2003 METŲ ATASKAITA

2003 METŲ ATASKAITA 2003 METŲ ATASKAITA APIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMĄ

1. Žemės ūkio būklės apžvalga Lietuvos rengimosi narystei ES metai pasižymėjo intensyviomis žemės ūkio reformomis, kurios orientuotos į žemės ūkio modernizavimą, subalansuotą žemės ūkio plėtrą, kaimo žmonių gyvenimo kokybės gerinimą. Gyvulininkystės ūkiai, pieno bei mėsos perdirbimo įmonės SAPARD programos ir nacionalinės paramos lėšomis, taip pat nuosavomis bei skolintomis lėšomis pertvarko gamybą, gerina gaminamos produkcijos kokybę ir didina pajėgumus. Daugėja stambesnių specializuotų ūkininkų ūkių, kuriuose auginamų daržovių bei veisiamų sodų ir uogynų plotai užima nuo 10 iki 40 ha ir daugiau. Daugėja specializuotų pieno ūkių skaičius. Išankstiniais skaičiavimais žemės ūkio produkcijos gamyba 2003 m. (skaičiuojant 2002 m. kainomis), palyginti su 2002 m., padidėjo 2 proc. Nors augalininkystės produkcijos gamyba 2 proc. sumažėjo, gyvulininkystės produkcijos gamyba padidėjo 8 proc., iš jos: mėsos - 13 proc., pieno - 5 proc. 2003 m. paskersta gyvulių ir paukščių 16 proc., pieno primelžta 5 proc., surinkta kiaušinių – 0,8 proc. daugiau. Gyvulių ir paukščių supirkta 28 proc., o pieno, perskaičiuoto į bazinį riebumą – 7 proc. daugiau negu 2002 m. Užderėjus geram derliui, supirkta daugiau augalininkystės produktų, išskyrus cukrinius runkelius ir rapsus. Statistikos departamento duomenimis, 2003 m., palyginus su 2002 m., sumažėjo gyvulininkystės produktų supirkimo kainos: galvijų - 32 proc., kiaulių – 6 proc., paukščių – 21 proc., pieno – 11 proc. Tačiau įskaičiuojant valstybės paramą, 2003 m. teiktą pieno sektoriui (56,4 mln. Lt. tiesioginių išmokų už karves ir 56 mln. Lt paramą pieno perdirbimo įmonėms žaliavos supirkimo kainų palaikymui), realios žemdirbių pajamos už toną parduoto pieno, lyginant su 2002 m., nesumažėjo. Nors žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos sumažėjo, tačiau jos daugiau supirkus, ir teikiant valstybės paramą, išankstiniais skaičiavimais 2003 m. išmokos žemdirbiams už parduotą žemės ūkio produkciją padidėjo. Skaičiuojant kartu su tiesioginėmis ir kompensacinėmis išmokomis, žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamos iš realizacijos sudarė per 1,8 mlrd. Lt, arba lyginant su 2002 m. padidėjo 5 proc. Vienam dirbančiajam žemės ūkyje, įskaitant tiesioginę valstybės paramą, 2003 m. teko 7,6 tūkst. Lt pajamų (2000 metais - 5,2 tūkst. Lt, 2001 metais - 6,8 tūkst. Lt, 2002 metais 7,2 tūkst. Lt).
2. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo įgyvendinimas Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomą politiką, jos programos nuostatas siekiama Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimo. Pagrindinės įstatymo nuostatos iš esmės vykdomos. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, išskyrus 17 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d., tačiau nuo pat įstatymo priėmimo (2002 m. birželio 25 d.) buvo rengiami su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 305 ir 2003 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-45 buvo patvirtintos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo įgyvendinimo priemonės. Didinama valstybės parama žemės ūkiui. 2003 m. žemės ūkiui (įskaitant melioraciją), miškininkystei, žuvininkystei ir veterinarijai buvo skirta 812,1 mln. Lt, o Kaimo rėmimo programai 375,5 mln. Lt (įskaitant papildomai skirtus 67 mln. Lt žemės ūkio subjektų pajamoms palaikyti ir 57 mln. Lt akcizo kompensacijoms už dyzelinius degalus mokėti), arba atitinkamai 31 ir 41 proc. daugiau negu 2001 metais. 2004 m. numatytas finansavimas žemės ūkiui (įskaitant melioraciją), miškininkystei, žuvininkystei ir veterinarijai, lyginant su 2003 m. didėja beveik du kartus (2004 m. asignavimai - 1,418 mlrd. Lt, iš jų Europos Sąjungos lėšos - beveik 512,6 mln. Lt). 2.
3. Žemdirbių pajamų palaikymas Įgyvendinant įstatymo nuostatas, žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamos buvo palaikomos mokant tiesiogines išmokas už pasėlius ir gyvulius, kompensacijas ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, grąžinant akcizą už gazolius arba jų pakaitalus, teikiant paramą nelaimės atveju. 2003 metais išmokėta 193 mln. Lt tiesioginių ir kompensacinių išmokų (2000 metais šiam tikslui buvo panaudota 36 mln. Lt, 2001 metais – 87 mln. Lt, 2002 metais - 169 mln.Lt). Prognozuojama, kad 2004 metais bendra tiesioginių išmokų suma, apskaičiuota pagal žemdirbių numatomas pateikti paraiškas už pasėlius, gyvulius ir pieną, sudarys apie 623 mln. Lt. Žemdirbiams 2004 metais numatoma išmokėti per 277 mln. Lt. Likusios lėšos už 2004 m. deklaruotus pasėlius ir metų pabaigoje paskerstus galvijus (apie 346 mln. Lt) bus išmokėtos 2005 m. pradžioje. Diferencijuotos tiesioginės išmokos 2003 metais buvo mokamos už rapsų, ankštinių, aliejinių ir eterinių augalų, linų, bulvių ir daržovių, modernizuotuose žieminiuose šiltnamiuose auginamų kultūrų pasėlius, intensyviai prižiūrimus verslinius vaismedžių sodus ir uogynus, karves žindenes, ėriavedes, bičių šeimas, paskerstus galvijus, laikomas melžiamas karves. Išmokėta 105 mln. Lt tiesioginių išmokų. Mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymo tvarka ir mažiau palankios ūkininkauti vietovės, vadovaujantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi bei atsižvelgiant į 1999 m. gegužės 17 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999, buvo patvirtintos žemės ūkio ministro įsakymu. 2003 m. 25 tūkst. pareiškėjų, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose ir deklaravusiems pasėlius, buvo išmokėta per 8,4 mln. Lt. kompensacinių išmokų. Didelė parama buvo teikiama pieno sektoriui. Vyriausybė, siekdama 2003 m. palaikyti 2002 metų birželio – gruodžio mėnesių pieno supirkimo kainų lygį ir žemdirbių pajamas, 2003 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 725 „Dėl pieno supirkimo kainų 2003 metų birželio – gruodžio mėnesiais” pieną superkančioms ir/ar perdirbančioms įmonėms skyrė 56 mln. Lt. Tai leido 2003 m. birželio – gruodžio mėn. palaikyti pieno supirkimo kainas pagal gamintojų kategorijas ne mažesnes nei 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu. Sudarant žemdirbiams sąlygas įsigyti neapmokestinto akcizu gazolio ir gaminti pigesnę žemės ūkio produkciją, žemės ūkio, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystės produkcijos gamintojams 2003 m. buvo grąžinta 80,8 mln. Lt akcizo už dyzelinius degalus. Vadovaujantis Akcizų įstatymu nuo 2004 m. sausio 1 d. gazolį (dyzelinius degalus) žemdirbiai įsigyja be akcizo. Šį gazolį žemdirbiai gali naudoti ir transporto priemonėms. 2003 m. taip pat buvo teikiama parama nelaimės atveju, kompensuojamos draudimo įmokos. Tam panaudota 1,7 mln. Lt Kaimo rėmimo programos lėšų. Siekiant užtikrinti žemdirbių pajamų palaikymą, Kaimo plėtros 2004 – 2006 metais plano projekte, kuris pateiktas Europos Komisijai, numatyta parama pagal priemones: „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos”, „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais”, „Tiesioginių išmokų didinimas”. Pvz., pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ asmenims, nebeužsiimantiems žemės ūkio veikla ir perleidusiems savo ūkius, bus teikiama kompensacinė parama. 2004 – 2006 m. laikotarpiu numatoma paremti 30 tūkst. žemdirbių. Pagal priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais” bus mokamos kompensacinės išmokos žemės ūkio veiklos subjektams (ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kitiems žemės ūkio veiklos subjektams), ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir vietovėse su aplinkosaugos apribojimais. 2.
4. Žemės ūkio modernizavimas, veiklos kaime įvairinimas Didelę investicinę paramą Lietuvos žemės ir maisto ūkis gauna iš SAPARD programos. Nuo SAPARD programos vykdymo pradžios buvo gautos 1159 paraiškos. Iki 2004 m. kovo 17 d. patvirtinti 627 projektai ir pasirašytos sutartys už 532,2 mln. Lt. Išmokėta 178,9 mln. Lt SAPARD paramos lėšų, iš tos sumos pagal kryptis: Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą - 78,2 mln. Lt; Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir marketingo tobulinimas - 74,6 mln. Lt; Ekonominės veiklos plėtra - 10,8 mln. Lt; Kaimo infrastruktūros tobulinimas - 12,9 mln. Lt; Profesinis mokymas - 2,3 mln. Lt. Pasiekti ekonominiai rezultatai: Pieno sektoriuje baigti 28 projektai. Pagal sutartis išmokėta 22,9 mln. Lt. Mėsos sektoriuje užbaigta 17 projektų. Pagal sutartis išmokėta 21,7 mln. Lt. Vaisių - daržovių sektoriuje baigti 7 projektai. Pagal sutartis išmokėta 3,6 mln. Lt. Grūdinių kultūrų ir linų sektoriuje užbaigti 54 projektai. Pagal sutartis išmokėta 29,9 mln. Lt. Paramą gavę subjektai modernizavo ūkius, užtikrindami ES ir nacionalinių aplinkosaugos, veterinarijos, higienos ir sanitarijos bei maisto kokybės reikalavimų laikymąsi. Pagal kryptį Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir marketingo tobulinimas yra baigtas AB „Žemaitijos pienas” projektas. Bendrovei išmokėta 7,7 mln. Lt. Už visas investicijas pieno ir pieno produktų sektoriuje išmokėta 18,1 mln. Lt. Mėsos ir kiaušinių sektoriuje įvykdyti 3 projektai - ŽŪB „Nematekas”, AB „Vilniaus paukštynas” bei UAB „Kaišiadorių agrofirma”. Šio sektoriaus paramos gavėjams išmokėta 42 mln. Lt. Žuvininkystės, vaisių ir daržovių, grūdinių kultūrų bei linų sektoriuose iki galo įvykdytų projektų dar nėra. Žuvininkystės sektoriaus paramos gavėjų atliktoms investicijoms kompensuoti išmokėta 4,3 mln. Lt, vaisių ir daržovių sektoriuje – 162,8 tūkst. Lt, grūdinių kultūrų ir linų sektoriuje - 10 mln. Lt. Siekiant didinti ūkių galimybes konkuruoti tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose, 2003 m. žemdirbiams buvo teikiama ir nacionalinė investicinė parama. Pagal Ūkių modernizavimo dalinio finansavimo taisykles buvo remiamas naujų traktorių ir kombainų įsigijimas, kompensuojant 20 proc. (jauniesiems ūkininkams 25 proc.) įsigijimo išlaidų (išmokėta 3,6 mln. Lt, iki 3,5 mln. Lt bus išmokėta 2004 m.); ūkininkams, kuriantiems Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančius pieno ūkius, buvo kompensuojama 40 proc. vieno investicijų projekto einamųjų metų investicijų išlaidų (programai panaudota 6,5 mln. Lt); buvo vykdoma smulkesniųjų pieno ūkių (laikančių 5-15 karvių) investicinių išlaidų ūkio pertvarkymui kompensavimo programa (pieno higienos ir gamybos sąlygos buvo pagerintos 632 ūkiuose, investicijų kompensacijoms panaudojant 2 mln. Lt). Teikiant paramą žemės ūkio kooperatyvams išmokėta 2,7 mln. Lt kompensacijų už investicijas ilgalaikiam turtui įsigyti, dar 4,7 mln. Lt kompensacijų numatoma išmokėti 2004 m. už 2003 m. patvirtintus, bet neįvykdytus projektus. Priimti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai ir papildymai, kurie nustato mokesčių lengvatas kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams). Siekiant pagerinti žemdirbių kreditavimą, žemės ūkio veiklos subjektams, imantiems paskolas iš komercinių bankų ir neturintiems pakankamai užstato, garantijas teikia Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Išplėtus fondo veiklą, garantijos teikiamos ir žemės ūkio veiklos subjektams, imantiems paskolas projektams pagal SAPARD programą finansuoti. 2003 m. fondas suteikė garantijų už 179 mln. Lt. Garantiniam užmokesčiui ir draudimo įmokoms kompensuoti 2003 m. buvo skirta 4,3 mln. Lt. Žemės ūkio veiklos subjektams už jų paimtas paskolas investiciniams projektams įgyvendinti ir apyvartinėms lėšoms papildyti nustatyta tvarka buvo kompensuojama dalis palūkanų. 2003 m. buvo dengiama 30 proc. (jauniesiems ūkininkams - 40 proc.) ilgalaikio kredito palūkanų; už apyvartinėms lėšoms formuoti suteiktas paskolas - 60 proc. (jauniesiems ūkininkams - 70 proc.) palūkanų; kompensuojama 50 proc. (jauniesiems ūkininkams – 60 proc.) paskolos palūkanų žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. 2003 m. paskolų palūkanų kompensavimui skirta 1,8 mln. Lt. Sukurta teisinė bazė, leidžianti žemdirbiams įkeisti savo grūdus ir kitus augalininkystės produktus (bulves, daržoves ir vaisius), laikomus licencijuotuose sandėliuose, komerciniams bankams ar kredito unijoms (toliau – kredito įstaigos) ir gauti iš jų trumpalaikes paskolas apyvartinių lėšų papildymui be jokių kitų papildomų turtinių garantijų. Kredito įstaigos grūdų savininkams suteiks trumpalaikes paskolas (iki 70 procentų įkeičiamų produktų vertės, apskaičiuotos pagal rinkos kainas). Kredito įstaigoms papildomą garantiją užtikrins Vyriausybės įsteigtas Licencijuotų sandėlių kompensavimo fondas. 2003 metais sandėliavimo veiklai vykdyti licencijas įgijo AB „Tauragės grūdai“, AB „Jonavos grūdai“ ir AB „Marijampolės grūdai“. Buvo remiama veislininkystė ir sėklininkystė. Veislininkystės programai finansuoti 2003 m. skirta beveik 16 mln. Lt, paramai veisliniams gyvuliams įsigyti - 4,4 mln. Lt. Per 2003 metus parduota 24,1 tūkst. tonų sertifikuotos sėklos ir 3,8 mln. vnt. sodinamosios medžiagos. Sertifikuotų augalų dauginamajai medžiagai įsigyti skirta 8 mln. Lt paramos. Kaimo plėtros 2004 - 2006 m. plano projekto priemone „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” siekiama sudaryti sąlygas veiklos kaime įvairinimui. Ūkininkui apželdinus žemės ūkio paskirties žemę mišku, 5 metus bus mokama metinė išmoka apželdinto miško priežiūros išlaidoms padengti ir 20 metų - metinė išmoka kompensuoti prarastoms pajamoms, kurios būtų gautos toliau tęsiant žemės ūkio veiklą. Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimu siekiama sumažinti kaimo žmonių priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos ir pagerinti aplinkos sąlygas kaimo vietovėse. 2.
5. Žemės ūkio produkcijos ir maisto kokybės gerinimas, ekologinio ūkio plėtra Daug dėmesio skiriama žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kokybei gerinti, tobulinama žaliavų kontrolės sistema. 2003 m. sugriežtinti reikalavimai superkamo pieno kokybei, išdėstytas palaipsnis pieno kokybės rodiklių gerinimas iki 2006 metų, siekiant, kad visas superkamas pienas atitiktų ES reikalavimus. Griežtinama superkamo pieno kokybės įvertinimo sistema, atnaujinami kokybės rodiklių nustatymo metodai bei įranga. Diegiama ES reikalavimus atitinkanti kiaulių ir galvijų skerdenų kokybės įvertinimo ir atsiskaitymo už skerdenas sistema, skatinanti auginti mėsinių veislių galvijus bei geresnių mėsinių savybių kiaules. 2003 m. pagal ją suklasifikuota 670 tūkst. skerdenų. Siekiant pagerinti mėsos gaminių kokybę bei sudaryti galimybę vartotojams pasirinkti mėsos gaminius pagal individualius poreikius ir ekonominius aspektus, nustatytas privalomas mėsos gaminių klasifikavimas į rūšis pagal kokybės rodiklius ir atitinkamas šių gaminių ženklinimas. Parengtos ir patvirtintos maisto produktų juslinio vertinimo metodikos, sukurta juslinio vertinimo sistema sudarė sąlygas tinkamai atrinkti vertinimo ekspertus ir objektyviai įvertinti produktų kokybę, ypač skirtų intervenciniam supirkimui. Įgyvendinami ES teisės aktų nuostatas atitinkantys privalomieji kokybės reikalavimai šviežiems vaisiams ir daržovėms, gėlėms ir dekoratyviniams žalumynams, taip pat importuojamų, eksportuojamų ir vidaus rinkai teikiamų šviežių vaisių ir daržovių atitikties kokybės reikalavimus kontrolės sistema. Nuolat keliama atitikties vertintojų bei ūkininkų kvalifikacija. Parengti ir apmokyti 95 atitikties vertintojai, kontroliuojantys importuojamų, eksportuojamų,bei vidaus rinkai teikiamų šviežių vaisių ir daržovių kokybę. Fitosanitarijos teisinė bazė suderinta su ES reikalavimais. Ypatingas dėmesys skiriamas veterinarijos reikalavimų užtikrinimui. Iš Kaimo rėmimo programos galvijų spongiforminės encefalopatijos profilaktikos priemonėms finansuoti 2003 m. buvo skirta beveik 1,9 mln. Lt, gyvūninės kilmės atliekų tvarkymui finansuoti – virš 6,1 mln. Lt, kiaulių užkrečiamų ligų kontrolės programai finansuoti – 1 mln. Lt. Didinant pasitikėjimą Lietuvoje pagamintais produktais bei eksporto galimybes veterinariniai numeriai suteikti šioms ES reikalavimus atitinkančioms įmonėms: 19 pieno perdirbimo, 15 mėsos, 15 žuvų perdirbimo įmonių, 17 jūrų laivų, 6 kitoms įmonėms. Gaminti aukščiausios rūšies pieną, ženklinti jį Sveikumo ženklu ir eksportuoti į kitas šalis šiuo metu turi teisę apie 90 pieno ūkių. Remiama ekologinės žemės ūkio gamybos plėtra, derinami ekologinę gamybą reglamentuojantys Lietuvos teisės aktai su ES teisės baze. Ekologinės žemės ūkio gamybos plėtrai remti 2001 m. iš Specialiosios kaimo rėmimo programos buvo skirta 0,5 mln. Lt, 2002 m. - 1,4 mln. Lt, 2003 m. - 4,25 mln. Lt. 2003 m. tiesioginėmis išmokomis paremti 697 ūkiai. Ekologinė gamyba Lietuvoje ženkliai padidėjo. 2003 m. sertifikuoti plotai padidėjo net 3 kartus: buvo sertifikuoti 697 ekologinės gamybos ūkiai, o jų plotas siekė 23240 ha arba beveik 1 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų. Didžiausią sertifikuotų plotų dalį užėmė varpiniai ir ankštiniai javai - 45,7 proc., žalienos – 36,6 proc., įžuvinti tvenkiniai - 13,3 proc., sodai ir uogynai – 5,7 proc., daržovės ir bulvės – 1,7 proc. Įstojus į ES ekologinės gamybos ūkiams išmokos bus skiriamos pagal ES reglamentą 1257/
6. Todėl į Kaimo plėtros 2004 – 2006 metų planą įtraukta priemonė „Agrarinė aplinkosauga”, kurios viena sudėtinių dalių yra Ekologinės žemdirbystės programa. Ji bus remiama iš Europos Sąjungos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo garantijų dalies. 2.
7. Eksporto skatinimas, vidaus rinkos reguliavimas, rinkos apsauga Siekiant maksimaliai apsaugoti vietinius žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus, importas į Lietuvos Respubliką vykdomas remiantis tarptautinių sutarčių nuostatomis, kitais galiojančiais teisės aktais, taikant tarifines ir netarifines rinkos apsaugos priemones. Muitinės departamento duomenimis, 2003 m. lyginant su 2002 m., lietuviškų žemės ūkio ir maisto prekių eksportas padidėjo 24 proc. (daugiau nei 400 mln. Lt). Eksporto didėjimas nulėmė, kad 2003 m. užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto prekėmis balansas tapo teigiamas ir lietuviškų prekių eksportas viršijo grynąjį importą 77 mln. Lt. Eksportas skatintas įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002 – 2003 metų programos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 9, priemonėmis. Buvo remiamas eksportuotojų dalyvavimas tarptautinėse parodose, įsteigtos komercijos atašė pareigybės Lenkijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Prancūzijoje. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra ieško prekybos partnerių internetu – užtikrina elektroninio eksporto katalogo „Virtualioji mugė” veikimą. Šiuo metu projekte „Virtualioji mugė” dalyvauja 186 Lietuvos ir 103 užsienio įmonės. Palyginti su 2003 m., Lietuvos įmonių skaičius šiame projekte beveik padvigubėjo. Atnaujinta visų Lietuvos įmonių kontaktinė informacija. 2003 m. buvo vykdomas tik maistinių grūdų intervencinis pirkimas. Įvertinus potencialią grūdų pasiūlą ir paklausą, vadovaujantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 10 straipsniu, Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl 2003 m. derliaus grūdų intervencinio pirkimo“ buvo nustatytas I ir II klasės kviečių intervencinio pirkimo kiekis, patvirtintos jų kainos ir intervencinio pirkimo pradžia. Kaimo rėmimo programos lėšomis buvo dengiamos kviečių saugojimo išlaidos, tiek saugant privačiai, tiek įmonėse. Per 2003 m. rugpjūčio – 2004 m. vasario mėn. I ir II klasės kviečių saugojimo išlaidoms dengti priskaičiuota 4,16 mln. Lt. Dėl šios valstybės paramos palankios kviečių supirkimo kainos susiklostė nuo pat derliaus nuėmimo pradžios, kadangi kviečių augintojai, turėdami sąlygas nemokamai saugoti kviečius, galėjo pasirinkti pirkėją. Intervenciniu būdu nupirkta 20,9 tūkst. t I ir II klasės kviečių, kurie parduoti didesne nei faktinė jų kaina, intervencinių nuostolių nepatirta. 2003 m. jautienos privačiam saugojimui buvo panaudota 1,6 mln. Lt Kaimo rėmimo programos lėšų. Įgyvendinant Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 ir 8 straipsnio nuostatas, buvo paskelbtos 2004 metų svarbiausių žemės ūkio ir maisto produktų gamybos kvotos, kiekiai, remiami išmokomis, ir intervencinės kainos, kurios bus taikomos nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Siekdama nuo narystės ES įgyvendinti pieno kvotų sistemą, Vyriausybė 2002 m. rugpjūčio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 1241 „Dėl pieno gamybos kvotų sistemos įvedimo”. Įgyvendinant šį nutarimą patvirtintos pieno gamybos kvotų paskirstymo taisyklės, pieno kvotų sistemos įdiegimo principai, kvotų sistemos įdiegimo ir administravimo taisyklės, nustatytos 2003 – 2004 kvotos metų pieno gamybos kvotos, patvirtintas pieną superkančių įmonių sąrašas. 2004 m. žemės ūkio rinkos reguliavimo priemonėms įgyvendinti numatoma skirti beveik 42 mln. Lt Kaimo rėmimo programos lėšų. 2.
8. Žemdirbių švietimas, profesinis parengimas Pagrindiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros uždaviniai – į rinką orientuoto konkurencingo žemės ūkio kūrimas, galimybės įvairinti ekonominę veiklą kaime - neįmanomi įgyvendinti be kaimo žmogiškųjų išteklių plėtros. Todėl Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą siekiama sukurti jos reikalavimus atitinkančią žemdirbių ir kaimo gyventojų švietimo sistemą, kuri leistų žemdirbiams nuolat mokytis ir tobulėti. Kuriama ir tobulinama nacionalinė ES reikalavimus atitinkanti žemdirbių ir kaimo gyventojų tęstinio profesinio mokymo sistema - įsteigti 24 regioniniai tęstinio profesinio mokymo centrai, parengta per 170 tęstinio mokymo programų, nuatatyta ūkininkų tęstinio profesinio mokymo tvarka. Sėkmingai panaudotos SAPARD lėšos žemdirbių tęstiniam profesiniam mokymui ir švietimui. Vien 2003 m. kvalifikaciją tobulino ir įgijo naujų profesinių kompetencijų per 13000 ūkininkų ir kaimo gyventojų. Žmonės teigiamai vertina mokymosi galimybes. Tai rodo didelis jų aktyvumas ir noras kelti kvalifikaciją. Siekiant kad ūkininkai turėtų bent minimalų profesinį pasirengimą, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas papildytas nuostata, jog registruojantis ūkį ūkininkas turi turėti profesinį pasirengimą ūkininkauti. Vadovaujantis šia nuostata parengti ūkininko arba jo partnerio profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimai, parengta Ūkininkavimo pradmenų mokymo programa, patvirtintas institucijų, mokančių pagal šią programą, sąrašas. Ūkininkai supažindinami su ES bei Lietuvos žemės ūkio politika, ES reikalavimais ūkininkaujantiems, įgyja technologinių žinių pagrindinėse žemės ūkio srityse, ekonomikoje. 2003 metais tokius kursus baigė apie 1400 žemdirbių. Besirengiant narystei Europos Sąjungoje, labai svarbu ir suprantamai informuoti kaimo visuomenę apie ES bendrąją žemės ūkio politiką, paramos programas, būtinus veiksmus paramai gauti. Švietimo institucijų (žemės ūkio studijų, mokslo, mokymo ir konsultavimo) veiklos uždavinys pateikti žemdirbiams objektyvią ir nešališką informaciją apie tai, kas susiderėta su ES, kokia bus prieinama parama žemės ūkio gamybai ir kaimo plėtrai, kokie bus valstybės prioritetai po 2004 gegužės 1 d. Žemdirbius šviečia ir konsultuoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Žemės ūkio rūmai, mokslo, studijų ir mokymo institucijos. Koordinuojant žemdirbių konsultavimo institucijų veiklą, daugiausia dėmesio kreipiama į teikiamų konsultavimo paslaugų kokybę bei prieinamumą.
9. Pasirengimas stoti į ES Tęsdama Lietuvos Respublikos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje ir siekdama laiku perimti Europos Sąjungos acquis communautaire bei sustiprinti institucinius/administracinius gebėjimus, Vyriausybė 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 patvirtino Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (NAPP) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2003 metų planus. Šiuose planuose Žemės ūkio ministerijos kompetencijai buvo priskirtos 134 priemonės. Įgyvendinant teisės derinimo plano priemones, buvo parengta 60 žemės ūkio ministro įsakymų, 10 Vyriausybės nutarimų, dviejų įstatymų ir vieno įstatymo pakeitimo projektai. Įgyvendinant acquis įgyvendinimo priemonių 2003 m. planą, įvykdyta 50 priemonių. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 25 straipsnyje numatytas Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) įgyvendinimas, kurios paskirtis – užtikrinti tiesioginės paramos bei kaimo plėtros programų, finansuojamų iš Europos Žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo lėšų, tinkamą administravimą ir kontrolę. Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad pretenduoti ir gauti paramą tiesioginėmis išmokomis iš šio fondo galima su sąlyga, kai šalyje tinkamai funkcionuoja Integruota administravimo ir kontrolės sistema. Šios sistemos registruose fiksuojami ir apdorojami duomenys apie žemdirbius - paramos gavėjus, jų turimus gyvulius bei pasėlių plotus, išmokų skyrimo, kontrolės bei lėšų išmokėjimo procedūros. Kuriant sistemą buvo parengta jos funkcionavimo teisinė bazė, užtikrinanti tiesioginių išmokų bei kaimo plėtros priemonių lėšų tinkamą administravimą. Baigiami šios sistemos sudėtinių dalių techninio įgyvendinimo darbai. Vyriausybė 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1567 nustatė Tiesioginių išmokų žemės ūkio veiklos subjektams teikimo 2004 metais tvarką. Žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų ribų įbraižymo žemėlapiuose darbų organizavimo 2004 metais taisyklės ir tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės taisyklės, paraiškos tiesioginėms išmokoms 2004 metais gauti forma bei paraiškos pildymo instrukcija. Nuo įstojimo į ES dienos Lietuva turi būti pasirengusi teikti informaciją Europos Komisijai apie pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų kainas ir kiekius Lietuvos vidaus rinkoje. Pagal visų ES šalių pateiktą informaciją išvedama ES šalių vidutinė konkretaus produkto kaina, kurios lygis yra svarbus rodiklis priimant sprendimus dėl intervencinių priemonių taikymo būtinumo bendrojoje ES rinkoje. Šiam tikslui įgyvendinti Lietuvoje sukurta Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema (ŽŪMPRIS). Iš esmės parengta teisinė bazė dėl duomenų apie pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų kainas ir kiekius rinkimo iš perdirbimo įmonių, jų apdorojimo bei teikimo Europos Komisijai. Vykdant bendrąją žemės ūkio politiką ES valstybėse nuolat sekama situacija žemės ūkyje, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės - finansinės būklės monitoringas, kurio pagrindu priimami atitinkami politiniai sprendimai žemės ūkyje. Šiems tikslams Lietuvoje baigiamas kurti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). 2003 m. įvykęs visuotinis žemės ūkio surašymas suteikė galimybę tiksliau atlikti ūkių respondentų atranką pagal ES šalyse taikomą metodologiją. Pagal šalies stojimo į ES įsipareigojimus Lietuvos ŪADT sukurtų respondentinių ūkių skaičius yra beveik pasiektas ir pasiruošta teikti informaciją Europos Komisijos atitinkamoms tarnyboms. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 1180 „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų peržiūros, siekiant panaikinti Europos Sąjungos reglamentų reikalavimus perkeliančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas ir užtikrinti reglamentų tiesioginį taikymą, tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 90-4077) ir siekiant tinkamai pasirengti narystei ES, žemės ūkio ministro įsakymu buvo sudaryta darbo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo peržiūrėjimo, kuri pateiks siūlymus dėl minėto įstatymo. _________________________________