← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL MĖGINIŲ ĖMIMO METODŲ PESTICIDŲ LIKUČIŲ KONCENTRACI

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL MĖGINIŲ ĖMIMO METODŲ PESTICIDŲ LIKUČIŲ KONCENTRACIJOMS MAISTO PRODUKTUOSE NUSTATYTI PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 31 d. Nr. V-787 Vilnius Vykdydamas Teisės derinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.7.4.2.

  1. – T 31 priemonę:
  2. Tvirtinu Mėginių ėmimo metodus pesticidų likučių koncentracijoms maisto produktuose nustatyti (pridedama).
  3. Pavedu ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui įsakymo vykdymo kontrolę. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-787 Mėginių ėmimo metodai pesticidų likučių koncentracijoms maisto produktuose nustatyti Šiuo teisės aktu perkeliamos šių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos: 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/591/EEB dėl Bendrijos mėginių ėmimo ir analizės metodų įvedimo vykdant žmonėms vartoti skirtų maisto produktų monitoringą ir 2002 m. liepos 11 d. Komisijos direktyvos 2002/63/EB, nustatančios Bendrijos mėginių ėmimo metodus oficialiai kontroliuojant pesticidų likučius augalinės ir gyvūninės kilmės produktuose ir ant jų bei panaikinančios direktyvą 79/700/EEB. I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  4. Mėginių ėmimo metodai taikomi vykdant valstybinę maisto kontrolę pesticidų likučių koncentracijoms augaliniuose ir gyvūniniuose produktuose įvertinti pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 681 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 34-1269) (toliau – HN 54). 1.
  5. Didžiausios leidžiamos pesticidų likučių koncentracijos augaluose, kiaušiniuose ar pieno produktuose – tai didžiausios koncentracijos, galinčios būti sudėtiniame mėginyje, gautame sudėjus tirtus produkto vienetus. Jos taikomos sudėtiniam bendrajam mėginiui, gautam iš pirminių mėginių (nuo pirmo iki dešimto) ir atspindi vidutinę pesticidų likučių koncentraciją vienos maisto siuntos produktuose. 1.
  6. Didžiausios leidžiamos pesticidų likučių koncentracijos mėsoje ar paukštienoje yra nustatomos atskirai tirtuose gyvūnų ar paukščių audiniuose. Didžiausia leidžiama koncentracija nustatyta mėsai ar paukštienai yra taikoma bendrajam mėginiui, gautam iš vieno pirminio mėginio.
  7. Teisingas mėginių ėmimas yra svarbus tipiniams tyrimo rezultatams gauti, norint tiksliai nustatyti pesticidų likučių, kurie gali būti skirtingai pasiskirstę maisto produktų siuntoje, kiekius.
  8. Be pateiktų metodų, galima taikyti kitus patikrintus, moksliškai pagrįstus ir įteisintus metodus, jei tai netrukdo laisvam prekių judėjimui rinkoje. Kai tyrimo rezultatai aiškinami skirtingai, pirmenybė teikiama rezultatams, gautiems taikant šiame teisės akte pateiktus metodus.
  9. Vykdant valstybinę maisto kontrolę, tyrimus turi teisę atlikti tik akredituotos laboratorijos, o tyrimo metodai parenkami tik juos įvertinus pagal šiuos kriterijus: 4.
  10. savitumą, 4.
  11. tikslumą, 4.
  12. glaudumą, rezultatų pakartojamumą vienoje laboratorijoje ir atkuriamumą įvairiose laboratorijose (toje pačioje ir kitose), 4.
  13. aptikimo ribą, 4.
  14. jautrį, 4.
  15. tinkamumą ir pritaikomumą. 4.
  16. kitus kriterijus.
  17. Pasirenkant tyrimo metodą pirmenybė teikiama produktų grupėms taikomiems metodams, o ne metodams, taikomiems atskiriems produktams.
  18. Tyrimo metodai turi atitikti Tarptautinės standartizacijos organizacijos rekomenduojamą standartinę formą.
  19. Vartojamos sąvokos: 7.
  20. tiriamoji dalis – tipinis, tinkamo dydžio tiriamojo mėginio kiekis, skirtas pesticidų likučių koncentracijai išmatuoti. 7.
  21. tiriamasis mėginys – medžiaga, gauta iš laboratorinio mėginio atskyrus reikalingą ištirti produkto dalį, po to ją maišant, malant, smulkiai kapojant ir t. t., kad tiriamosios dalys būtų paimtos su mažiausia mėginių ėmimo paklaida. 7.
  22. bendrasis mėginys – sudėtiniai ir gerai sumaišyti pirminiai mėginiai, paimti iš siuntos ar siuntos dalies, išskyrus mėsos ir paukštienos produktus. Mėsos ir paukštienos produktų pirminiai mėginiai yra lygiaverčiai bendriesiems mėginiams. 7.
  23. laboratorinis mėginys – tipinis bendrojo mėginio kiekis, skirtas ištirti laboratorijoje. 7.
  24. siunta – vieno siuntėjo vienam gavėjui tuo pačiu metu pristatyti to paties pavadinimo, tos pačios kilmės šalies, rūšies, vienodai įpakuoti bei paženklinti maisto produktai. 7.
  25. įtartina siunta – kai dėl kokios nors priežasties įtariama, kad siuntoje yra per didelis pesticidų likučių kiekis. 7.
  26. neįtartina siunta – kai nėra priežasčių įtarti, kad siuntoje yra per didelis pesticidų likučių kiekis. 7.
  27. pirminis mėginys – vienas ar daugiau vienetų, paimtų iš siuntos tam tikroje vienoje vietoje. 7.
  28. mėginys – iš visų vienetų atrinktas vienas ar daugiau vienetų arba iš didesnio medžiagos kiekio atrinkta medžiagos dalis. Tipinis mėginys yra tipinis siuntai, bendrajam mėginiui, gyvūnui ar pan. pesticidų likučių atžvilgiu ir nebūtinai kitų savybių atžvilgiu. 7.
  29. mėginių ėmimas – mėginių ėmimo ir sudarymo tvarka. 7.
  30. mėginių ėmimo įtaisas: 7.11.
  31. įrankis, pvz., samtelis, kaušas, grąžtas, peilis ar zondas, skirtas paimti vienetui iš nesupakuotos medžiagos, iš pakuotės (metalinės statinės, didelio sūrio) arba iš mėsos ar paukštienos vienetų, kurie yra per dideli, kad juos būtų galima paimti kaip pirminius mėginius; 7.11.
  32. įtaisas, pvz., speciali dėžutė, naudojama iš bendrojo mėginio paruošti laboratorinį mėginį arba iš tiriamojo mėginio paruošti tiriamąją dalį. 7.
  33. mėginius imantis pareigūnas – asmuo, apmokytas ir konkrečios institucijos įgaliotas imti mėginius. 7.
  34. mėginio dydis – mėginį sudarančių vienetų skaičius arba medžiagos kiekis. 7.
  35. vienetas – mažiausia atskira siuntos dalis, kuri imama iš viso pirminio mėginio arba jo dalies. Tai: 7.14.
  36. šviežias vaisius ar daržovė. Visas vaisius, daržovė arba natūrali jų kekė (pvz., vynuogės) sudaro vienetą, išskyrus tuos atvejus, kai jie yra maži. Supakuotų mažų produktų vienetas yra identifikuojamas kaip nurodyta šio teisės akto 7.14.4 punkte; 7.14.
  37. stambusis gyvūnas, jo dalys arba organai. Vienetą sudaro atskiros dalys, organai arba atpjaunamos jų dalys; 7.14.
  38. smulkusis gyvūnas, jo dalys arba organai. Vienetą sudaro visas gyvūnas, jo dalis arba organas. Supakuoti vienetai identifikuojami kaip nurodyta šio teisės akto 7.14.4 punkte; 7.14.
  39. pakuota medžiaga. Mažiausia atskira pakuotė imama kaip vienetas. Jeigu mažiausia pakuotė yra labai didelė, iš jos mėginiai imami kaip nurodyta šio teisės akto 7.14.5 punkte. Jeigu mažiausia pakuotė yra labai maža, vienetą sudaro pakuočių paketas; 7.14.
  40. nepakuota medžiaga ar didelė pakuotė (statinė, sūris ir pan.), kuri yra per didelė, kad būtų paimta kaip pirminis mėginys. Vienetas sudaromas naudojant mėginių ėmimo įtaisą. II. MĖGINIŲ ĖMIMO METODAI PESTICIDŲ LIKUČIAMS NUSTATYTI, ATLIEKANT VALSTYBINĘ MAISTO KONTROLĘ
  41. Šiame teisės akte pateikti mėginių ėmimo metodai taikomi vykdant valstybinę maisto kontrolę pesticidų likučių koncentracijoms maisto produktuose įvertinti. Tokiu būdu imami bendriniai mėginiai yra tipiniai siuntai. Ištirtų laboratorinių mėginių rezultatai parodo, ar neviršijamos HN 54 nustatytos didžiausios leidžiamos koncentracijos.
  42. Imti mėginius turi teisę valstybinės maisto kontrolės institucijos darbuotojai, turintys tarnybinį pažymėjimą ir raštišką šios institucijos vadovo pavedimą patekti į ūkio subjekto patalpas. 9.
  43. Mėginius imantis pareigūnas atsako už visą laboratorinio mėginio paruošimo, pakavimo ir išsiuntimo tvarką. Pareigūnas turi griežtai laikytis mėginių ėmimo tvarkos, pateikti išsamius mėginių dokumentus ir glaudžiai bendradarbiauti su laboratorija.
  44. Imant mėginius turi būti imamasi atsargumo priemonių, kad mėginiai nebūtų užteršti ar sugadinti ir taip pakeisti tyrimo rezultatai.
  45. Mėginiai imami atskirai iš kiekvienos tikrintinos siuntos, o tuo atveju, kai siuntos dalijamos, mėginiai imami iš kiekvienos siuntos dalies. 11.
  46. Krovinys gali būti sudarytas iš vienos ar daugiau siuntų. Jei krovinyje galima nustatyti skirtingų augintojų produktų siuntas, tai kiekviena siunta turi būti tiriama atskirai. 11.
  47. Jei iš anksto nėra nustatytas siuntos dydis arba ribos, tai kiekvienas atskiras vagonas, sunkvežimis, laivo platforma ir pan., gali būti laikomas atskira siunta. 11.
  48. Siuntą sudarantys vienetai gali būti maišoma rūšiuojant arba gamybos metu.
  49. Pirminio mėginio ėmimo vieta siuntoje, pasirenkama atsitiktinai, jeigu praktiškai to atlikti neįmanoma, jis turi būti imamas atsitiktinėje prieinamoje siuntos vietoje.
  50. Sudarant pirminį mėginį, vienetai neturi būti supjaustyti ar daužomi, išskyrus tuos vienetus, kurie nurodyti šio teisės akto 3 lentelėje.
  51. Kai iš siuntos imamas daugiau nei vienas pirminis kiaušinių, pieno ar augalinių produktų mėginys, kiekvienas jų turi sudaryti panašią bendrojo mėginio dalį.
  52. Jeigu pirminiai mėginiai yra imami tam tikrais intervalais krovimo arba iškrovimo metu, mėginio ėmimo „vieta“ – tai tam tikras laiko momentas.
  53. Pirminio mėginio ėmimo metu vienetai pakartotiniems laboratoriniams mėginiams sudaryti gali būti skirstomi atsitiktine tvarka, kai vienetai yra vidutinio dydžio ar dideli ir kai vienetai (pvz., kiaušiniai, minkšti vaisiai) maišymo metu galėtų būti pažeisti.
  54. Vienetai gali būti sudaromi mėginių ėmimo įtaisu, jeigu jį naudojant medžiaga nesugadinama ir nepaveikiama pesticidų likučių koncentracija.
  55. Mėginių ėmimo įtaisai turi atitikti įtaisus, nurodytus tarptautiniuose ISO standartuose. 18.
  56. Nepakuotų medžiagų mėginius imančio pareigūno ranka gali būti laikoma mėginių ėmimo įtaisu.
  57. Mažiausias pirminių mėginių skaičius nustatomas pagal šio teisės akto 1 arba 2 lentelę. Pirminiuose mėginiuose turi būti pakankamai medžiagos laboratoriniam mėginiui (-iams) paimti. 1 lentelė. Mažiausias siuntos imtinų pirminių mėginių skaičius Siuntos požymis Mažiausias pirminių mėginių skaičius
  58. Maisto produktai 1.1 Mėsa ir paukštiena 1.1.
  59. Neįtartina partija 1 1.1.
  60. Įtartina partija Pagal šio teisės akto 2 lentelę 1.
  61. Kiti produktai 1.2.
  62. Gerai sumaišyti arba homogeniški produktai,(siunta gali būti sumaišyta rūšiavimo arba gamybos metu) 1 1.2.
  63. Produktai, kurie nėra gerai sumaišyti arba homogeniški Pirminių augalinių maisto produktų, sudarytų iš didelių vienetų, mažiausias pirminių mėginių skaičius nustatomas remiantis šio teisės akto 4 lentele
  64. Siuntos svoris 2.
  65. < 50 kg 3 2.
  66. 50 – 500 kg 5 2.
  67. > 500 kg 10
  68. Skardinių, kartono pakuočių ar kitokių pakuočių skaičius siuntoje 3.
  69. 1 – 25 1 3.
  70. 26 – 100 5 3.
  71. > 100 10 2 lentelė. Atsitiktinai atrinktų pirminių mėginių skaičius, būtinas mėsos arba paukštienos siuntoje nustatyti ne mažiau kaip vieną reikalavimų neatitinkantį mėginį, esant faktiškai tikimybei ir faktiškam reikalavimų neatitikimo dažnumui siuntoje Reikalavimų, neatitinkančių pesticidų likučių dažnumas siuntoje, % Mažiausias skaičius mėginių (n0), būtinas aptikti reikalavimų neatitinkančius pesticidų likučius, kai tikimybė: 90 % 95 % 99 % 90 1 – 2 80 – 2 3 70 2 3 4 60 3 4 5 50 4 5 7 40 5 6 9 35 6 7 11 30 7 9 13 25 9 11 17 20 11 14 21 15 15 19 29 10 22 29 44 5 45 59 90 1 231 299 459 0,5 460 598 919 0,1 2301 2995 4603 19.
  72. Šio teisės akto 2 lentelėje pateikti dydžiai, kai mėginiai imami atsitiktinai. 19.
  73. Jeigu šio teisės akto 2 lentelėje nurodytų pirminių mėginių skaičius sudaro daugiau nei 10 % visoje siuntoje esančių vienetų, paimtų pirminių mėginių skaičius gali būti mažesnis ir turi būti apskaičiuojamas pagal 1 formulę: n = n0/((1 + (n0 – 1))/N)

(1)čia: n – mažiausias imtinų pirminių mėginių skaičius, n0 – šio teisės akto 2 lentelėje nurodytas pirminių mėginių skaičius, N – vienetų, iš kurių gali būti sudarytas pirminis mėginys, skaičius siuntoje. 19.
  1. Jeigu imamas vienintelis pirminis mėginys, tikimybė nustatyti neatitikimą reikalavimams yra panaši į reikalavimų neatitinkančių likučių dažnumą. 19.
  2. Jeigu tikimybė tiksli ar pasirenkama arba yra skirtingas reikalavimų neatitikimo atvejų dažnumas, mėginių skaičius gali būti apskaičiuotas pagal 2 formulę: 1 – p = (1 – i)n
(2)čia: p – tikimybė (išreiškiama trupmena, o ne procentais), i – reikalavimų neatitinkančių pesticidų likučių dažnumas siuntoje (išreiškiama trupmena, o ne procentais), n – mėginių skaičius. 20. Mėsos ir paukštienos bendrųjų mėginių ruošimas apibūdintas šio teisės akto 3 lentelėje. Kiekvienas pirminis mėginys yra atskiras bendrasis mėginys. 21. Augalinių produktų, kiaušinių arba pieno produktų bendrųjų mėginių ruošimas apibūdintas šio teisės akto 4 ir 5 lentelėse. Ruošiant bendrąjį mėginį, pirminius mėginius reikia kiek įmanoma geriau sumaišyti. 21.1. Jeigu bendrajam mėginiui paruošti sumaišymo nepakanka arba to padaryti neįmanoma, nes bendrojo mėginio sumaišymo ar padalijimo metu vienetai gali būti sugadinti (ir tai daro įtaką pesticidų likučių koncentracijai), arba didelių vienetų neįmanoma sumaišyti siekiant, kad pesticidų likučiai vienodžiau pasiskirstytų, taikoma ši alternatyvi tvarka: 21.1.1. vienetai paskirstomi atsitiktinai taip, kad pakartotų laboratorinius mėginius pirminių mėginių ėmimo metu. Tokiu atveju galutinis rezultatas yra pagrįstų rezultatų, gautų ištyrus laboratorinius mėginius, vidurkis. 21.2. Jeigu laboratoriniai mėginiai ruošiami pirminio mėginio (-ių) ėmimo metu, tai mėginių ėmimo iš siuntos metu bendrasis mėginys yra suvokiamas kaip laboratorinių mėginių suma. 3 lentelė. Mėsos ir paukštienos pirminių mėginių apibūdinimas ir mažiausias laboratorinių mėginių dydis Produktų klasifikacija Pavyzdžiai Pirminių mėginių ypatybės Mažiausias laboratorinio mėginio dydis 1. Gyvūniniai pirminiai maisto produktai 1.1. Žinduolių mėsa Nustatant riebaluose tirpių pesticidų likučių koncentracijas, mėginiai turi būti imami remiantis šios lentelės 1.2 punktu 1.1.1. Stambieji žinduoliai, visa arba dalis skerdenos, ≤ 10 kg Galvijai, avys, kiaulės Visa diafragma arba jos dalis, jei būtina, su sprando raumeniu 0,5 kg 1.1.2. Smulkieji žinduoliai, visa skerdena Triušiai Visa skerdena arba užpakalinis ketvirtis 0,5 kg, nuėmus odą ir išėmus kaulus 1.1.3. Žinduolių mėsos dalys, nesupakuotos šviežios, atšaldytos, sušaldytos, supakuotos ar kitokios Ketvirčiai, kapotinė, pjausnys, mentės Visas vienetas (-
  1. ai)arba didelio vieneto dalis 0,5 kg, išėmus kaulus 1.1.4. Žinduolių mėsos dalys, sušaldytos supakuotos Ketvirčiai, kapotinė Užšaldyti skersiniai gabalai iš talpyklos, arba atskiros mėsos dalys 0,5 kg, išėmus kaulus 1.2. Žinduolių riebalai, įskaitant skerdenos riebalus Nustatant riebalų ar viso produkto pesticidų likučių koncentracijas, gali būti naudojami riebalų mėginiai, paimti kaip apibūdinta šios lentelės 1.2.1 – 1.2.3 punktuose. 1.2.1. Skerdžiami stambieji žinduoliai, visa skerdena arba jos dalis, ≥ 10 kg Galvijai, avys, kiaulės Vieno gyvūno inkstai, pilvo arba poodiniai riebalai 0,5 kg 1.2.2. Skerdžiami smulkieji žinduoliai, visa skerdena arba jos dalis, < 10 kg Vieno gyvūno pilvo arba poodiniai riebalai 0,5 kg 1.2.3. Žinduolių mėsos dalys Kojos, kapotinė, pjausniai Matomi riebalai, atpjauti iš vieneto (-ų) 0,5 kg arba visas vienetas (-
  2. ai)ar vieneto (-ų), dalys, jeigu riebalų negalima atpjauti 2 kg 1.2.4. Žinduolių nesupakuoti riebaliniai audiniai Mėginių ėmimo įtaisu paimti vienetai iš ne mažiau kaip trijų vietų 0,5 kg 1.3. Žinduolių plaučkepeniai 1.3.1. Šviežios, atšaldytos, užšaldytos žinduolių kepenys Visos kepenys arba kepenų dalis 0,4 kg 1.3.2. Švieži, atšaldyti, užšaldyti žinduolių inkstai Vieno arba dviejų gyvūnų vienas arba abu inkstai 0,2 kg 1.3.3. Šviežios, atšaldytos, užšaldytos žinduolių širdys Visa širdis (-ys), jeigu širdis didelė, tik skilvelinė dalis 0,4 kg 1.3.4. Kiti švieži, atšaldyti, užšaldyti žinduolių plaučkepeniai Vieno arba daugiau gyvūnų dalis arba visas vienetas arba nesupakuoto užšaldyto produkto skersinis gabalas 0,5 kg 1.4. Paukštiena Nustatant riebaluose tirpių pesticidų likučių koncentracijas, mėginiai turi būti imami remiantis šios lentelės 1.5 punktu. 1.4.1. Paukščiai, didelė skerdena, > 2 kg Kalakutai, žąsys, gaidžiai, kastruoti gaidžiai ir antys Kulšys, blauzdelės ir kita tamsi mėsa 0,5 kg, nuėmus odą ir išėmus kaulus 1.4.2. Paukščiai, vidutinio dydžio skerdena, 0,5 – 2 kg Vištos, perlinės vištos, jauni viščiukai Ne mažiau kaip trijų paukščių kulšys, blauzdelės arba kita tamsi mėsa 0,5 kg, nuėmus odą ir išėmus kaulus 1.4.3. Paukščiai, vidutinio dydžio skerdena, < 500 g Putpelės, karveliai Ne mažiau kaip šešių paukščių skerdenos 0,2 kg raumenų audinių 1.4.4. Šviežios, atšaldytos, užšaldytos paukščių dalys, supakuotos mažmeniniam arba didmeniniam pardavimui Blauzdelės, ketvirčiai, krūtinėlės, sparnai Supakuoti arba atskiri vienetai 0,5 kg, nuėmus odą ir išėmus kaulus 1.5. Paukštienos riebalai, įskaitant skerdenos riebalus Nustatant riebalų ar viso produkto pesticidų likučių koncentracijas, gali būti naudojami riebalų mėginiai, paimti kaip apibūdinta šios lentelės 1.5.1 ir 1.5.2 punktuose. 1.5.1. Skerdžiami paukščiai, visa skerdena arba jos dalis Viščiukai, kalakutai Ne mažiau kaip 3 paukščių pilvo riebalų vienetai 0,5 kg 1.5.2. Paukštienos dalys Blauzdelės, krūtinėlės mėsa Matomi riebalai, atpjauti iš vieneto (-ų) 0,5 kg arba visas vienetas (-
  3. ai)ar jo (-ų) dalys, jeigu riebalų negalima atpjauti 2 kg 1.5.3. Nesupakuoti paukščių riebaliniai audiniai Mėginių ėmimo įtaisu ne mažiau kaip iš trijų vietų paimti vienetai 0,5 kg 1.6. Paukščių plaučkepeniai 1.6.1. Valgomieji paukščių plaučkepeniai, išskyrus žąsų ir ančių riebias kepenis ir kitus panašius vertingus produktus Vienetai iš ne mažiau kaip šešių paukščių arba skersinis gabalas iš talpyklos 0,2 kg 1.6.2. Žąsų ir ančių riebios kepenys ir kiti panašūs vertingi produktai Vienetas iš vieno paukščio arba vienos talpyklos 0,05 kg 2. Gyvūniniai perdirbti maisto produktai 2.1. Antriniai gyvūniniai maisto produktai, vytinta mėsa, gyvūniniai valgomieji produktai, perdirbti gyvuliniai riebalai, įskaitant lydytus arba ekstrahuotus riebalus, pagamintas gyvūninis maistas (vienas ingredientas) su pakuote ar be jos arba smulkūs ingredientai, pvz., kvapiosios medžiagos, prieskoniai ir pagardai, paprastai iš anksto supakuoti ir paruošti vartoti juos apdorojant arba be apdorojimo, pagamintas gyvūninis maistas (keli ingredientai), kelių ingredientų maistas, su augaliniais ingredientais, jeigu vyrauja gyvūninis ingredientas (-ai). 2.2. Žinduolių ar paukščių produktai, susmulkinti, pagaminti, konservuoti, džiovinti, lydyti ar kitaip perdirbti, įskaitant kelių ingredientų produktus Kumpiai, dešros, malta jautiena, paukštienos paštetas Supakuoti vienetai arba atitinkami skersiniai gabalai iš talpyklos, arba mėginių ėmimo įtaisu paimti vienetai (įskaitant sultis, jeigu jų yra) 0,5 kg arba 2 kg, jeigu riebalų kiekis < 5 % 4 lentelė. Augalinių produktų pirminių mėginių apibūdinimas ir mažiausias laboratorinių mėginių dydis Produktų klasifikacija Pavyzdžiai Pirminių mėginių ypatumai Mažiausias laboratorinio mėginio dydis 1. Augaliniai pirminiai maisto produktai 1.1. Švieži vaisiai Šviežios daržovės, įskaitant bulves ir cukrinius runkelius ir išskyrus prieskonines žoles 1.1.1. Maži švieži produktai, vienetai < 25 g Uogos, žirneliai, alyvos Visas vienetas, pakuotė arba mėginių ėmimo įtaisu paimtas vienetas 1 kg 1.1.2. Švieži produktai, vienetai 25 – 250 g Obuoliai, apelsinai Visas vienetas 1 kg (ne mažiau kaip 10 vienetų) 1.1.3. Dideli švieži produktai, vienetai > 250 g Kopūstai, agurkai, vynuogės (kekės) Visas vienetas 2 kg (ne mažiau kaip 5 vienetai) 1.2. Ankštiniai Džiovintos pupos; džiovinti žirniai 1 kg 1.3. Grūdinių kultūrų grūdai Ryžiai, kviečiai 1 kg 1.4. Medžių riešutai Išskyrus kokosus 1 kg Kokosai 5 vienetai 1.5. Aliejinių augalų sėklos Žemės riešutai 0,5 kg 1.6. Sėklos gėrimams ir saldumynams Kavos pupelės 0,5 kg 1.7. Prieskoninės žolės Šviežios petražolės Visas vienetas 0,5 kg Kiti, švieži Visas vienetas 0,2 kg Džiovintos žolės apibūdintos šios lentelės 2 punkte 1.8. Prieskoniai Džiovinti Visas vienetas arba paimtas mėginių ėmimo įtaisu 0,1 kg 2. Augalinis perdirbtas maistas 2.1 Augaliniai antriniai maisto produktai, džiovinti vaisiai, daržovės, prieskoninės žolės, apyniai, malti grūdiniai produktai, augaliniai išvestiniai produktai, arbata, žolelių arbata, augalinis aliejus, sultys ir įvairūs produktai pvz.: perdirbtos alyvos ir citrusinių augalų sirupas, pagamintas augalinis maistas (vienas ingredientas) su pakuote arba be jos, arba smulkūs ingredientai pvz.: kvapiosios medžiagos, prieskoniai ir pagardai, kurie paprastai iš anksto supakuoti ir paruošti vartoti juos apdorojant arba be apdorojimo, pagamintas augalinis maistas (kelių ingredientų), įskaitant produktus su gyvūniniais ingredientais, jeigu vyrauja augalinis ingredientas (-ai), duona ir kiti pagaminti produktai iš grūdų. 2.1.1. Produktai, kurių vieneto vertė yra didelė Supakuoti arba vienetai, paimti mėginių ėmimo įtaisu 0,1 kg 2.1.2. Nedidelio tūrio kietieji produktai Apyniai, arbata, žolelių arbata Supakuoti vienetai arba vienetai, paimti mėginių ėmimo įtaisu 0,2 kg 2.1.3. Kiti kietieji produktai Duona, miltai, džiovinti vaisiai Supakuoti vienetai arba vienetai, paimti mėginių ėmimo įtaisu 0,5 kg 2.1.4. Skystieji produktai Augalinis aliejus, sultys Supakuoti vienetai arba vienetai, paimti mėginių ėmimo įtaisu 0,5 l arba 0,5 kg 5 lentelė. Kiaušinių ir pieno produktų pirminių mėginių apibūdinimas ir mažiausias laboratorinių mėginių dydis Produktų klasifikacija Pavyzdžiai Pirminių mėginių ypatybės Mažiausias laboratorinio mėginio dydis 1. Gyvūniniai pirminiai maisto produktai 1.1. Paukščių kiaušiniai 1.1.1. Kiaušiniai, išskyrus putpelių ir panašius kiaušinius Visas kiaušinis 12 sveikų vištos kiaušinių, 6 sveiki žąsies ar anties kiaušiniai 1.1.2. Kiaušiniai, putpelių ir panašūs kiaušiniai Visas kiaušinis 24 sveiki kiaušiniai 1.2. Pienas Visas vienetas arba mėginių ėmimo įtaisu paimti vienetai 0,5 l 2. Gyvūninis perdirbtas maistas 2.1. Pienas, pieno milteliai, dehidratuotas pienas ir grietinėlė be cukraus, pieniški ledai, grietinėlė, jogurtas Supakuoti vienetai arba vienetai, paimti mėginių ėmimo įtaisu 0,5 l (skystas) arba 0,5 kg (kietas) 2.2. Sviestas ir sviesto riebalai Sviestas, išrūgų sviestas, mažo riebumo užtepai, kuriuose yra sviesto riebalų, bevandenių sviesto riebalų, bevandenių pieno riebalų Supakuoti vienetai arba vienetai, paimti mėginių ėmimo įtaisu 0,2 kg arba 0,2 l 2.3. Sūris, įskaitant perdirbtą sūrį 2.3.1. 0,3 kg arba didesni vienetai Visas vienetas arba vienetai, paimti mėginių ėmimo įtaisu 0,5 kg 2.3.2. < 0,3 kg vienetai 0,3 kg 2.4. Skysti, užšaldyti arba džiovinti kiaušinių produktai Vienetas, steriliai paimamas mėginių ėmimo įtaisu 0,5 kg 22. Laboratoriniu mėginiu gali būti visas bendrasis mėginys ar jo dalis. 23. Jei laboratoriniam mėginiui paruošti bendrasis mėginys yra per didelis, jis dalijamas į atitinkamą dalių skaičių taip, kad būtų gauta tipinė dalis. 23.1. Dalijimui galima naudoti mėginių ėmimo įtaisą. 23.2. Laboratoriniam mėginiui imami vienetai neturi būti pjaustomi ar pažeisti, išskyrus nurodytus šio teisės akto 3 lentelėje. 24. Prireikus imami pakartotiniai mėginiai arba jie ruošiami taikant šio teisės akto 21.1.1 punkte nurodytą tvarką. 25. Mažiausi kiekiai, būtini laboratoriniam mėginiui paimti, pateikti šio teisės akto 3, 4 ir 5 lentelėse. 25.1. Kai produktas labai vertingas, gali būti paimtas mažesnis laboratorinis mėginys, bet priežastys turi būti nurodytos mėginių ėmimo akte (šio teisės akto 4 lentelės 2.1.1 punktas). 25.2. Prieš imant nepakuoto dehidratuoto pieno ar dehidratuotos grietinėlės mėginius, reikia gerai išmaišyti nuo taros dugno ir šonų nugrandant prilipusią medžiagą. Paėmus 2–3 litrus, vėl gerai išmaišyti prieš imant mėginį. 25.3. Nepakuoti pieno milteliai imami steriliai, sausą grąžto vamzdį vienodu greičiu kišant į miltelius. 25.4. Prieš imant nepakuotos grietinėlės mėginį reikia gerai sumaišyti (neplakti ir neteliūskuoti) plunžeriu, neturi susidaryti putų. 25.5. Apvalių sūrių mėginiai turi būti imami darant du pjūvius iš centro, stačiakampių sūrių – darant du pjūvius lygiagrečiai sūrio šonams. 26. Atrinktas laboratorinis mėginys dedamas į švarią, sandarią talpyklą, patikimai apsaugančią nuo taršos, sugadinimo ir nutekėjimo. Talpykla plombuojama, patikimai ženklinama etiketėmis, prie jos pridedamas mėginių ėmimo aktas. Jeigu naudojamas brūkšninis kodas, pateikiama ir raidinė skaitmeninė informacija. Mėginių ėmimo akto kopija turi būti įteikta siuntos savininkui arba jo atstovui. 27. Kiekviena mėginių ėmimo procedūra įforminama institucijos, atsakingos už valstybinę maisto kontrolę, nustatyta tvarka. Pateikiama ir kita papildoma informacija, kuri gali būti naudinga tyrėjams. 28. Atrinktas ir supakuotas laboratorinis mėginys kuo greičiau pristatomas į laboratoriją. Pervežimo metu imamasi priemonių, kad mėginys nesugestų pvz., švieži mėginiai turėtų būti laikomi šaltai, o užšaldyti mėginiai turi išlikti užšaldyti. 28.1. Jei prieš pristatant į laboratoriją mėsos ar paukštienos mėginiai gali sugesti, jie prieš išsiunčiant užšaldomi. 29. Laboratorijoje laboratoriniam mėginiui paskiriamas vienintelis kodas, kuris kartu su gavimo data ir mėginio dydžiu pridedamas prie mėginio ėmimo akto. 30. Ruošiant tiriamąjį mėginį turi būti laikomasi tvarkos, kuri taikoma nustatant didžiausias leidžiamas koncentracijas ir todėl jį gali sudaryti produkto dalys, kurios paprastai yra nevalgomos. Jei pesticidų likučių koncentracija turi būti apskaičiuota produkto dalyje, kuri nebuvo tirta, atskirtų dalių svoriai užregistruojami, pvz.: kaulavaisio kauliukai netiriami, bet pesticidų likučių koncentracija yra apskaičiuojama numatant, kad jie buvo tirti, bet juose pesticidų likučių nerasta. 31. Tiriamasis mėginys kaip įmanoma greičiau atskiriamas iš laboratorinio mėginio. 32. Prireikus tiriamasis mėginys susmulkinamas ir gerai sumaišomas, kad būtų paimtos tipinės tiriamosios dalys. Smulkinimo ir maišymo būdai neturi paveikti tiriamajame mėginyje esančių pesticidų likučių koncentracijų. Smulkinimo ir maišymo būdai yra aprašomi. 33. Tiriamosios dalies dydis nustatomas remiantis tyrimo būdu bei tiriamojo mėginio sumaišymo veiksmingumu. 34. Tiriamajai daliai paimti gali būti naudojamas mėginių ėmimo įtaisas. 35. Esant nepalankioms sąlygoms, tiriamasis mėginys perdirbamas sumažinant nepageidaujamą poveikį, pvz., temperatūroje, žemesnėje už nulį. Jeigu perdirbimas gali paveikti pesticidų likučių koncentraciją ir neįmanoma kitaip išvengti nepageidaujamo poveikio, tiriamąją dalį gali sudaryti visas vienetas arba vieneto dalys. Jeigu tiriamąją dalį sudaro keli vienetai arba jų dalys, abejotinai atitinkantys tipinį tiriamąjį mėginį, yra tiriamas toks tiriamųjų dalių kiekis, kuris leidžia nustatyti vidutinę pesticidų likučių vertę. 36. Jeigu tiriamoji dalis prieš tiriant yra saugoma, saugojimo būdas ir trukmė neturi paveikti pesticidų likučių koncentracijos. Jeigu būtina, pakartotiniam ir patvirtinamajam tyrimui paimamos papildomos tiriamosios dalys. III. TYRIMO TEISINGUMO NUSTATYMAS 37. Tyrimų rezultatai turi būti gaunami tiriant tyrimui tinkamos būklės laboratorinius mėginius, paimtus iš siuntos. Tyrimo teisingumas nustatomas tyrimo metu naudojant pamatinę standartinę medžiagą. Nustačius pesticidų likučių koncentraciją, viršijančią nustatytą HN 54, pesticido likučio tapatybė patvirtinama, o nustatyta koncentracija patikrinama, ištiriant vieną arba daugiau papildomų tiriamųjų dalių, paimtų iš pradinio laboratorinio mėginio (-ių). 38. Didžiausios leidžiamos koncentracijos, nustatytos HN 54, taikomos bendriesiems mėginiams. 39. Tyrimo rezultatams neviršijus didžiausių leidžiamų koncentracijų, nustatytų HN 54, siunta tinka vartoti. 40. Kai bendrojo mėginio rezultatai viršija didžiausias leidžiamas koncentracijas, nustatytas HN 54, priimant sprendimą dėl siuntos netinkamumo vartoti taip pat turi būti atsižvelgta į: 40.1. iš vieno ar daugiau laboratorinių mėginių gautas rezultatas, 40.2. tyrimo kruopštumą ir tikslumą. 41. Tyrimų rezultatai išreiškiami vienetais, nustatytais HN 54. ______________ Mėginių ėmimo metodų pesticidų likučių kiekiams maisto produktuose nustatyti 1 priedas MĖSOS IR PAUKŠTIENOS MĖGINIŲ ĖMIMO SCHEMA įtariamos mėsos ar paukštienos Neįtariamos mėsos ar paukštienos atsitiktinai atrinkti pirminiai mėginiai atsitiktinai atrinktas 1 pirminis (žr. šio teisės akto 1, 2, 3 lenteles). mėginys (žr. šio teisės akto 1, 3 lenteles). Pastaba: manoma, kad kiekvienas Pastaba: manoma, kad pirminis pirminis mėginys yra bendrasis mėginys mėginys yra bendrasis mėginys ______________ Mėginių ėmimo metodų pesticidų likučių kiekiams maisto produktuose nustatyti 2 priedas kITŲ MAISTO PRODUKTŲ MĖGINIŲ ĖMIMO SCHEMA (NE MĖSOS IR PAUKŠTIENOS) 1, 3, 5, 10 ar 15 pirminių mėginių iš porinio skaičiaus atsitiktinai atrinktų siuntos vietų (žr. šio teisės akto 1, 4, 5 lenteles). Pastaba:visi pirminiai mėginiai suformuoja bendrąjį mėginį. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.