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atlyginama valstybei nuosavybės teise priklausančiomis įmonių akcijomis, laikantis Atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1130.“. 2.37. Išdėstyti 97 punktą taip: „97. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydį, šaltinius, mokėjimo terminus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas.“. 2.38. Išdėstyti 98 punktą taip: „98. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą.“. 2.39. Pripažinti netekusiu galios 99 punktą. 2.40. Išdėstyti 100 punktą taip: „100. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose esančią žemę, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal turėtosios žemės, miško ir vandens telkinio buvimo vietą. Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius priima apskrities viršininkas.“. 2.41. Išdėstyti 101 punktą taip: „101. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais nagrinėja ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (šios tvarkos 1 priedas) priima savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės institucija, kuri šiuos gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise arba kurios reguliavimo sričiai priskirti juridiniai asmenys šiuos gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise. Kai gyvenamieji namai, jų dalys, butai, ūkinės-komercinės paskirties pastatai su priklausiniais yra perduoti valstybės įmonei Valstybės turto fondui ar privačion nuosavybėn, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į šį turtą nagrinėja ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija pagal šio turto buvimo vietą. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi piliečio prašymą atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais natūra, per 3 dienas nuo prašymo gavimo kreipiasi į valstybės įmonę Valstybės turto fondą (kartu informuodama, kad gavo prašymą atkurti nuosavybės teises), kad nustatytų, ar šis turtas nėra įtrauktas į privatizavimo programą arba privatizuotas. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas turi pateikti prašomą informaciją per 5 dienas nuo savivaldybės kreipimosi gavimo. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra, per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo savivaldybės vykdomoji institucija kreipiasi į valstybės įmonę Valstybės turto fondą, prašydama, kad šis turtas būtų perduotas savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas per 10 dienų nuo savivaldybės kreipimosi gavimo perduoda savivaldybei šį turtą perdavimo aktu, kad ji galėtų vykdyti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra, jeigu turtas nėra įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą. Turtas, įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą, gali būti perduotas savivaldybei tik po to, kai jis Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu išbraukiamas iš šio sąrašo. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais, kuriems nėra atlikta teisinė registracija, priima savivaldybės vykdomoji institucija pagal šio turto buvimo vietą.“. 2.42. Išdėstyti 106 punktą taip: „106. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyrius. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms priima pagal detalųjį teritorijos (kvartalo) planą, piliečiui pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytąjį eiliškumą. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybių tarybų patvirtintus žemės sklypų planus. Piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose esančius žemę ir mišką nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi: šios tvarkos 12 punkte nurodytais dokumentais; Žemės kadastro duomenimis apie piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises į žemę ar mišką, nustatytąja tvarka suteiktus ir naudojamus žemės sklypus miestuose, kai šie piliečiai prašo perduoti šiuos sklypus nuosavybėn neatlygintinai; Žemės kadastro duomenimis apie piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teisę į žemę, nustatytąja tvarka suteiktus ir naudojamus žemės sklypus miestuose, kai šie piliečiai prašo šiuos sklypus grąžinti natūra turėtoje vietoje; savivaldybės vykdomosios institucijos pateiktais individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotų privatizuotinų žemės sklypų miestuose detaliaisiais planais; savivaldybių tarybų patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose. Savivaldybė per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai turėtajam žemės plotui. Jeigu nustatytos turėto žemės sklypo ribos pagal teritorijos detalųjį planą sutampa su jau suprojektuotomis žemės sklypo ar žemės sklypų ribomis arba pagal teritorijos detalųjį planą suprojektuotas žemės sklypas ar žemės sklypai yra piliečio turėtos žemės vietoje, šis žemės sklypas arba žemės sklypai grąžinami piliečiui. Jeigu į jau suprojektuotą pagal teritorijos detalųjį planą žemės sklypą (išskyrus jau suprojektuotus žemės sklypus individualiai statybai) patenka tik dalis turėtos žemės, piliečiui arba piliečiams grąžinama nustatyta žemės sklypo dalis arba dalys, likusią žemės sklypo dalį suteikiant piliečiui nuosavybėn neatlygintinai pagal šios tvarkos 37 punkte nustatytą eilę arba registruojant šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Žemėtvarkos skyrius, miesto nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės vykdomajai institucijai, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, piliečių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, piliečiams tenkančias proporcingai turėtajam žemės plotui žemės dalis, su lydraščiu ir prašo savivaldybės vykdomosios institucijos: suformuoti žemės sklypų ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652); pasiūlyti urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą sąrašą; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Savivaldybės vykdomoji institucija parengtus žemės sklypų planus pateikia tvirtinti savivaldybės tarybai. Savivaldybės taryba šiuos žemės sklypų planus tvirtina artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje. Savivaldybės vykdomoji institucija, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų savivaldybės tarybai patvirtinus žemės sklypų planus, šiuos planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės vykdomosios institucijos dokumentus (duomenis): Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka apskaičiuoja grąžinamų žemės sklypų vertę; parengia kadastro duomenis, kurių reikia žemės sklypams įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; parengia apskrities viršininko įsakymo dėl žemės servitutų nustatymo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę projektus. Grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad pilietis, norėdamas plėtoti veiklą šiame žemės sklype, privalo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) nustatyta tvarka.“. 2.43. Išbraukti 108 punkto pirmojoje pastraipoje žodžius „atitinkamo miesto“. 2.44. Pripažinti netekusia galios 114 punkto antrąją pastraipą. 2.45. Išbraukti 121 punkte žodžius „miestų, rajonų“. 2.46. Išdėstyti 123 punktą taip: „123. Apskrities viršininko, savivaldybės vykdomosios institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kitos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos.“. 2.47. Išdėstyti XVIII skyrių taip: „XVIII. Valstybės garantijos gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams. Nuomininkų ir savininkų teisės ir pareigos 124. Kai piliečiui atkuriamos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kurį savivaldybė nuomos sutarties pagrindais nuomoja ten gyvenantiems asmenims, savivaldybės vykdomoji institucija, priimdama sprendimą grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kartu privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Toks garantinis dokumentas išduodamas ir grąžinamo namo, jo dalies, buto savininkui. Tais atvejais, kai sprendimą grąžinti natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą priima kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, ji apie priimtą sprendimą raštu informuoja savivaldybės, kurios teritorijoje yra grąžinamas gyvenamasis namas, jo dalis, butas, vykdomąją instituciją, nurodydama sprendimo atkurti nuosavybės teises datą, numerį, piliečio, kuriam atkurtos nuosavybės teisės, vardą ir pavardę, grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto adresą ir vertę, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 1455. Savivaldybės vykdomoji institucija per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo išduoda grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomininkams ir savininkui valstybės garantinius dokumentus. Jeigu priėmus sprendimus atkurti nuosavybės teises natūra į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, jų nuomininkams ir savininkams valstybės garantiniai dokumentai nebuvo išduoti, savivaldybės vykdomoji institucija privalo juos išduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 10, 12, 15, 17, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 101-4542) įsigaliojimo. 125. Savivaldybė su grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto savininku sudaro gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartį ir subnuomoja juos gyvenantiems juose nuomininkams Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta tvarka. Savivaldybės nuomojamų iš savininko gyvenamųjų namų, jų dalių, butų metinis nuomos mokesčio dydis nustatomas šalių susitarimu, atsižvelgiant į gyvenamųjų patalpų buvimo vietą, būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina maksimalų mėnesinį nuomos mokestį pagal formulę: Kmax = , kur: Kmax – maksimalus mėnesio gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, litais; V – nuomojamų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė, nurodyta nuomininkui išduotame valstybės garantiniame dokumente, litais; k = 4 . Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos raštu. Sutartis pasirašo savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Savivaldybė moka savininkui nuomos mokestį kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos. Laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, skaičiuojami delspinigiai – 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Šalims nesutarus dėl nuomos sąlygų ir (
3. ar)nuomos mokesčio dydžio, ginčai sprendžiami teisme įstatymų nustatyta tvarka. 126. Savivaldybės vykdomoji institucija valstybės garantijas (garantinius dokumentus) gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams išduoda ir vykdo Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais. 127. Grąžinamo (grąžinto) natūra gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomininkus savivaldybės vykdomoji institucija privalo informuoti apie numatomą priimti (priimtą) sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą savininkui ir pasiūlyti pasirinkti vieną iš Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytų valstybės garantijų. Savivaldybės vykdomoji institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka subnuomoja nuomininkams, gyvenantiems savininkams natūra grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, gyvenamąsias patalpas, iki įvykdomos jiems suteiktos valstybės garantijos. Šie nuomininkai moka mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, laikydamiesi Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 (Žin., 2001, Nr. 62-2263; 2002, Nr. 48-1857), ir atleidžiami nuo nuomos mokesčio mokėjimo. 128. Nuomininkai, likę gyventi gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, kurių savininkai nenori susigrąžinti natūra, įgyja teisę išsipirkti (privatizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188) šias patalpas, teisiškai įregistruotas savivaldybės ar valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre.“. 2.48. Pripažinti netekusiu galios 1 priedo 4 punktą. 2.49. Išdėstyti 5 priedo 3 punktą taip: „3. Piliečio (-tės) ____________________________________________________________ (vardas, pavardė) dokumentai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, mišką, vandens telkinį (ar atlyginimu už turėtąją žemę, mišką, vandens telkinį), bus saugomi ______________________________________ apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento _________________________ _____________________________________________________________ žemėtvarkos skyriuje.“. 2.50. Pripažinti netekusiais galios 6, 7 ir 8 priedus. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis