LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO 2004 m. birželio 8 d. Nr. IX-2265 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos veterinarijos akademijos senato 2004 m. gegužės 12 d. sprendimą, nutaria: 1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos veterinarijos akademijos statutą (1 priedėlis). 2 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos veterinarijos akademijai perduotų pastatų sąrašą (2 priedėlis). 3 straipsnis. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. VIII-2044 „Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 90-2782). LAIKINAI EINANTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKO PAREIGAS ČESLOVAS JURŠĖNAS ______________ Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. IX-2265 1 priedėlis Lietuvos VETERINARIJOS AKADEMIJOS STATUTAS Lietuvos veterinarijos akademijos ištakos – 1936 m. rugpjūčio 25 d. Respublikos Prezidento paskelbtas Veterinarijos akademijai įsteigti ir laikyti įstatymas. Juo vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. įsteigta Veterinarijos akademija Kaune. I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos veterinarijos akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė universitetinė aukštoji mokykla, turinti juridinio asmens teises. Akademija yra pelno nesiekianti įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Aukštojo mokslo įstatymo nustatytą specialų statusą. 2. Akademijos steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas. 3. Akademija – studijų, gyvulininkystės ir veterinarijos mokslo valstybės įstaiga, kurioje vyrauja universitetinės studijos, dauguma studentų studijuoja pagal universitetines studijų programas. 4. Akademijos oficialus pavadinimas lietuvių kalba – Lietuvos veterinarijos akademija, anglų kalba – Lithuanian Veterinary Academy. 5. Akademijos adresas – Tilžės g. 18, LT – 47181 Kaunas. 6. Statute vartojamos sąvokos atitinka Aukštojo mokslo įstatyme vartojamas sąvokas. II. Misija ir tikslai 7. Akademijos misija – kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti mokslo žinias, naujausius mokslo ir studijų laimėjimus, kultūros vertybes, mokyti ir ugdyti visuomenės narius, puoselėti demokratiją ir gerovę; šia savo veikla skatinti ekonominį ir kultūrinį šalies klestėjimą, ūkinės veiklos konkurencingumą, socialinę santarvę, neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę. 8. Akademijos tikslai ir uždaviniai: 1) rengti veterinarijos, gyvulininkystės ir maisto saugos specialistus, atsižvelgiant į šalies poreikius, visuomenės ir darbo rinkos tendencijas, nūdienos poreikius, Lietuvos plėtros strategiją ir Europos integracijos procesus; 2) rengti aukštos kvalifikacijos mokslininkus, kelti jų kvalifikaciją, kurti tarptautinio lygio mokslo padalinius ir centrus, skatinti tarptautinę mokslo veiklą; 3) ugdyti žinių visuomenę, skatinti žinių plėtrą, mokslo, studijų ir praktikos vienovę; 4) vykdyti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą pagrindinėse veiklos srityse; 5) sudaryti sąlygas studijuojantiems asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį; 6) plėtoti mokslinę ir profesinę veiklą; 7) organizuoti specialistų tęstinį mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą; 8) skleisti mokslo ir biotechnologijos idėjas, rengti ir leisti mokslo žurnalus, monografijas, vadovėlius, mokymo knygas, kitas mokymo priemones bei leidinius; 9) skatinti darbuotojus ir studentus; 10) gerinti humanitarinį, etinį ir ekologinį išprusimą; 11) nuolat analizuoti savo veiklą ir ją tobulinti. III. STRUKTŪRA 9. Akademiją sudaro fakultetai, institutai ir centrai, katedros, mokslo laboratorijos, mokslo institutai, stambiųjų gyvulių klinika, Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika, praktinio mokymo ir bandymų centras, biblioteka, leidykla, administracijos ir kiti padaliniai. Akademijos struktūrą pagal Akademijos tarybos siūlymus tvirtina ir keičia Senatas. Akademijos padalinių paskirtį, veiklos sritį ir kompetenciją nustato Senato patvirtinti padalinio nuostatai. IV. SAVIVALDA IR VALSTYBINIS REGULIAVIMAS 10. Akademija turi autonomiją, apimančią studijų, mokslo, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Aukštojo mokslo įstatymo ir šio statuto. Akademija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar pastatų, kuriuos ji valdo patikėjimo teise, priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Senato sutikimą, arba Seimas, jeigu Senatas nesutinka. 11. Akademija turi savo antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, atskirą balansą ir sąskaitas bankuose. 12. Akademijos veiklos valstybinį reguliavimą vykdo Vyriausybės įgaliota ministerija (toliau – Ministerija). 13. Akademija turi šias teises: 1) Statuto nustatyta tvarka rinkti Akademijos savivaldos institucijas; 2) nustatyti studijų tvarką; 3) sudaryti ir tvirtinti studijų programas; 4) pasirinkti studijų, mokslinių tyrimų formas ir kryptis; 5) sudaryti studijų krypties reglamentą atitinkančias programas; 6) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą; 7) priimti ir šalinti studentus bei klausytojus; 8) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems įstatymams; 9) valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti įstatymų nustatyta tvarka; 10) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio institucijomis formas; 11) vykdyti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose, verstis taikomąja moksline veikla; 12) Akademija ir jos padaliniai bendriems studijų, mokslo, ūkio ir socialiniams uždaviniams spręsti įvairių formų nuolatiniais arba laikinais ryšiais Senato tvirtinamomis sutartimis gali jungtis su kitomis institucijomis; 13) teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius ir garbės vardus; 14) kurti darbuotojų, absolventų, doktorantų, studentų organizacijas, kurių įstatai neprieštarauja įstatymams, šiam statutui ir yra įregistruoti nustatyta tvarka; 15) saugoti archyvinius dokumentus ir kitą medžiagą, vertingą veterinarijos ir gyvulininkystės mokslui bei Akademijos istorijai. 14. Įstatymų nustatyta tvarka Akademija savo reikmėms gali steigti įvairius padalinius, taip pat viešąsias įstaigas. 15. Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai, tarnautojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi, jeigu nepažeidžia kitų asmenų teisių, įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų. 16. Visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra Akademijos taryba (toliau – Taryba). Taryba: 1) rengia ir tvirtina savo darbo reglamentą; 2) rengia išvadas dėl Akademijos plėtros perspektyvinio plano projekto; 3) teikia siūlymus Senatui dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti; 4) rūpinasi parama Akademijai; 5) likus 2 mėnesiams iki Senato ar rektoriaus kadencijos pabaigos, taip pat kai įstatymų numatytais atvejais Senato ar rektoriaus įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus kadencijai, skelbia Senato, rektoriaus rinkimus; 6) svarsto ir parengia išvadas dėl metinių rektoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų; 7) vertina, kaip Akademija prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros; 8) vertina, kaip naudojamas Akademijos turtas, jam skirtos valstybės ir kitos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Akademijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą; 9) viešai skelbia visuomenei Akademijos veiklos vertinimo rezultatus. 17. Taryba turi teisę gauti iš Akademijos ir Ministerijos informaciją, būtiną jos funkcijoms atlikti. Tarybos nariai gali dalyvauti Akademijos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. 18. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 12 narių. 4 tarybos narius skiria Akademijos senatas; 4 Tarybos narius (ne Akademijos darbuotojus), atstovaujančius mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras; kiti 4 Tarybos nariai skiriami bendru rektoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Senato skirtų Tarybos narių turi būti rektorius ir bent vienas studentų atstovas, deleguotas studentų atstovybės. Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Akademijos darbuotojas. 19. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai bei Ministerijos darbuotojai. 20. Taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Taryba priima sprendimus visų Tarybos narių balsų dauguma. 21. Jeigu Senatas nepritaria Tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, Taryba juos svarsto pakartotinai ir, jei tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas Senatui yra privalomas. 22. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo reglamente nustatytas pareigas, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Senatą ar rektorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Tarybos narį. Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti Tarybos pirmininką. 23. Apie savo veiklą Taryba reglamento nustatyta tvarka informuoja Akademijos senatą, akademinę bendruomenę ir visuomenę. V. SAVIVALDOS INSTITUCIJOS 24. Aukščiausia Akademijos savivaldos institucija yra Senatas. Jo nutarimai privalomi visiems Akademijos darbuotojams ir studentams. 25. Svarbiausiems Akademijos veiklos klausimams aptarti šaukiamas Akademijos bendruomenės susirinkimas. Akademinės bendruomenės susirinkimų šaukimo tvarką nustato Senatas. 26. Senatas 5 metų kadencijai sudaromas iš Akademijos ir mokslo institutų mokslininkų, kitų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir Akademijos studentų. 27. Akademijos senato sudarymo principai: 1) Akademijos fakultetų mokslininkų susirinkimai į Senatą slaptu balsavimu renka vieną atstovą nuo penkių mokslininkų, mokslo institutai renka vieną atstovą nuo dešimties mokslininkų. Fakultetų mokslininkų susirinkimai gali rinkti Senato narius ir iš kitų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, šie nariai turi eiti profesoriaus arba vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas; 2) studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų Senato narių. Studentų atstovus deleguoja Akademijos studentų atstovybė; 3) profesoriaus arba vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys mokslininkai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų Senato narių; 4) Akademijos rektorius yra Senato narys pagal pareigas. 28. Senato veiklą reglamentuoja Senato nuostatai. Juos tvirtina Senatas. 29. Savo kadencijos laikotarpiui Senatas išsirenka pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Senato pirmininku ir rektoriumi negali būti tas pats asmuo. Senatui vadovauja pirmininkas. 30. Senato pirmininkas pirmame naujai išrinkto Senato posėdyje renkamas iš Senato narių, kuriems Akademija yra pagrindinė darbovietė. Pirmininko kandidatūrą siūlo Senato nariai. 31. Senato pirmininko pavaduotojas ir sekretorius renkami iš Senato narių, kuriems Akademija yra pagrindinė darbovietė. Pavaduotojo ir sekretoriaus kandidatūras siūlo Senato pirmininkas. 32. Pirmininkas, pavaduotojas ir sekretorius renkami slaptu balsavimu Senato narių balsų dauguma. Senatas gali slaptu balsavimu ne mažiau kaip 2/3 Senato balsų pareikšti nepasitikėjimą jais ir skelbti naujus rinkimus. 33. Senato posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti kviečiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikalavimo įteikimo Senato pirmininkui. Šiuo atveju pirmininkauja to posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. 34. Senato nutarimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių. Nutarimas priimamas posėdžio dalyvių balsų dauguma. 35. Rinkdami Akademijos ir jos padalinių vadovus bei tvirtindami asmenis etatinėms pareigoms, Senato nariai balsuoja slaptai. Asmuo išrenkamas (patvirtinamas) pusės visų Senato narių balsų dauguma, atšaukiamas 2/3 visų Senato narių balsų. 36. Pasikeitus personalo sudėčiai, gali būti pakeista ir Senato sudėtis. Nauji nariai renkami iki Senato kadencijos pabaigos. Jei Senato narys netinkamai vykdo nuostatuose nustatytas pareigas, pirmininkas turi teisę prašyti Senatą atšaukti šį narį. Senato narys atšaukiamas 2/3 visų Senato narių balsų. 37. Senato nutarimai ir rektoriaus įsakymai sustabdomi arba atšaukiami, kai jiems pritaria ne mažiau 2/3 Senato narių. 38. Rektorius gali laikinai sustabdyti Senato nutarimų vykdymą, apie tai raštu pranešęs Senato pirmininkui. Gavęs tokį pranešimą, Senatas per mėnesį (kitame posėdyje) išklauso rektorių, aptaria sustabdytą nutarimą ir balsuoja, ar pritarti rektoriaus pareikštiems argumentams, ar palikti ankstesnį Senato nutarimą. Pakartotinai priimtas Senato nutarimas įsigalioja ir turi būti vykdomas. 39. Senatas kartą per metus išplėstiniame Senato posėdyje atsiskaito už savo veiklą akademinei bendruomenei. 40. Senatas atlieka šias funkcijas: 1) priima ir teikia Seimui tvirtinti Akademijos statutą ir jo pakeitimus ar papildymus; 2) skiria atstovus į Tarybą; 3) renka ir atšaukia rektorių; 4) rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, kitų statute numatytų padalinių vadovus, išrinktus ar paskirtus į pareigas Statute nustatyta tvarka; 5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką; 6) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais teisės aktais, nustato ir tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareiginius kvalifikacinius reikalavimus; 7) kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo kokybę; 8) svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas, atsižvelgdamas į Tarybos siūlymus tvirtina struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti; 9) teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo mokslo ir studijų reikmėms; 10) svarsto Akademijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs Tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su Tarybos išvada; 11) svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Tarybos išvadą, jas tvirtina; 12) tvirtina Akademijos vidaus tvarkos taisykles ir akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus; 13) šaukia akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Akademijos veiklos klausimams aptarti; 14) nustato fakultetų ir kitų akademijos bei mokslinių padalinių tarybų kompetenciją; 15) sustabdo Akademijos padalinių tarybų nutarimų, taip pat rektoriaus ir kitų vadovų įsakymų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Statutui ar kitiems galiojantiems norminiams aktams; 16) sudaro Senato nuolatines ir laikinąsias komisijas, darbo grupes, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas; 17) išklauso ir tvirtina dekanų, mokslo institutų direktorių metines ataskaitas, katedrų vedėjų 5 metų darbo ataskaitas; 18) išklauso ir tvirtina studentų priėmimo komisijos pirmininko ataskaitą; 19) nagrinėja priežiūros kolegijos teikimus; 20) atlieka kitas Statute nustatytas funkcijas. 41. Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams, taip pat profesoriaus emerito vardą. 42. Teikia Akademijos garbės daktaro, profesoriaus, taip pat mecenato vardus. 43. Svarbiausias studijų organizavimo padalinys yra fakultetas ar analogiškas funkcijas atliekantis padalinys. 44. Fakulteto taryba yra aukščiausiasis fakulteto valdymo organas. Jos nutarimai privalomi fakulteto darbuotojams ir studentams. 45. Fakulteto taryba: 1) priima nutarimus, kurie reglamentuoja studijų organizavimą fakultete, mokslinę fakulteto veiklą; 2) sprendžia studijų ir mokslinės veiklos klausimus; 3) sustabdo dekano ir fakulteto padalinių vadovų sprendimų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Akademijos statutui ir kitiems norminiams aktams; 4) teikia Senatui kandidatus Akademijos garbės vardams gauti. 46. Fakulteto tarybos formavimą ir jos veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti fakulteto tarybos nuostatai. 47. Priežiūros ir etikos kolegija (toliau – Kolegija) yra Statuto laikymosi priežiūros bei Akademijos darbuotojų ir administracijos nesutarimų nagrinėjimo institucija. Kolegiją Senato kadencijos laikotarpiui sudaro Senatas. Kolegijos pirmininką renka Kolegijos nariai, tvirtina – Senatas. Kolegija vadovaujasi Senato patvirtintu veiklos reguliaminu. 48. Kolegija: 1) prižiūri, kad Akademijoje būtų laikomasi Statuto, tiria Statuto pažeidimus, siūlo Senatui jų pašalinimo būdus; 2) nagrinėja darbuotojų ir administracijos nesutarimus bei konfliktus, rekomenduoja jų sprendimo būdus; 3) nagrinėja Akademijos valdymo institucijų ir atskirų padalinių nesutarimus, siūlo, kaip juos pašalinti; 4) gavusi pranešimą raštu, tiria darbuotojų profesinės etikos ir administracinius pažeidimus, siūlo rektoriui ir Senatui sprendimų projektus. 49. Ginčų nagrinėjimo komisija: 1) sudaroma iš 3 rektorato ir 3 studentų atstovybės deleguotų asmenų. Komisijos nuostatus ir jos pirmininką tvirtina Senatas, posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja komisijos pirmininkas; 2) sprendžia Akademijos administracijos ir studentų ginčus. 50. Studentai turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu jie nepatenkinti Akademijos ar jos padalinio vadovo ar jų įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba jeigu atsakymo negavo per 30 dienų. 51. Atsižvelgdamas į ginčų komisijos išvadas ir pasiūlymus, sprendimą dėl kilusių ginčų priima rektorius. Jei apskundžiami rektoriaus veiksmai, galutinį sprendimą priima Senatas. 52. Kitų Akademijos mokslo, akademinių bei ūkinių padalinių veiklą reglamentuoja nuostatai. Juos tvirtina Akademijos Senatas. VI. VALDYMAS 53. Akademijos veiklai vadovauja, jos vardu veikia, jai atstovauja ir už darbo rezultatus atsako rektorius. Rektoriaus įsakymai privalomi visiems Akademijos darbuotojams, studentams ir klausytojams. 54. Rektorių 5 metų kadencijai, ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, viešo konkurso būdu slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka Senatas. Konkurse į rektoriaus pareigas gali dalyvauti tik mokslininkas, turintis profesoriaus vardą. Rektoriaus rinkimai vyksta pagal Senato parengtus ir patvirtintus rinkimų nuostatus. 55. Rektorius: 1) atsako už tai, kad Akademijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Akademijos statutą, kitus teisės aktus; 2) leidžia įsakymus; 3) rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygiu; 4) atsako už akademijos finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; 5) skelbia konkursus pareigoms eiti. Remdamasis konkursų rezultatais ir vadovaudamasis įstatymais bei nuostatais, skiria, atleidžia ir perkelia į kitas pareigas Akademijos darbuotojus; 6) priima ir šalina studentus; 7) viešai skelbia ir teikia Senatui ir Ministerijai metinę Akademijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą; 8) gali laikinai sustabdyti Senato ir fakultetų tarybų nutarimų vykdymą; 9) teikia Senatui tvirtinti Akademijos etatus; 10) teikia Senatui tvirtinti prorektorių, fakultetų dekanų, katedrų vedėjų ir kitų padalinių vadovų kandidatūras; 11) skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia; 12) viešai paskelbia ir teikia Senatui, Tarybai ir Ministerijai metinę akademijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą; 13) atlieka kitas įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 56. Rektorius dalį savo funkcijų gali perduoti prorektoriams. Prorektorių skaičių ir jų funkcijas rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Išrinkus naują rektorių, prorektoriai atsistatydina ir rektorius siūlo Senatui prorektorių kandidatūras naujai kadencijai. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius. 57. Jei visų Senato narių balsų dauguma nepatvirtinama Akademijos rektoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, Senatas rektorių gali atšaukti. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ar Statutą, Senatas savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu gali rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas paveda rektoriaus pareigas eiti kitam Senato nariui. 58. Rektoriui Akademiją valdyti padeda rektoratas – rektoriaus vadovaujamas kolegialus patariamasis organas. Rektoratą sudaro rektoriaus skirti Akademijos darbuotojai. Rektoratas įgyvendina Senato ir Tarybos priimtus nutarimus. 59. Dekanas, remdamasis šiuo statutu, Senato ir fakulteto tarybos nutarimais, vadovauja fakultetui ir atsako už jo darbo rezultatus. Dekanas veikia fakulteto vardu ir fakultetui atstovauja. Dekano veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti fakulteto nuostatai. Rektoriaus teikimu dekaną tvirtina Senatas 5 metų kadencijai. Fakulteto dekanas kasmet atsiskaito už savo veiklą Senatui. Jeigu fakulteto taryba 2/3 visų tarnybos narių balsų pareiškia nepasitikėjimą dekanu, jo atstatydinimo klausimą sprendžia Senatas. 60. Katedros vedėjas vadovauja katedros veiklai, atsako už jos mokomąjį ir mokslinį darbą. Katedros vedėjo pareigas gali eiti atitinkamos mokslo krypties mokslininkas, jei jo kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. Rektoriaus teikimu katedros vedėją 5 metų kadencijai tvirtina Senatas. 61. Kitų Akademijos padalinių vadovai į pareigas renkami konkurso būdu. Konkursų organizavimo tvarką nustato rektorius. VII. STUDIJOS IR MOKSLAS 62. Akademijoje mokslas ir studijos neatsiejami. Mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas tvirtina Senatas. Mokslinė veikla plėtojama Akademijos katedrose, klinikose, universitetiniuose mokslo institutuose, kituose padaliniuose. Akademija skatina darbuotojų ir studentų mokslinę iniciatyvą. 63. Akademijoje vykdomi fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, metodiniai darbai, plėtojama kita mokslinė veikla. Mokslinę veiklą – tiek finansuojamą iš valstybės biudžeto, tiek vykdomą pagal sutartis su Lietuvos ar kitų valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis – reglamentuoja Senato patvirtinti dokumentai ir kiti teisės aktai. 64. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla turi suteikti studentams mokslinio tyrimo įgūdžių, kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas papildyti dėstomus dalykus naujausiomis mokslo ir praktikos žiniomis. 65. Universiteto mokslo institutas: 1) Akademija kartu su Ministerija turi teisę teikti Vyriausybei prašymą dėl juridinio asmens teises turinčio universiteto mokslo instituto steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo; 2) universiteto mokslo institutas yra Vyriausybės įsteigta juridinio asmens statusą turinti pelno nesiekianti mokslo įstaiga. Institutas veikia vadovaudamasis statutu; 3) universiteto mokslo instituto statutą, parengtą pagal Vyriausybės patvirtintus universiteto mokslo instituto nuostatus, bendru Senato ir universiteto mokslo instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė; 4) Vyriausybės nutarimais patvirtinti Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institutas ir Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas. 66. Akademijoje organizuojamos nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos. 67. Universitetinės nuosekliosios studijos yra trijų pakopų: pagrindinės, vientisosios, magistrantūros, specialiosios profesinės, rezidentūros ir doktorantūros: 1) asmenims, baigusiems pirmąją pakopą (pagrindinės studijos), suteikiamas bakalauro laipsnis ir (
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.