LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS PAJAMŲ NORMATYVŲ IR PAJAMŲ NORMOS HEKTA

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS PAJAMŲ NORMATYVŲ IR PAJAMŲ NORMOS HEKTARUI ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ APSKAIČIAVIMO METODIKŲ PATVIRTINIMO 2004 m. birželio 2 d. Nr. 3D-335 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymu (Žin., 2003, Nr. 73-3352) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1251 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą“ (Žin., 2003, Nr. 97-4344), tvirtinu pridedamas: 1. Žemės ūkio veiklos pajamų normatyvų apskaičiavimo metodiką. 2. Pajamų normos hektarui žemės ūkio naudmenų apskaičiavimo metodiką. Žemės ūkio Ministras Jeronimas Kraujelis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 3D-335 ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS PAJAMŲ NORMATYVŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA 1. Pagal šią metodiką nustatomi žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvai, kurie taikomi šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamoms iš žemės ūkio veiklos per metus apskaičiuoti. 2. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos: Sąlyginės išlaidos – išlaidos, kurias sudaro sąlyginės kintamosios ir sąlyginės pastoviosios išlaidos. Sąlyginės kintamosios išlaidos – išlaidos sėkloms, trąšoms, augalų apsaugai, medikamentams, pašarams. Jų dydis priklauso nuo žemės ūkio veiklos masto. Sąlyginės pastoviosios išlaidos – išlaidos, kurių dydis sąlyginai nepriklauso nuo žemės ūkio veiklos masto. Joms priskiriamos ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo, pastatų ir technikos remonto bei priežiūros, žemės mokesčio ir nuomos, turto draudimo bei valdymo išlaidos. Žemės ūkio veiklos pajamų normatyvai – vidutinės pajamos, neįskaitant subsidijų, dotacijų ir kitų išmokų, gautos per metus iš tam tikro žemės ūkio augalo pasėlių hektaro ar iš vieno gyvulio ar bičių šeimos. 3. Žemės ūkio veiklos pajamų normatyvai skaičiuojami diferencijuotai šioms žemės ūkio naudmenų našumo grupėms: 1 grupė – iki 32; 2 grupė – nuo 32,1 iki 35; 3 grupė – nuo 35,1 iki 40; 4 grupė – nuo 40,1 iki 48 ir 5 grupė – nuo 48,1 ir daugiau balų. 4. Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo rodikliai žemės ūkio naudmenų našumo grupėms apskaičiuojami pagal praėjusių metų žemės ūkio augalų derlingumą ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose, taikant koreliacinės regresinės analizės metodą. Vidutinis gyvulių (bičių šeimų) produktyvumas ir vidutinės rinkos kainos nustatomos pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos statistinio leidinio „Rinka“ duomenis. 5. Žemės ūkio veiklos pajamų normatyvai skaičiuojami iš tam tikro žemės ūkio augalo pasėlių hektaro, vieno gyvulio (melžiamos karvės) ar bičių šeimos. 5.1. Žemės ūkio veiklos pajamų iš i-tojo žemės ūkio augalo pasėlių hektaro normatyvas apskaičiuojamos pagal formulę: pi = (di x

1. ki)– (K i+ Pi), čia: pi – per metus gautų pajamų normatyvas, Lt; di – i-tojo žemės ūkio augalo vidutinis derlingumas, 100 kg/ha; ki – i-tojo žemės ūkio augalo vidutinė rinkos kaina, Lt/100 kg; Ki – vidutinės metinės sąlyginės kintamosios išlaidos i-tojo žemės ūkio augalo hektarui, Lt/ha; Pi – vidutinės metinės sąlyginės pastoviosios išlaidos – i-tojo žemės ūkio augalo hektarui, Lt/ha. 5.2. Žemės ūkio veiklos pajamų iš vieno gyvulio, bičių šeimos normatyvas apskaičiuojamas pagal formulę: pj = (sj x
2. kj)– (Kj+Pj), čia: pj – per metus gautų pajamų normatyvas, Lt; sj – vieno gyvulio, bičių šeimos vidutinis metinis produktyvumas, kg; kj – vieno gyvulio, bičių šeimos produkcijos vidutinė rinkos kaina, Lt/ kg; Kj – vidutinės sąlyginės kintamosios išlaidos vienam gyvuliui, bičių šeimai, Lt; Pj – vidutinės sąlyginės pastoviosios išlaidos vienam gyvuliui, bičių šeimai, Lt. 6. Pajamų normatyvai melžiamai karvei gali būti skaičiuojami atskiroms grupėms diferencijuotai pagal laikomų karvių skaičių. Pvz., kai laikoma iki 5 karvių, normatyvas skaičiuojamas pagal pieno perdirbimo įmonių jiems mokamą vidutinę žalio pieno supirkimo kainą. 7. Žemės ūkio veiklos pajamų normatyvus kasmet iki birželio 1 d. apskaičiuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 3D-335 PAJAMŲ NORMOS HEKTARUI ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA 1. Pagal šią apskaičiavimo metodiką apskaičiuojama žemės ūkio veiklos pajamų norma žemės ūkio naudmenų hektarui. 2. Pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų – pajamų suma, sąlyginai gaunama iš žemės ūkio veiklos viename hektare žemės ūkio naudmenų. 3. Pajamų iš tam tikro žemės ūkio augalo pasėlių hektaro normatyvas, taip pat pajamų iš gyvulio (bičių šeimos) normatyvas apskaičiuojamas pagal žemės ūkio veiklos pajamų normatyvų apskaičiavimo metodiką. 4. Žemės ūkio veiklos pajamų normai hektarui žemės ūkio naudmenų skaičiuoti naudojami santykiniai ūkių modeliai, darant prielaidą, kad tai yra natūrinės veiklos pobūdžio (nespecializuoti) ūkiai, kur auginami gyvuliai, javai, šakniavaisiai, bulvės bei daržovės. 5. Žemės ūkio veiklos pajamų norma žemės ūkio naudmenų hektarui skaičiuojama šioms žemės ūkio naudmenų našumo grupėms: 1 grupė – iki 32; 2 grupė – nuo 32,1 iki 35; 3 grupė – nuo 35,1 iki 40; 4 grupė – nuo 40,1 iki 48 ir 5 grupė – nuo 48,1 ir daugiau balų. 6. Žemės ūkio veiklos pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų apskaičiuojama pagal formulę: čia: Pn – pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, Lt; Li – i-tojo žemės ūkio augalo pasėlio plotas, ha; pi – pajamų iš i-tojo žemės ūkio augalo hektaro normatyvas, Lt; Gj – gyvulių, bičių šeimų vidutinis metinis skaičius, vnt.; pj – pajamų iš vieno gyvulio, bičių šeimos normatyvas, Lt; N – sąlyginio ūkio žemės ūkio naudmenų plotas, ha. 7. Pajamų normą žemės ūkio naudmenų hektarui kasmet iki birželio 1 d. apskaičiuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. ______________