← Lietuva

Darbinis variantas (vertėjas, lituanistas)

Darbinis variantas (vertėjas, lituanistas) Autentiškas vertimas LR Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras KONVENCIJA dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS, SUVOKDAMOS ekonominę, socialinę, sveikatos ir kultūrinę Viduržemio jūros zonos jūros aplinkos vertę, GERAI ŽINODAMOS, kad yra atsakingos už šio bendrojo paveldo išsaugojimą dabarties ir ateities kartų naudai bei džiaugsmui, PRIPAŽINDAMOS grėsmę, taršos keliamą jūros aplinkai, jos ekologinei pusiausvyrai, ištekliams ir teisėtam jų naudojimui, ATMINDAMOS išskirtines Viduržemio jūros zonos hidrografines ir ekologines savybes ir ypatingą jos pažeidžiamumą taršos atžvilgiu, PAŽYMĖDAMOS, kad nors ir pasiekta pažanga, dabar galiojančios tarptautinės konvencijos, susijusios su šiuo dalyku, neaprėpia visų jūros taršos aspektų bei šaltinių ir ne visiškai atitinka specialius Viduržemio jūros zonos reikalavimus, GERAI SUPRASDAMOS suinteresuotųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų poreikį glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų laikomasi suderinto ir visapusio regioninio požiūrio į Viduržemio jūros zonos jūros aplinkos apsaugą ir jos gerinimą, SUSITARĖ: 1 straipsnis Geografinė taikymo sritis 1. Šioje Konvencijoje Viduržemio jūros zona – tai Viduržemio jūros, įskaitant įlankas ir jūras, jūrų laivybos vandenys, kuriuos vakaruose riboja dienovidinis, einantis per Spartelio rago švyturį ten, kur prasideda Gibraltaro sąsiauris, o rytuose – Dardanelų sąsiaurio pietinės ribos tarp Mehmetciko ir Kumkalės švyturių. 2. Išskyrus tuos atvejus, kai kokiame nors šios Konvencijos protokole numatyta kitaip, į Viduržemio jūros zoną neįeina Susitariančiųjų Šalių vidaus vandenys. 2 straipsnis Sąvokų apibrėžimai Šioje Konvencijoje:

  1. a)„Tarša“ – žmogaus tiesiogiai ar netiesiogiai atliekamas medžiagų ar energijos išleidimas į jūros aplinką, dėl kurio daroma žala gyvosios gamtos ištekliams, kyla pavojus žmonių sveikatai, trukdoma imtis jūrų veiklos, įskaitant žvejybą, pakenkiama naudojamo jūros vandens kokybei ir apribojami jūros teikiami malonumai.
  2. b)„Organizacija“ – pagal šios Konvencijos 13 straipsnį paskirta institucija, atsakinga už sekretoriato funkcijų vykdymą. 3 straipsnis Bendrosios nuostatos 1. Susitariančiosios Šalys gali sudaryti dvišalius arba daugiašalius susitarimus, tarp jų regioninius ar subregioninius susitarimus, dėl Viduržemio jūros aplinkos apsaugos nuo taršos su sąlyga, kad tokie susitarimai neprieštarauja šiai Konvencijai ir atitinka tarptautinės teisės nuostatas. Tokių šios Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudaromų susitarimų egzemplioriai perduodami Organizacijai. 2. Nė viena šios Konvencijos nuostata nedaro jokio poveikio pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Rezoliuciją 2750 C (XXV) sušauktoje Jungtinių Tautų Konferencijoje, skirtoje jūrų teisei, priimtam jūrų teisės aktų sisteminimui ir raidai, taip pat bet kurios valstybės dabarties ar ateities reikalavimams ir teisiniam požiūriui į jūrų teisę, bei pakrančių ir valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, jurisdikcijos prigimčiai bei apimčiai. 4 straipsnis Bendrieji įsipareigojimai 1. Susitariančiosios Šalys pagal šios Konvencijos ir galiojančių protokolų, kuriuos yra pasirašiusios, nuostatas individualiai arba bendrai imasi visų reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią, sumažintų ir kovotų su Viduržemio jūros zonos tarša, apsaugotų ir pagerintų tos zonos jūros aplinką. 2. Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja formuluodamos ir priimdamos, neskaitant tuo pačiu metu kaip ši Konvencija teikiamų pasirašyti protokolų, tuos protokolus, kuriuose nustatomos sutartos šiai Konvencijai įgyvendinti reikalingos priemonės, procedūros ir standartai. 3. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja ir toliau per tarptautines institucijas, kurias laiko kompetentingomis, skatinti priemonių, skirtų Viduržemio jūros zonos jūros aplinkai apsaugoti nuo visų taršos rūšių ir šaltinių, kūrimą. 5 straipsnis Iš laivų ir lėktuvų išmetamų teršalų keliama tarša Susitariančiosios Šalys imasi visų reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią laivų ir lėktuvų išmetamų teršalų sukeliamai Viduržemio jūros zonos taršai ir ją sumažintų. 6 straipsnis Laivų keliama tarša Susitariančiosios Šalys, laikydamosi tarptautinės teisės nuostatų, imasi visų priemonių, kad užkirstų kelią Viduržemio jūros zonos taršai, sukeliamai laivų išmetamų teršalų, ją sumažintų, kovotų su ja ir užtikrintų veiksmingą toje srityje priimtų ir visuotinai tarptautiniu lygmeniu pripažintų taisyklių, susijusių su šios rūšies taršos kontrole, įgyvendinimą. 7 straipsnis Tarša, keliama dėl kontinentinio šelfo, jūros dugno ir jo podirvio tyrimo bei eksploatavimo Susitariančiosios Šalys imasi visų reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią kontinentinio šelfo, jūros dugno ir jo podirvio tyrimo ir eksploatavimo keliamai Viduržemio jūros zonos taršai, ją sumažintų ir kovotų su ja. 8 straipsnis Žemyninės kilmės tarša Susitariančiosios Šalys imasi visų reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią upių, pakrantės įstaigų ar nuotekų išleidimo keliamai arba iš bet kokių kitų jų teritorijoje esančių antžeminių žemyninės kilmės šaltinių kylančiai Viduržemio jūros zonos taršai, ją sumažintų ir kovotų su ja. 9 straipsnis Bendradarbiavimas normalizuojant taršos sukeltas kritines padėtis 1. Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja imdamosi reikiamų priemonių, siekdamos normalizuoti taršos Viduržemio jūros zonoje sukeltas kritines padėtis, kad ir kokia būtų jos priežastis, ir sumažinti arba pašalinti taršos padarytą žalą. 2. Bet kuri Susitariančioji Šalis, sužinojusi apie taršos Viduržemio jūros zonoje sukeltą kritinę padėtį, nedelsdama praneša apie tai Organizacijai, taip pat tiesiogiai arba per Organizaciją informuoja bet kurią Susitariančiąją Šalį, kurią gali paveikti tokia kritinė padėtis. 10 straipsnis Monitoringas (stebėsena) 1. Susitariančiosios Šalys, glaudžiai bendradarbiaudamos su tarptautinėmis institucijomis, kurias laiko kompetentingomis, stengiasi kurti papildomas ar bendras programas, tarp jų, atitinkamai, programas dvišaliu ar daugiašaliu lygiu, skirtas taršos monitoringui (stebėsenai) Viduržemio jūros zonoje, ir stengiasi sudaryti tos zonos taršos monitoringo (stebėsenos) sistemą. 2. Tam tikslui Susitariančiosios Šalys skiria kompetentingas institucijas, jų nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose srityse atsakingas už taršos monitoringą (stebėseną), ir, jeigu tai įgyvendinama, dalyvauja sudarant tarptautinius susitarimus dėl taršos monitoringo (stebėsenos) tose srityse, kurios nepriklauso jų nacionalinei jurisdikcijai. 3. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja bendradarbiauti formuluojant, priimant ir įgyvendinant šios Konvencijos priedus, reikalingus bendroms taršos monitoringo (stebėsenos) procedūroms ir standartams nustatyti. 11 straipsnis Mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas 1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja tiesiogiai, o prireikus – per kompetentingas regionines arba kitas tarptautines organizacijas, kuo daugiau bendradarbiauti mokslo ir technologijos srityse ir šios Konvencijos tikslais keistis duomenimis bei kita moksline informacija. 2. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja kuo daugiau plėtoti ir koordinuoti savo nacionalinių tyrimų programas, susijusias su visomis Viduržemio jūros zonos jūros taršos rūšimis ir šios Konvencijos tikslais bendradarbiauti kuriant bei įgyvendinant regionines ir kitas tarptautines tyrimų programas. 3. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja bendradarbiauti teikiant techninę ir kitą galimą pagalbą srityse, susijusiose su jūros tarša, pirmenybę teikdamos specialiems Viduržemio jūros regiono besivystančių šalių poreikiams. 12 straipsnis Atsakomybė ir kompensacija Susitariančiosios Šalys įsipareigoja kuo greičiau pradėti bendradarbiauti, kad suformuluotų ir patvirtintų atitinkamas procedūras, kurios bus taikomos siekiant nustatyti atsakomybę ir kompensaciją už jūros aplinkos taršos žalą, padarytą pažeidus šios Konvencijos ir taikomų protokolų nuostatas. 13 straipsnis Institucinė tvarka Susitariančiosios Šalys nustato, kad Jungtinių Tautų aplinkos programa atsakinga už šių sekretoriato funkcijų vykdymą:
  3. i)14, 15 ir 16 straipsniuose numatytų Susitariančiųjų Šalių susirinkimų sušaukimą ir konferencijų rengimą;
  4. ii)pranešimų, ataskaitų ir kitos gautos informacijos pagal 3, 9 ir 20 straipsnius perdavimą Susitariančiosioms Šalims; iii) Susitariančiųjų Šalių pasiteiravimų ir jų suteiktos informacijos apsvarstymą, konsultavimąsi su jomis klausimais, susijusiais su šia Konvencija ir jos protokolais bei priedais;
  5. iv)funkcijų, pavestų jai vykdyti pagal šios Konvencijos protokolus;
  6. v)visų kitų funkcijų, kurias jai gali skirti Susitariančiosios Šalys, vykdymą;
  7. vi)reikiamo suderinimo su kitomis tarptautinėmis institucijomis, kurias Susitariančiosios Šalys laiko kompetentingomis, užtikrinimą, o ypač tokių administracinių susitarimų, kurių gali reikėti sekretoriato funkcijoms veiksmingai vykdyti, sudarymą. 14 straipsnis Susitariančiųjų Šalių susirinkimai 1. Susitariančiosios Šalys kartą per dvejus metus rengia eilinius susirinkimus, o Organizacijos arba kurios nors Susitariančiosios Šalies prašymu – neeilinius susirinkimus, šaukiamus bet kuriuo kitu metu, jeigu manoma, kad yra būtina, su sąlyga, kad tokiems prašymams pritaria bent dvi Susitariančiosios Šalys. 2. Susitariančiųjų Šalių susirinkimų užduotis – nuolatos tikrinti, kaip įgyvendinama ši Konvencija ir protokolai, o ypač:
  8. i)apskritai tikrinti ir įvertinti Susitariančiųjų Šalių ir kompetentingų tarptautinių organizacijų atliekamą patikrą, kuria siekiama nustatyti Viduržemio jūros zonos jūros būklę taršos požiūriu ir taršos pasekmes;
  9. ii)apsvarstyti pagal 20 straipsnį Susitariančiųjų Šalių pateikiamas ataskaitas; iii) 17 straipsnyje nustatyta tvarka priimti, išnagrinėti iš naujo ir, jeigu reikia, pakeisti šios Konvencijos ir protokolų priedus;
  10. iv)teikti rekomendacijas dėl bet kokių papildomų protokolų, priimamų pagal 15 ir 16 straipsnių nuostatas, ar bet kokių šios Konvencijos arba protokolų pakeitimų priėmimo;
  11. v)jeigu reikia, sudaryti darbo grupes bet kokiems su šia Konvencija, protokolais bei priedais susijusiems klausimams svarstyti;
  12. vi)apsvarstyti ir imtis bet kokių papildomų veiksmų šios Konvencijos ir protokolų tikslams pasiekti. 15 straipsnis Papildomų protokolų priėmimas 1. Susitariančiosios Šalys, dalyvaudamos diplomatinėje konferencijoje, pagal 4 straipsnio 2 dalį gali priimti papildomus šios Konvencijos protokolus. 2. Diplomatinę konferenciją papildomiems protokolams priimti dviejų trečdalių Susitariančiųjų Šalių prašymu sušaukia Organizacija. 3. Kol dar neįsigaliojo ši Konvencija, Organizacija, pasikonsultavusi su šią Konvenciją pasirašiusiomis Šalimis, gali sušaukti diplomatinę konferenciją papildomiems protokolams priimti. 16 straipsnis Konvencijos arba protokolų pakeitimas 1. Bet kuri šios Konvencijos Susitariančioji Šalis gali siūlyti šios Konvencijos pakeitimus. Pakeitimai priimami diplomatinės konferencijos, kurią dviejų trečdalių Susitariančiųjų Šalių prašymu sušaukia Organizacija, metu. 2. Bet kuri šios Konvencijos Susitariančioji Šalis gali siūlyti bet kurio protokolo pakeitimus. Tokie pakeitimai priimami diplomatinės konferencijos, kurią dviejų trečdalių atitinkamo protokolo Susitariančiųjų Šalių prašymu sušaukia Organizacija, metu. 3. Šios Konvencijos pakeitimai priimami trijų ketvirtadalių Konvencijos Susitariančiųjų Šalių, atstovaujamų diplomatinėje konferencijoje, balsų dauguma, juos depozitaras pateikia priimti visoms Konvencijos Susitariančiosioms Šalims. Bet kokio protokolo pakeitimai priimami trijų ketvirtadalių to protokolo Susitariančiųjų Šalių, atstovaujamų diplomatinėje konferencijoje, balsų dauguma, juos depozitaras pateikia priimti visoms to protokolo Susitariančiosioms Šalims. 4. Apie pakeitimų priėmimą depozitarui pranešama raštu. Pagal šio straipsnio 3 dalį priimti pakeitimai įsigalioja Susitariančiosioms Šalims, priėmusioms tokius pakeitimus, trisdešimtą dieną po to, kai depozitaras gauna pranešimą apie jų priėmimą bent iš trijų ketvirtadalių šios Konvencijos arba atitinkamo protokolo Susitariančiųjų Šalių. 5. Įsigaliojus šios Konvencijos arba protokolo pakeitimui, kiekviena nauja šios Konvencijos ar tokio protokolo Susitariančioji Šalis tampa dokumento, kuriame padaryti pakeitimai, Susitariančiąja Šalimi. 17 straipsnis Priedai ir priedų pakeitimai 1. Šios Konvencijos ar bet kurio protokolo priedai yra neatskiriama Konvencijos arba tokio protokolo dalis. 2. Išskyrus tuos atvejus, kai bet kuriame protokole numatyta kitaip, bet kokių šios Konvencijos arba protokolų priedų pakeitimų, išskyrus priedo dėl arbitražo pakeitimus, priėmimui ir įsigaliojimui taikoma tokia tvarka:
  13. i)bet kuri Susitariančioji Šalis gali siūlyti padaryti šios Konvencijos priedų ar bet kokių protokolų priedų bei 14 straipsnyje nurodytų susirinkimų pakeitimus;
  14. ii)tokius pakeitimus tam tikro dokumento Susitariančiosios Šalys priima trijų ketvirtadalių balsų dauguma; iii) apie tokius priimtus pakeitimus depozitaras nedelsdamas praneša visoms Susitariančiosioms Šalims;
  15. iv)bet kuri Susitariančioji Šalis, negalinti patvirtinti šios Konvencijos priedų arba bet kurio protokolo priedų pakeitimo, per laiką, nustatytą suinteresuotųjų Susitariančiųjų Šalių pakeitimo priėmimo metu, apie tai raštu praneša depozitarui;
  16. v)depozitaras nedelsdamas praneša visoms Susitariančiosioms Šalims apie bet kokį pagal pirmesnį punktą gautą pranešimą;
  17. vi)pasibaigus pirmiau iv punkte nurodytam laikotarpiui priedo pakeitimas įsigalioja visoms šios Konvencijos arba atitinkamo protokolo Susitariančiosioms Šalims, kurios pagal to punkto nuostatas nepateikė pranešimo. 3. Naujo šios Konvencijos priedo arba bet kurio protokolo priedo priėmimui ir įsigaliojimui taikoma tokia pati tvarka, kaip ir priedo pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas pakeitimo priėmimui ir įsigaliojimui su sąlyga, kad jeigu padarytas koks nors Konvencijos ar tam tikro protokolo pakeitimas, naujasis priedas neįsigalioja tol, kol neįsigalioja Konvencijos arba to protokolo pakeitimas. 4. Priedo dėl arbitražo pakeitimai laikomi šios Konvencijos pakeitimais ir jie siūlomi ir priimami pagal 16 straipsnyje nustatytą tvarką. 18 straipsnis Darbo tvarkos ir finansinės taisyklės 1. Susitariančiosios Šalys priima šios Konvencijos 14, 15 ir 16 straipsniuose numatytų susirinkimų ir konferencijų darbo tvarkos taisykles. 2. Susitariančiosios Šalys priima finansines taisykles, parengtas konsultuojantis su Organizacija, kad visų pirma apibrėžtų savo finansinį dalyvavimą. 19 straipsnis Specialus naudojimasis balsavimo teise Europos ekonominė bendrija ir bet kuri šios Konvencijos 24 straipsnyje nurodyta regioninė ekonominė organizacija savo kompetencijai priklausančiose srityse naudojasi balsavimo teise ir turi tiek balsų, kiek jose yra valstybių narių, esančių šios Konvencijos ir vieno ar daugiau protokolų Susitariančiosiomis Šalimis; Europos ekonominė bendrija ir bet kuri pirmiau nurodyta organizacija nesinaudoja savo teise balsuoti tais atvejais, kai savo balsavimo teise naudojasi suinteresuotosios valstybės narės, ir atvirkščiai. 20 straipsnis Ataskaitos Susitariančiosios Šalys teikia Organizacijai ataskaitas apie patvirtintas priemones įgyvendinti šiai Konvencijai ir protokolams, kuriuos jos yra pasirašiusios, tokia forma ir tokiais laiko tarpais, kaip nustato Susitariančiosios Šalys per susirinkimus. 21 straipsnis Nuostatų laikymosi kontrolė Susitariančiosios Šalys įsipareigoja bendradarbiauti įgyvendindamos procedūras, suteikiančias galimybę kontroliuoti šios Konvencijos ir protokolų taikymą. 22 straipsnis Ginčų sprendimas 1. Jeigu tarp Susitariančiųjų Šalių kyla ginčas dėl šios Konvencijos ar protokolų aiškinimo arba taikymo, Šalys stengiasi jį išspręsti derybų būdu ar bet kokiu kitu taikiu jų pasirinktu būdu. 2. Jei suinteresuotosios šalys negali išspręsti ginčo pirmesnėje dalyje minėtais būdais, jis šios Konvencijos A priede nustatytomis sąlygomis bendru susitarimu pateikiamas arbitražui. 3. Tačiau Susitariančiosios Šalys gali bet kuriuo metu pareikšti pripažįstančios, kad arbitražo tvarkos taikymas bet kurios kitos Šalies, priimančios tuos pačius įsipareigojimus, atžvilgiu pagal A priedo nuostatas ipso facto privalomas pats savaime ir jam nereikia specialaus susitarimo. Apie tokį pareiškimą raštu pranešama depozitarui, o jis apie tai praneša kitoms Šalims. 23 straipsnis Konvencijos ir protokolų santykis 1. Nė viena šalis negali tapti šios Konvencijos Susitariančiąja Šalimi, nebent ji taptų ir bent vieno protokolo Susitariančiąja Šalimi. Nė viena šalis negali tapti protokolo Susitariančiąja šalimi, nebent ji yra arba kartu tampa šios Konvencijos Susitariančiąja Šalimi. 2. Bet kuris šios Konvencijos protokolas privalomas tiktai to protokolo Susitariančiosioms Šalims. 3. Sprendimus dėl bet kurio protokolo pagal šios Konvencijos 14, 16 ir 17 straipsnius priima tiktai to protokolo Šalys. 24 straipsnis Pasirašymas Ši Konvencija, Protokolas dėl iš laivų ir lėktuvų išmetamų atliekų sukeliamos Viduržemio jūros taršos prevencijos ir Protokolas dėl bendradarbiavimo kovojant su naftos ir kitų kenksmingų medžiagų sukeliama Viduržemio jūros tarša esant kritiškai padėčiai teikiami pasirašyti 1976 m. vasario 16 d. Barselonoje ir nuo 1976 m. vasario 17 d. iki 1977 m. vasario 16. Madride bet kuriai valstybei, pakviestai dalyvauti 1976 m. vasario 2–16 d. Barselonoje įvykusioje Viduržemio jūros regiono pakrantės valstybių tinkamai įgaliotų asmenų konferencijoje dėl Viduržemio jūros apsaugos, ir bet kuriai valstybei, turinčiai teisę pasirašyti bet kurį protokolą pagal to protokolo nuostatas. Jie taip pat iki tos pačios dienos teikiami pasirašyti Europos ekonominei bendrijai ir bet kuriai kitai panašiai regioninei ekonominei organizacijai, kurios bent viena narė yra Viduržemio jūros zonos pakrantės valstybė ir kuri pagal savo kompetenciją veikia srityse, kurioms taikoma ši Konvencija, taip pat bet koks protokolas, turintis joms įtakos. 25 straipsnis Ratifikavimas, priėmimas arba patvirtinimas Ši Konvencija ir bet kuris prie jos pridedamas protokolas ratifikuojamas, priimamas arba patvirtinamas. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Ispanijos Vyriausybei, kuri prisiima depozitaro funkcijas. 26 straipsnis Prisijungimas 1. Nuo 1977 m. vasario 17 d. prie šios Konvencijos, Protokolo dėl iš laivų ir lėktuvų išmetamų atliekų sukeliamos Viduržemio jūros taršos prevencijos ir Protokolo dėl bendradarbiavimo kovojant su naftos ir kitų kenksmingų medžiagų sukeliama Viduržemio jūros tarša esant kritiškai padėčiai gali prisijungti valstybės, Europos ekonominė bendrija ir bet kuri 24 straipsnyje nurodyta organizacija. 2. Įsigaliojus Konvencijai ir bet kokiam protokolui, bet kuri 24 straipsnyje nenurodyta valstybė gali prisijungti prie šios Konvencijos ir bet kokio protokolo; prieš tai turi būti gautas pritarimas, priimtas trijų ketvirtadalių to protokolo Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma. 3. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui. 27 straipsnis Įsigaliojimas 1. Ši Konvencija įsigalioja tą pačią dieną kaip ir protokolas, įsigaliosiantis pirma. 2. Konvencija taip pat įsigalioja valstybėms, Europos ekonominei bendrijai ir bet kokiai 24 straipsnyje nurodytai regioninei ekonominei organizacijai, jeigu jos įvykdė bet kurio kito dar neįsigaliojusio protokolo nustatytus reikalavimus, kad taptų Susitariančiosiomis Šalimis. 3. Bet kuris šios Konvencijos protokolas, išskyrus tuos atvejus, kai tame protokole numatyta kitaip, įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai 24 straipsnyje nurodytos Šalys deponuoja bent šešis tokio protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie jo dokumentus. 4. Po to ši Konvencija ir bet kuris protokolas įsigalioja bet kuriai valstybei, Europos ekonominei bendrijai ir bet kokiai 24 straipsnyje nurodytai regioninei ekonominei organizacijai trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai deponuojami ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentai. 28 straipsnis Pasitraukimas 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis praėjus trejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos bet kuriuo metu gali pasitraukti iš Konvencijos, apie pasitraukimą pranešusi raštu. 2. Išskyrus tuos atvejus, kai kokiame nors šios Konvencijos protokole numatyta kitaip, kiekviena Susitariančioji Šalis praėjus trejiems metams nuo tokio protokolo įsigaliojimo dienos bet kuriuo metu gali pasitraukti iš to protokolo, apie pasitraukimą pranešusi raštu. 3. Pasitraukimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai depozitaras gauna pranešimą apie pasitraukimą. 4. Laikoma, kad bet kuri iš šios Konvencijos pasitraukianti Susitariančioji Šalis pasitraukia ir iš bet kokio protokolo, kurio Šalimi ji buvo. 5. Laikoma, kad bet kuri Susitariančioji Šalis, pasitraukusi iš protokolo, daugiau nėra bet kokio šios Konvencijos protokolo Šalis, ir yra pasitraukusi iš šios Konvencijos. 29 straipsnis Depozitaro pareigos 1. Depozitaras informuoja Susitariančiąsias Šalis, bet kurią kitą 24 straipsnyje nurodytą Šalį ir Organizaciją apie:
  18. i)šios Konvencijos ir bet kokio jos protokolo pasirašymą, taip pat apie ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentų deponavimą pagal 24, 25 ir 26 straipsnius;
  19. ii)dieną, kurią pagal 27 straipsnio nuostatas įsigalios Konvencija ir bet kuris protokolas; iii) pagal 28 straipsnį padarytus pranešimus apie pasitraukimą;
  20. iv)Konvencijos ir bet kurio protokolo atžvilgiu priimtus pakeitimus, jų priėmimą, atliktą Susitariančiųjų Šalių, ir dieną, kurią pagal 16 straipsnio nuostatas šie pakeitimai įsigalioja;
  21. v)pagal 17 straipsnį naujų priedų priėmimą ir bet kurio priedo pakeitimą;
  22. vi)pareiškimus, kuriais pripažįstama, kad turi būti taikoma 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta arbitražo procedūra. 2. Šios Konvencijos ir bet kokio prie jos pridedamo protokolo originalas deponuojamas depozitarui, Ispanijos Vyriausybei, o ji patvirtintas dokumento kopijas nusiunčia Susitariančiosioms Šalims, Organizacijai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kad įregistruotų ir paskelbtų pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį. Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai savo atitinkamų Vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją. Priimta 1976 m. vasario 16 d. Barselonoje vienu egzemplioriumi arabų, anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis. Visi keturi tekstai turi vienodą galią. ___________________ A Priedas ARBITRAŽAS 1 straipsnis Jei ginčo šalys nesusitaria kaip nors kitaip, arbitražo procedūra taikoma pagal šio priedo nuostatas. 2 straipsnis 1. Vienos Susitariančiosios Šalies prašymu, pagal Konvencijos 22 straipsnio 2 arba 3 dalies nuostatas pateiktu kitai Susitariančiajai Šaliai, sudaromas arbitražo teismas. Prašyme išspręsti ginčą arbitražo tvarka turi būti apibūdintas ginčo dalykas ir visų pirma nurodyti Konvencijos arba protokolų straipsniai, dėl kurių aiškinimo ar taikymo kyla ginčas. 2. Šalis ieškovė informuoja Organizaciją apie savo pateiktą prašymą sudaryti arbitražo teismą, nurodo kitos ginčo šalies pavadinimą ir Konvencijos arba protokolų straipsnius, dėl kurių aiškinimo ar taikymo, jos manymu, kyla ginčas. Gautą informaciją Organizacija perduoda visoms Konvencijos Susitariančiosioms Šalims. 3 straipsnis Arbitražo teismą sudaro trys nariai: kiekviena ginčo šalis paskiria arbitrą, du tokiu būdu paskirti arbitrai bendru susitarimu skiria trečią arbitrą, arbitražo teismo pirmininką. Pastarasis arbitras negali būti nė vienos iš ginčo šalių pilietis, o jo nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nė vienoje šių šalių teritorijoje, jis negali dirbti nė vienoje iš šių šalių arba kokiu nors kitu būdu būti susijęs su šia byla. 4 straipsnis 1. Jeigu arbitražo teismo pirmininkas nepaskiriamas per du mėnesius nuo antro arbitro skyrimo, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius aktyviausios šalies prašymu paskiria jį per du kitus mėnesius. 2. Jeigu viena iš ginčo šalių per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos nepaskiria arbitro, kita šalis apie tai gali informuoti Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių, o jis paskiria arbitražo teismo pirmininką per du kitus mėnesius. Paskirtasis arbitražo teismo pirmininkas paprašo arbitro nepaskyrusios šalies tai padaryti per du mėnesius. Praėjus tam laikui jis informuoja Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių, o šis per du kitus mėnesius paskiria arbitrą. 5 straipsnis 1. Arbitražo teismas priima sprendimą vadovaudamasis tarptautinės teise, o ypač šios Konvencijos ir atitinkamų protokolų nuostatomis. 2. Bet kuris pagal šio priedo nuostatas sudarytas arbitražo teismas nusistato savo darbo reglamentą. 6 straipsnis 1. Arbitražo teismo sprendimai tiek dėl procedūros, tiek dėl bylos esmės, priimami jo narių balsų dauguma. 2. Teismas gali imtis visų atitinkamų priemonių faktams nustatyti. Jis, vienos iš Šalių prašymu, gali rekomenduoti būtinas laikinąsias apsaugos priemones. 3. Jei pagal šio priedo nuostatas sudarytiems dviems ar daugiau arbitražo teismams pateikiami prašymai dėl tokio paties ar panašaus dalyko, jie gali informuoti vienas kitą apie procedūras faktams nustatyti ir kiek įmanoma paisyti jos. 4. Ginčo šalys sudaro visas sąlygas, kad teismo procesas būtų veiksmingas. 5. Jeigu viena iš šalių nedalyvauja teisme arba neatlieka procedūrų, tai nėra kliūtis bylai nagrinėti. 7 straipsnis 1. Arbitražo teismo sprendimas pateikiamas kartu su priežasčių paaiškinimu. Šis sprendimas yra galutinis ir privalomas ginčo šalims. 2. Bet kurį ginčą, galintį kilti tarp šalių dėl arbitražo teismo sprendimo aiškinimo arba vykdymo, aktyviausios šalis gali pateikti nagrinėti arbitražo teismui, priėmusiam šį sprendimą, o jeigu nėra tokios galimybės, perduoti kitam arbitražo teismui, tam tikslui sudarytam tokiu pačiu būdu kaip ir pirmasis. 8 straipsnis Europos ekonominei bendrijai ir bet kuriai Konvencijos 24 straipsnyje nurodytai regioninei ekonominei organizacijai, kaip ir bet kuriai Konvencijos Susitariančiajai Šaliai, suteikiama teisė arbitražo teisme būti ieškovais arba atsakovais. _______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.