LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 124:2004 „VAIKŲ GLOBOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 124:2004 „VAIKŲ GLOBOS ĮSTAIGOS. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2004 m. sausio 22 d. Nr. V-17 Vilnius Siekdamas užtikrinti sveikatos saugą vaikų globos namuose,

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).
2. Pavedu ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui įsakymo vykdymo kontrolę. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-17 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 124:2004 „VAIKŲ GLOBOS ĮSTAIGOS. BENDRIEJI SAUGOS SVEIKATAI REIKALAVIMAI“ I. TAIKYMO SRITIS
3. Ši higienos norma nustato pagrindinius vaikų globos įstaigų statybos, įrengimo bei eksploatavimo reikalavimus.
4. Ji taikoma veikiančioms, naujai statomoms ir rekonstruojamoms vaikų globos įstaigoms.
5. Ši higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems statybos technine veikla, vaikų globos įstaigų steigėjams bei vadovams, įstaigų saugos kontrolę atliekančioms institucijoms. II. NUORODOS
6. Šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos į teisės aktus 4.
7. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016). 4.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 405 „Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 35-1275). 4.
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127). 4.
10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 750 „ Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos. Higienos normos ir taisyklės“ patvirtinimo „ (Žin.,1998, Nr. 112-3117; 1999, Nr. 37-1143). 4.
11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606). 4.
12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 3 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 5-121). 4.
13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 102-2936). 4.
14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278). 4.
15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365). 4.
16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. V-520 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957). 4.
17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-392 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena“ tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 70-3205). 4.
18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. 356 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 58-2095). 4.
19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 687 „Dėl Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-946). 4.
20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 394 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 80 – 3465). 4.
21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 288 „Dėl Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 63-2551). 4.
22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361). 4.
23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „ Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760). 4.
24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 694 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 111:2001 „Internatinė mokykla specialiųjų poreikių vaikams. Higienos normos ir taisyklės“ (Žin., 2002, Nr. 21-812). 4.
25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 102 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2002 „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 27-968). 4.
26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444). 4.
27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 512 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726). 4.
28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. V-51 „Dėl Asmenų, kurie privalo įgyti žinių sveikatos klausimais, profesijų sąrašo ir Asmenų, kurie dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgyti pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklos sričių sąrašo bei mokymo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-795). 4.
29. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333). 4.
30. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898). 4.
31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl STR 1.
32. 01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475). III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
33. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai 5.
34. vaikas – asmuo, neturintis 18 metų, jeigu pagal teisės aktus jo pilnametystė nepripažįstama anksčiau. 5.
35. vaiko globa (rūpyba) – likusio be tėvų globos vaiko, teisės aktų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas. 5.
36. vaikų globos įstaiga –vaikų globos namai, specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai, vaikų dienos centras ar kiti juridiniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę užsiimti vaikų globa (rūpyba). 5.
37. vaikų globos namai – socialinės globos įstaiga, kurioje ilgesniam ar trumpesniam laikui apgyvendinami ir globojami (rūpinami) likę be tėvų globos vaikai. 5.
38. specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai – korekcinio-reabilitacinio tipo specialaus režimo ugdymo įstaiga asocialaus ir delinkventinio elgesio nepilnamečiams. 5.
39. vaikų dienos centras – tai socialinių paslaugų įstaiga, kurios paskirtis yra teikti dienos globos, užimtumo, laisvalaikio organizavimo ir kitas paslaugas vaikams. 5.
40. gyvenamoji grupė – vaikų globos namų sudedamoji dalis, kai šioje įstaigoje vaikai gyvena grupėmis ne daugiau kaip po 12 vaikų. IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
41. Vaikų globos įstaigose turi būti sudaromos saugios vaiko priežiūros, ugdymo sąlygos, vaikų įstaigos aplinka neturi kelti pavojaus vaikų sveikatai.
42. Įgyvendinant vaikų socializacijos ir integracijos į visuomenę nuostatas vaikų globos įstaigų administracija sudaro saugias sąlygas vaikams įgyti namų ruošos įgūdžių (pasigaminti sau maistą, išsiskalbti ir išsilyginti sau drabužius, susitvarkyti kambarius ir pan.).
43. Vaikų globos įstaigos gali veikti tik teisės aktų nustatyta tvarka įregistravusios savo veiklą ir turinčios galiojančius dokumentus, kad įstaigos aplinka atitinka visuomenės sveikatos priežiūros ir kitų teisės aktų reikalavimus, o pastatai pripažinti tinkamais naudoti [4.2, 4.25].
44. Vaikų globos įstaigos darbuotojai gali dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir turintys sveikatos žinių pažymėjimus, patvirtinančius įgytas žinias sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo klausimais [4.3, 4.22].
45. Vaikų globos įstaigose vaikams turi būti sudarytos jų amžių atitinkančios priežiūros ir ugdymo sąlygos.
46. Jeigu vaikų globos įstaigoje organizuojamas vaikų mokymas ir ugdymas, sąlygos turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [4.4, 4.19].
47. Naminiai gyvūnai vaikų globos įstaigose, gali būti laikomi specialiai tam pritaikytose patalpose pagal savivaldybių patvirtintas gyvūnų laikymo taisykles ir higienos reikalavimus. V. TERITORIJA
48. Naujai steigiamų vaikų globos įstaigų sklypo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į vaikų skaičių, pastato dydį, vaikų veiklos specifiką, bet turi būti ne mažesnis kaip: 13.
49. 160 m² vienam vaikui, kai vaikų globos įstaigoje – iki 120 vaikų; 13.
50. 180 m² vienam vaikui, kai vaikų globos įstaigoje – iki 90 vaikų; 13.
51. 200 m² vienam vaikui, kai vaikų globos įstaigoje – iki 60 vaikų.
52. Vaikų globos įstaigos teritorija turi būti suskirstyta pagal veiklos zonas (sporto, poilsio, ūkinė).
53. Vaikų globos įstaigos teritorija turi būti aptverta.
54. Teritorija turi būti tvarkinga, apželdinta, sistemingai valoma. Vasarą nupjautos vejos aukštis turi būti ne didesnis kaip 10 cm. Žaidimų aikštelės, atsižvelgiant į žaidimų pobūdį, turi būti velėnuotos, apsėtos žole arba plūktos. Draudžiama teritorijoje sodinti ir auginti dygius ir nuodus išskiriančius augalus.
55. Teritorijoje esantys įrenginiai turi būti patikimai sutvirtinti, tvarkingi, atitikti vaikų amžių ir ūgį, nekelti pavojaus vaikų sveikatai. Smėlis žaidimo dėžėse turi būti keičiamas kiekvieną pavasarį, o esant reikalui (matomai užterštas, blogi tyrimų rezultatai) ir dažniau. Smėlis kiekvieną dieną prieš žaidimus turi būti perkasamas.
56. Ūkinės paskirties aikštelė turi būti įrengta arčiau maisto tvarkymo pastato dalies. Į ją turi būti įrengtas atskiras įvažiavimas. Aikštelės danga – asfaltas, betonas ar kita kieta danga, kurią būtų lengva valyti, o prireikus – dezinfekuoti.
57. Buitinių atliekų konteineriai turi būti sandarūs, pastatyti ant nelaidaus skysčiams kieto pagrindo, ne arčiau kaip 20 m atstumu nuo gyvenamųjų ir maisto tvarkymo patalpų.
58. Triukšmas bei oro kokybė teritorijoje turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [4.10, 4.21].
59. Tamsiu paros metu teritorijos apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx. VI. PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS
60. Vaikų globos įstaiga gali būti įrengta viename pastate arba keliuose pastatuose, sujungtuose apšildomais koridoriais. Draudžiama įrengti vaikų buvimo patalpas rūsiuose, cokoliniuose aukštuose.
61. Jeigu vaikų globos įstaigoje yra globojami specialiųjų poreikių vaikai, sąlygos turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [4.18, 4.24].
62. Vaikų globos įstaigos pastatas sklype turi būti orientuojamas pagal pasaulio šalis: 24.
63. klasės (jeigu organizuojamas mokymo procesas) būtų orientuotos į pietus, rytus, pietryčius, biologijos kabinetas – į pietus; 24.
64. sveikatos priežiūros kabinetas– į šiaurę, procedūrų kambarys – į rytus (jeigu vaikų globos įstaigoje numatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos), fizioterapijos, masažo kabinetai (jeigu tokie numatyti) – į pietus; 24.
65. miegamieji – į bet kurią pusę, išskyrus šiaurę.
66. Vaikų globos įstaigose turi būti numatytos tokios patalpų grupės: 25.
67. gyvenamosios; 25.
68. renginių ir sporto; 25.3 sveikatos priežiūros; 25.
69. maisto gamybos ir vaikų maitinimo; 25.
70. mokymo (jeigu organizuojamas mokymo procesas); 25.
71. personalo patalpos; 25.
72. ūkio patalpos.
73. Gyvenamosios ir ugdymo patalpos turi būti izoliuotos nuo patalpų, iš kurių kyla triukšmas, dulkės, sklinda kvapai.
74. Vaikų globos įstaigose turi būti įrengti kambariai individualiai veiklai, numatant 4,0 m² plotą vienam vaikui ir rekreacinės patalpos, numatant 1,0 m² plotą vienam vaikui.
75. Vaikų individualiam mokymuisi skirtos darbo vietos turi atitikti mokyklų darbo vietai keliamus reikalavimus. Kompiuterinė įranga turi būti statoma tam tikslui pritaikytose patalpose [4.4]. Draudžiama kompiuterius statyti miegamuosiuose kambariuose.
76. Vaikų globos įstaigose optimalus auklėjamųjų grupių skaičius yra nuo 6 iki 8 grupių. Leidžiama organizuoti ne daugiau kaip 10 auklėjamųjų grupių.
77. Vaikų globos namuose, vienoje auklėjamojoje grupėje optimalus vaikų skaičius yra 8–9 vaikai, leidžiama ne daugiau kaip
78. Specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose minimalus vaikų skaičius auklėjamojoje grupėje – 10 vaikų, maksimalus – 12 vaikų.
79. Auklėjamojoje grupėje vaikų globos įstaigoje vienam vaikui turi būti skiriama ne mažiau kaip 18 m² bendrojo patalpų ploto.
80. Auklėjamojoje grupėje, skirtoje gyventi ne daugiau kaip 12 vaikų, turi būti įrengtos šios patalpos: 32.
81. holas su rūbine – 15 m²; 32.
82. miegamieji pagal vaikų skaičių, viename kambaryje ne daugiau kaip 4 vietos. 32.
83. auklėtojos (mamos) kambarys – 8 m²; 32.
84. bendrasis kambarys (valgomasis, žaidimų, bendravimo) – 30 m²; 32.
85. pamokų ruošos kambarys; 32.
86. virtuvė, kai nėra bendrų maisto tvarkymo patalpų – 12m²; 32.
87. buities kambarys – 10 m²; 32.
88. dvi vonios (dušo) ir tualeto patalpos – plotas priklauso nuo įrengimo būdo; 32.
89. ūkio patalpa – 15 m².
90. Miegamųjų įrengimo reikalavimai 33.
91. Miegamajame kiekvienam vaikui turi būti skirta po 6 m² ploto. Nuo 7 metų amžiaus mergaitėms ir berniukams turi būti įrengti atskiri miegamieji. 33.
92. Miegamajame kiekvienam vaikui turi būti skirta atskira lova kietu pagrindu. Miegamuosiuose negali būti įrengiamos dviaukštės lovos. 33.
93. Atstumas nuo šildymo įrenginių iki lovos turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. 33.
94. Vaikai turi būti aprūpinti apranga, minkštu ir kietu inventoriumi pagal patvirtintas normas (1 priedas). Minkštas inventorius turi būti keičiamas pagal susidėvėjimo laipsnį. Kietas inventorius turi atitikti vaikų ūgį. 33.
95. Kiekvienam vaikui turi būti numatyti baldai asmeniniams daiktams laikyti.
96. Bendrojo kambario įrengimo reikalavimai 34.
97. Jeigu vaikai valgo bendrajame kambaryje, jis turi būti įrengtas šalia virtuvės, kambaryje turi būti numatyta kiekvienam vaikui vieta prie stalo. 34.
98. Bendrajame kambaryje turi būti numatyti baldai vaikų laisvalaikio priemonėms susidėti.
99. Virtuvės, kai nėra bendrų maisto tvarkymo patalpų, įrengimo reikalavimai 35.
100. Virtuvėje turi būti viryklė, šaldytuvas, dvi plautuvės, spintelės indams ir įrankiams susidėti. 35.
101. Virtuvėje visa įranga turi būti tvarkinga, nekelti pavojaus vaikų sveikatai ir gyvybei. 35.
102. Virtuvėje turi būti sukomplektuoti valgomieji indai ir įrankiai pagal vaikų skaičių, bet ne mažiau kaip dvi lėkštės, šaukštas, šakutė, šaukštelis, puodelis kiekvienam vaikui.
103. Vonios (dušo) ir tualeto patalpų įrengimo reikalavimai 36.
104. Jeigu vonia (dušas) ir tualetas įrengti vienoje patalpoje, esančioje šalia miegamojo, jos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,6 m
105. Patalpoje turi būti geros būklės vonia ar dušas, praustuvė, unitazas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), stiklinė, muilas, pakabos rankšluosčiams ir drabužiams, tualetinis šepetys, tualetinis popierius, šiukšlių dėžė. 36.
106. Jei šalia miegamojo vonios (dušo) ir tualeto patalpos įrengiamos atskirai, vonios (dušo) patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m2, o tualeto patalpos plotas – ne mažesnis kaip 1,2 x 0,8m. Šiose patalpose turi būti: 36.2.
107. vonios (dušo) patalpoje – geros būklės vonia ar dušas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), stiklinė, muilas, pakabos rankšluosčiams ir drabužiams, sanitarinis krepšys; 36.2.
108. tualeto patalpoje – unitazas, berniukams – pisuaras, mergaitėms – bide, tualetinis šepetys, tualetinis popierius, sanitarinis krepšys. 36.
109. Jei šalia miegamojo įrengta tik atskira tualeto patalpa, jos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,2 x 0,8 m, joje turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), stiklinė, muilas, pakabos rankšluosčiams, tualetinis šepetys, tualetinis popierius, sanitarinis krepšys. 36.
110. Jeigu vonios (dušo) ir tualeto patalpomis naudojasi viename aukšte gyvenantys vaikai, jos turi būti numatytos atskirai berniukams ir mergaitėms. 36.
111. Kai vonios (dušo) ir tualeto patalpos įrengiamos atskirai, 20-čiai vaikų turi būti mažiausiai: 2 vonios (dušo) patalpos; tualeto patalpos berniukams, kuriose turi būti 2 unitazai (arba 1 unitazas ir 1 pisuaras) ir 2 praustuvės; tualeto patalpos mergaitėms, kuriose turi būti 2 unitazai ir 2 praustuvės ir bide. 36.
112. Vonia (dušas) ir tualetas gali būti vienoje patalpoje, kurios plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,8 m2, patalpa turi būti įrengta pagal šios higienos normos 36.1 punkto reikalavimus. 36.
113. Atskiros vonios (dušo) patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m
114. Jeigu vonios (dušo) patalpose įrengiamos kelios uždaros arba atviros dušo kabinos, uždara dušo kabina turi būti ne mažesnė kaip 1,8 x 0,9 m, o atvira – ne mažesnė kaip 0,9 x 0,9 m. Nusirengimo patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2 m
115. 36.
116. Atskiroje vonios (dušo) patalpoje turi būti geros būklės vonia arba dušas (arba abu), pakabos drabužiams ir rankšluosčiams, tualeto reikmenų lentynėlė, praustuvė, veidrodis. Nusirengimo patalpoje turi būti kėdė, pakabos drabužiams, lentynėlės. 36.
117. Tualetai turi būti įrengti su prieškambariais, kiekviename prieškambaryje turi būti praustuvė (praustuvės), skysto ar miltelių pavidalo muilo dozatorius, elektriniai arba vienkartiniai rankšluosčiai. Tualeto kabinos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,2 x 0,8 m. 36.
118. Bendro naudojimo vonios (dušo) ir tualeto patalpos turi būti kiekviename aukšte. Priėjimas prie jų neturi kirsti kitų bendro naudojimo patalpų (poilsio, žaidimo kambarių ir pan.).
119. Renginių ir sporto patalpų įrengimo reikalavimai 37.
120. Sporto salė turi būti įrengta pirmame aukšte. Iš jos tiesiogiai ar per koridorių turi būti išėjimas į sporto zoną. Jos plotas nepriklauso nuo vaikų skaičiaus ir turi būti ne mažesnis kaip 162 m². 37.
121. Prie sporto salės turi būti įrengtos rūbinės, dušai ir tualetai atskirai mergaitėms ir berniukams. Taip pat turi būti įrengta patalpa sportiniam inventoriui laikyti.
122. Sveikatos priežiūros patalpų įrengimo reikalavimai 38.
123. Sveikatos priežiūros patalpos turi būti įrengtos pirmame aukšte. Patalpas sudaro: medicinos kabinetas, procedūrų kabinetas, tualetas, izoliatorius. 38.
124. Sveikatos priežiūros ir procedūrų kabinetai turi būti įrengti atsižvelgiant į teikiamas paslaugas, turėti patogų susisiekimą su mokymo ir gyvenamosiomis patalpomis. Izoliatoriuje turi būti ne mažiau kaip 2 palatos atskirai mergaitėms ir berniukams. Izoliatorius turi būti atskirtas nuo kitų patalpų prieškambariu su įrengtu praustuvu ir unitazu. Iš izoliatoriaus turi būti numatytas tiesioginis išėjimas į kiemą.
125. Bendrų maisto tvarkymo vietų įrengimo reikalavimai 39.
126. Maisto tvarkymo vietos turi būti įrengtos pirmame aukšte atskiroje pastato dalyje. Į jas turi būti numatytas tiesioginis įėjimas iš ūkinės zonos. 39.
127. Maisto tvarkymui ir laikymui turi būti įrengta virtuvė ir valgykla (kai nėra numatyta prie gyvenamosios grupės patalpų), maisto produktų sandėlis ir daržovių saugykla. 39.
128. Vaikų globos įstaigų maisto tvarkymo įranga, maisto produktų pristatymas, jų laikymas ir maisto gaminimas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus [4.11]. 39.
129. Vaikų globos įstaigose taikoma supaprastintas Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) planas, kuriame turi būti išdėstytos tik esminės rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų taškų valdymo nuostatos [4.11]. 39.
130. Valgykloje turi būti numatytas 1,0 m² plotas vienam vaikui. Prie valgyklos turi būti įrengti praustuvai su rankų priežiūros įranga, kaip nurodyta 36.9 punkte, šiltu ir šaltu vandeniu – 1 praustuvas 20 vietų valgykloje.
131. Ūkio patalpų įrengimo reikalavimai 40.
132. Vaikų globos įstaigose turi būti įrengta skalbykla, drabužių (patalynės) džiovinimo bei lyginimo patalpos, pirtis, kai nėra vonių ir dušų prie gyvenamųjų patalpų, ūkio sandėliai ir garažas. Pirtis turi būti įrengta pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus 40.
133. Jei įstaigą aptarnauja įmonė, teikianti skalbimo paslaugas, vaikų globos įstaigose, specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose turi būti numatyta tik 4 m² patalpa nešvariems skalbiniams rinkti ir rūšiuoti.
134. Personalo patalpos. Personalui turi būti numatyta tokios patalpos: administracijos kabinetas, aptarnaujančio personalo kabinetas, pavaduotojo ūkio reikalams kabinetas, tualetas ir buitinės patalpos.
135. Patalpų vidaus apdaila turi atitikti jų funkcinę paskirtį: 42.
136. gyvenamųjų patalpų sienų, grindų, baldų paviršiai turi būti lengvai valomi (plaunami) ir atsparūs dezinfekcinėms ir plovimo medžiagoms; 42.
137. vonios (dušo) sienos, grindys ir paviršiai turi būti nelaidūs vandeniui, lengvai valomi, atsparūs plovimui bei naudojamoms valymo, plovimo, dezinfekcijos medžiagoms. Voniose, dušuose, turi būti patiestos neslidžios grindų dangos.
138. Patalpų vidaus apdailos, baldų medžiagos turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [4.12]. VII. APŠVIETIMAS
139. Pagrindinės vaikų globos įstaigų patalpos turi būti apšviestos tiesioginiu natūraliu apšvietimu. Natūralios apšvietos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 % toliausiai nuo lango nutolusiame taške. Pagrindinių patalpų insoliacija turi būti ne trumpesnė kaip 3 val.
140. Leidžiamas netiesioginis apšvietimas koridorių, kurie nenaudojami kaip rekreacinės patalpos, pagalbinių maisto tvarkymo patalpų (sandėlių, plovyklų).
141. Tik dirbtinis apšvietimas leidžiamas maisto sandėliuose ir buitinėse patalpose, ūkiniuose sandėliuose, dušuose ir tualetuose prie gyvenamųjų patalpų ir prie sporto salės bei personalo tualetuose.
142. Miegamuosiuose, o kitose patalpose pagal būtinumą, turi būti įrengtos apsauginės užuolaidos (žaliuzės) nuo tiesioginių saulės spindulių.
143. Visose vaikų globos įstaigų patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas, atitinkantis visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus [4.4, 4.8]. Pagrindinių patalpų dirbtinio apšvietimo vertės pateiktos 1 lentelėje. 1 lentelė. Pagrindinių patalpų dirbtinio apšvietimo vertės. Patalpos pavadinimas Apšvieta, ne mažiau kaip lx Paviršius, kuriam taikoma apšvieta Liuminiscencinės lempos Kaitrinės lempos Individualios veiklos kambarys 300 150 Stalo horizontalus paviršius. 0,8 m aukštyje nuo grindų Bendrasis kambarys 200 100 Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje Rekreacijos patalpa 150 75 Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje Rūbinė, vestibiulis 100 50 Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje Miegamasis, koridorius, laiptinė, sanitarinė-higieninė patalpa 75 30 Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje Sveikatos priežiūros kabinetas 200 100 Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje Medicininis izoliatorius 150 75 Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje Procedūrinis 300 150 Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje Klasė, mokymo kabinetas 300 150 Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų Mokymo dirbtuvės 300 150 Stalo horizontalus paviršius 0,8 m nuo grindų Buities darbų (siuvimo) kabinetas 400 200 Stalo horizontalus paviršius 0,8 m nuo grindų Sporto salė 200 100 Stalo horizontalus paviršius 0,8 m nuo grindų Biblioteka 300 100 Stalo horizontalus paviršius 0,8 m nuo grindų
144. Individualios veiklos kambariuose darbo vietoje turi būti numatyta galimybė naudotis vietiniu apšvietimu. Draudžiama darbo vietoje naudoti tik vietinį apšvietimą.
145. Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai ir lempos, pagal gamintojo deklaraciją skirti konkrečių patalpų apšvietimui. Dirbtinio apšvietimo jungikliai naujai rengiamose patalpose turi būti įrengiami pagal vaikų ūgį.
146. Vestibiulyje, koridoriuose, rekreacinėse patalpose, laiptinėse turi būti įrengtas avarinis apšvietimas. Apšvietos mažiausia ribinė vertė turi būti 5 lx ant grindų. VIII. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
147. Vaikų globos įstaigų patalpų šildymo ir vėdinimo sistemos bei jų įrengimas turi atitikti statybos techninio reglamento reikalavimus [4.23].
148. Patalpų mikroklimatas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus pagal patalpų paskirtį [
149. 6].
150. Vaikų globos įstaigų gyvenamosiose patalpose turi būti: 54.
151. santykinė oro drėgmė (40-60) %, 54.
152. oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu ne daugiau kaip 0,15 m/s, šiltuoju – ne daugiau kaip 0,25 m/s. 54.
153. oro temperatūra vaikų veiklos patalpose turi atitikti 2 lentelėje reglamentuotus dydžius. 2 lentelė. Įvairių patalpų oro temperatūrų vertės. Patalpos pavadinimas Oro temperatūra °C Klasė, kabinetas, laboratorija Mokymo dirbtuvės Aktų salė, muzikos kabinetas Sporto salė Persirengimo kambarys prie sporto salės Dušas (vonios kambarys) Prausykla, tualetas Technikos kabinetas Medicinos kabinetas Administracijos, buitinės patalpos Valgykla (virtuvė) Miegamasis Žaidimų kambarys (individualios veiklos kambarys, valgomasis) Rekreacijos patalpa Vestibiulis, koridorius, laiptinė 18-19 16-18 18-19 15-17 20-21 25-26 18-19 18-19 21-23 17-19 15-17 20-22 20-22 18 16-18 54.
154. temperatūrų skirtumas 1,1 m ir 0,1 m aukštyje nuo grindų patalpose turi būti ne daugiau kaip 3 °C.
155. Natūraliam patalpų vėdinimui turi būti numatytos orlaidės ir (ar) viršlangiai.
156. Patalpos vėdinamos, kai jose nėra vaikų. Vėdinimas baigiamas prieš 30 min. iki sugrįžtant vaikams į patalpas arba kai patalpų temperatūra nukrinta 3º C.
157. Projektuojant mechaninį vėdinimą turi būti numatyta ištraukiamoji ir tiekiamoji vėdinimo sistemos. Ištraukiamoji vėdinimo sistema turi būti numatyta tualetuose, maisto ruošimo patalpose, vonios (dušo) patalpose, sporto salėje, skalbykloje.
158. Atskiros vėdinimo sistemos turi būti sveikatos priežiūros patalpose, maisto tvarkymo ir tualeto bei vonios (dušo) patalpose.
159. Gyvenamųjų patalpų kondicionavimo sistemos turi būti eksploatuojamos pagal gamintojo pateiktas instrukcijas. IX. VANDENS TIEKIMAS IR KANALIZACIJA
160. Vaikų globos įstaigos turi būti prijungtos prie centrinio vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Jeigu nėra centrinio vandentiekio ir kanalizacijos, turi būti įrengti vietiniai vandentiekio ir kanalizacijos tinklai ir nutekamojo vandens valymo įrenginiai.
161. Tiekiamas geriamasis vanduo ir jo programinė priežiūra turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus [4.5].
162. Karšto ir šalto vandens čiaupai turi būti maisto tvarkymo patalpose, prie valgyklos, vonios (dušo) kambariuose, tualetuose, visose sveikatos priežiūros patalpose bei mokymo patalpose, kaip nustatyta visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose (4.4, 4.11, 4.19).
163. Karšto vandens čiaupuose ištekančio vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 50º C.
164. Sanitarinėse-higieninėse patalpose unitazai ir praustuvai turi būti sumontuoti taip, kad atitiktų vaikų ūgį. X. VEIKLOS IR POILSIO ORGANIZAVIMAS
165. Ugdymo režimas 65.
166. Vaikų iki 7 metų ugdymas turi būti vykdomas pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas šio amžiaus vaikams programas. 65.
167. Mokyklinio amžiaus vaikų mokymo krūvis neturi viršyti krūvio, nustatyto bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose Švietimo ir mokslo ministerijos. Pamokų ir pertraukų trukmė turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus [4.4].
168. Poilsio režimas 66.
169. Jaunesniojo amžiaus vaikams (7-10 metų) turi būti numatytas 10 val. nakties miegas, vyresniems (11-14 metų) – 9 val., vyriausiems (15-17 metų) – 8,5 val. 66.
170. Jaunesniems, silpnos sveikatos ar po ligos vaikams rekomenduojamas 1-2 val. dienos miegas.
171. Maitinimo režimas 67.
172. Vaikai turi būti maitinami 4 – 5 kartus per dieną su 3,5 – 4,0 val. intervalu tarp atskirų maitinimų. 67.
173. Paros bendroji energinė vertė paskirstoma taip, kad iš jos 30 procentų sudarytų pusryčiai, 40 procentų – pietūs, 10 procentų – pavakariai (priešpiečiai), 20 procentų – vakarienė. 67.
174. Maitinimas turi būti organizuojamas pagal skirtingų sezonų perspektyvinius valgiaraščius, patvirtintus vaikų globos įstaigos vadovo ir suderintus su teritorijos visuomenės sveikatos centru. 67.
175. Valgiaraščiai turi būti sudaromi atskiroms vaikų amžiaus grupėms, vadovaujantis 2 priede patvirtintomis normomis ir atsižvelgiant į rekomenduojamas paros energijos, maistinių medžiagų, mineralinių medžiagų ir vitaminų normas vaikams, patvirtintas sveikatos apsaugos ministerijos [
176. 7]. 67.
177. Patiekalų įvairumas turi atitikti fiziologinius vaikų amžiaus ypatumus. 67.
178. Vaikų globos įstaigose turi būti organizuojamas dietinis maitinimas vaikams, sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis. 67.7 Vaikų globos įstaigos sveikatos priežiūros darbuotojas turi pateikti administracijai vaikų sąrašus, kuriems reikalingas dietinis maitinimas. 67.
179. Dietinis maitinimas turi būti ruošiamas pagal atskirą valgiaraštį. XI. PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA
180. Vaikas turi būti apgyvendintas švariose, tvarkingose patalpose.
181. Visos globos įstaigų patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu, bendro naudojimo patalpos ir įrenginiai prižiūrimi nuolat ir valomi pagal poreikį.
182. Vaikų maitinimo patalpose stalai turi būti valomi švaria drėgna šluoste po kiekvieno maitinimo, panaudojant leidžiamus paviršių valiklius.
183. Indai ir įrankiai turi būti plaunami naudojant tik indų plovimui skirtas plovimo priemones.
184. Langų stiklai turi būti valomi ne rečiau kaip du kartus per metus iš išorės ir kartą per ketvirtį iš vidaus.
185. Šviestuvai valomi ne rečiau kaip du kartus per metus.
186. Patalpų remontas atliekamas pagal reikmes.
187. Privalomasis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, esant susirgimams, atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka pagal epidemiologines reikmes [4.14].
188. Vaikų globos įstaigose turi būti atliekama kenkėjų kontrolė, kuri vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka. [4.15].
189. Naudojami valikliai, dezinfektantai, kiti biocidai turi būti teisės aktų nustatyta tvarka leisti naudoti Lietuvoje [4.16, 4.17].
190. Asmenys, dirbantys su valymo, plovimo, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos priemonėmis, turi mokėti naudotis šiomis priemonėmis ir laikytis gamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų sveikatos saugos reikalavimų [4.13].
191. Valymo inventorius turi būti paženklintas. Sanitarinių-higieninių patalpų valymo inventorius turi būti laikomas atskirai nuo kito valymo inventoriaus.
192. Valikliai turi būti saugiai laikomi specialioje pritaikytoje patalpoje ar įrenginiuose, vaikams neprieinamoje vietoje.
193. Draudžiama atlikti remonto darbus bei aplinkos kenksmingumo šalinimą vaikams esant gyvenamosiose patalpose.
194. Atliekos turi būti tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka [4.1].
195. Vaikams turi būti duodami tik išskalbti, švarūs ir išlyginti lovos skalbiniai (patalynė, rankšluosčiai). Patalynė tam pačiam asmeniui turi būti keičiama pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 7 dienas.
196. Švarūs skalbiniai turi būti laikomi atskiroje, gerai vėdinamoje patalpoje ar specialiuose įrenginiuose (spintose).
197. Panaudoti skalbiniai turi būti laikomi specialioje patalpoje ar įrenginiuose (spintose) ir specialiose talpyklose.
198. Skalbiniai turi būti skalbiami specialiai įrengtose skalbyklose ar tam skirtoje patalpoje, kurioje sumontuota skalbimo ir džiovinimo įranga. Draudžiama skalbinius skalbti vonios (dušo) patalpose ar kitose tam nepritaikytose patalpose. XII. VAIKŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA
199. Vaikų globos įstaigose gyvenantiems vaikams turi būti užtikrinta tinkama asmens sveikatos priežiūra [4.9].
200. Jeigu vaikų globos įstaigoje organizuojamas mokymo procesas, vaikams turi būti numatyta ir pirminė visuomenės sveikatos priežiūra.
201. Informacija apie vaikų užkrečiamąsias ligas, nelaimingus atsitikimus, susijusius su apsinuodijimais turi būti tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka [4.20]. ______________ Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 1 priedas VAIKŲ GLOBOS ĮSTAIGŲ, SPECIALIŲJŲ VAIKŲ AUKLĖJIMO IR GLOBOS NAMŲ VAIKŲ APRŪPINIMO APRANGA IR MINKŠTUOJU INVENTORIUMI MINIMALIOS NORMOS Aprangos ir minkšto inventoriaus pavadinimas Mato vienetas Daiktų norma vienam auklėtiniui Dėvėjimo laikas metais berniukams mergaitėms I. Apranga Žieminis paltas vnt. 1 1 3 Demisezoninis paltas (puspaltis, striukė) vnt. 1 1 3 Žieminis galvos apdangalas vnt. 1 1 3 Pusvilnonis šalikas vnt. 1 1 3 Pirštinės pora 3 3 1 Vasarinis galvos apdangalas vnt. 1 1 2 Medvilniniai viršutiniai marškiniai (džemperiai) vnt. 3 3 2 Pusvilnonis megztinis vnt. 1 1 2 Kelnės vnt. 2 1 1 Suknelė 3 2 Sijonas vnt. 2 1 Diržas susijuosti vnt. 2 - 2 Pėdkelnės (apatinės kelnės) vnt. 3 3 1 Apatiniai baltiniai kompl. 3 3 2 Pižama (naktiniai marškiniai) vnt. 2 2 3 Liemenėlė vnt. - 3 2 Sportinės kelnaitės vnt. 2 2 1 Marškiniai be rankovių vnt. 2 2 1 Sportinis kostiumas vnt. 2 2 3 Medvilninės kojinės (puskojinės) poros 7 7 1 Vilnonės kojinės (puskojinės) poros 2 2 0,5 Žieminiai batai pora 1 1 1 Demisezoniniai batai poros 1 1 1 Vasarinės basutės poros 1 1 0,5 Šlepetės poros 1 1 0,5 Sportbačiai vnt. 1 1 1 Guminiai batai poros 1 1 2 Išeiginiai rūbai vnt. 1 1 3 II. Minkštas inventorius Paklodės vnt. 6 6 3 Užvalkalas čiužiniui vnt. 1 1 2 Užvalkalai (pagalvėms ir antklodėms) vnt. 3 3 2 Rankšluosčiai vnt. 3 3 2 Antklodės vnt. 2 2 5 Čiužinys vnt. 1 1 6 Pagalvės vnt. 1 1 6 ______________ Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 priedas MAISTO PRODUKTŲ PAROS NORMA VAIKUI Produkto pavadinimas Prekybinis produkto bruto svoris (gramais) Ikimokyklinio amžiaus vaikams Mokyklinio amžiaus vaikams Ruginė duona 60 150 Kvietinė duona 100 200 Miltai 35 35 Krakmolas 3 3 Kruopos, ankštiniai, makaronai 45 75 Bulvės 300 400 Kitos daržovės 400 470 Švieži vaisiai 260 250 Sultys 200 200 Džiovinti vaisiai 10 15 Cukrus 55 70 Konditerijos gaminiai 25 25 Kava 2 4 Kakava 1 2 Arbata 0,2 0,2 Mėsa 95 100 Paukštiena 25 30 Žuvis 60 110 Mėsos gaminiai (dešros) 10 25 Pienas, kefyras ar kt. rauginti produktai 500 500 Varškė 50 70 Grietinė 10 10 Sūris 10 12 Augalinis aliejus 35 50 Sviestas 12 18 Kiaušinis (vnt) 1 1 Prieskoniai 2 2 Mielės 1 1 Druska 8 8 ______________