← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.13:2004 „STATINIŲ KONS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.13:2004 „STATINIŲ KONSTRUKCIJOS. GRINDYS“ PATVIRTINIMO 2004 m. kovo 23 d. Nr. D1-127 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,

  1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ (pridedama). 2.Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos yra privalomos po jo įsigaliojimo pradedamiems projektuoti statiniams. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-127 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.05.13:2004 STATINIŲ KONSTRUKCIJOS. GRINDYS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  2. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas projektuojant ir įrengiant gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų [4.2] grindis. Reglamentas nustato tik bendruosius techninius grindų projektavimo bei įrengimo reikalavimus. Išsamesnius grindims keliamus reikalavimus nustato normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai bei standartai.
  3. Šis Reglamentas netaikomas projektuojant išardomąsias grindis, šildomąsias grindis, grindis, įrengiamas patalpose, kuriose veikia šaldymo įrenginiai, bei kitas specialių tipų grindis.
  4. Reglamento nuostatos yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [4.1]. II. NUORODOS
  5. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus: 4.
  6. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 4.
  7. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611); 4.
  8. STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297); 4.
  9. STR 2.01.01

(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ (Žin., 1999, Nr. 112-3260); 4.5. STR 2.01.01
(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424); 4.6. STR 2.01.01
(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215); 4.7. STR 2.01.01
(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216); 4.8. STR 2.01.01
(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216); 4.9. STR 2.01:01
(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120); 4.
  1. STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3614); 4.
  2. STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 23-720). 4.
  3. „Statybos produktų degumo klasių bei atsparumo ugniai sąvadas“ (Žin., 2004, Nr. 6-120); III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
  4. Reglamente vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai: 5.
  5. grindys – konstrukcija, įrengiama ant grunto paviršiaus arba perdangos; 5.
  6. poveikis – veiksniai, dėl kurių poveikio statiniui ar jo dalims atsirastų esminių reikalavimų nukrypimų. Veiksniai gali būti mechaniniai, cheminiai, biologiniai, šiluminiai ir elektromagnetiniai [4.6]; 5.
  7. danga – viršutinis grindų sluoksnis, tiesiogiai veikiamas naudojimo metu atsirandančių poveikių; 5.
  8. pasluoksnis – grindų sluoksnis, paskirstantis grunto apkrovas; 5.
  9. hidroizoliacijos sluoksnis – sluoksnis, neleidžiantis prasisunkti grindimis pratekančiam vandeniui ir kitiems skysčiams, taip pat patekti į grindis gruntiniam vandeniui; 5.
  10. išlyginamasis sluoksnis (pagrindas po danga) – sluoksnis, skirtas apatiniam grindų sluoksniui ar perdangos paviršiui išlyginti, perdangos ar grindų nuolydžiui įrengti, uždengti įvairius vamzdynus, paskirstyti šilumos ir garso izoliacijos sluoksnio, taip pat ant perdangos įrengtų sluoksnių apkrovas; 5.
  11. tarpsluoksnis – tarpinis grindų sluoksnis, jungiantis dangą su apatiniu grindų sluoksniu arba naudojamas kaip tamprusis dangos paklotas; 5.
  12. agresyvioji aplinka – statinio vidaus aplinka, kuri gali daryti poveikį statybos produktams, naudojamiems įrengiant grindis ir kitas statybines konstrukcijas [4.6]. IV. GRINDIMS KELIAMI REIKALAVIMAI
  13. Projektuojant ir įrengiant grindis būtina laikytis normatyvinių statybos techninių bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių konkretaus pastato grindų projektavimą ir įrengimą, taip pat šio Reglamento reikalavimų. Pagrindiniai apsaugos nuo triukšmo charakteristikų reikalavimai, keliami projektuojamoms ir įrengiamoms grindims, pateikti STR 2.01.07:2003 [4.10].
  14. Statybos produktų, naudojamų įrengiant grindis ir kitas statybines konstrukcijas, degumo klasės apibrėžtos Statybos produktų degumo klasių sąvade [4.12]. Pagrindiniai gaisrinės saugos reikalavimai ir degumo klasės nurodytos STR 2.01.04:2004 [4.11].
  15. Grindys turi būti suprojektuotos ir įrengtos iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo laiką užtikrintų esminius statinio reikalavimus [4.4-4.9].
  16. Šiluminiai techniniai reikalavimai projektuojant gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų grindis nustatyti STR 2.05.01:1999 [4.3].
  17. Projektuojant grindis reikia atsižvelgti į jų techninį ir ekonominį tikslingumą bei pagristumą konkrečiomis statybos sąlygomis.
  18. Grindis reikia projektuoti atsižvelgiant į joms keliamus specialiuosius reikalavimus, poveikius ir klimatines sąlygas.
  19. Mechaninio poveikio grindims intensyvumas nustatomas pagal 1 lentelę. 1 lentelė Mechaninis poveikis Mechaninio poveikio intensyvumas labai stiprus stiprus vidutinis silpnas 1 2 3 4 5 Pėsčiųjų judėjimo intensyvumas 1 m pločio praeigose per parą, žm. sk./parą - - 500 ir daugiau Mažiau kaip 500 Vikšrinio transporto judėjimo intensyvumas vienoje eismo juostoje, vnt./parą 10 ir daugiau Mažiau kaip 10 Neleidžiama Neleidžiama Transporto su guminiais ratais judėjimas vienoje eismo juostoje, vnt./parą Daugiau kaip 200 100-200 Mažiau kaip 100 Tik rankiniai vežimėliai Vežimėlių su metaliniais ratais judėjimas, apvalių metalinių daiktų ridenimas vienoje eismo juostoje, vnt./parą Daugiau kaip 50 30-50 Mažiau kaip 30 Neleidžiama Smūgiai, kai iš 1 m aukščio krinta kieti daiktai kurių masė (kg) ne daugiau kaip 20 10 5 2 Vilkimas kietų daiktų su aštriais kampais ir briaunomis Leidžiama Leidžiama Neleidžiama Neleidžiama Darbas su aštriais daiktais ant grindų (kastuvais ir kt.) Leidžiama Leidžiama Neleidžiama Neleidžiama
  20. Skysčių poveikio grindims intensyvumas nustatomas: 13.
  21. mažas – nedidelis skysčių poveikis grindims; grindų paviršius sausas arba vos drėgnas; grindų danga neįmirksta, grindys nevalomos pilant iš žarnos vandenį; 13.
  22. vidutinis – grindys periodiškai sudrėkinamos, atsiranda dangos įmirkymas; grindų paviršius nuolat drėgnas arba šlapias; skystis, esantis dangos paviršiuje, periodiškai nuteka; 13.
  23. didelis – nuolat arba dažnai pasikartojantis skysčių tekėjimas dangos paviršiumi.
  24. Skysčių poveikio zona dėl jų pernešimo ant avalynės padų arba transporto ratų pasklinda į visas puses nuo grindų pirminės sudrėkinimo vietos: 14.
  25. vanduo bei vandens tirpalai pasklinda iki 20 m; 14.
  26. mineraliniai tepalai ir emulsijos – 100 m.
  27. Grindų plovimas (specialiai nepilant vandens) ir atsitiktinis, retas aptaškymas, nulašėjimas ir t. t. nelaikomas skysčių poveikiu grindims.
  28. Patalpose su dideliu ar vidutiniu skysčių poveikiu reikia įrengti grindų nuolydžius.
  29. Grindų nuolydžių dydį reikia numatyti: 17.
  30. 0,5-1 proc., kai dangos besiūlės ir iš plokščių (išskyrus visų tipų betonines dangas); 17.
  31. 1-2 proc., kai dangos iš trinkelių, plytų ir betono (visų tipų).
  32. Latakų ir kanalų nuolydžiai, atsižvelgiant į naudojamas medžiagas turi būti ne mažesni už nurodytuosius. Nuolydžių kryptis turi būti tokia, kad vanduo sutekėtų į latakus, kanalus ar skysčių rinktuvus, nesusikirsdamas su važiuojamąja dalimi ir praeigomis.
  33. Grindų ant perdangos nuolydį reikia įrengti naudojant kintamo storio išlyginamuosius sluoksnius, o grindų ant grunto – atitinkamai išplaniruojant pagrindo gruntą.
  34. Patalpų, kuriose laikomi ar perdirbami maisto produktai, grindyse neturi būti tuštumų (oro erdvių po danga).
  35. Patalpų su agresyvia chemine aplinka grindų dangoms įrengti naudojami statybos produktai turi būti atsparūs juos supančios aplinkos poveikiams.
  36. Vietose, kuriose grindys jungiasi su sienomis, kolonomis, įrenginių pamatais, vamzdynais ar kitomis konstrukcijomis, išsikišančiomis virš grindų, reikia pritaisyti grindjuostes.
  37. Aptaisant cheminiam poveikiui atspariose grindyse įrengtus latakus, kanalus, būtina naudoti tas pačias medžiagas, kaip ir grindų dangai.
  38. Grindų dangos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad jas naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo ir pan.) rizikos [4.7]. Esminių statinio reikalavimų įvykdymas turi būti užtikrinamas grindų projektavimo, įrengimo ir naudojimo metu numatomų atitinkamų reikalavimų ir priemonių visuma bei statybos produktų kokybe.
  39. Kai grindų paviršius yra suformuotas statybos aikštelėje ar iš gamykloje pagamintų statybos produktų, šių produktų slidumas, įvertinus paviršiaus struktūrą, lemia grindų slidumą. Slidumas įvertinamas pagal grindų paviršiaus (sausas, šlapias, apledėjęs, riebaluotas, poliruotas) sąlygas vaikščioti basiems ar įvairiai apsiavusiems žmonėms. V. DANGOS
  40. Gamybos ir pramonės, transporto, garažų, sandėliavimo paskirties pastatų [4.2] grindų dangos tipas nustatomas atsižvelgiant į mechaninių, skysčių, biologinių ir šiluminių poveikių intensyvumą bei pobūdį ir specialiuosius grindims keliamus reikalavimus (žr. 1 priedą).
  41. Gyvenamosios, viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio bei kitos paskirties pastatų [4.2] grindų dangos tipas nustatomas atsižvelgiantį pastatų paskirtį.
  42. Vientisos ir plytelių dangos storis ir tvirtumas nustatomas pagal 2 lentelę. 2 lentelė Mechaninio poveikio į grindis intensyvumas Labai stiprus Stiprus Vidutinis Silpnas Grindų danga Dangos storis, mm Betono stiprio gniuždant markė arba dangos atsparumas, MPa Dangos storis, mm Betono stiprio gniuždant markė arba dangos atsparumas, MPa Dangos storis, mm Betono stiprio gniuždant markė arba dangos atsparumas, MPa Dangos storis, mm Betono stiprio gniuždant markė arba dangos atsparumas, MPa 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Betonas: cementinis 50 B 40 30 B 30 25 B 22,5 20 B 15 mozaikinis Nenaudojama 30 40 26 30 20 20 Polivinilacetatcemenčio arba latekscemenčio Nenaudojama 30 40 20 30 20 20 Atsparus rūgštims Nenaudojama 40 25 30 20 20 20 Asfaltbetonis Nenaudojama 50 - 40 - 25 - Cemento ir smėlio skiedinys Nenaudojama Nenaudojama 26 30 20 20 Metalo ir cemento skiedinys 40 50 20 50 Nenaudojama Nenaudojama Polivinilacetato, cemento ir pjuvenų skiedinys Nenaudojama Nenaudojama 20 - 15 - Sintetinių dervų ir vandens polimerų skiedinys Nenaudojama Nenaudojama Nenaudojama 2-4 - Ksilolitas Nenaudojama Nenaudojama 20 - 15 - Plytelės: cementbetonio Nenaudojama 40 B 30 30 B 22,5 30 B 15 mozaikinio betono Nenaudojama 40 40 30 30 20 20 asfaltbetonio Nenaudojama 50 - 40 - 30 - keraminės rūgštims atsparios Nenaudojama 50 - 30-35 - 15-20 - šlaksitalio Nenaudojama Nenaudojama 15-20 - 10-15 tašytojo akmens 40 - 20-30 - Nenaudojama Nenaudojama diabazo Nenaudojama Nenaudojama 20 - 15 - cemento ir smėlio Nenaudojama Nenaudojama 30 30 20 20
  43. Iš žemės, šlako, žvyro, skaldos, molio aslos, betoninių iš karščiui atsparaus betono įrengiamų grindų storis nustatomas pagal skaičiavimus, atsižvelgiant į grindų apkrovos, naudojamus statybos produktus, pagrindo grunto savybes ir priimamas ne mažesnis kaip: 29.
  44. žemių – 60 mm; 29.
  45. šlako, žvyro, skaldos ir molio aslos – 80 mm; 29.
  46. iš karščiui atsparaus betono – 120 mm.
  47. Grindų dangos storį ir plokščių iš karščiui atsparaus betono armavimą reikia priimti pagal konstrukcijų, atremtų į tampriuosius pagrindus, kai grindis veikia nepalankiausios apkrovos, skaičiavimus.
  48. Dangos iš lentų, parketo lentelių ir parketo plokščių, tvirto paviršiaus medžio drožlių ir plaušo plokščių storis nustatomas atsižvelgiant į galiojančius standartus.
  49. Sporto paskirties pastatuose [4.2] grindų dangos storis nustatomas atsižvelgiant į grindis veikiančias dinamines apkrovas ir būtinumą patikimai pritvirtinti sporto įrenginius ir prietaisus prie grindų.
  50. Tuščia erdvė, esanti po grindų danga iš lentų, parketo lentelių ir plokščių, neturi susisiekti su ventiliacijos ir dūmų kanalais, o patalpose, didesnėse nei 25 m2, papildomai turi būti padalyta lentų pertvaromis (4-5) x (5-6) m.
  51. Tašytojo akmens (grindiniui) aukštis ir tvirtumas nustatomas pagal 3 lentelę. 3 lentelė Poveikis grindims Akmens apibūdinimas arba būdingosios ypatybės Vikšrinio transporto judėjimas, smūgiai, kai kieti daiktai, kurių masė 30-50 kg, krinta iš 1 m aukščio Smūgiai, kai kieti daiktai, kurių masė 10-30 kg, krinta iš 1 m aukščio Aukštis, mm 125-160 100-120 125-160 100-120 Stipris gniuždant, MPa 100 60 Pastaba. Reikšmė virš brūkšnio – kai akmenys klojami ant smėlio pasluoksnio; po brūkšniu – kai akmenys klojami ant betono, žvyro, šlako ir kitų pasluoksnių.
  52. Esant aukštesniems grindų dulkėtumo reikalavimams turi būti atlikta dangos paviršiaus apdaila pagal 2 priedą. VI. PASLUOKSNIS
  53. Grindų pasluoksnio storį ir tipą reikia parinkti atsižvelgiant į grindims daromą poveikį (žr. 3 priedą).
  54. Grindų pasluoksnio medžiagų atsparumas gniuždant turi būti ne mažiau kaip: 37.
  55. cemento ir smėlio skiedinio, kai mechaninio poveikio intensyvumas (1 lentelė): 37.1.
  56. silpnas – 15 Mpa; 37.1.
  57. vidutinis, stiprus ir labai stiprus – 30 MPa; 37.1.
  58. kai skiedinio rišiklis – skystasis stiklas – 20 MPa.
  59. Smulkiagrūdžio betono stipris gniuždant turi būti ne žemesnės kaip B30 markės. VII. HIDROIZOLIACIJA
  60. Grindų hidroizoliacija turi būti numatoma tik tada, kai yra vidutinis ir didelis vandens ir kitokių skysčių poveikio grindims intensyvumas (žr. 13 punktą): 39.
  61. vandens ir neutralių tirpalų – grindims, įrengtoms ant perdangų, susigulėjusio bei kilsnaus grunto, taip pat pagrindams ant kilsnaus grunto; 39.
  62. organinių tirpiklių, mineralinių tepalų ir jų emulsijų – grindims, įrengtoms ant perdangų; 39.
  63. rūgščių, šarmų bei jų tirpalų, taip pat gyvulinės kilmės medžiagų – grindims, įrengtoms ant grunto ir perdangų.
  64. Apsaugai nuo vandens, neutraliųjų bei agresyvių cheminių skysčių patekimo reikia naudoti izolą, hidroizolą, brizolą, poliizobutileną, polivinilchlorido juostą, dvigubą polietileną bei kitas hidroizoliacines medžiagas.
  65. Kai pratekančio vandens ir kitų skysčių poveikio grindims intensyvumas vidutinis, reikia įrengti 2 sluoksnių klijuojamąją hidroizoliaciją iš medžiagų bitumo pagrindu, arba 1 sluoksnio iš polimerinių medžiagų.
  66. Kai pratekančio vandens ir kitų skysčių poveikio grindims intensyvumas didelis, taip pat po latakais, kanalais, trapais ir 1 metro spinduliu aplink juos, klijuojamosios hidroizoliacijos iš medžiagų bitumo pagrindu sluoksnių skaičius turi būti padidinamas 2 sluoksniais, o iš polimerinių medžiagų – 1 sluoksniu.
  67. Neleidžiama naudoti klijuojamąją hidroizoliaciją iš medžiagų, kurių pagrindas yra bitumas, kai mineralinių tepalų, jų emulsijų arba organinių tirpiklių poveikio grindims intensyvumas vidutinis ir didelis, taip pat neleidžiama naudoti hidroizoliaciją iš medžiagų, kurių pagrindas yra degutas, kai organinių tirpiklių poveikis grindims vidutinis ir didelis.
  68. Prieš klojant grindų dangas, kurių sudėtyje yra cemento arba skystojo stiklo, būtina numatyti klijuojamąją hidroizoliaciją iš bitumo ar deguto, pabarstyto smėliu, kurio stambumas 1,5-5 mm.
  69. Grindų, latakų, kanalų sienelių ir dugnų, įrenginių pamatų, taip pat grindų perėjimo į minėtas konstrukcijas vietose klijuojamoji hidroizoliacija, kad nepraleistų tekančio vandens ir kitų skysčių, turi būti vientisa. Grindų prijungimų prie sienų, kolonų, pamatų po įrenginiais, vamzdynų ir kitų konstrukcijų, išsikišančių virš grindų, vietose hidroizoliaciją reikia nepertraukiamai pratęsti į viršų ne mažiau kaip 300 mm virš grindų dangos lygio.
  70. Kai betono pasluoksnio, įrengiamo patalpose, kuriose nėra vidutinio ir didelio tekančio vandens poveikio intensyvumo, apačia yra gruntinio vandens kapiliarinio pakilimo zonoje, reikia numatyti įrengti hidroizoliaciją.
  71. Projektuojant hidroizoliaciją, pavojingo gruntinio vandens kapiliarinio pakilimo aukštį reikia numatyti atsižvelgiant į gruntinio vandens horizonto aukštį: 47.
  72. stambiam smėliui – 0,3 m; 47.
  73. vidutinio stambumo ir smulkiam smėliui – 0,5 m; 47.
  74. smiltiniam smėliui – 1,5 m; 47.
  75. smėlio priemoliui, smiltiniam priemoliui ir priesmėliui, moliui – 2,0 m.
  76. Kai sieros, druskos, azoto, acto, fosforo, hipochloratinės, ir chromo rūgščių tirpalų poveikio grindims intensyvumas vidutinis ir didelis, po betono pasluoksniu reikia numatyti hidroizoliaciją.
  77. Kai betono pasluoksnis įrengiamas žemiau pastato nuogrindos, patalpose, kuriose nėra vidutinio ir didelio tekančio vandens poveikio intensyvumo, reikia įrengti hidroizoliaciją. VIII. IŠLYGINAMASIS SLUOKSNIS
  78. Išlyginamasis sluoksnis (pagrindas po danga) įrengiamas tais atvejais, kai reikia: 50.
  79. išlyginti apatinio sluoksnio nelygų paviršių; 50.
  80. uždengti vamzdynus; 50.
  81. paskirstyti garso ir šilumos izoliacijos sluoksnio apkrovas; 50.
  82. užtikrinti normuojamą grindų šilumos išlaikymą; 50.
  83. padaryti grindų nuolydį ant perdangų.
  84. Mažiausias išlyginamojo sluoksnio storis prisijungimo prie nutekamųjų latakų, kanalų ir trapų vietose turi būti: 51.
  85. kai jie įrengiami ant perdangos plokščių – 20 mm; 51.
  86. kai jie įrengiami ant garso ir šilumos izoliacijos sluoksnio – 40 mm.
  87. Išlyginamojo sluoksnio storis vamzdynams uždengti turi būti 10-15 mm didesnis už vamzdžio skersmenį.
  88. Išlyginamasis sluoksnis yra įrengiamas: 53.
  89. siekiant išlyginti apatinį sluoksnį ir uždengti vamzdynus – iš betono, kurio stipris gniuždant ne žemesnės kaip B12,5 markės arba cemento ir smėlio skiedinio, kurio stipris gniuždant ne mažesnis kaip 15 Mpa; 53.
  90. siekiant sudaryti nuolydį ant perdangos – iš betono, kurio stipris gniuždant ne žemesnės kaip mažiau B7,5 markės arba cemento ir smėlio skiedinio, kurio stipris gniuždant ne mažesnis kaip 10 Mpa; 53.
  91. po liejama polimerine danga – iš betono, kurio stipris gniuždant ne žemesnės kaip mažiau B15 markės arba cemento ir smėlio skiedinio, kurio stipris gniuždant ne mažesnis kaip 20 Mpa.
  92. Lengvasis betonas, iš kurio įrengiamas išlyginamasis sluoksnis, kad būtų užtikrinta normuojama grindų garso ir šilumos izoliacija, pagal stiprį gniuždant turi atitikti B5 markę.
  93. Lengvojo betono išlyginamųjų sluoksnių, įrengiamų ant sluoksnio iš gniuždomų šilumos arba garso izoliacinių medžiagų, stipris lenkiant turi būti ne mažesnis kaip 2,5 Mpa.
  94. Kai koncentruota grindų apkrova daugiau kaip 2 kN, ant šilumos arba garso izoliacijos sluoksnio reikia patiesti betono sluoksnį, kurio storis nustatomas skaičiavimais.
  95. Išlyginamųjų gipso sluoksnių (išdžiūvusių iki nuolatinės masės būklės) stipris turi būti ne mažesnis kaip: 57.
  96. po išliejamomis polimerinėmis dangomis – 20 Mpa; 57.
  97. po visomis kitomis – 10 Mpa.
  98. Medžio, cemento drožlių, gipso pluošto, gipsbetonio plokščių ar kitų izoliacinių medžiagų sluoksniai dedami atsižvelgiant į konkretaus projekto sprendinius.
  99. Grindų šilumos izoliacijai gyvenamųjų pastatų pirmame aukšte ant perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių įrengiamas medžio plaušo plokščių ar kitų izoliacinių medžiagų sluoksnis.
  100. Asfaltbetonio sluoksnis naudojamas tik po įlaiduoto parketo danga. IX. TARPSLUOKSNIS
  101. Nekieti grindų tarpsluoksniai (pakloto sluoksniai) (žvyro, skaldos, asfaltbetonio, smėlio, šlako) leidžiami naudoti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose su sąlyga, kad jie bus sutankinami mechaniniais volais.
  102. Molbetonio tarpsluoksnis leidžiamas naudoti tik tada, kai dedamas sausas gruntinis pagrindas.
  103. Po grindimis, kurios naudojimo metu bus veikiamos agresyviųjų skysčių, gyvulinės kilmės medžiagų, organinių tirpiklių (bet kokio intensyvumo) arba vandens, neutraliųjų tirpalų, tepalų ir emulsijų (vidutinio ir didelio intensyvumo), reikia įrengti betono tarpsluoksnį. Tarpsluoksnio storis nustatomas atsižvelgiant į grindis veikiančias apkrovas, naudojamus statybos produktus ir pagrindo grunto savybes.
  104. Tarpsluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip: 64.
  105. smėlio – 60 mm; 64.
  106. šlako, žvyro ir skaldos – 80 mm; 64.
  107. betono: 64.3.
  108. gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose (išskyrus 64.3.2 p.) [4.2] – 80 mm; 64.3.
  109. gamybos ir pramonės paskirties pastatuose [4.2] – 100 mm.
  110. Betono tarpsluoksniui naudojamas betonas, kurio stipris gniuždant ne žemesnės kaip B22,5 markės.
  111. Tais atvejais, kai atlikus skaičiavimus 100 mm storio tarpsluoksnyje, įrengtame iš B22,5 markės betono, įtempiai gaunami mažesni už skaičiuojamuosius, galima naudoti žemesnės markės betoną (bet ne žemesnės kaip B7,5), kuris atlaikytų tarpsluoksniui tenkančias apkrovas.
  112. Kai koncentruota grindų su nekietuoju tarpsluoksniu apkrova yra ne mažesnė kaip 5 kN, o į grindų su betono tarpsluoksniu ne mažesnė kaip 10 kN, nurodytų tarpsluoksnių storis turi būti ne mažesnis, negu nurodyta 64 punkte. Betono tarpsluoksniui šiuo atveju reikia naudoti B7,5 markės betoną.
  113. Patalpose, kurių naudojimo metu galimi dideli temperatūros svyravimai, grindų betono tarpsluoksniuose būtina padaryti deformacines siūles, kurios viena kitos atžvilgiu išdėstomos statmenai 8-12 m atstumu.
  114. Deformacinės siūlės grindyse turi sutapti su pastato deformacinėmis siūlėmis, o grindų su nuolydžiu skysčiams nutekėti – su grindų nuolydžių skiriamąja linija. X. GRINDŲ PAGRINDO GRUNTAI
  115. Grindis reikia įrengti ant pakankamai tankaus grunto pagrindo, kad nebūtų konstrukcijų deformacijos dėl grunto sąslūgio.
  116. Durpes, dirvožemį, sudurpėjusį ar organinėmis medžiagomis užterštą gruntą naudoti kaip grindų pagrindą neleidžiama.
  117. Gruntas, kurio gamtinė sandara suardyta, taip pat piltinis gruntas turi būti tankinami.
  118. Kai betono pasluoksnio apačia siekia gruntinio vandens kapiliarinio pakilimo zoną ir kai patalpos grindimis neteka vanduo, kiti skysčiai, reikia numatyti vieną iš šių priemonių: 73.
  119. pažeminti gruntinio vandens lygį; 73.
  120. grindų lygį pakelti aukščiau; 73.
  121. betono pasluoksnio apsaugai nuo gruntinio vandens poveikio panaudoti hidroizoliaciją (47 p.).
  122. Kai pagrindo gruntas neatsparus šalčio poveikiui, t. y. kai gruntas kilsnus, patalpoje, kurioje galimas pagrindo grunto įšalimas, reikia numatyti vieną iš šių priemonių: 74.
  123. ne mažiau kaip 0,8 m pažeminti gruntinio vandens lygį žemiau nustatyto įšalimo gylio; 74.
  124. ant pagrindo pakloti šilumos izoliacijos sluoksnį iš neorganinės šalčiui atsparios vidutinio tankumo (tankis apie 1,2 Mg/m3) medžiagos; 74.
  125. kilsnų gruntą nukasti, iškasą užpilti šalčio poveikiui atspariu (smėlio ar žvyro) gruntu, ir jį tinkamai sutankinti.
  126. Prieš klojant betono pasluoksnį, reikia paruošti nukasto grunto paviršių – pažerti skaldos ar frakcionuoto žvyro ir sutankinti taip, kad įsispraustų į pagrindą ne mažiau kaip 40 mm. ______________ STR 2.05.13:2004 1 priedas GAMYBOS, PRAMONĖS, SANDĖLIAVIMO PASKIRTIES PASTATŲ GRINDŲ DANGOS TIPO PARINKIMAS Ribinė reikšmė Grindų dangos Judėjimo intensyvumas Daik tų1, krintančių iš 1 m aukščio, masė, kg Ribinis koncentruotų apkrovų slėgis, N/cm2 Grindų įkaitimas, oC Poveikių grindims intensyvumas apibūdinimas Dangų tipai Pėsčiųjų ir vežimė lių guminė-mis padangomis Vežimėliai metaliniais ratais, kai ridenami apvalūs metaliniai daiktai Transportas su gumine važiuokle Vanduo ir neutra lios reakcijos tirpalai Mineraliniai tepalai ir emulsijos Organiniai tirpikliai Gyvulinės kilmės medžiagos Rūgštys Šarmai Pagal dulkių atsiskyrimą Pagal laidumą elektrai Pagal kibirkščių susidarymą koncentracija2 ne didesnė kaip, % intensyvumas koncentracija ne daugiau kaip, % Intensyvumas Koeficientas C Intensyvumas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19
  127. Smėlio ir cemento Neribojama 60 Vidutinis Vidutinis 3 500 100 Didelis Didelis Didelis Mažas Neleidžiama Neleidžiama 8 Mažas Vidutinis Elektrai laidi Nekibirkščiuojanti4
  128. Cementbetonio3 „ 100 Labai didelis Labai didelis 10 1000 100 „ „ „ „ „ „ 8 Vidutinis „ „ „
  129. Asfaltbetonio „ 50 Vidutinis Tas pats 5 20 50 „ Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama 10 20 Vidutinis 10 „ „ „ „
  130. Mozaikinio betono (teraco) „ 60 „ Didelis 5 500 100 „ Didelis Didelis Mažas Neleidžiama Neleidžiama 8 „ Mažas5 „ „
  131. Polivinilacetatcemenčio ir betono „ 100 Didelis Labai didelis 10 1000 50 Mažas Mažas Didelis „ „ „ 8 Mažas „ „ „
  132. Latekscemenčio ir betono „ 100 „ Tas pats 10 1000 50 Didelis „ Vidutinis „ 0 10 Mažas 8 „ „ „ „
  133. Rūgštims atsparus betonas skysto stiklo pagrindu su tankinančiais priedais „ 100 „ „ 10 500 100 Vidutinis Didelis Didelis „ 1005 Didelis5 - Neleidžiama Vidutinis Elektrai laidi Kibirkščiuojanti
  134. Karščiui atsparus portlandcementinis betonas su chromitais ir užpildais iš šlako „ 100 Vidutinis „ 10 500 6005 Mažas „ „ Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama 8 Mažas „ Elektrai laidi „
  135. Betoninis su sustiprintu viršutiniu sluoksniu 6; 7 Neribojama 1005-500 5 Labai didelis „ 19 1000 00 „ „ „ Mažas „ „ 8 „ Mažas „ „
  136. Plokštės iš karščiui atsparus portlandcementinio betono su chromitais ir užpildais iš šlako ant smėlio pasluoksnio „ 100 Tas pats „ 10 500 6005 „ Mažas Mažas Neleidžiama „ „ 8 „ Vidutinis „ „
  137. Metalo ir cemento ant smėlio ir cemento skiedinio pasluoksnio, kurio stipris gniuždant 30 MPa 6 Neribojama 5005 Labai didelis5 Labai didelis 15 1000 100 Mažas Didelis Didelis Mažas Neleidžiama Neleidžiama 8 Mažas Vidutinis Elektrai laidi Kibirkščiuojanti
  138. Ksilolito „ 60 Vidutinis Neleidžiama8 3 200 50 Neleidžiama Mažas Mažas Neleidžiama „ „ - Neleidžiama „ „ Nekibirkščiuojanti
  139. Polivinilacetatocemenčio ir pjuvenų „ 60 „ „ 3 200 50 „ „ „ „ „ „ „ „ „ „ „
  140. Polivinilacetato mastikos Neribojama - Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama 50 50 „ „ „ „ „ „ „ „ Nedulkančios5 „ Kibirkščiuojanti
  141. Epoksidinės mastikos9 „ „ 2 500 50 „ „ „ Mažas „ „ - „ Nedulkančios5 Elektrai nelaidžios „
  142. Grindinys ant smėlio pasluoksnio 6 „ 100 Vidutinis Labai didelis 10-505 500 5005 Vidutinis Didelis „ Neleidžiama „ „ - „ Vidutinis Elektrai laidi „
  143. Grindinys ant smėlio ir cemento skiedinio pasluoksnio6 „ 100 „ Tas pats 105-505 500 100 Didelis „ Didelis Mažas „ „ 8 Vidutinis „ „ „
  144. Plieninės plokštės ant smulkiagrūdžio betono pasluoksnio Neribojamas 5005 Labai didelis5 „ 20-50520 500 100 Mažas „ Didelis Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama - Neleidžiama Vidutinis Elektrai laidi Kibirkščiuojanti
  145. Skylėtos ketaus plokštės ant smulkiagrūdžio betono pasluoksnio „ 5005 Labai didelis5 „ 10 500 100 Didelis „ „ Mažas „ „ - „ „ „ „
  146. Ketaus plokštės su išsikišančio-mis atramomis ant smėlio pasluoksnio „ 300 Labai didelis „ 10 3 t į plokštę 14005 Mažas Mažas Mažas Neleidžiama „ „ - „ „ „ „
  147. Trinkelių ant bitumo arba deguto mastikos „ 100 Tas pats „ 105-505 50 50 Neleidžiama Vidutinis „ „ „ - „ „ Elektrai nelaidi Nekibirkščiuojanti
  148. Asfaltobetonio plokštės ant bituminės mastikos pasluoksnio „ 60 Didelis Didelis 5 30 50 Didelis Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama 10 2010 Vidutinis 8 Vidutinis Vidutinis Elektrai nelaidi Nekibirkščiuojanti 4
  149. Cemento ir betono plokštės ant smėlio ir cemento skiedinio pasluoksnio „ 60 „ „ 7 500 100 „ Didelis Didelis Mažas Neleidžiama Neleidžiama 8 „ „ Elektrai laidi „
  150. Mozaikinio betono plytelės ant smėlio ir cemento skiedinio pasluoksnio Neribojama 60 Vidutinis „ 5 500 100 „ „ „ „ „ „ 8 „ Mažas „ „
  151. Marmurinės plytos (taip pat ir skaldytos) ant smėlio ir cemento skiedinio Neleidžiama - Neleidžiama Vidutinis 2 500 100 Didelis Didelis Didelis Vidutinis Neleidžiama Neleidžiama 8 Vidutinis Mažas5 Elektrai laidi Kibirkščiuojanti
  152. Vulkaninės kilmės gamtinio akmens (granito ir t. t.) ant smėlio ir cemento skiedinio pasluoksnio plokštės Neleidžiama 60 Didelis Labai didelis 10 500 100 Didelis Didelis Didelis Vidutinis Neleidžiama Neleidžiama 10 Vidutinis Mažas5 Elektrai laidi Kibirkščiuojanti
  153. Keraminės plytelės11 Neribojama - Neleidžiama Neleidžiama 2 200 100 Atsižvelgiant į pasluoksnio tipą Mažas „ „
  154. Keraminės rūgštims atsparios plytelės Neribojama 60 Vidutinis Didelis 55 200 100 Tas pats Vidutinis „ „
  155. Šlaksitalio plokštės Neribojama 60 „ „ 3 200 100 „ Mažas „ „
  156. Tašytojo akmens plytelės Neribojama 60 „ „ 2 200 100 „ „ „ „
  157. Rūgštims atsparios plytos (gulsčios) Neribojama 60 „ Labai didelis 75 100 100 „ Vidutinis „ „
  158. Rūgštims atsparios plytos ant briaunos Neribojama 60 „ „ 105 100 100 „ „ „ „
  159. Polivinilchlorido plastikatas Neribojama 6 Neleidžiama Neleidžiama 2 100 50 Vidutinis Mažas Mažas Vidutinis 2012 Vidutinis 20 Vidu-tinis5 Nedulkantis5 „ Nekibirkščiuojanti
  160. Lentų (dažyta) „ 60 „ Neleidžiama 2 200 kg į tašką Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama - Neleidžiama Mažas Elektrai nelaidi „
  161. Lentų ir plokščių parketas „ - Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama „ 50 Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama - Neleidžiama Mažas Elektrai nelaidi „
  162. Labai tvirtos medžio drožlių plokštės „ - „ „ „ „ 50 „ „ „ „ „ „ - „ „ „
  163. Vienetinis ir rinktinis parketas „ - „ „ „ „ 50 „ „ „ „ „ „ - „ „ „ „
  164. Linoleumas, polivinilchloridinės plytelės Ne daugiau kaip 500 žm./parą 1 m pločio praeigose - Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama 500 50 Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama - Neleidžiama Nedulkanti Elektrai nelaidi Nekibirkščiuojanti
  165. Ruloninė, pagrindas cheminis pluoštas Tas pats - „ „ „ 100 0 „ „ „ „ „ „ - „ Vidutinis „ „
  166. Molbetonio, molio ir bitumo Neleidžiama8 - „ Neledžiama8 5 50 500 „ Mažas Mažas „ „ „ - „ Didelis Elektrai laidi Nekibirkščiuojanti4
  167. Skaldos, įmirkytos bitume „ 40 „ Didelė 10 100 50 Vidutinis Neleidžiama Neleidžiama „ 10 2010 Mažas 8 Mažas „ „
  168. Skaldos, žvyro „ - „ Nelei-džiama8 10 100 500 Mažas Mažas Mažas „ Neleidžiama Neleidžiama - Neleidžiama „ „ „
  169. Šlako, grunto „ - „ „ Neribojama 30 Neribojama „ „ „ „ „ „ „ „ „ „ Lentelėje naudojamų ženklų reikšmės: C – metalinių ratų ir apvalių metalinių daiktų veikiamų grindų slėgio koeficientas, nustatomas pagal formulę: , kur: P – didžiausias rato arba ratlankio slėgis į grindis, N; b – rato padangos arba ratlankio plotis, cm; D – rato arba ratlankio skersmuo, m. 1 – kietų (metalinių, akmeninių) daiktų, krintančių į įvairias grindų vietas (krovinių iš automobilių išmetimas, vežimėliai, detalių permetimas). Kai daiktai krinta į tą pačią grindų vietą iš 1 m aukščio (prie skylių, lovių, įrengimo vietų ir panašiai), masę, nurodytą lentelėje, būtina sumažinti 2 kartus, o kai krinta iš 0,5 m aukščio, – padidinti 1,5 karto. Poveikį grindims, kai velkami kieti daiktai su aštriais kampais ir briaunomis, sąlyginai galima prilyginti smūgiams, veikiantiems įvairias grindų vietas, kai iš 1 m aukščio krinta kieti daiktai, kurių masė 10 kg, o kai dirbama aštriais metaliniais instrumentais (kastuvais ir kt.), – smūgiams, kai krinta iš 1 m aukščio kieti daiktai, kurių masė 5 kg; 2 – virš brūkšnio nurodyta: azoto, sieros, druskos, fosforo, hipochloritinė, chromo, acto rūgštys; po brūkšniu – sviesto, pieno, skruzdžių, oksalo rūgštys. Išvardytų rūgščių didžiausia koncentracija imama lygi 100%; 3 – leidžiamas didelio intensyvumo vikšrinio transporto judėjimas; 4 – leidžiama tik tada, kai naudojama skalda, smėlis, trukdantys susidaryti kibirkštims, smūgiuojama metaliniais arba akmeniniais daiktais; 5 – dangoms leidžiamus poveikius, pažymėtus rėmeliais, reikia naudoti tik derinant su poveikiais, pažymėtais brūkšniu. Dangas, kai nėra poveikių, pažymėtų rėmeliu, reikia naudoti esant poveikiams ar reikalavimams, pažymėtiems brūkšniu; 6 – leidžiamas vikšrinio transporto judėjimas be intensyvumo apribojimo; 7 – betono dangos viršutiniam sluoksniui sustiprinti reikia naudoti sausus cemento mišinius su geležies milteliais, nuodegomis ir kitomis metalo turinčiomis atliekomis, kurių stambumas ne didesnis kaip 5 mm; 8 – išskyrus nereguliarų (epizodinį) pėsčiųjų judėjimą, taip pat transporto gumine važiuokle skaičius – ne daugiau kaip 10 vnt./parą; 9 – leidžiama tik patalpose, kuriose oro dulkėtumas gali pažeisti normalų technologinių įrenginių ir transporto, valdomų skaitmenine programine įranga, darbo režimą; 10 – acto rūgšties poveikis neleidžiamas; 11 – dažniausiai leidžiama patalpose su didesniais sanitarijos ir higienos reikalavimais; 12 – agresyviosioms aplinkoms leidžiama ne daugiau kaip 5 proc; Pastaba. Grindų dangų tipą reikia imti tokį, kad poveikiai neviršytų ribinių dydžių, nustatytų 1 lentelėje. ______________ STR 2.05.13:2004 2 priedas GRINDŲ DANGOS PAVIRŠIAUS APDAILA Danga Grindų dangos paviršiaus apdailos būdas, kai reikalavimai Mažas dulkėtumas Be dulkių1 Cementbetonio Smėlio ir cemento Mozaikinio betono Šlifuojama, įmirkoma tankinančiuose tirpaluose. Šlifuojama ir padengiama polimeriniais dažais, lakais, emaliu, taip pat ir su antistatikais Polivinilacetatcemenčio ir betono Latekscemenčio ir betono Ksilolito Polivinilacetatcemenčio ir pjuvenų Šlifavimas - 1 – Nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi patalpose, kuriose atsiskyrusios nuo grindų dulkės pažeidžia normalų technologinių įrenginių ir automatizuoto transporto su skaitmenine programine įranga darbo režimą. ______________ STR 2.05.13:2004 3 priedas III. GRINDŲ PASLUOKSNIO TIPAI Ribinis leistinas skysčių poveikio grindims intensyvumas Pasluoksnis Pasluoksnio storis, mm Neutralios reakcijos vandenys ir tirpalai Mineraliniai tepalai ir emulsijos Organiniai tirpikliai Gyvulinės kilmės medžiagos Rūgštys Šarmai Grindų įšilimas, 0C koncentracija1 proc., ne daugiau kaip intensyvumas koncentracija1 proc., ne daugiau kaip intensyvumas Smėlio ir cemento skiedinys 10-15 Didelis Didelis Didelis Mažas - Neleidžiama 8 Mažas 100 Smėlio ir cemento skiedinys su latekso priedu 10-15 „ Mažas Vidutinis Vidutinis 02 10 Mažas 83 Vidutinis 100 Skystojo stiklo su tankinančiais priedais 10-15 „ „ Didelis Didelis 100 Didelis - Ne leidžiama 100 Sintetinių dervų pagrindu (reaktoplastų) 3-4 „ „ Vidutinis „ 154 30 Didelis 15 Vidutinis 70 Karšta bitumo mastika 2-3 „ Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama 10 20 Didelis 8 Vidutinis 70 Smulkiagrūdis betonas ne žemesnės B 30 markės 30-35 „ Didelis Didelis Mažas - Neleidžiama 8 Mažas 100 Smėlis 220 150 100 60 Neleidžiama 1000-14005 600-10005 200-6005 Mažiau kaip 2005 Termoizoliacinės medžiagos 150 100 70 60 „ 1000-14005 600-10005 200-6005 Mažiau kaip 2005 1 žr. 1 priedo išnašą; 2 – kai siūlės užpildomos polimerinėmis mastikomis proc; 3 – kai siūlės užpildomos polimerinėmis mastikomis 15 proc; 4 – agresyvioms aplinkoms ne daugiau kaip 5 proc.; 5 – kai ant grindų pastatomi karšti daiktai, išlydyto metalo liejiniai ir panašiai, oro įšilimas grindų lygyje. Pastabos:
  170. Grindų temperatūra sąlyginai laikoma oro temperatūra grindų lygyje arba temperatūra karštų daiktų sąlyčio su grindimis vietoje.
  171. Pasluoksnio tipas, pateiktas lentelėje, gali būti naudojamas, kai poveikiai neviršija ribinių dydžių, nustatytų 1 lentelėje. Pasluoksniams leidžiami poveikiai, pažymėti rėmeliais, naudojami tik esant tokiems poveikiams. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.