SEIME ATSTOVAUJAMŲ PARTIJŲ NSK TOBULINIMO KOORDINACINĖ GRUPĖ

(4)(neatskiriama įstatymo dalis). 1995 m. birželio 12 d. redakcija. LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO KONCEPCIJA_ PREAMBULĖ Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos nacionalinio saugumo koncepciją, vadovaujasi nuostatomis, kad: - prieš daugelį amžių susikūrusi Lietuvos valstybė, besiremianti Europą vienijančios krikščioniškosios kultūros pagrindais, yra neatskiriama Europos tautų bendrijos dalis; - turėdama savo valstybės daugelio amžių gyvavimo istorinę patirtį, santarvės su istoriškai pritapusiomis tautinėmis bendrijomis tradicijas, puoselėdama išsaugotą seną indoeuropietišką kalbą, savitą kultūrą bei pasaulėjautą, lietuvių tauta šiomis vertybėmis praturtina Europos tautų bendriją; - lietuvių tauta niekada nesutiko su jokia okupacija ir pavergimu, priešinosi visais įmanomais būdais ir siekė išsivadavimo, ir šis tautos nusistatymas yra nekintamas; - lietuvių tautos siekis buvo ir tebėra išsaugoti savo laisvę, kurti ir užtikrinti saugios (...)ir laisvos raidos (...) garantijas savo etninėje žemėje,*** (...) puoselėti tautinę tapatybę, (...) ugdyti prigimtines kūrybines galias ir prisidėti (...) prie pasaulio pažangos; - (...) nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė privalo užtikrinti saugų tautos gyvavimą, jos savitą ir laisvą raidą, o valstybės saugumas yra būtina jos demokratinės raidos sąlyga. 1 DALIS. PAGRINDINĖS NACIONALINIO SAUGUMO (...) POLITIKOS NUOSTATOS BEI PRINCIPAI 1 skyrius. NACIONALINIO SAUGUMO POLITIKOS TIKSLAS IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI Nacionalinio saugumo politikos tikslas - sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis (....) plėtoti ir stiprinti demokratiją, mažinti grėsmę tautai, atgrasyti bet kurį užpuoliką, prireikus apginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Lietuvos nacionalinio saugumo sistema remiasi (...) valstybės institucijų veikla ir kiekvieno piliečio dalyvavimu (...), suvokiančia pavojus ir atsakomybę, (...) pilietiškai susipratusia ir pasirengusia ginti Lietuvos laisvę visuomene. (***) Lietuvos nacionalinio saugumo (...) sistema plėtojama kaip neatskiriama Europos saugumo ir transatlantinės gynybos sistemų dalis. Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu, su visomis stengiasi palaikyti gerus santykius ir niekam negrasina. Tiesiogiai ir netiesiogiai stiprinti nacionalinį saugumą yra aukščiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetas. 2 skyrius. NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS ELEMENTAI Pirmas skirsnis. NACIONALINIO SAUGUMO OBJEKTAI Nacionalinio saugumo objektai (kas saugotina ir gintina) yra šie: - žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas;* - tautos teisės ir laisvos raidos sąlygos;* - valstybės nepriklausomybė; * - konstitucinė santvarka;* - valstybės teritorija ir jos vientisumas;* - kultūros paveldas.* Antras skirsnis. NACIONALINIO SAUGUMO SUBJEKTAI Nacionalinio saugumo subjektai (kas saugo ir gina) yra: - valstybė, jos nacionalinio saugumo ir kitos jos institucijos; - piliečiai ir jų susivienijimai; - nevalstybinės organizacijos. (***) (***) Penktas skirsnis. NACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO BŪDAI Nacionalinį saugumą užtikrina: A) Valstybė: - saugumą stiprinančia politika mažindama rizikos veiksnius ir grėsmes; - stiprindama nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas ir tobulindama jų veiklą; - ginkluotųjų pajėgų ir mobilizacinių rezervų parengtimi; - rengdama ir vykdydama saugumo stiprinimo priemonių nacionalines programas; - (...) naryste Europos Sąjungoje (EU), Vakarų Europos Sąjungoje (WEU), Šiaurės Atlanto Organizacijoje (NATO), naryste kitose tarptautinėse organizacijose ir dalyvavimu bendroje Europos saugumo bei gynybos politikoje. B) Piliečiai (...): - saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryžimą ginti Lietuvos laisvę; - rengdamiesi visuotinei piliečių savigynai ir ginkluotam bei neginkluotam pasipriešinimui; - plėtodami visuomenės institutus, piliečių susivienijimų ir draugijų veiklą. (***) Nacionalinio saugumo institucijos plėtojamos bei saugumo stiprinimo priemonės rengiamos laikantis demokratinės kontrolės ir įstatymų. Valstybės institucijų vykdomas nacionalinio saugumo priemones finansuoja valstybė. Tam tikslui naudojamos biudžeto pajamos, kreditai bei tarptautinė pagalba. 3 skyrius. TEISINIAI NACIONALINIO SAUGUMO (...) SISTEMOS PAGRINDAI Lietuvos nacionalinio saugumo (...) sistema grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija) ir reguliuojama įstatymų bei kitų teisės aktų, kurie įtvirtina reikalingas nacionalinio saugumo garantijas. Kertinės valstybės saugumo klausimus tiesiogiai reglamentuojančios teisės normos yra: - Konstitucijos 1 straipsnis, skelbiantis, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika; - Konstitucijos 3 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių teisių; (*** ) - Konstitucijos 94 straipsnis, įpareigojantis Vyriausybę saugoti Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoti valstybės saugumą ir viešąją tvarką; - kiti Konstitucijos straipsniai; ir - referendumu priimto Lietuvos Konstitucijos neatskiriamo priedo - 1992 m. birželio mėn. 8 d. Konstitucinio Akto - reikalavimai niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias politines, karines, ekonomines posovietines Rytų sąjungas bei sandraugas. Lietuvos nacionalinio saugumo sistema taip pat remiasi: - Jungtinių Tautų Chartija, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos dokumentais, žmogaus teisių apsaugos ir kitais tarptautinės teisės aktais, prie kurių Lietuvos Respublika yra prisijungusi, taip pat visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais; - branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi; - cheminio ir bakteriologinio ginklų nenaudojimo konvencijomis, Lietuvai prie jų prisijungus. 4 skyrius. SVARBIAUSIOS SAUGUMĄ STIPRINANČIOS LIETUVOS VIDAUS POLITIKOS NUOSTATOS Priimant valstybės vidaus politikos sprendimus atsižvelgiama į tai, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių silpninimo, grėsmės mažinimo ir saugumo stiprinimo. Ekonominė politika Skatinamos patikimų Vakarų kompanijų investicijos į energetiką, naftos pramonę, geležinkelį, Via Baltica, aerouostus, jūros uostą ir svarbiausius strateginius ūkio bei infrastruktūros objektus. Ūkio struktūra pertvarkoma taip, kad jo gaminiai ir paslaugos (...) tenkintų vidaus rinkos poreikius ir įsitvirtintų užsienio rinkose. Skatinama tolygesnė gamybos plėtra valstybės teritorijoje. Kuriami alternatyvūs, nuo monopolinio tiekėjo nepriklausomi kuro ir žaliavų įsigijimo kanalai, pirmiausia naftos terminalas, rekonstruojamas naftos importo, perdirbimo ir jos produktų eksporto ūkis. Plėtojamas Europos standartinio pločio geležinkelio tinklas, pertvarkomi geležinkelį ir kitą transportą reglamentuojantys įstatymai ir taisyklės, derinant juos su Vakarų Europos transporto teisės sistema. Strateginės reikšmės įmonėse valstybė išsaugo tikrą sprendžiamąją galią turintį akcijų paketą. Socialinė politika Ugdoma socialiai savarankiška, solidari, kartu ir stabilesnė pilietinė visuomenė. Valstybė vykdo visų piliečių gerovės politiką, rūpinasi, kad dėl pernelyg didelės turtinės visuomenės diferenciacijos ir didelės gyventojų dalies nuskurdimo nebūtų pažeisti socialinio solidarumo pagrindai. Ekonominėmis priemonėmis šalinamos galimų socialinių krizių priežastys. Ypatingai rūpinamasi šeimos, kaip atsakingos visuomenės institucijos, padėtimi. Vidaus politika grindžiama teisingumu, ji ugdo pilietiškumą, pagarbą Konstitucijai ir pasitikėjimą nacionaliniais institutais. Atvira pilietinė visuomenė privalo gauti išsamią ir patikimą informaciją šalies gyvenimo klausimais. Kultūros politika Globojama natūrali tautinės kultūros raida, saugoma lietuvių kalba, intelektualinis potencialas, lietuvių tautos ir tautinių bendrijų kultūros paveldas. Ribojama antihumanistinės pseudokultūros įtaka naturaliai kultūros raidai. Švietimo ir auklėjimo sistemoje ugdomas pilietiškumas, tautinis sąmoningumas, tolerancija ir pagarba kitoms tautoms. Tautinė politika Piliečių lygybės principai ir tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų kultūrinės teisės saugomos įstatymo. Skatinamas tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų integravimasis į Lietuvos pilietinę visuomenę. 5 skyrius. SVARBIAUSIOS SAUGUMĄ STIPRINANČIOS LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKOS NUOSTATOS Lietuvos užsienio politika grindžiama nacionaliniais interesais ir Seime atstovaujamų politinių partijų solidarumu bei atsakomybe. Nacionalinį saugumą stiprinančios Lietuvos užsienio politikos uždavinys - visapusiškai ir aktyviai dalyvauti Europos integracijoje (....) vykdant Europos (asociacijos) sutartį, siekiant kuo greitesnės narystės Vakarų Europos Sąjungoje (WEU) ir Šiaurės Atlanto Organizacijoje (NATO). *** Integruodamasi į (...) Europą Lietuva vadovaujasi tolygios integracijos su visomis Europos Sąjungos šalimis principu. Į (...) Europos ir transatlantinę saugumo bei gynybos sistemas Lietuva siekia integruotis tiesiogiai. Lietuva su visomis valstybėmis stengiasi teisingais ir lygiateisiais pagrindais nustatyti ir palaikyti geros kaimynystės santykius, grindžiamus visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Regioniniu pagrindu Lietuva bendradarbiauja su Vidurio Europos ir Šiaurės valstybėmis. Integruodamasi į vieningą Europos oro erdvės kontrolės sistemą, taip pat oro erdvės bei sausumos ir jūrų sienų kontrolės srityse Lietuva bendradarbiauja su Lenkija, Latvija ir Estija. Lietuva siekia Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo ir Lietuvos interesams neprieštaraujančios jo raidos. Lietuva labai vertina ir skatina užsienio lietuvių talką stiprinant Lietuvos saugumą bei gynybinę galią. 6 skyrius. LIETUVOS GYNYBOS TEISINIAI PAGRINDAI Lietuvos suvereniteto, teritorijos vientisumo ir konstitucinės santvarkos gynyba bei gynybos institucijų veikla grindžiama Konstitucija, reguliuojama įstatymų ir kitų Lietuvos teisės aktų, taip pat tarptautinių teisės aktų, prie kurių Lietuva yra prisijungusi, arba kurie yra sudėtinė jos teisinės sitemos dalis. Kertinės valstybės gynybos klausimus tiesiogiai reglamentuojančios teisės normos yra: - Konstitucijos 3 straipsnis, skelbiantis, kad tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką; - Konstitucijos 139 straipsnis, skelbiantis, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga, ir nustatantis piliečių privalomąją karo tarnybą; - kiti Konstitucijos straipsniai. 7 skyrius. SVARBIAUSIOS LIETUVOS GYNYBOS POLITIKOS NUOSTATOS Pirmas skirsnis. VISUOTINĖS IR BESĄLYGIŠKOS GYNYBOS PRINCIPAS Lietuvos gynimas yra visuotinis ir besąlygiškas. Gynybos visuotinumas aprėpia ginkluotą ir neginkluotą priešinimąsi ir Lietuvos gynimą piliečio, tautos ir valstybės jėgomis, visų valstybės išteklių panaudojimą gynybai. Gynybos besąlygiškumas reiškia, kad Lietuvos gynyba nėra saistoma jokių sąlygų ir kad niekas negali varžyti tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Lietuva ginasi, nepriklausomai nuo to, kada bus suteikta tarptautinė pagalba. Antras skirsnis. BENDROSIOS LIETUVOS GYNYBOS NUOSTATOS Lietuvos gynybinė galia grindžiama tautos apsisprendimu ir pasiryžimu gintis nuo bet kokio užpuoliko, įstatymo nustatyta visuotine karine prievole, kariuomenės ir visų mobilizacinių rezervų parengtimi, piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei savigynai, geru kariuomenės ir civilių piliečių savitarpio supratimu ir bendradarbiavimu. Lietuvos gynybos sistemos pagrindas - visuotinės ir besąlygiškos gynybos principas. Šis principas įtvirtinamas įstatymuose, kituose teisės aktuose, gynybos doktrinoje ir kariuomenės bei mobilizacinių kovinių rezervų parengimo gynybai planuose. Šiuo principu taip pat grindžiamas piliečių mokymas ir rengimasis gynybai bei pasipriešinimui. Lietuvos ginkluotosios pajėgos kuriamos ir rengiamos gynybai Lietuvos teritorijoje ir sąveikai su NATO pajėgomis. Agresijos atveju valstybės ginkluotosios pajėgos pagal iš anksto parengtą planą ir nelaukdamos atskiro sprendimo gina Lietuvos valstybę, jos sienas ir teritoriją. Agresijos ar kitu prievartos prieš Lietuvos valstybę atveju piliečiai ir jų susivienijimai priešinasi bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką. Tautos gynybai vadovauja laisvai ir teisėtai veikiančios politinės ir karinės valstybės institucijos, o ypatingomis sąlygomis - tautos sukurtos arba jos pripažintos institucijos. Agresijos ar kitu prievartos prieš Lietuvą atveju jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali priimti sprendimo arba duoti įsakymo draudžiančio ginti Lietuvos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką. Gynybą draudžiantis sprendimas ar įsakymas yra niekinis, o jo nevykdymas neužtraukia jokios atsakomybės. Jei agresijos ar kitu prievartos prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką atveju pareigūnas negali vykdyti valstybės gynimo pareigų arba su ja susijusių funkcijų, jo įgaliojimai ir pareigos be atskiro sprendimo teisėtai pereina žemesniosios grandies pareigūnams. Jeigu ir nėra aukštesnio vadovavimo, karinių dalinių, piliečių ar jų susivienijimų pasipriešinimo bei kovos veiksmai yra teisėti. Trečias skirsnis. KARINĖ GYNYBA Lietuva naudojasi tautos dešimtmete pokario ginkluotos kovos prieš Sovietų Sąjungos kariuomenę ir okupacinį režimą patirtimi.*** Karinę Lietuvos gynybą užtikrina: - gynybai pagrindiniai reguliariosios kariuomenės daliniai; - teritorinės gynybos pajėgos, kurias sudaro Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT) ir teritoriniai reguliariosios kariuomenės daliniai; - kovai parengti mobilizaciniai rezervai. Pagrindinių reguliariosios kariuomenės dalinių uždavinys yra gynyba svarbiausiomis kryptimis, tarp jų - sostinės gynybai. Teritorinės gynybos pajėgų uždaviniai - priešo stabdymas visoje Lietuvos teritorijoje, svarbiausiųjų objektų gynyba ir partizaniniai veiksmai priešo užimtoje teritorijoje. Lietuvos oro erdvės kontrolės sistema integruojama į kuriamą vieningą Europos valstybių oro erdvės kontrolės sistemą. Visos ginkluotosios pajėgos privalo būti parengtos gerai visumos sąveikai ir greitam pergrupavimui. Ypatinga reikšmė teikiama žvalgybai, informacijos analizei ir operatyvinio vadovavimo ginkluotosioms pajėgoms efektyvumui. Nuo agresijos prieš Lietuvą pradžios (...) kariuomenė vykdo karines sulaikymo operacijas, siekdama išsekinti ir sunaikinti priešininko pajėgas; (...) Lietuva prašo NATO ir jos narių pagalbos gynybai, taip pat kitokios tarptautinės pagalbos. Agresijos faktą Lietuva konstatuoja vadovaudamasi tarptautinės teisės normomis. 4 skirsnis. NEKARINĖ GYNYBA Lietuva pirmiausia remiasi savo tautos apsisprendimu ir valia gintis. Kiekvieno piliečio, nepriklausomai nuo amžiaus ir profesijos, pasiryžimas bei pasirengimas prisidėti prie gynybos atgrasys agresorių, kas jis bebūtų. Užpuolimo, pasikėsinimo į Lietuvos teritorinį vientisumą arba jos konstitucinę santvarką atveju piliečiai ir jų savarankiški susivienijimai imasi pilietinės savigynos veiksmų - nesmurtinio pasipriešinimo, nepaklusnumo ir nekolaboravimo su neteisėta administracija, - taip pat ginkluoto pasipriešinimo. Atsakomybę už kolaboravimo veikas nustato įstatymas. Piliečių pasirengimo visuotiniam pasipriešinimui ir savigynai sistema yra valstybinė, Vyriausybės organizuota. Piliečiai reguliariai mokomi ir aprūpinami instrukcijomis ir pilietinei savigynai būtinomis techninėmis priemonėmis. Valstybė remia patriotines savaveiksmes visuomenines organizacijas, kurių veikla prisideda prie pasirengimo pilietinei savigynai. Pasiryžimą ir pilietinės savigynos įgūdžius privaloma dar išugdyti mokykloje, todėl žinios ir įgūdžių formavimas yra sudėtinė privalomosios švietimo programos dalis. Visos civilinės valstybės institucijos, Lietuvos ūkio ir infrastruktūros objektai parengiami privalomiems gynybos bei civilinės saugos uždaviniams vykdyti. 8 skyrius. GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ IR KITŲ SAUGUMO INSTITUCIJŲ DEMOKRATINĖ KONTROLĖ Ginkluotųjų pajėgų bei kitų saugumo institucijų veikla ir biudžetas kontroliuojami demokratiškai išrinktos civilinės valdžios. Visos nacionalinio saugumo institucijos ir jų veikla privalo būti įstatymo reglamentuotos. Valstybines nacionalinio saugumo institucijas kontroliuoja Seimas ir jo komitetai. Krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado atsakomybė Seimui įtvirtinta Konstitucijoje. Politinius sprendimus priima tik civilinė valdžia. Kariuomenės vadas pavaldus krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos ministerijoje (...) palaikoma civilinės ir karinės administracijos pusiausvyra. Krašto apsaugos ministru ir ministerijos sekretoriais, Vidaus reikalų ministru ir Valstybės saugumo departamento vadovu gali būti tik civiliai asmenys. Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento civiliams pareigūnams suteikiami įstatymu nustatyti tarnybiniai rangai. Kariškių teisės tarnybos metu gali būti suvaržytos tik įstatymo ir tik tiek, kiek reikalauja tarnybos pareigos. Seimo kontrolierius rūpinasi kariuomenėje ir kitose gynybos struktūrose tarnaujančių asmenų teisių apsauga. Politinių partijų veiklą kariuomenėje ir kitose nacionalinio saugumo institucijose draudžia Konstitucija. Taikos metu teisingumą kariuomenėje vykdo civiliniai teismai. 2 DALIS. NACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO SISTEMA 9 skyrius. NACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO SISTEMOS ELEMENTAI Nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemą sudaro: - iššūkių Lietuvos saugumui, vidinių ir išorinių rizikos veiksnių bei galimų pavojų analizė; - pagrindinės tarptautinės ir Lietuvos (nacionalinės) saugumo užtikrinimo priemonės; - valstybinės nacionalinio saugumo institucijos ir saugumą užtikrinanti jų veikla. 10 skyrius. RIZIKOS VEIKSNIAI, IŠŠŪKIAI IR PAVOJAI LIETUVOS SAUGUMUI Lietuvos saugumo stiprinimo politikoje atsižvelgiama į tokių galimų pavojų bei rizikos veiksnių visumą, kurių kiekvieno atskirai pasireiškimo nepalankiomis sąlygomis tikimybė yra nepaneigiama. Pirmas skirsnis. GALIMI RIZIKOS VEIKSNIAI IR PAVOJAI IŠ UŽSIENIO Svarbus Lietuvos saugumo geopolitinės aplinkos veiksnys yra neįtvirtintos demokratijos, militarizuotos, sunkiai prognozuojamos raidos valstybės Lietuvos kaimynystėje. Geopolitinės aplinkos sąlygojami išoriniai rizikos veiksniai, iššūkiai ir galimi pavojai: POLITINIAI: - politinis spaudimas ir diktatas, siekiai įtvirtinti ypatingų interesų zonas ir ypatingas teises, trukdymas Lietuvai įgyti tarptautines saugumo garantijas; - užsienio valstybių grasinimai naudoti jėgą interesų gynimo dingstimi; - pastangos primesti Lietuvai pavojingus nelygiateisius tarptautinius susitarimus. KARINIAI: - karinis potencialas netoli Lietuvos sienų; - karinis tranzitas per Lietuvą (...); - nelegalių ginkluotų būrių kūrimasis ar skverbimasis į Lietuvos teritoriją; - atvira agresija. SPECIFINIAI: - užsienio slaptųjų tarnybų šnipinėjimo bei ardomoji veikla, įskaitant priedangos struktūrų kūrimą ir veiklą; diversijų ar pasikėsinimų organizavimas; - propagandinis puolimas, tendencingos informacijos platinimas ar kiti specialūs Lietuvos diskreditavimo veiksmai; - kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus, pastangos daryti įtaką valstybės valdžios institucijoms ir poveikį Lietuvos vidaus politikai bei socialiniams procesams; - nelegali imigracija ir tranzitinė migracija; masinė migracija; - tautinių grupių skatinimas nelojalumui ar dezintegracijai; kitos valstybės pastangos primesti Lietuvai dvigubos pilietybės principus. EKONOMINIAI: - ekonominis spaudimas, blokada ar kitokios priešiškos ekonominės akcijos; - ištisų ūkio šakų priklausomybė nuo kurios nors vienos šalies, kapitalo investicijos politiniais tikslais; politiniai siekiai perimti energetikos, strategiškai reikšmingų ūkio šakų įmonių, finansų bei kredito įstaigų, svarbiausių komunikacijų (geležinkelio, vamzdynų, uosto, aerodromų) nuosavybės kontrolę; - energetikos priklausomybė nuo vienos šalies ar vienos šalių grupės, jos pažeidžiamumas; - didelės užsienio paskolos; įsiskolinimai politinės įtakos siekiančioms valstybėms. TARPTAUTINIŲ NUSIKALSTAMŲ STRUKTŪRŲ: - mafijos ir kitų organizuotų nusikalstamų struktūrų veikla ir nelegalus verslas bei kontrabanda; - teroristų skverbimasis iš užsienio; - nelegalus ginklų, narkotikų, branduolinių ir pavojingų medžiagų įvežimas, prekyba ar tranzitas; - netikrų pinigų įvežimas ar neteisėtu būdų įgytų pinigų "plovimas". Antras skirsnis. GALIMI VIDAUS RIZIKOS VEIKSNIAI IR VIDINĖS KRIZĖS POLITINIAI: - keliantys grėsmę konstitucinei demokratinei santvarkai politinis nestabilumas ar valstybės valdžios krizė; - kėsinimasis į konstitucinę demokratinę santvarką ir Konstitucijos pažeidinėjimai; - pilietinių teisių ir laisvių pažeidimai bei Konstitucijos nenumatyti apribojimai; - nacionalinių interesų nepaisymas. EKONOMINIAI: - užimtumo, gamybos apimties ir nacionalinio produkto sumažėjimas iki kritiško lygio; - struktūrinė ūkio krizė ir technologinis atsilikimas; - šešėlinė ekonomika ir ekonominiai nusikaltimai; pinigų, dokumentų bei vertybinių popierių padirbinėjimas. SOCIALINIAI: - visuotinis gyventojų nuskurdimas, nedarbas; - artėjanti prie kritiško lygio, gręsianti socialiniu konfliktu turtinė diferenciacija; - asmens nesaugumas; - visuomenės sveikatos būklės blogėjimas; alkoholizmas, toksikomanija, narkomanija. TAUTINIAI: - veiksniai, silpninantys tautos imunitetą ir identitetą; - tautinių vertybių nesaugojimas; - tautos gausumo mažėjimas; intelektualinio potencialo mažėjimas; didelė emigracija; - antihumanistinės, prievartą propaguojančios pseudokultūros plitimas; - tautinio priešiškumo kurstymas. KRIMINALINIAI: - korupcija, ypač teisėsaugos struktūrų; valdžios pareigūnų savivalė; - teroristinių, prievartavimo ir kitokių organizuotų kriminalinių struktūrų veikla. KITI: - pramoninės avarijos, gaisrai ir stichinės nelaimės; - aplinkos teršimas, ypač kancerogeninėmis ir mutageninėmis medžiagomis; - Ignalinos atominė elektrinė; - neracionalus gamtinių išteklių ir aplinkos naudojimas ir aplinkos netausojimas; - ypač pavojingos infekcijos. 11 skyrius. SVARBIAUSIOS NACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS Pirmasis skirsnis. NACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ VISUMA Svarbiausios tarptautinės ir nacionalinės (Lietuvos) saugumo užtikrinimo priemonės yra: - dalyvavimas tarptautinėse saugumą stiprinančiose organizacijose; - Lietuvos narystė Europos sąjungose ir transatlantinėje gynybos organizacijoje; - integracijos į NATO priemonės; - integracijos į Vakarų Europos Sąjungos (WEU) struktūras priemonės; - strateginis planavimas; - saugumą stiprinančių ilgalaikių nacionalinių programų parengimas ir vykdymas; - saugumo ir gynybos įstatymų sistema; - valstybinių nacionalinio saugumo institucijų ir savivaldos institucijų veikla. Antras skirsnis. DALYVAVIMAS TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE Lietuvos saugumas yra Europos saugumo dalis. Lietuva pasirengusi dalyvauti stiprinant tarptautinį saugumą ir prisiimti savąją dalį įsipareigojimų. Lietuva dalyvauja Jungtinių Tautų (UN), Europos Tarybos (CE), Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (OSCE), Šiaurės Atlanto Bendradarbiavimo Tarybos (NACC), Šiaurės Atlanto Asamblėjos (NAA) ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių paskirtis - užtikrinti taiką, stiprinti saugumą ir stabilumą Europoje, veikloje, taip pat dalyvauja taikos palaikymo misijose ir kitose akcijose. 3 skirsnis. LIETUVOS NARYSTĖ EUROPOS SĄJUNGOSE IR TRANSATLANTINĖJE GYNYBOS ORGANIZACIJOJE Lietuva siekia narystės Europos sąjungose ir organizacijose, vienijama bendrų idealų ir vertybių. Būdama Europos Sąjungos (EU) asocijuota narė, Lietuva įgyvendina Europos (asociacijos) sutarties normas ir jos numatytas integracijos priemones (...), dalyvauja bendroje Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikoje. Dalyvaudama Vakarų Europos Sąjungos (WEU) veikloje, Lietuva siekia kuo greičiau tapti pilnateise šios gynybinės Europos organizacijos nare. Lietuva yra nusprendusi tapti pilnateise kolektyvinės transatlantinės gynybos organizacijos - Šiaurės Atlanto Organizacijos (NATO) - nare. Išreikšdama šią valią, Lietuva 1994 m. sausio 4 d. oficialiu dokumentu kreipėsi į NATO dėl narystės Šiaurės Atlanto Organizacijoje. Lietuvos gynybos sistema nuosekliai ir ryžtingai integruojama į NATO gynybos sistemą. Lietuva imasi atsakomybės už savo suvereniteto bei teritorijos gynybą, stiprina ir išlaiko savo nacionalinę gynybos sistemą, ją priderindama prie NATO standartų ir struktūrų. Siekdama NATO narystės, Lietuva prisiima savąją dalį bendrosios atsakomybės. Lietuvos integravimasis į NATO ir siekiama narystė šioje gynybos ir stabilumo organizacijoje nėra nukreipta prieš jokią kitą šalį. Lietuvos naryste NATO siekiama padidinti pasitikėjimą, stabilumą ir saugumą regione bei visoje Europoje. Ketvirtas skirsnis. INTEGRAVIMOSI Į NATO PRIEMONĖS Lietuva, siekdama tapti pilnateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, įskaitant jos integruotą karinę struktūrą, nare, vykdo aktyvaus integravimosi į NATO priemones: - moko ir rengia kariuomenę, derinantis prie NATO standartų; - parengia karius dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo akcijose; - gynybos srityje bendradarbiauja dvišaliais pagrindais su šalimis - NATO narėmis; - dalyvauja NATO šalių karinėse pratybose ir mokymuose; - standartizuoja struktūras, informacijos ir ryšių sistemas, technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją; standartizuoja teisės aktus, statutus, terminiją (įskaitant žodynų parengimą); - įveda privalomą reikalavimą karininkams mokėti bent vieną iš NATO oficialiųjų kalbų; - rengia karo specialistus, karininkus ir puskarininkius NATO šalių karo mokyklose ir gynybos struktūrose, taip pat (...) Lietuvoje, siunčia juos į stažuotes; atestuoja juos pagal NATO reikalavimus, ypač dėl pasirengimo sąveikai. Lietuva vykdo savo ir NATO sudarytą Partnerystės vardan taikos programą. Vykdydama šią programą, kurią traktuoja kaip realų suartėjimą, Lietuva dalyvauja NATO gynybos planavimo priemonėse. Penktas skirsnis. INTEGRAVIMOSI Į WEU STRUKTŪRAS PRIEMONĖS Būdama asocijuota WEU nare ir siekdama kuo greičiau tapti pilnateise nare, Lietuva skiria savo atstovus ir dalyvauja WEU priemonėse bei jos struktūrų veikloje: - parlamentinės asamblėjos darbe; - gynybos planavime; - gelbėjimo, humanitarinėse ir taikos palaikymo operacijose; - kitų plėtojamų struktūrų veikloje ir priemonėse. 12 skyrius. ILGALAIKĖS NACIONALINĖS SAUGUMO STIPRINIMO PROGRAMOS Svarbiausios ilgalaikės nacionalinės saugumą stiprinančios programos yra: - krašto apsaugos sistemos plėtotės bei mobilizacinių rezervų parengimo; - valstybės sienos ir oro erdvės apsaugos sistemų plėtotės; - karinio švietimo ir mokslo vystymo;*** - piliečių mokymo ir rengimosi visuotiniam pasipriešinimui bei pilietinei savigynai; - krašto ekonomikos ir valstybinės valdžios institucijų funkcionavimo ekstremaliomis sąlygomis; - valstybės atsargų kaupimo ir palaikymo; - gelbėjimo tarnybų stiprinimo; - civilinės saugos plėtotės; (***) - Ignalinos AE saugios eksploatacijos užtikrinimo iki jos eksploatacijos pabaigos ir po jos; - energetikos sistemos stabilumo, nepriklausomumo ir integravimosi į Europos energetikos sistemas; - integravimosi į Europos transporto sistemas drauge su Europos standartinio pločio geležinkelio tinklo plėtote; - svarbiausių nacionalinių išteklių tausojimo ir apsaugos; - natūralaus gyventojų prieaugio palaikymo; - kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Programų sąrašas gali būti išplėstas. Visas saugumą stiprinančias nacionalines programas tvirtina Seimas. Jos finansuojamos iš biudžeto ar kitų įstatymais numatytų šaltinių 3 DALIS. NACIONALINĮ SAUGUMĄ UŽTIKRINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ VEIKLA 13 skyrius. VALSTYBINĖS NACIONALINIO SAUGUMO INSTITUCIJOS*** Aukščiausiosios valstybės institucijos, kurios privalo užtikrinti nacionalinį saugumą yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas. Valstybinės nacionalinio saugumo institucijos yra: - Valstybės gynimo taryba; - Krašto apsaugos ministerija; - kariuomenės vadas; - teritoriniai gynybos štabai; - kariuomenė; - Karo akademija; - policija; - Valstybės saugumo departamentas; - Avarinių situacijų valdymo centras; - Civilinės saugos tarnybos; - Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba; - Ginklų fondas. 14 skyrius. VYRIAUSYBĖS VEIKLA UŽTIKRINANT NACIONALINĮ SAUGUMĄ Pirmas skirsnis. PAGRINDINIAI VYRIAUSYBĖS UŽDAVINIAI Lietuvos Vyriausybė saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja saugumą ir viešąją tvarką. Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir kitų valstybės įstaigų veiklą, įgyvendinant šias garantijas. Vyriausybė vadovauja visų nacionalinio saugumo programų ir priemonių įgyvendinimui bei piliečių rengimuisi visuotinei savigynai.*** Vyriausybė rengia ir teikia Seimui tvirtinti saugumą stiprinančių ilgalaikių nacionalinių programų projektus.*** Lietuvos Vyriausybė atsakinga už strateginį planavimą. Ji įsteigia strateginio planavimo instituciją ir vadovauja jos veiklai. Antras skirsnis. STRATEGINIS PLANAVIMAS Vyriausybės vadovaujama strateginio planavimo institucija (...) modeliuoja galimas ateities situacijas, išaiškina ilgalaikius ir galinčius kilti naujus pavojus, projektuoja prevencines priemones jų išvengti, nuo jų apsisaugoti ir Lietuvos saugumui garantuoti, prognozuoja valstybės sprendimų ilgalaikes pasekmes. 15 skyrius. SEIMO VEIKLA UŽTIKRINANT NACIONALINĮ SAUGUMĄ Pirmas skirsnis. ĮSTATYMŲ LEIDYBA Seimas rūpinasi, kad būtų laiku priimti Nacionalinio saugumo koncepcijai įgyvendinti būtini įstatymai, o įstatymai, priimti iki Koncepcijos priėmimo, būtų suderinti su jos nuostatomis. Seimas įstatymu priima Vyriausybės teikiamas nacionalinio saugumo priemonių programas. Koncepcijai įgyvendinti būtina įstatymais reglamentuoti šias sritis: - krašto apsaugos ir gynybos; - krašto apsaugos ministerijos; - kariuomenės; - privalomosios karo tarnybos; - savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos; - alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos; - mobilizacinio rezervo parengimo (...); - mobilizacijos; - civilinės saugos; - gelbėjimo darbų; - piliečių mokymo savigynai ir rengimosi visuotiniam pasipriešinimui, įskaitant institucinę mokymo struktūrą; - Valstybės gynimo tarybos; - kariškių pareigų ir teisių; - atsakomybės už kolaboravimą; - valstybės paslapčių apsaugos, kontržvalgybos ir kovos su ardomųjų struktūrų veikla; - operatyvinės veiklos; - ginklų fondo. Antras skirsnis. SPRENDIMAI DĖL VALSTYBĖS GYNYBOS Seimas skelbia nepaprastąją padėtį, įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Tuo atveju, kai sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo ir mobilizacijos paskelbimo priima Respublikos Prezidentas, Seimas patvirtina arba panaikina šiuos sprendimus. Trečias skirsnis. VYRIAUSYBĖS VEIKLOS PRIEŽIŪRA Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 9 skirsniu, Seimas kiekvienų metų pavasario sesijoje svarsto Vyriausybės metinę ataskaitą apie nuveiktus darbus įgyvendinant Nacionalinio saugumo koncepciją. Ataskaitoje pateikiama konkreti informacija (išskyrus konfidencialią) apie: Nacionalinio saugumo koncepcijos nuostatų įgyvendinimą; priemones kurių imamasi galimiems vidaus ir išorės rizikos veiksniams ir pavojams išvengti; saugumą ir gynybinę galią stiprinančią vyriausybės ir valstybės institucijų veiklą - įskaitant integraciją į NATO - ir jos rezultatus; nacionalinių saugumą stiprinančių programų rengimo ir įgyvendinimo eigą; piliečių ugdymą ir apmokymą visuotinei savigynai, (...) organizacinių struktūrų parengties gerinimą, paramą savaveiksmėms organizacijoms. 22 skyrius. RESPUBLIKOS PREZIDENTO VADOVAVIMAS VALSTYBĖS GYNYBAI Ginkluoto valstybės užpuolimo atveju arba kai kyla grėsmė valstybės suverenumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį visoje valstybėje ar jos dalyje, skelbia mobilizaciją, šaukia neeilinę Seimo sesiją. Respublikos Prezidentas, gavęs Seimo pritarimą, skiria kariuomenės vadą.*** Pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas yra Vyriausiasis visų valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas. Valstybės visų ginkluotųjų pajėgų sąvoka valstybės gynybos metu aprėpia visų rūšių kariuomenę (...) , kovinės parengties ir kitus mobilizacinius (...) rezervus, Karo akademiją, žandarmeriją, policijos dalinius, Šaulių sąjungą ir kitus savaveiksmius piliečių ginkluoto pasipriešinimo būrius. 17 skyrius. VALSTYBĖS GYNIMO TARYBA Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad svarbiausius valstybės gynimo reikalus svarsto ir koordinuoja Respublikos Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Į Valstybės gynimo tarybos posėdžius paprastai kviečiamas Valstybės saugumo departamento direktorius. Valstybės gynimo taryba koordinuoja valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės gynimo klausimais. Tarybos sudarymą, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato įstatymas. 18 skyrius. KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA Krašto apsaugos ministras vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui bei krašto apsaugos sistemos parengimui ginti valstybę. Krašto apsaugos ministras užduotis kariuomenei duoda per kariuomenės vadą, o Gynybos štabui - kai to reikia Krašto apsaugos ministerijos funkcijoms vykdyti - kariuomenės vadui kontrasignavus. (...) Generalinė inspekcija yra tiesiogiai pavaldi krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos ministerijos funkcijas vykdo jos civilinė administracija kartu su karine administracija, kurią sudaro kariuomenės vadui pavaldus Gynybos štabas (...) ir štabui nepriklausantys ministerijos kariniai specialistai. Esant skirtingam Krašto apsaugos ministerijos administracijos ir Gynybos (...) štabo pavaldumui, jų bendrų funkcijų vykdymas koordinuojamas tikslinio bendradarbiavimo pagrindais; prireikus sudaromos mišrios civilių ir karinių pareigūnų ar specialistų koordinacijos, analizės, projektų rengimo ar probleminės grupės. Krašto apsaugos ministerijos civilinės administracijos bei kariuomenės vado vadovaujamos karinės administracijos funkcijas nustato ir jas paskirsto krašto apsaugos įstatymas. Krašto apsaugos ministerijos administracija rūpinasi, kad kariuomenė demokratinėje valstybėje bendradarbiautų su visuomene ir veiktų sutartinai su civilinėmis institucijomis. 19 skyrius. KARIUOMENĖS VADO INSTITUCIJA (***) Kariuomenės vadas taikos metu yra aukščiausiasis karinis pareigūnas ir aukščiausiasis valstybės karinis atstovas, tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui, tačiau nepavaldus jo pavaduotojams. Kariuomenės vado institucijos funkcijas vykdanti struktūra yra Gynybos štabas, vienijantis atskirų kariuomenės rūšių štabų veiklą ir koordinuojantis teritorinės gynybos štabų darbą. Svarbiausias kariuomenės vado uždavinys taikos metu - parengti visas reguliariosios kariuomenės rūšis, Savanoriškająją krašto apsaugos tarnybą ir mobilizacinius rezervus gynybai, vadovauti valstybės sienos ir valstybės teritorijos apsaugai, teritorinės jūros ir oro erdvės kontrolei bei apsaugai, o užpuolimo pavojaus, įsiveržimo arba užpuolimo metu - vadovauti kariuomenei ir karinėms krašto gynimo operacijoms. Ginkluoto užpuolimo ar karo padėties atveju kariuomenės vadas Respublikos Prezidento dekretu skiriamas visų Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vadu, pavaldžiu Respublikos Prezidentui kaip Vyriausiajam kariuomenės vadui. 20 skyrius. TERITORINIAI GYNYBOS ŠTABAI Apygardose (apskrityse) veikia Kariuomenės vado instutucijai pavaldūs teritoriniai gynybos štabai, kurie rengia detalius teritorijos gynybos planus, užtikrina jų teritorijoje dislokuotų reguliariosios kariuomenės ir SKAT'o dalinių, kovinės parengties mobilizacinių rezervų bei Šaulių būrių sąveiką ir koordinuoja jų veiksmus. Teritoriniai gynybos štabai taip pat vykdo: karo prievolininkų apskaitą ir šaukimą; atsarginių apskaitą ir šaukimą į reguliarius gynybinio parengimo užsiėmimus; komendantūros funkcijas, rūpinasi ryšiais su visuomene. 21 skyrius. KARIUOMENĖ Pirmas skirsnis. BENDRIEJI APIBRĖŽIMAI IR NUOSTATOS Kariuomenė yra nacionalinio potencialo ir demokratinės visuomenės dalis bei krašto raidos dalyvė. Kariuomenė rengiama ugdant kario asmenybę, patriotizmą, profesionalius įgūdžius ir kario etiką. Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė kariuomenėje nevaržoma. Kariuomenėje (...) veikia karo kapelionų institutas.*** Ugdomas karių ir civilių gyventojų tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas kaip labai svarbūs visuotinės gynybos veiksniai.*** Kariuomenę sudaro: - reguliarioji kariuomenė, kurios pagrindinė paskirtis yra greitas reagavimas ir karo veiksmai; - Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT), kurios pagrindinė paskirtis - teritorinė gynyba; - kovinės parengties rezervas. Antras skirsnis. REGULIARIOJI KARIUOMENĖ Reguliarioji kariuomenė formuojama Konstitucijoje numatytos privalomos karinės tarnybos, taip pat laisvos samdos pagrindais. Įstatymu nustatyta privalomoji karo tarnyba skirta parengti piliečius ginkluotai Lietuvos gynybai. (***) Reguliariąją kariuomenę sudaro: - sausumos kariuomenė, kurios paskirtis - valstybės sienos bei jos teritorijos karinė apsauga ir gynimas; - karinės oro pajėgos, kurių paskirtis - oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms; - karinės jūrų pajėgos, kurių paskirtis - teritorinės jūros ir ekonominės zonos kontrolė, apsauga ir gynyba, pakrančių ir laivybos apsauga, specialiųjų užduočių (konvojaus, evakuacijos) vykdymas; (-......) Taikos metu kariuomenė: - saugo valstybės teritoriją, oro erdvę, teritorinius vandenis ir ekonominę zoną bei karinius objektus; - palaiko reikalingą kovinę parengtį; - ruošiasi taikos palaikymo misijoms ir dalyvauja jose; - padeda civilinei valdžiai šalinti stichinių nelaimių ir katastrofų padarinius. (***) Trečias skyrius. SAVANORIŠKOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA (SKAT) Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT) yra sudėtinė kariuomenės dalis ir teritorinės gynybos pagrindas. SKAT'o vadas yra pavaldus kariuomenės vadui. Taikos metu SKAT'o paskirtis yra: savanorių kovinis rengimas; svarbių objektų apsauga; pagalba katastrofų atvejais; (..............). Savanoriškosios tarnybos tvarką, SKAT'o veiklą bei funkcijas nustato įstatymas. (..............) SKAT rengia vietinius kovinės parengties mobilizacinius rezervus teritorinei gynybai sąveikoje su SKAT'o daliniais. 22 skyrius. KARO AKADEMIJA Karo akademija taikos metu veikia kaip mokslo ir studijų institucija ir rengiasi kovinių gynybos užduočių vykdymui. Valstybės užpuolimo ar karo padėties atveju karo akademija kaip kovinis vienetas pereina kariuomenės vado pavaldumui. 29 skyrius. POLICIJOS PAJĖGOS Pagrindinė policijos kaip nacionalinio saugumo sistemos sudėtinės dalies paskirtis - užtikrinti žmogaus asmens saugumą, žmogaus teises ir laisves, palaikyti viešąją tvarką, kovoti su kriminaliniais nusikaltimais, saugoti ir ginti valstybės sieną, perėjimo punktus ir pasienio ruožą, saugoti valstybinius objektus. Policijos funkcijas nustato įstatymas. Demokratinėje valstybėje vidaus tarnybos daliniai privalo būti reorganizuoti: - pavaldūs Vidaus reikalų ministerijai pasilieka specializuoti (žandarmerijos) daliniai, kurių paskirtis: slopinti riaušes kalėjimuose, kovoti su teroristais ir nusikaltėlių gaujomis, vykdyti sulaikymo ir kitas policijos operacijas, valstybės sieną svarbius valstybinius objektus, kurie (...) numatyti Vyriausybės nutarimu patvirtintame sąraše; - (...) kalėjimų apsaugos tarnyba pereina Teisingumo ministerijos žinion. Atliekantys privalomąją krašto apsaugos tarnybą vidaus tarnybos dalinių kariai su kovine ginkluote pervedami kariuomenės sudėtin. Valstybės sieną saugo ir gina specializuoti gynybai parengti pasienio policijos daliniai. Valstybės užpuolimo ar karinės padėties atvejais policija, ypač jos specializuoti daliniai (žandarmerija, pasienio policija) sąveikaudami su teritoriniais gynybos štabais, padeda vykdyti (...) gynybos funkcijas, evakuaciją, objektų apsaugą, mobilizaciją. 23 skyrius. VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTAS (...) Valstybės saugumo departamentas yra (...) Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga institucija, kurios paskirtis - apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybės suverenitetą, konstitucinę santvarką ir nacionalinius interesus. Valstybės saugumo departamento uždaviniai - laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms, nustatyti jas sąlygojančias priežastis ir įstatymų nustatyta tvarka jas šalinti. Valstybės saugumo departamentas teikia informaciją, išvadas ir rekomendacijas Prezidentui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms. Informaciją, kuri nėra valstybės paslaptis, Departamentas teikia ir visuomenei. Valstybės saugumo departamento (...) reglamentuoja įstatymas. Seimas vykdo Departamento veiklos parlamentinę kontrolę. 24 skyrius. CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO DARBŲ INSTITUCIJOS Pirmas skirsnis. AVARINIŲ SITUACIJŲ VALDYMO CENTRAS Avarinių situacijų valdymo centras nuolat veikia prie Vyriausybės. Jo paskirtis - rūpintis pramoninių avarijų profilaktika, vykdyti pramoninių avarijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ir gelbėjimo darbų valdymo bei koordinavimo centro funkcijas. Avarijoms likviduoti ir gelbėjimo darbams vykdyti telkiamos ne tik valstybines bet ir kitos organizacijos. Antras skirsnis. CIVILINĖS SAUGOS DEPARTAMENTAS (...) Prie krašto apsaugos ministerijos veikia Civilinės saugos (...) departamentas. Jo pagrindinės funkcijos yra: saugoti teritorijas, evakuoti žmones; saugoti žmonių gyvybes ir nuosavybę užpuolimo ar katastrofų metu; dirbti gelbėjimo ir neatidėliotinus atstatymo darbus, teikti medicinos ir kitokią pagalbą, palaikyti saugų režimą pavojingose teritorijose; organizuoti civilinio užnugario paramą. *Civilinės saugos tarnybos veikia savarankiškai arba padeda ginkluotosioms pajėgoms kai kuriose specialiose srityse, pasitelkdama kitų organizacijų specialistus (medikus, inžinierius ir t.t.). * Civilinės saugos tarnybų funkciją ir sąveiką su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis bei struktūromis nustato įstatymas. Trečias skirsnis. PRIEŠGAISRINĖ GELBĖJIMO TARNYBA Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba veikia Vidaus reikalų ministerijos. Ji rūpinasi priešgaisriniu saugumu, gaisrų profilaktika, gesina gaisrus ir vykdo gelbėjimo darbus. Šiuose darbuose dalyvauja ir nevalstybinės organizacijos. 25 skyrius. GINKLŲ FONDAS Ginklų fondas yra Vyriausybei pavaldi valstybinė įstaiga, kuri įgyja, gamina ir remontuoja valstybės institucijoms reikalingą ginkluotę. Ginklų fondas turi jam pavaldžių ginklų, šaudmenų ir sprogmenų gamybos bei ginklų remonto įmonių. Ginklų fondo veiklą reglamentuoja įstatymas. 26 skyrius. ALTERNATYVIOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA Ši tarnyba yra karinei prievolei alternatyvi privaloma krašto apsaugos pagalbinė tarnyba be ginklų, tačiau skirta kariuomenės, civilinės saugos ar kitiems krašto apsaugos sistemos poreikiams. Jos atlikimo tvarką nustato įstatymas. 27 skyrius. ŠAULIŲ SĄJUNGA Šaulių sąjunga yra savanoriška sukarinta organizacija, veikianti pagal savąjį statutą. Ji yra valstybės remiama pilietinės savigynos institucija. Šaulių sąjungą globoja Krašto apsaugos ministerija. Šaulių sąjungos reikalams Ministerija skiria atsakingą pareigūną. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 28 skyrius. KONCEPCIJOS VAIDMUO (...) Lietuvos nacionalinio saugumo koncepcija, būdama sudėtinė įstatymo dalis yra privalomas programinis valstybės saugumo ir gynybos dokumentas. Atskiras nacionalinio saugumo sritis ir institucijas reglamentuojančių įstatymų nuostatos privalo būti derinamos su Nacionalinio saugumo koncepcija, o kiti teisės aktai ir nacionalinės saugumo stiprinimo programos privalo atitikti ir įtvirtinti šią Koncepciją. Nacionalinio saugumo koncepcijos ir kitų valstybės ir tautos raidos koncepcijų (...) (sveikatos, švietimo ir t.t.) nuostatos derinamos tarpusavyje. -***- PROJEKTĄ PARENGĖ Seime atstovaujamų partijų 1994.11.07 sudarytos Nacionalinio saugumo koncepcijos tobulinimo koordinacinės grupės nariai: Vytenis Andriukaitis, Seimo narys (LSDP) Povilas Jakučionis, Seimo narys (PKTS) Gediminas Kirkilas, Seimo narys (LDDP) Linas Linkevičius, Seimo narys, KA ministras Leonas Milčius, Seimo narys (LTS) Romualdas Ozolas, Seimo narys (CS) Saulius Pečeliūnas, Seimo narys (LDP) Algirdas Saudargas, Seimo narys (LKDP) Česlovas Stankevičius Antanas Stasiškis, Seimo narys (TS) _ Panaudoti pažymėjimai : abcd - įrašyti fragmentai arba pakeistos vietos (...) - išbraukimai (***) - nukelta į kitą vietą *** - atkelta iš kitos vietos abcd* - pakeista įrašo vieta skirsnyje