VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI) VIRŠININKO Į S A K Y M A S DĖL „RBMK-1500 REAKTORIAUS AUŠIN

VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI) VIRŠININKO Į S A K Y M A S DĖL „RBMK-1500 REAKTORIAUS AUŠINIMO SISTEMOS AUSTENITINIŲ VAMZDYNŲ, KURIUOSE GALIMAS TARPKRISTALINIS KOROZINIS TRŪKINĖJIMAS, VEIKIANT ĮTEMPIAMS, SAUGOS ĮVERTINIMO REIKALAVIMŲ“ PATVIRTINIMO 2004 m. balandžio 30 d. Nr. 22.3-33 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1014 patvirtintais Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatais (Žin., 1992, Nr. 32-1004), tvirtinu RBMK-1500 reaktoriaus aušinimo sistemos austenitinių vamzdynų, kuriuose galimas tarpkristalinis korozinis trūkinėjimas, veikiant įtempiams, saugos įvertinimo reikalavimus (P-2004-01) (pridedama). VATESI VIRŠININKAS SAULIUS KUTAS PATVIRTINTA VATESI viršininko 2004-04-30 įsakymu Nr. 22.3-33 RBMK-1500 REAKTORIAUS AUŠINIMO SISTEMOS AUSTENITINIŲ VAMZDYNŲ, KURIUOSE GALIMAS TARPKRISTALINIS KOROZINIS TRŪKINĖJIMAS, VEIKIANT ĮTEMPIAMS, SAUGOS ĮVERTINIMO REIKALAVIMAI (P-2004-01) I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šiame dokumente pateikti RBMK-1500 reaktoriaus aušinimo sistemos austenitinių vamzdynų tarpkristalinio korozinio trūkinėjimo, veikiant įtempiams, įvertinimo reikalavimai. 2. Šie reikalavimai galioja atominės elektrinės 1, 2 ir 3 saugos klasės vamzdynams. Reikalavimuose įtrauktos saugos įvertinimo procedūros bei eksploatacinės kontrolės apimties ir intervalų tarp inspekcijų nustatymo procedūros. 3. Šie reikalavimai yra privalomi atominę elektrinę eksploatuojančiai organizacijai ir jai pagal sutartis vykdančioms darbus įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms. II. APIBRĖŽIMAI 4. Šiame dokumente naudojamos šios pagrindinės sąvokos: Aptikimo tikimybė – įtrūkimo suradimo (identifikavimo) tikimybė neardančios kontrolės metu. Defektas – konstrukcijos nevientisumas, nustatytas eksploatacinės kontrolės metu, viršijantis nustatytus eksploatacinės kontrolės taisyklių reikalavimus. Detali kiekvieno atvejo analizė – komponento su aptiktu ar postuluotu defektu detali analizė atliekama norint įrodyti, kad tolesnė komponento eksploatacija yra saugi, kai bendri saugos reikalavimai netenkina. Ieškomojo įtrūkimo matmenys – tokio dydžio įtrūkimas, kuris gali būti aptinkamas turimomis eksploatacinės kontrolės priemonėmis su pakankama aptikimo tikimybe. Įtrūkimas – eksploatacinės kontrolės metu identifikuotas plyšio tipo įtrūkimas, atsiradęs dėl montavimo ar eksploatacijos apkrovų ir/arba veikiant medžiagos senėjimo procesams. Kritinių matmenų įtrūkimas – įtrūkimas, kuriam esant pasiekiamas ribinis sistemos būvis, galintis privesti prie dalinio ar pilno konstrukcijos suirimo. Leistinų matmenų įtrūkimas – įrūkimas, kurio dydis yra priimtinas tolesnei saugiai konstrukcijos eksploatacijai, įvertinant jo galimą padidėjimą eksploatacijos metu. Priimtinumo kriterijai – saugią eksploataciją užtikrinančios ribos, atitinkančios RBMK-1500 sistemų saugos kriterijus, apibrėžtus VATESI patvirtintuose standartuose ar kituose dokumentuose. TKTVĮ – tarpkristalinis korozinis trūkinėjimas, veikiant įtempiams. III. BENDRIEJI PRINCIPAI I. Reikalavimų apimtis 5. Šiame dokumente pateikiami reikalavimai ir priimtinumo kriterijai, apibrėžiantys RBMK-1500 reaktorių austenitinių vamzdynų su TKTVĮ įtrūkimais bendrus įvertinimo principus, įtrūkimų didėjimą ir didžiausių leistinų matmenų apskaičiavimą, eksploatacinės kontrolės apimties ir intervalo tarp eksploatacinės kontrolės inspekcijų nustatymą, kokybės užtikrinimą ir dokumentaciją, bei eksploatuojančios organizacijos atsakomybę. 6. Šiame dokumente pateikti reikalavimai sujungia išvardytuosius faktorius į vieningą išsamią saugos įvertinimo metodiką, nustatančią priimtinus saugos užtikrinimo principus. II. Taikymo sritys 7. Šiame dokumente pateiktos procedūros ir priimtinumo kriterijai galioja tik įtrūkimams, didėjantiems dėl TKTVĮ arba dėl TKTVĮ kartu su galimu nuovargiu bei vibracijomis, temperatūriniais pereinamaisiais procesais, išskyrus temperatūrinį senėjimą, vykstantį svyruojant temperatūrai, kai maišosi skirtingų temperatūrų šilumnešiai. 8. Reikalavimai galioja tiek aptiktiems įtrūkimams suvirinimo siūlėse, tiek postuluotiems įtrūkimams suvirinimo siūlėse, kuriose įtrūkimų dar nebuvo aptikta. 9. Procedūros ir priimtinumo kriterijai galioja tik žiediniam pusės elipsės formos įtrūkimui vamzdžio vidiniame paviršiuje, pilnai žiediniam įtrūkimui vamzdžio vidiniame paviršiuje ir kiauram žiediniam įtrūkimui vamzdyje. 10. Procedūros ir priimtinumo kriterijai galioja RBMK-1500 reaktorių aušinimo sistemos 325 mm išorinio skersmens vamzdynams. Tačiau, jie taip pat gali būti naudojami ir mažesnio skersmens vamzdynams, kurių nominalus skersmuo ne mažesnis už 100 mm. Procedūros ir priimtinumo kriterijai mažesnio skersmens vamzdynams gali būti naudojami, jei yra tenkinami 13 ir 20 punktų reikalavimai. 11. Reikalavimai galioja tiesiems vamzdžiams ir prijungtoms vamzdžių armatūros dalims, nutolusioms nuo siūlės ašinės linijos ne daugiau kaip . R yra vamzdžio išorinis spindulys, t – vamzdžio sienelės storis. Toliau kaip esantys įtrūkimai gali būti nagrinėjami atliekant detalią kiekvieno atvejo analizę, atsižvelgiant į 13 ir 20 punktų reikalavimus. 12. Procedūros ir priimtinumo kriterijai galioja iš austenitinio plieno 08Ch18N10T, taip pat gali būti taikomi ir iš kaltinio nerūdijančio plieno, Ni lydinių, Ni-Cr-Fe lydinio, lieto austenitinio plieno, kuriame ferito yra mažiau nei 20%, pagamintiems komponentams ir suvirinimo siūlėms. Nustatyta medžiagos takumo riba turi būti ne didesnė už 310 MPa. Jei komponentai yra pagaminti iš lieto austenitinio plieno, būtina įrodyti, kad komponento tąsumas po sendinimo bus pakankamai didelis ir jis suirs viršijus ribinę apkrovą. III. Bendrieji reikalavimai 13. Viena iš saugios eksploatacijos sąlygų yra ta, kad RBMK-1500 reaktorių aušinimo sistemos konstrukciniai komponentai turi būti suprojektuoti, pagaminti, sumontuoti ir patikrinti taip, kad patikimai vykdytų visas savo saugos funkcijas normalios eksploatacijos, galimų nukrypimų, mažesnių už projektines avarijas, ir projektinių avarijų atvejais. 14. Jei eksploatacijos, remonto ar eksploatacinės kontrolės metu aptikti įtrūkimai bei kitos degradacijos apraiškos yra reikšmingi elektrinės saugai, jie nedelsiant turi būti ištirti ir informacija apie juos turi būti pateikta VATESI. 15. Komponentas su įtrūkimu ar kitu pažeidimu gali būti neremontuojamas ir paliekamas tolesnei eksploatacijai tik tam laikotarpiui, kuriam yra užtikrinama atitinkama galimo suirimo, protėkio ar kitų veikimo sutrikimų saugos atsarga. Būtina įvertinti normalias, pažeistas normalias ir avarines-gedimų apkrovimo sąlygas. 16. Būtina, kad eksploatuojanti organizacija ištirtų degradacijos mechanizmą ir užtikrintų, kad TKTVĮ įtrūkimai būtų analizuojami ir vertinami pagal šiuos reikalavimus. 17. Šilumnešio protėkis yra nepriimtinas ir turi būti imtasi visų galimų priemonių jam išvengti. Tačiau pagrindinis reikalavimas yra įrodyti, kad TKTVĮ paveikto komponento suirimo tikimybė yra labai maža. 18. Gilesni nei 75% sienelės storio įtrūkimai yra nepriimtini. Jei šis 75% sienelės storio reikalavimas įtrūkimo gyliui yra neįvykdomas, komponento saugos įrodymui galima remtis 13 ir 20 punktais. 19. Jei įtrūkimas ar kitas pažeidimas yra aptiktas, galimi kiti trys atvejai, norint įvykdyti 13 punktą: 19.1. Vamzdį/komponentą toliau eksploatuoti nesuremontuotą, jei bus užtikrinta atitinkama sauga (turi būti įrodyta, kad atsargos koeficientai nebus viršyti). Laikotarpis tarp eksploatacinės kontrolės patikrinimų turi būti nustatomas vadovaujantis šio dokumento reikalavimais. 19.2. Pašalinti įtrūkimą, neišpjaunant suvirinimo siūlės (pvz., nušlifuoti). Įrodyti, kad vamzdyno stiprumas po remonto yra pakankamas visomis eksploatacinėmis sąlygomis. 19.3. Suremontuoti arba pakeisti komponentą ar jo dalį, naudojant su VATESI suderintas procedūras bei projektus. 20. Jei nėra galimybės įvykdyti šio dokumento reikalavimų, sistemos sauga gali būti įrodyta atliekant kiekvieno atvejo detalią analizę, o jos rezultatai turi būti pateikti VATESI patvirtinimui. IV. ĮTRŪKIMŲ DIDĖJIMO IR DIDŽIAUSIŲ LEISTINŲ MATMENŲ APSKAIČIAVIMO REIKALAVIMAI I. Pradinių duomenų reikalavimai 21. Įtrūkimo geometrinės formos pasirinkimas: 21.1. Šiuose reikalavimuose pateikiama įtrūkimų didžiausių leistinų matmenų nustatymo procedūra, tinkanti šios formos įtrūkimams: · žiediniam pusės elipsės formos įtrūkimui vamzdžio vidiniame paviršiuje (1 pav. a); · pilnai žiediniam įtrūkimui vamzdžio vidiniame paviršiuje (1 pav. b); · kiauram žiediniam įtrūkimui vamzdyje (1 pav. c). Idealizuojant aptiktojo įtrūkimo tikrąją geometrinę formą, reikia pasirinkti konservatyviausią variantą. 21.2. Pilnai žiedinis įtrūkimas ir kiauras žiedinis įtrūkimas yra naudojami tik žiedinio pusės elipsės formos įtrūkimo didžiausiam leistinam gyliui ir didžiausiam leistinam ilgiui nustatyti. 21.3. Aptiktų ir postuluotų įtrūkimų analizei turi būti imami didžiausi skerspjūvyje veikiantys teigiami lenkimo įtempiai, t. y. tikroji įtrūkimo padėtis vamzdžio perimetre pakeičiama taip, kad jis būtų didžiausių skerspjūvyje veikiančių teigiamų lenkimo įtempių zonoje. 21.4. Jei naudojama reali įtrūkimo padėtis vamzdžio perimetre ir šioje vietoje veikiantys įtempiai, skaičiavimuose galima gauti, kad aptikti įtrūkimai iki priimtinų matmenų didėja žymiai ilgiau. Tokie skaičiavimai galimi detaliai analizuojant kiekvieną pažeidimo atvejį pagal 20 punkto reikalavimus, jei netenkinami 21.3 punkto reikalavimai. Paprastai žiedinių įtempių pasiskirstymas yra neapibrėžtas, nes sumontuotos sistemos dažniausiai netiksliai atitinka projektinius brėžinius, be to, gali skirtis projektinės ir realiai veikiančios apkrovos. Skaičiuojant konstrukcijos su įtrūkimu eksploatacijos laiką ar intervalą tarp eksploatacinės kontrolės patikrinimų, turi būti pasirinktas konservatyvesnis rezultatas iš aptikto suvirinimo siūlėje įtrūkimo ir postuluoto didžiausių įtempių zonoje įtrūkimo skaičiavimų rezultatų. Nustatant leistinuosius įtrūkimo matmenis, įtrūkimas visada turi būti analizuojamas toje vamzdžio perimetro vietoje, kurioje veikia didžiausi lenkimo įtempiai.

1. a)
2. b)
3. c)1 pav. Įtrūkimo formos:
4. a)žiedinis pusės elipsės formos įtrūkimas vamzdžio vidiniame paviršiuje;
5. b)pilnai žiedinis įtrūkimas vamzdžio vidiniame paviršiuje;
6. c)kiauras žiedinis įtrūkimas vamzdyje 22. Įtrūkimo apibūdinimas: 22.1. TKTVĮ įtrūkimai yra paviršiniai ir turi būti apibūdinami kaip pusės elipsės įtrūkimai (1 pav. a). Įtrūkimą apibūdinantys parametrai yra a ir 2l; čia a – įtrūkimo dydis per sienelės storį, t. y. paviršinio įtrūkimo gylis, atitinkantis pusę elipsės mažosios ašies; 2l – visas įtrūkimo ilgis, atitinkantis elipsės didžiąją ašį. 22.2. Jei įtrūkimo plokštuma nesutampa su plokštuma, statmena svarbiausių įtempių krypčiai, skaičiavimuose reikia naudoti įtrūkimo projekciją į šią plokštumą. 22.3. Jei greta įtrūkimo yra kitas įtrūkimas, būtina įvertinti jų apsijungimą (žr. 2 pav.). Turi būti įvertinamas tiek pradinių matmenų (prieš įtrūkimų didėjimo skaičiavimus), tiek kritinių matmenų (atlikus įtrūkimų didėjimo skaičiavimus) paviršinių įtrūkimų susijungimas. 2 pav. Paviršinių įtrūkimų apjungimas 22.4. Įtrūkimai turi būti apjungti. jei £min(2, 2), tuomet =max(, ), 2=2+2+. 22.5. Įtrūkimai, esantys lygiagrečiose plokštumose, turi būti nagrinėjami kaip esantys vienoje bendroje plokštumoje, jei atstumas tarp plokštumų yra mažesnis už 12,7 mm (0,5 colio pagal ASME XI [9]). 22.6. Pradiniai įtrūkimo matmenys turi būti nustatyti taip: · Komponentų su aptiktais įrūkimais analizėje pradiniai įtrūkimo matmenys turi būti apskaičiuojami, prie aptiktojo įtrūkimo gylio ir ilgio pridedant kontrolės metodo, kurį naudojant aptikti ir išmatuoti įtrūkimai, paklaidą. Esant pakankamai statistinių duomenų, matavimo paklaidos gali būti nustatomos sulyginant turimus identiškų vamzdynų tų pačių įtrūkimų neardančios kontrolės rezultatus su ardančios kontrolės rezultatais. Jei nėra galimybės patikimai išmatuoti įtrūkimo gylio, pradinis įtrūkimo gylis imamas lygiu 75% vamzdžio komponento sienelės storio. · Analizuojant komponentus, kuriuose eksploatacinės kontrolės metu įtrūkimai dar nebuvo aptikti, turi būti imamas postuluotas įtrūkimas. Pradinis įtrūkimo ilgis turi būti apskaičiuojamas sudedant įtrūkimo vidutinį ilgį ir pusę standartinio nuokrypio. Įtrūkimo vidutinis ilgis ir standartinis nuokrypis gaunami atlikus elektrinėje aptiktų įtrūkimų ilgių statistinę analizę. Pradinis įtrūkimo gylis turi būti imamas lygiu minimaliam įtrūkimo gyliui, kurį su pakankama tikimybe galima aptikti eksploatacinės kontrolės metu. Šio gylio įtrūkimas turi būti laikomas didžiausiu įtrūkimu, kurį naudojamais kontrolės metodais galima neaptikti su pakankama aptikimo tikimybe. 23. Apkrovimo sąlygos ir įtempių būvis: 23.1. Analizuojant RBMK-1500 vamzdynus, pagamintus iš austenitinio plieno, turi būti pasirenkami du apkrovų tipai: 23.1.1. Normalios ir pažeistos normalios eksploatacijos sąlygų apkrovos – įtrūkimo didėjimo skaičiavimuose ir nustatant didžiausius leistinus priimtinų įtrūkimų matmenis, apibrėžiamus pilnai žiedinio įtrūkimo vamzdžio vidiniame paviršiuje ir kiauro žiedinio įtrūkimo vamzdyje. 23.1.2. Pavojingiausių apkrovimo sąlygų apkrovos – žiedinio pusės elipsės formos įtrūkimo vamzdžio vidiniame paviršiuje leistinųjų matmenų nustatymui (žr. 23.4 ir 23.5 punktus). Žiedinio pusės elipsės formos įtrūkimo vamzdžio vidiniame paviršiuje leistinieji matmenys taip pat turi būti įvertinti veikiant normalios ir pažeistos normalios eksploatacijos sąlygų apkrovoms. 23.2. Normalios ir pažeistos normalios eksploatacijos sąlygų apkrovos sukelia įtempimus dėl: · išorinio ir vidinio slėgio; · savojo svorio, įskaitant normalines slėgio dedamąsias, veikiančias eksploatacijos ir hidraulinių bandymų metu, bei papildomą slėgį, sukeliamą stovinčio ir tekančio šilumnešio; · apkrovų, kylančių nuo pritvirtintų komponentų, pvz., eksploatacinės įrangos, izoliacijos, įtvirtinimų; · smūginių apkrovų, įskaitant greitą slėgio kaitą (pvz., siurblių paleidimo/stabdymo, sklendžių uždarymo/atidarymo); · atraminių pakabų, žiedų, padėklų ir kt. atramų reakcijų; · terminio plėtimosi ir terminio atramų judėjimo; · galimų (laukiamų) pereinamųjų procesų; · suvirinimo liekamųjų įtempių; · vibracijų (pvz., srauto sukeltų vibracijų); · ir kitų galimų apkrovų. 23.3. Įtrūkimo didėjimo skaičiavimuose turi būti naudojamos tik tos apkrovos, kurių veikimo trukmė arba ciklų skaičius lemia įtrūkimo didėjimą. 23.4. Visos normalios ir pažeistos normalios apkrovimo sąlygų apkrovos (įvykimo dažnis F≥10-2) ir avarinių-gedimų apkrovimo sąlygų apkrovos (įvykimo dažnis 10-2>F≥10-6), taip pat apkrovų deriniai turi būti naudojami apskaičiuojant tiek postuluotų, tiek aptiktų įtrūkimų didžiausius leistinus matmenis. Pasirinktos apkrovos ir jų derinai turi atitikti analizuojamojo komponento projektinį pagrindą ir saugos analizės ataskaitą. Projektinis pagrindas – dokumentas, kuriame identifikuotos apkrovos ir apkrovų deriniai, bei, remiantis RBMK-1500 sistemų branduolinės saugos kriterijais, nustatytos atitinkamos ribos (priimtinumo kriterijai). 23.5. Atsižvelgiant į 23.4 punkto reikalavimus, pavojingiausių apkrovimo sąlygų apkrovos turi būti nustatytos iš projektinio pagrindo ir/arba saugos analizės ataskaitos ir naudojamos postuluotų ir aptiktų įtrūkimų įvertinime įrodant, kad įtrūkimai nestabiliai nedidės. Jei nėra galimybės nustatyti pavojingiausių apkrovimo sąlygų apkrovų iš projektinio pagrindo ar saugos analizės ataskaitos, arba yra kokie nors neapibrėžtumai, tuomet visos veikiančios ir galinčios veikti apkrovos ir apkrovų deriniai turi būti naudojami nustatant didžiausius leistinus aptiktų ir postuluotų įtrūkimų matmenis. 23.6. Terminio plėtimosi apkrovos sukelti įtempiai turi būti naudojami kaip pirminiai įtempiai, išskyrus analizuojant kiaurą žiedinį įtrūkimą vamzdyje. 23.7. Įtempiai vamzdynų sistemose turi būti apskaičiuojami patikimais metodais. Gali būti naudojami ir konservatyvūs analitiniai būdai. Pageidautina, kad įtempiai būtų apskaičiuoti kaip galima tiksliau, naudojant geriausio įverčio analizės metodus (pvz., baigtinių elementų metodą), o gauti skaičiavimų rezultatai būtų eksperimentiškai verifikuoti. Jei eksperimentiškai verifikuoti nėra galimybės, jautrumo ar neapibrėžtumų analizės pagalba reikia įrodyti, kad apskaičiuoti įtempiai yra pakankamai konservatyvūs. 23.8. 1 lentelė. elėje pateiktas suvirinimo liekamųjų įtempių pasiskirstymas, kuris pagal nutylėjimą gali būti naudojamas kaip konservatyvusis [1]. Sr austenitiniams nerūdijantiems plienams (1 lentelė) turi būti imamas lygus sąlyginei takumo ribai prie 1% sąlyginės liekamosios deformacijos nagrinėjamoje temperatūroje. Jei duomenų apie sąlyginę takumo ribą prie 1% sąlyginės liekamosios deformacijos nėra, galima ją apskaičiuoti, padauginant sąlyginę takumo ribą prie 0,2% sąlyginės liekamosios deformacijos iš 1,3. Skaičiavimuose geriau naudoti faktines takumo ribos reikšmes, nei minimalias. Papildomai apvirintoms siūlėms, įvertinant ašinius liekamuosius įtempimus, turi būti naudojama vamzdžio medžiagos sąlyginė takumo riba. 1 lentelė. Ašinių liekamųjų įtempių pasiskirstymas iš austenitinio plieno pagamintų vamzdynų suvirinimo siūlėse, esant normalių eksploatacijos sąlygų temperatūrai (x=0 vamzdžio vidiniame paviršiuje) t, mm Ašinių liekamųjų įtempių pasiskirstymas t £ 7 1.2196 Sr [1 – 2(x/t)] 7 < t £ 25 (1.5884 – 0.05284t) Sr [1 – 2(x/t)] 25 < t £ 30 0.26746 Sr [1 – 2(x/t)] t > 30 0.4246 Sr [1 + 3.8116(x/
7. t)– 99.82(x/t)2 + 339.97(x/t)3 - 404.59(x/t)4 + 158.16(x/t)5] 23.9. Faktiniai suvirinimo liekamieji įtempiai gali būti nustatyti eksperimentiškai. Jei suvirinimo liekamieji įtempiai nustatomi eksperimentiškai, bandymų metodika turi būti suderinama su VATESI. 23.10. Suvirinimo liekamieji įtempiai tai pat gali būti apskaičiuojami baigtinių elementų metodu. Galima naudoti dviejų matmenų plokščios deformacijos modelį arba ašiai simetrinį modelį. 23.11. Nustatant suvirinimo liekamuosius įtempimus baigtinių elementų metodu, reikia atkreipti dėmesį į šiuos faktorius: · Sprendžiant tiek terminius, tiek netiesinės mechanikos uždavinius, turi būti pasirinkta tinkama geometrija ir baigtinių elementų tinklelis. Būtina, kad naudojama programinė įranga turėtų galimybę modeliuoti suvirinimo procesą, pridedant kiekvienu praėjimu užlydomą metalo kiekį. · Būtina nuspręsti, kokia bus modelio simetrija – skersinė ar išilginė, koks siūlės tipas, kokia sandūrinių sujungimų briaunų forma ir ypatumai. · Modeliuojant suvirinimo procesą turi būti žinomos medžiagų charakteristikos iki lydymosi temperatūrų. · Turi būti pasirinktas adekvatus suvirinimo šilumos šaltinio modelis. · Jei nėra duomenų apie šilumos kiekį, naudotą suvirinant kiekvieną praėjimą, būtina naudoti didžiausias galimas šilumos kiekio reikšmes. · Būtina naudoti atitinkamą medžiagos modelį, kuris kiek galima tiksliau aprašytų sudėtingą terminę-mechaninę suvirinamos konstrukcijos elgseną. · Jei lokalinių įtempių kaita, atsirandanti dėl suvirinimo ėjimų sekos efektų ar geometrinių ypatumų, nėra tiksliai žinoma, turi būti įrodyta, kad yra pasirinktas konservatyvus analitinis lokalinių įtempių profilis. 23.12. Veikiant vibracijoms, įtempių amplitudės ir dažniai eksploatacijos metu turi būti išmatuoti arba apskaičiuoti bei įvertinti konstrukcijos su įtrūkimu eksploatacijos laiko skaičiavimuose. Ciklinės ir ilgalaikės apkrovos turi būti vertinamos, kiek įmanoma, chronologine tvarka. Atliekama jautrumo analizė turi įrodyti, kad įtrūkimo didėjimo skaičiavimuose naudoti koeficientai yra konservatyvūs ir gauta atsarga yra pakankamai didelė. 24. Medžiagų savybės: 24.1. Komponento su įtrūkimu saugos įvertinimui turi būti žinoma medžiagos takumo riba , stiprumo riba , santykinis ploto sumažėjimas Z ir irimo parametrai (J-R kreivės arba kritinis įtempių intensyvumo koeficientas ). Reikia naudoti medžiagų charakteristikas, nustatytas bandant realią medžiagą, iš kurios pagamintas komponentas. Jei realių medžiagos charakteristikų nėra, galima naudoti mažiausias ir reikšmes, pateiktas standartuose, medžiagos specifikacijoje ar atliktų bandymų rezultatuose. Šios medžiagų charakteristikos turi būti nustatytos analizuojamoje temperatūroje. yra mažiausia takumo riba, o jei jos negalima nustatyti – sąlyginė takumo riba , esant 0,2% liekamajai deformacijai. Tuo atveju, kai mažiausią takumo ribą galima nustatyti, priimama, kad medžiaga yra idealiai plastiška. yra mažiausia medžiagos stiprumo riba. Naudotinos pagal nutylėjimą medžiagų charakteristikos yra pateiktos 2 lentelė. 24.2. Turi būti naudojama pagrindinio metalo takumo ir stiprumo riba net ir tuomet, kai įtrūkimas yra suvirinimo siūlėje. Tai motyvuojama tuo, kad, nagrinėjant konstrukciją su įtrūkimu, takumo riba zonoje su įtrūkimu yra ne vien tik vietinė savybė, bet taip pat priklauso ir nuo toliau nuo įtrūkimo nutolusių zonų stipruminių savybių. 24.3. Santykinis ploto sumažėjimas Z yra būtinas, sudarant tikrąją tempimo diagramą, naudojamą baigtinių elementų analizėje. Sudarant tikrąją tempimo diagramą, tikroji stiprumo riba ir ją atitinkanti tikroji deformacija gali būti apskaičiuotos taip: ,