LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJO RENGIMO STANDARTO P

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJO RENGIMO STANDARTO PATVIRTINIMO 2002 m. liepos 10 d. Nr. 1302 Vilnius Remdamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 1998-03-18 įsakymu Nr. 435 „Dėl profesinio rengimo standarto struktūros ir įteisinimo tvarkos“ bei atsižvelgdamas į ūkio šakos „Sveikatos apsaugos ir socialinio darbo“ ekspertų grupės 2002-02-05, 2002-05-31 posėdžių nutarimus ir 2002-06-27 suderinimą su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija:

1. Tvirtinu Bendrosios praktikos slaugytojo rengimo standartą (pridedama), valstybinis kodas S
3. Įpareigoju švietimo institucijas, organizuojančias bendrosios praktikos slaugytojo studijas, suderinti programas su patvirtinu profesinio rengimo standartu. Švietimo ir mokslo Ministras Algirdas Monkevičius ______________ LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJO RENGIMO STANDARTAS V profesinio išsilavinimo lygis Vilnius, 2002 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1302 Valstybinis kodas S572303 Suteikiama kvalifikacija slaugytojas Studijų trukmė 3,5 metų Bazinis išsilavinimas bendrasis vidurinis SUDERINTA Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybės sekretorius Vidmantas Žilinskas 2002-06-26 (V P)
4. BENDRASIS APIBŪDINIMAS Bendrosios praktikos slaugytojo rengimo standartas (toliau „standartas“) apibrėžia bendrosios praktikos slaugytojo ar slaugytojos (toliau „slaugytojas“) rengimo reikalavimus: profesines kompetencijas, bendruosius gebėjimus, studijų tikslus, ir baigiamąjį įvertinimą. Standartas parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis slaugytojui rengti ir nuosekliųjų studijų programų rengimo nuostatais. Jis orientuotas į penktąjį profesinio išsilavinimo lygį. Bendrosios praktikos slaugytojo rengimo standartas yra pagrindas parengti studijų programą slaugytojams, dirbantiems savarankiškai arba sveikatos priežiūros komandose, visų sveikatos priežiūros lygmenų asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir institucijose bei kitose įstaigose, atliekančiose įvairaus amžiaus grupių asmenų, neįgaliųjų, šeimų, bendruomenės sveikatos priežiūrą. Slaugytojas moko sveikos gyvensenos, pataria, kaip saugoti sveikatą ir išvengti ligų, slaugo pacientus gydymo ir (ar) reabilitacijos metu, mirštant, taip pat dirba slaugos vadybininku ir administratoriumi. Slaugytojo rengimas glaudžiai siejamas su klinikine ir moksliniais taikomaisiais tyrimais pagrįsta praktika. Siekiant studijų vientisumo, teorinės studijos derinamos su praktinių gebėjimų ir įgūdžių lavinimu. Baigus studijas pagal šią programą, suteikiama teisė studijuoti šeštuoju profesinio išsilavinimo lygiu, įgyjant kvalifikaciją, reikiamą dirbti bendrosios praktikos slaugos arba pasirinktos specializacijos srityse. Bendrosios praktikos slaugytojo rengimo studijų trukmė su specializacija – 3,5 metų. Pagal šį standartą parengta studijų programa skirta asmenims, turintiems bendrąjį vidurinį išsilavinimą, trečiąjį slaugytojo profesinio išsilavinimo lygį (slaugytojas – padėjėjas), taip pat aukštesnįjį arba aukštąjį ne slaugytojo išsilavinimą. Šio standarto reglamentuojamoje slaugos studijų programoje pagrindinių specialybės studijų apimtis ne mažesnė kaip 4600 val., iš kurių praktinės klinikinės studijos sudaro 50% studijų laiko arba ne mažiau kaip 2300 val. Remiantis standartu ir nuosekliųjų studijų programų rengimo nuostatais, rengiama steigėjo reglamentuojama slaugos studijų programa.
5. PROFESINĖS KOMPETENCIJOS Šio profesinio rengimo standarto objektas yra profesinės kompetencijos, kurias privalo turėti bendrosios praktikos slaugytojas šiose veiklos srityse:
6. Organizuodamas ir įgyvendindamas pacientų slaugą: 1.
7. Įvertinti gyvybinius paciento poreikius ir nustatyti jo savirūpos išgales; 1.
8. Sudaryti paciento slaugos planą ir slaugyti pacientą; 1.
9. Analizuoti ir vertinti slaugymo veiksmingumą.
10. Mokydamas pacientus (pavienius asmenis, šeimas, bendruomenę) tausoti sveikatą ir rūpintis ja: 2.
11. Ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius; 2.
12. Organizuoti ir įgyvendinti sveikatos tausojimo mokymą; 2.
13. Bendrauti ir bendradarbiauti su pacientais bei jų šeimų nariais; 2.
14. Integruoti pagrindinius sveikatos grąžinimo (reabilitacijos) ir stiprinimo principus bei metodus į praktinę slaugytojo veiklą.
15. Bendradarbiaudamas su kitomis įstaigomis ir kitais asmens sveikatos priežiūros nariais: 3.
16. Skleisti profesinę slaugymo patirtį; 3.
17. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti komandinėje veikloje; 3.
18. Integruoti socialinio darbo organizavimo ir socialinės rūpybos principus į praktinę slaugytojo veiklą.
19. Plėtodamas slaugos praktiką: 4.
20. Dalyvauti atliekant arba pačiam atlikti mokslinius taikomuosius slaugos tyrimus; 4.
21. Ugdyti profesinę atsakomybę plėtojant slaugos praktiką.
22. Tirdamas pacientą: 5.
23. Parengti pacientus instrumentiniams ir laboratoriniams tyrimams; 5.
24. Paimti organizmo skysčių bei išskyrų tyrimams.
25. Atlikdamas gydomąsias procedūras: 6.
26. Atpažinti gyvybei pavojingas būkles, jas įvertinti ir į jas reaguoti; 6.
27. Atlikti skiriamas gydymo procedūras.
28. STUDIJŲ TIKSLAI Profesinės kompetencijos yra pagrindas studijų tikslams formuluoti. Profesinės kompetencijos Studijų tikslai 1.
29. Įvertinti gyvybinius paciento poreikius ir nustatyti jo savirūpos išgales. 1.1.
30. Gebėti vertinti žmogų kaip unikalų fizinį, psichinį, socialinį individą. 1.1.
31. Gebėti analizuoti fiziologinius, anatominius, psichologinius įvairių amžiaus tarpsnių žmonių ypatumus. 1.1.
32. Išmanyti normalios ir patologinės anatomijos ir fiziologijos pagrindus. 1.1.
33. Mokėti nustatyti ir analizuoti kultūrinių, socialinių, ekonominių, politinių, aplinkos veiksnių poveikį individo sveikatai 1.1.
34. Išmanyti slaugos teorijas ir jomis vadovautis. 1.1.
35. Gebėti vertinti paciento anatominės, fiziologinės, psichologinės patologijos lygį. 1.1.
36. Žinoti bendrąją ligų etiologiją ir patogenezę. 1.1.
37. Suprasti ir gebėti įvertinti patogeninį išorinės aplinkos veiksnių veikimą ir organizmo reaktyvumo reikšmę patologijai. 1.1.
38. Gebėti įvertinti dažniausiai pasitaikančių organizmo sistemų ligų simptomus, plitimo būdus bei galimas komplikacijas. 1.1.
39. Gebėti analizuoti ir sisteminti asmens gyvybinius poreikius. 1.
40. Sudaryti paciento slaugos planą ir slaugyti pacientą. 1.2.
41. Gebėti planuoti slaugą, pasirenkant slaugos modelius. 1.2.
42. Žinoti, gebėti derinti ir įgyvendinti įvairius slaugos modelius. 1.2.
43. Gebėti analizuoti ir sisteminti įvairių amžiaus grupių žmonių (sveikų, sergančių, neįgalių, mirštančių) slaugos ypatybes. 1.2.
44. Gebėti įvertinti šeimos sveikatos priežiūros problemas. 1.2.
45. Gebėti įtikinti skatinti pacientą, jo šeimą dalyvauti slaugymo veikloje. 1.2.
46. Gebėti laikytis asmens ir aplinkos higienos reikalavimų. 1.2.
47. Žinoti aseptikos ir antiseptikos reikalavimus ir jų laikytis. 1.2.
48. Gebėti atlikti slaugos intervencijas ir užtikrinti žmogaus gyvybinių poreikių patenkinimą. 1.2.
49. Žinoti ir gebėti palyginti pagrindines vaistų grupes. 1.2.
50. Gebėti analizuoti vaistų veikimo mechanizmą, poveikį organizmui, patekimo į jį būdus, farmakologinę sąveiką, kontraindikacijas bei atsargumo priemones. 1.2.
51. Žinoti vaistų laikymo taisykles, vartojimo būdus ir juos taikyti. 1.2.
52. Žinoti slaugos veiklą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis. 1.2.
53. Žinoti ir vadovautis profesinės etikos vertybėmis. 1.
54. Analizuoti ir vertinti slaugymo veiksmingumą. 1.3.
55. Žinoti ir suprasti tiesioginės ir netiesioginės slaugos tikslus, būdus bei gebėti juos taikyti įvairiomis sąlygomis. 1.3.
56. Mokėti įvertinti asmens gyvybinių poreikių normą ir patologiją. 1.3.
57. Mokėti įvertinti asmens priklausomybės arba nepriklausomybės laipsnį, atsižvelgiant į gyvybinių poreikių pokyčius. 1.3.
58. Gebėti individualizuoti slaugą visuose slaugos proceso etapuose. 1.3.
59. Mokėti įvertinti slaugos proceso veiksmingumą ir gebėti apibendrinti rezultatus. 1.3.
60. Mokėti pasirinkti slaugos tikslų įgyvendinimo būdus ir rezultatų įvertinimo kriterijus. 1.3.
61. Gebėti koreguoti slaugos planą ir numatyti jo taikymo sąlygas. 2.
62. Ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. 2.1.
63. Žinoti ir mokėti įvertinti sveikatos rizikos veiksnius, paveldėjimo įtaką sveikatai. 2.1.
64. Gebėti sudaryti pavienių asmenų bei šeimų genogramas. 2.1.
65. Išmanyti ir mokėti taikyti sveikos mitybos pagrindus. 2.1.
66. Žinoti ir ugdyti asmens higienos įgūdžius. 2.1.
67. Žinoti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir šeimos planavimo principus, gebėti juos analizuoti ir taikyti praktikoje slaugant. 2.
68. Organizuoti ir įgyvendinti sveikatos tausojimo mokymą. 2.2.
69. Gebėti formuoti pacientų nuostatą saugoti sveikatą. 2.2.
70. Suprasti individo ir aplinkos poveikį motyvacijai. 2.2.
71. Gebėti taikyti motyvacinius modelius, atsižvelgiant į asmens ir (arba) aplinkos aspektus. 2.2.
72. Žinoti mokymo ir mokymosi metodus ir gebėti juos taikyti mokant asmenis, šeimas ir grupes. 2.2.
73. Mokėti parengti mokymo priemones ir gebėti naudotis ištekliais mokant pacientus. 2.2.
74. Gebėti įvertinti socialinę ir kultūrinę įtaką šeimos sveikatai. 2.2.
75. Gebėti integruoti šeimos sveikatos mokymą į slaugos procesą. 2.
76. Bendrauti ir bendradarbiauti su pacientais bei jų šeimų nariais. 2.3.
77. Žinoti ir gebėti analizuoti pagrindines asmens raidos sritis (fizinę, pažintinę, psichosocialinę) įvairiais amžiaus tarpsniais. 2.3.
78. Nusimanyti apie asmenybės socialines, psichologines ypatybes ir mokėti jas įvertinti. 2.3.
79. Žinoti šeimos socialinę situaciją ir gebėti ją analizuoti. 2.3.
80. Žinoti šeimos sveikatos priežiūros modelius ir gebėti juos taikyti. 2.3.
81. Gebėti analizuoti bei vertinti šeimos sveikatos ir ligos ciklą. 2.3.
82. Žinoti psichologines grupių ir konfliktų ypatybes ir mokėti jas įvertinti mokant šeimas bei bendruomenę. 2.3.
83. Mokėti atpažinti ir įvertinti normalius ir patologinius pažinimo, elgesio ir valios procesus. 2.3.
84. Mokėti įvertinti ir analizuoti bendravimo ypatybes bendradarbiaujant su pacientais. 2.
85. Integruoti pagrindinius sveikatos grąžinimo (reabilitacijos) ir stiprinimo principus bei metodus į praktinę slaugytojo veiklą. 2.4.
86. Žinoti pagrindinius reabilitacijos principus ir priemones ir gebėti jas taikyti praktiškai. 2.4.
87. Žinoti ir suprasti reabilitacijos etapus, jų uždavinius, organizavimo principus. 2.4.
88. Mokėti analizuoti, sieti ir vertinti medicinines, socialines ir ekonomines reabilitacijos problemas. 2.4.
89. Žinoti medicininės reabilitacijos metodus ir sugebėti juos taikyti slaugant. 3.
90. Skleisti profesinę slaugymo patirtį. 3.1.
91. Formuoti slaugos personalo nuostatą nuolat (tęstinai) mokytis slaugos. 3.1.
92. Gebėti analizuoti ir apibendrinti slaugymo patirtį. 3.
93. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti komandinėje veikloje. 3.2.
94. Žinoti ir gebėti taikyti darniai dirbančios komandos principus. 3.2.
95. Žinoti ir gebėti įvertinti motyvaciją veikiančius veiksnius ir motyvacijos stokos priežastis. 3.2.
96. Suprasti sprendimų priėmimo procesą ir gebėti jį taikyti slaugant. 3.2.
97. Mokėti spręsti slaugos vadybos problemas ir gebėti planuoti vadovavimo pokyčių etapus. 3.2.
98. Gebėti integruotis į komandinę visų sveikatos priežiūros lygmenų sveikatos priežiūros veiklą. 3.2.
99. Gebėti sukurti palankią psichologinę aplinką dirbant sveikatos priežiūros komandoje. 3.
100. Integruoti socialinio darbo organizavimo ir socialinės rūpybos principus į praktinę slaugytojo veiklą. 3.3.
101. Žinoti įvairius socialinius, sveikatos priežiūros ir paslaugų lygius. 3.3.
102. Žinoti ir suprasti sergančių, neįgalių ir patekusių į rizikos grupes asmenų socialinės rūpybos būdus, tikslus, etikos principus. 3.3.
103. Gebėti atpažinti ir įvertinti asmenų funkcinius ir psichikos sutrikimus. 3.3.
104. Mokėti įvertinti asmenų globos ir socialinės rūpybos poreikį ir bendrauti su socialinės rūpybos darbuotojais teikiant pagalbą. 4.
105. Dalyvauti atliekant arba pačiam atlikti mokslinius taikomuosius slaugos tyrimus. 4.1.
106. Žinoti ir mokėti taikyti tyrimo metodus, vadovautis tyrimo etikos principais. 4.1.
107. Mokėti planuoti, analizuoti ir taikyti slaugos tyrimų rezultatus. 4.
108. Ugdyti profesinę atsakomybę plėtojant slaugos praktiką. 4.2.
109. Ugdyti bendrąsias vertybes bei formuoti profesinės etikos nuostatas. 4.2.
110. Žinoti ir suprasti sveikatos nacionalinės politikos ir slaugos praktikos ryšį. 5.
111. Parengti pacientus instrumentiniams ir laboratoriniams tyrimams. 5.1.
112. Žinoti instrumentinių tyrimų rūšis ir atikimo metodikos principus. 5.1.
113. Mokėti parengti pacientus įvairiems instrumentiniams ir laboratoriniams tyrimams. 5.1.
114. Mokėti paruošti instrumentus ir aplinką atliekant diagnostinius tyrimus. 5.
115. Paimti organizmo skysčių bei išskyrų tyrimams. 5.2.
116. Žinoti ir suprasti organizmo audinių ir skysčių paėmimo tikslus, taisykles, būdus ir metodiką, mokėti juos taikyti. 5.2.
117. Gebėti paimti organizmo audinių ir skysčių. 5.2.
118. Žinoti darbo saugos taisykles ir jomis vadovautis. 6.
119. Atpažinti gyvybei pavojingas būkles, jas įvertinti ir į jas reaguoti. 6.1.
120. Gebėti atpažinti ir įvertinti pagrindinius gyvybinių funkcijų sutrikimų požymius. 6.1.
121. Mokėti suteikti skubią medicinos pagalbą gyvybei pavojingų būklių bei traumų atvejais. 6.
122. Atlikti skiriamas gydymo procedūras. 6.2.
123. Gebėti tiksliai ir metodiškai vykdyti paskirtas gydomąsias procedūras (intervencijas), remiantis gydytojų paskyrimais. 6.2.
124. Mokėti atpažinti ir įvertinti šalutines (patologines) pacientų organizmo reakcijas į paskirtą gydymą. 6.2.
125. Gebėti įvertinti ir aprašyti paskirtos gydymo procedūros poveikį paciento organizmui.
126. BAIGIAMASIS ĮVERTINIMAS Slaugytojo kvalifikacija suteikiama išlaikius kvalifikacinį egzaminą, kurio metu įvertinama profesinė kompetencija: teorinės žinios bei praktiniai įgūdžiai, ir apgynus pasirinktos specializacijos baigiamąjį darbą. Išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, studentas tęsia studijas pasirinktai specialiosios slaugos profesinei kvalifikacijai įgyti. Specializacijos kompetencijos įvertinamos parengus ir apgynus baigiamąjį darbą.
127. Specialybės kvalifikacinis egzaminas Kvalifikacinio egzamino užduotys sudaromos taip, kad studentai turėtų galimybę pademonstruoti įgytas profesines kompetencijas. Kvalifikacinio egzamino užduotys, kartu paimtos, turi apimti profesines kompetencijas iš visų studijų programoje numatytų profesinės veiklos sričių. Praktiniams įgūdžiams įvertinti skiriama ne mažiau kaip 50 % užduočių. Slaugos specialybės kvalifikacinio egzamino metu studentų praktinius įgūdžius, gebėjimus bei teorines žinias vertina ne mažiau kaip du slaugytojai praktikai ir mokymo institucijos atstovai.
128. Baigiamasis darbas Baigiamajame darbe studentas turi pademonstruoti visas įgytas pasirinktos specializacijos srities profesines kompetencijas. Slaugos specialybės kvalifikacinio egzamino bei baigiamojo darbo organizavimo, rengimo, gynimo tvarką ir studijų baigimo dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Standartą rengė: Rima Januškevičiūtė, Genovaitė Kavaliauskienė, Nijolė Markauskienė, Gražvilė Šerpytienė ______________