NUTARIMAS DĖL BENDROJO LAVINIMO, SPECIALIOJO UGDYMO, PROFESINIO MOKYMO MOKYKLŲ, PAGALBĄ MOKINIUI, MOKYTOJUI IR MOKYKLAI TEIKIANČIŲ ĮSTAIGŲ STEIGIMO, R

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL BENDROJO LAVINIMO, SPECIALIOJO UGDYMO, PROFESINIO MOKYMO MOKYKLŲ, PAGALBĄ MOKINIUI, MOKYTOJUI IR MOKYKLAI TEIKIANČIŲ ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO IR PERTVARKYMO KRITERIJŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO 2004 m. birželio 14 d. Nr. 746 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23–593; 2003, Nr. 63–2853) 42 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 44 straipsnio 1 dalimi ir 60 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašą (pridedama). 2. Nustatyti, kad bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų pradėtos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo procedūros baigiamos iki šio nutarimo galiojusia tvarka. 3. Pripažinti netekusiais galios: 3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 726 „Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 51–1640); 3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 966 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 726 „Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 75–2283); 3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 726 „Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ papildymo“ (Žin., 2000, Nr. 32–901); 3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 1179 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 726 „Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 74–3178). MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 BENDROJO LAVINIMO, SPECIALIOJO UGDYMO, PROFESINIO MOKYMO MOKYKLŲ, PAGALBĄ MOKINIUI, MOKYTOJUI IR MOKYKLAI TEIKIANČIŲ ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO IR PERTVARKYMO KRITERIJAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šiame sąraše pateikti bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų (toliau vadinama – mokyklos) steigimo, savivaldybių pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų (toliau vadinama – pagalbos įstaigos) steigimo, mokyklų, pagalbos įstaigų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo kriterijai. 2. Šiame sąraše pateiktais kriterijais vadovaujasi valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų steigėjai, steigdami, reorganizuodami, pertvarkydami ir likviduodami mokyklas, ir savivaldybių tarybos, steigdamos, reorganizuodamos, pertvarkydamos ir likviduodamos pagalbos įstaigas. 3. Šiame teisės akte vartojamos sąvokos: Klasė, profesinio mokymo grupė – nustatyto skaičiaus mokinių grupė, sudaryta ugdymo ar profesinio mokymo programos mokymosi mokykloje laikui. Bendrojo lavinimo klasė – klasė, kurioje mokoma pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas. Specialioji klasė – specialioji, specialioji lavinamoji, specialioji išlyginamoji klasė, kurioje mokomi tik specialiųjų poreikių mokiniai. Jungtinė klasė – klasių, turinčių iki 10 mokinių, junginys. Miestas, savivaldybės centras – miesto gyvenamoji vietovė. Gyvenvietė – miestelis, kaimas. Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – teikti psichologinę, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą vaikams, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą asmenims iki 21 metų, reikiamą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojams, taip pat vykdyti jiems skirtas kvalifikacijos tobulinimo programas. Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis – pagrindinio ugdymo turinio pirmasis koncentras. Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis – pagrindinio ugdymo turinio antrasis koncentras. Profesinio mokymo mokykla – profesinė mokykla, profesinio mokymo centras, specializuota profesinė mokykla, specializuotas profesinio mokymo centras. Specialiojo ugdymo mokykla – specialioji mokykla, specialiojo ugdymo centras. II. MOKYKLŲ STEIGIMO KRITERIJAI 4. Steigdamas mokyklą, steigėjas turi vadovautis šiais kriterijais: 4.1. mokyklos pastatai ir patalpos turi atitikti higienos normas: 4.1.1. mokykla–darželis, pradinė, pagrindinė, jaunimo, vidurinė mokykla, gimnazija, suaugusiųjų mokykla, suaugusiųjų mokymo centras, ugdymo centras, sanatorinė, ligoninės mokykla, specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai – Lietuvos higienos normą HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 750 (Žin., 1998, Nr. 112–3117; 1999, Nr. 37–1143), mokykla-darželis – ir Lietuvos higienos normą HN 75:2002 „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 102 (Žin., 2002, Nr. 27-968); 4.1.2. specialioji mokykla, specialiojo ugdymo centras – Lietuvos higienos normą HN 111:2001 „Internatinė mokykla specialiųjų poreikių vaikams. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 694 (Žin., 2002, Nr. 21-812); 4.1.3. profesinio mokymo mokykla – Lietuvos higienos normą HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 475 (Žin., 2001, Nr. 78-2734); 4.2. turi būti sukurta mokyklos materialioji aplinka ugdymo ar profesinio mokymo programoms vykdyti: 4.2.1. pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus švietimo aprūpinimo standartus bendrojo lavinimo mokykla, specialiojo ugdymo mokykla turi būti aprūpinta ugdymo programoms vykdyti reikalinga įranga ir mokymo priemonėmis; 4.2.2. profesinio mokymo mokykla turi turėti vietos (regiono) darbo rinkos poreikius atitinkančias profesinio mokymo programas ir joms vykdyti reikalingą įrangą ir mokymo priemones; 4.3. steigiamoje bendrojo lavinimo mokykloje mokinių turi būti numatyta ne mažiau kaip: 4.3.1. 40 – gyvenvietės, 180 – savivaldybės centro, miesto mokykloje–darželyje, kuriame būtų mokoma pagal pradinio ugdymo programą; 4.3.2. 40 – gyvenvietės, 270 – savivaldybės centro, miesto pradinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio ugdymo programą; 4.3.3. 120 – gyvenvietės, 601 – savivaldybės centro, miesto pagrindinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas; 4.3.4. 100 – gyvenvietės, 601 – savivaldybės centro, miesto pagrindinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį; 4.3.5. 601 – savivaldybės centro, miesto pagrindinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą; 4.3.6. 601 – savivaldybės centro, miesto pagrindinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį; 4.3.7. 100 – gyvenvietės ir savivaldybės centro, miesto jaunimo mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą; 4.3.8. 220 – gyvenvietės, 850 – savivaldybės centro, miesto vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas; 4.3.9. 320 – gyvenvietės, 701 – savivaldybės centro, miesto vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje, kurioje būtų mokoma pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas; 4.3.10. 300 – gyvenvietės, 701 – savivaldybės centro, miesto vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje, kurioje būtų mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą; 4.3.11. 300 – gyvenvietės, 701 – savivaldybės centro, miesto gimnazijoje, kurioje būtų mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vidurinio ugdymo ir tarptautinio bakalaureato programas; 4.3.12. 300 – gyvenvietės, 701 – savivaldybės centro, miesto vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje, kurioje būtų mokoma pagal vidurinio ugdymo programą; 4.3.13. 70 – gyvenvietės, 120 – savivaldybės centro, miesto suaugusiųjų mokykloje, suaugusiųjų mokymo centre, kuriuose būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ar pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas; 4.3.14. 40 – ugdymo centre, kuriame būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ir specialiojo ugdymo programas; 4.3.15. 60 – ugdymo centre, kuriame būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ir specialiojo ugdymo programas; 4.3.16. 250 – ugdymo centre, kuriame būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programas; 4.3.17. 100 – sanatorinėje mokykloje, skirtoje vaikams, kuriems dėl ligų ar patologinių būklių reikia ilgalaikio (vienerių ir daugiau metų) sveikatą tausojančio režimo, kurioje būtų mokoma pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas; 4.3.18. 50 – sanatorijoje vidutiniškai per metus vienu metu besigydantiems ilgiau kaip 21 dieną mokiniams steigiamoje sanatorinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas; 4.3.19. 50 – ligoninėje vidutiniškai per metus vienu metu ilgiau kaip 21 dieną besigydantiems mokiniams steigiamoje ligoninės mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas; 4.3.20. 40 – specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, kuriuose būtų mokoma pagal pradinio ugdymo programą ar pradinio ir pagrindinio ugdymo programas; 4.3.21. 40 – nuteistiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, taip pat suimtiems asmenims, vienu metu prieš mokslo metų pradžią raštu pareiškusiems pageidavimą mokytis, skirtoje suaugusiųjų mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas; 4.3.22. 40 – nuteistiems, atliekantiems arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip pat suimtiems nepilnamečiams asmenims skirtoje vidurinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas; 4.4. steigiamoje specialiojoje mokykloje, specialiojo ugdymo centre mokinių turi būti numatyta ne mažiau kaip: 4.4.1. 55 – specialiojoje mokykloje, specialiojo ugdymo centre, kuriuose būtų mokoma pagal adaptuotas pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir specialiojo ugdymo programas; 4.4.2. 45 – specialiojoje mokykloje, specialiojo ugdymo centre, kuriuose būtų mokoma pagal pradinio ugdymo, adaptuotas pradinio ugdymo ir specialiojo ugdymo programas; 4.4.3. 85 – specialiojoje mokykloje, specialiojo ugdymo centre, kuriuose būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ugdymo, adaptuotas pradinio, pagrindinio ugdymo ir specialiojo ugdymo programas; 4.4.4. 100 – specialiojoje mokykloje, specialiojo ugdymo centre, kuriuose būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, adaptuotas pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programas; 4.5. steigiamoje profesinio mokymo mokykloje mokinių turi būti numatyta ne mažiau kaip: 4.5.1. 200 – profesinėje mokykloje, profesinio mokymo centre; 4.5.2. 120 – specializuotoje profesinėje mokykloje, specializuotame profesinio mokymo centre sutrikusio intelekto mokiniams; 4.5.3. 64 – specializuotoje profesinėje mokykloje, profesinio mokymo centre kurtiesiems (neprigirdintiesiems) ar akliesiems (silpnaregiams) mokiniams. 5. Mokyklos steigėjas gali nustatyti, kad jo steigiamoje mokykloje mokinių būtų ir mažiau, jeigu, be lėšų, skiriamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2002, Nr. 119-5339), ir Pagrindinio profesinio mokymo lėšų skaičiavimo metodiką, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ISAK–1871 (Žin., 2004, Nr. 5-102), numato skirti papildomų lėšų. 6. Priešmokyklinio ugdymo grupės, bendrojo lavinimo klasės ir profesinio mokymo grupės mokyklose komplektuojamos vadovaujantis šiais kriterijais: 6.1. priešmokyklinio ugdymo grupėje – ne daugiau kaip 20 vaikų ir ne mažiau kaip 5 vaikai. Priešmokyklinio ugdymo grupės su pradinėmis klasėmis nejungiamos; 6.2. mokyklos–darželio, pradinės, pagrindinės, vidurinės, suaugusiųjų mokyklos, suaugusiųjų mokymo centro, ugdymo centro ir gimnazijos bendrojo lavinimo klasėje mokinių turi būti ne daugiau kaip: 6.2.1. 24, jeigu mokoma pagal pradinio ugdymo programą; 6.2.2. 30, jeigu mokoma pagal pagrindinio ir (

1. ar)vidurinio ugdymo programą; 6.3. vienas sutrikusio intelekto, riboto intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio ar žymių kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų mokinys, mokomas integruotai bendrojo lavinimo klasėje, prilyginamas 2 tos klasės, kurioje mokosi, mokiniams – atitinkamai mažinamas maksimalus nustatytas klasės mokinių skaičius; 6.4. kai mokoma pagal vidurinio ugdymo programą, vienuoliktosios klasės komplektuojamos, jeigu: 6.4.1. yra ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės miesto ar savivaldybės centro vidurinėje, suaugusiųjų mokykloje, suaugusiųjų mokymo centre, gimnazijoje, jeigu mokyklos steigėjas, atsižvelgdamas į lėšas, skirtas mokyklai finansuoti, ir šaltinius, nenumato kitaip; 6.4.2. gyvenvietėje, mieste ar savivaldybės centre yra tik viena valstybine lietuvių ar kita mokomąja kalba vidurinė mokykla ar gimnazija, suaugusiųjų mokykla ar suaugusiųjų mokymo centras, – klasė komplektuojama susidarius ne mažiau kaip 15 mokinių; 6.5. bendrojo lavinimo klasės jungiamos mokyti pagal: 6.5.1. pradinio ugdymo programą – keturios klasės, jeigu visose 1–4 klasėse yra mažiau kaip 10 mokinių; trys klasės, jeigu visose trijose klasėse yra mažiau kaip 15, dvi klasės, jeigu abiejose klasėse yra mažiau kaip 18 mokinių; 6.5.2. pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį – 5–8 klasės, neturinčios po 10 mokinių. Jos jungiamos taip: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja arba septintoji su aštuntąja. Mokyti pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį klasės nejungiamos; 6.6. jaunimo mokyklos klasėje ar jaunimo (12–16 metų) klasėje, įsteigtoje kitoje pagrindinio ugdymo programą vykdančioje mokykloje, – ne daugiau kaip 16 mokinių. Jaunimo mokyklos klasės, jaunimo (12–16 metų) klasės jungiamos, kaip nurodyta 6.5.2 punkte, jeigu jose yra mažiau kaip 5 mokiniai; 6.7. specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų klasėje – ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 10 mokinių. Klasės, kuriose mažiau kaip 5 mokiniai, jungiamos, kaip nurodyta 6.5.1 ir 6.5.2 punktuose, tačiau jungtinėje klasėje turi būti ne daugiau kaip 10 mokinių; 6.8. suaugusiųjų ir vaikų, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, klasės sudaromos pagal 6.2.1 ir 6.2.2 punktų reikalavimus. Klasės jungiamos pagal 6.5.1 ir 6.5.2 punktų reikalavimus; 6.9. sanatorinės mokyklos mokinių, kuriems dėl ligų ar patologinių būklių reikia ilgalaikio sveikatą tausojančio režimo, klasės sudaromos taip: 6.9.1. turinčiųjų judesio ir padėties sutrikimų klasėje – ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 16 mokinių. Klasės, kuriose mokinių mažiau kaip 10, jungiamos, kaip nurodyta 6.5.1 ir 6.5.2 punktuose, tačiau jungtinėje klasėje turi būti ne daugiau kaip 16 mokinių; 6.9.2. turinčiųjų neurologinių sutrikimų klasėse – ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 14 mokinių. Klasės, kuriose mokinių mažiau kaip 10, jungiamos, kaip nurodoma 6.5.1 ir 6.5.2 punktuose, tačiau jungtinėje klasėje turi būti ne daugiau kaip 14 mokinių; 6.9.3. turinčiųjų lėtinių somatinių sutrikimų klasėse – ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 22 mokiniai. Klasės, kuriose mokinių mažiau kaip 10, jungiamos, kaip nurodyta 6.5.1 ir 6.5.2 punktuose, tačiau jungtinėje klasėje turi būti ne daugiau kaip 18 mokinių; 6.10. sanatorinės mokyklos, skirtos vaikams, atvykusiems trumpai gydytis į sanatoriją, klasėje – ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 22 mokiniai. Klasės, kuriose mokinių mažiau kaip 10, jungiamos, kaip nurodyta 6.5.1 ir 6.5.2 punktuose, tačiau jungtinėje klasėje turi būti ne daugiau kaip 18 mokinių; 6.11. besigydantys ligoninėse vaikai, kuriems taikomas lovos režimas, mokomi individualiai. Vaikams, kuriems netaikomas lovos režimas, klasė sudaroma, jeigu yra ne mažiau kaip 5 tos pačios klasės mokiniai; jeigu 5 mokinių nėra, sudaroma jungtinė klasė iš 1–4, 5–6, 6–7, 7–8, 8–9 ar 9–10 klasių, tačiau jungtinėje klasėje turi būti ne daugiau kaip 10 mokinių; 6.12. į Lietuvą atvykusių dirbti ir gyventi užsieniečių šeimų vaikams pirmiesiems mokslo metams mokytis valstybine lietuvių kalba bendrojo lavinimo mokyklose sudaroma ne didesnė kaip 15 mokinių klasė; 6.13. specialiosios klasės ir specialiosios priešmokyklinio ugdymo grupės komplektuojamos taip: 6.13.1. turinčiųjų specifinių pažinimo sutrikimų klasėje – ne mažiau kaip 8 ir ne daugiau kaip 12 mokinių; 6.13.2. turinčiųjų nežymų protinį atsilikimą klasėje – ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 12 mokinių (vaikų); 6.13.3. turinčiųjų vidutinį, žymų ir labai žymų protinį atsilikimą klasėje – ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 10 mokinių (vaikų); 6.13.4. aklųjų klasėse – ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 8 mokiniai (vaikai); 6.13.5. silpnaregių klasėse – ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 12 mokinių (vaikų); 6.13.6. kurčiųjų klasėse – ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 8 mokiniai (vaikai); 6.13.7. neprigirdinčiųjų klasėse – ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 10 mokinių; 6.13.8. turinčiųjų žymių kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų klasėse – ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 12 mokinių (vaikų); 6.13.9. turinčiųjų judesio ir padėties sutrikimų klasėse – ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 10 mokinių (vaikų); 6.13.10. turinčiųjų kompleksinių sutrikimų klasėse – ne mažiau kaip 4 ir ne daugiau kaip 6 mokiniai (vaikai); turintys kompleksinių judesio ir padėties sutrikimų mokiniai gali būti mokomi individualiai arba grupėmis po 2–3 mokinius; 6.13.11. nežymaus protinio atsilikimo, vidutinio, žymaus ir labai žymaus protinio atsilikimo ir kompleksinių sutrikimų turinčių mokinių 1–4 klasės jungiamos, kaip nurodyta 6.5.1 punkte; 5–12 klasės jungiamos taip: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja, aštuntoji su devintąja, devintoji su dešimtąja, vienuoliktoji su dvyliktąja, neviršijant 6.13.2, 6.13.3 ir 6.13.10 punktuose nustatyto maksimalaus skaičiaus; 6.13.12. specifinių pažinimo sutrikimų, aklųjų, silpnaregių, kurčiųjų, neprigirdinčiųjų, žymių kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų, judesio ir padėties sutrikimų turinčių mokinių 1–4 klasės ir 5–8 klasės jungiamos, kaip nurodyta 6.5.1 ir 6.5.2 punktuose, neviršijant 6.13.1, 6.13.4–6.13.9 punktuose nustatyto maksimalaus skaičiaus. Klasės, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą, nejungiamos; 6.13.13. vienas aklasis mokinys specialiojoje silpnaregių klasėje, vienas kurčiasis mokinys neprigirdinčiųjų specialiojoje klasėje, vienas turintis kompleksinių sutrikimų mokinys specialiojoje klasėje prilyginamas 2 tos klasės mokiniams; 6.13.14. specialiojoje mokykloje mokyti pagal vidurinio ugdymo programą vienuoliktoji klasė komplektuojama, jeigu susidaro ne mažiau kaip 5 mokiniai; 6.14. profesinio mokymo mokyklos pirmojo kurso profesinio mokymo grupėje turi būti ne mažiau kaip 25 mokiniai, sutrikusio intelekto mokinių specializuotos profesinės mokyklos, specializuoto profesinio mokymo centro pirmojo kurso profesinio mokymo grupėje – ne mažiau kaip 20, aklųjų – 8, silpnaregių – 12, kurčiųjų – 8 ir neprigirdinčiųjų – 12; 6.15. priešmokyklinio ugdymo vaikų grupėje ir bendrojo lavinimo klasėje maksimalus mokinių skaičius prasidėjus mokslo metams išimties tvarka gali būti didinamas ne daugiau kaip 2; 6.16. nevalstybinėms mokykloms minimalų mokinių skaičių klasėse nustato steigėjas, maksimalus skaičius negali viršyti šiame skyriuje nustatytų maksimalių skaičių. III. SAVIVALDYBIŲ PAGALBOS ĮSTAIGŲ STEIGIMO KRITERIJAI 7. Savivaldybės taryba, steigdama pagalbos įstaigą, vadovaujasi šiais kriterijais: 7.1. pedagoginė psichologinė tarnyba steigiama, jeigu: 7.1.1. savivaldybės teritorijoje yra ne mažiau kaip 4000 vaikų nuo 3 iki 18 metų (specialiųjų poreikių asmenų iki 21 metų); 7.1.2. yra specialistų, parengtų kompleksiškai įvertinti vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir teikti jam psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą ir reikiamą informacinę, taip pat ekspertinę ir konsultacinę pagalbą jo tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojams: specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų, turinčių psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jį atitinkantį išsilavinimą, gydytojų neurologų ir socialinių pedagogų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą; 7.1.3. specialistams įrengti atskiri darbo kabinetai su kompiuterių įranga; jie aprūpinti asmenų vertinimo metodikomis, atitinkančiomis darbo profilį; 7.2. mokytojų švietimo centras steigiamas, jeigu: 7.2.1. pavaldžiose mokyklose dirba ne mažiau kaip 400 mokytojų; 7.2.2. specialistams įrengtos darbo vietos su kompiuterių įranga, yra tinkamos patalpos seminarams rengti, organizacinė technika; 7.3. pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras steigiamas, jeigu savivaldybės teritorijoje yra mažiau kaip 4000 vaikų nuo 3 iki 18 metų (specialiųjų poreikių asmenų iki 21 metų) ir pavaldžiose mokyklose dirba mažiau kaip 400 mokytojų, taip pat tenkinami 7.1.2, 7.1.3 ir 7.2.2 punktuose nustatyti kriterijai. IV. MOKYKLŲ, PAGALBOS ĮSTAIGŲ REORGANIZAVIMO, PERTVARKYMO IR LIKVIDAVIMO KRITERIJAI 8. Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, pertvarkoma, jeigu: 8.1. valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų; 8.2. mokinių per daug, kad jiems būtų galima užtikrinti higienos normų nustatytą mokymosi plotą; 8.3. ugdymo programoms vykdyti nėra švietimo aprūpinimo standartus atitinkančios įrangos ir mokymo priemonių; 8.4. vykdoma vidurinio ugdymo programa neakredituojama ir (
2. ar)mokykla netenka mokymo licencijos; 8.5. akreditavus vidurinio ugdymo programą, vidurinės mokyklos pagrindu steigiama gimnazija. 9. Profesinio mokymo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, pertvarkoma: 9.1. valstybinė profesinio mokymo mokykla – jeigu ugdymo procesui finansuoti nepakanka lėšų, skiriamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto profesiniam mokymui pagal Pagrindinio profesinio mokymo lėšų skaičiavimo metodiką; 9.2. savivaldybės ar nevalstybinė profesinio mokymo mokykla – jeigu iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamų lėšų profesiniam mokymui pagal Pagrindinio profesinio mokymo lėšų skaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų; 9.3. jeigu mokinių per daug, kad jiems būtų galima užtikrinti Lietuvos higienos normos HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ nustatytą mokymosi plotą; 9.4. jeigu netenkama licencijos vykdyti profesinio mokymo programą. 10. Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokykla steigėjo sprendimu likviduojama, jeigu nelieka mokinių. 11. Pagalbos įstaiga savivaldybės tarybos sprendimu gali būti reorganizuojama, pertvarkoma: 11.1. pedagoginė psichologinė tarnyba – jeigu savivaldybės teritorijoje yra mažiau kaip 4000 vaikų nuo 3 iki 18 metų (specialiųjų poreikių asmenų iki 21 metų); 11.2. mokytojų švietimo centras – jeigu savivaldybės tarybos įsteigtose mokyklose dirba mažiau kaip 400 mokytojų; 11.3. pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras – jeigu savivaldybės teritorijoje yra daugiau kaip 4000 vaikų nuo 3 iki 18 metų (specialiųjų poreikių asmenų iki 21 metų) ir savivaldybės tarybos įsteigtose mokyklose dirba daugiau kaip 400 mokytojų. 12. Pagalbos įstaiga steigėjo sprendimu gali būti likviduojama, jeigu dėl to, kad per mažai vaikų ir (
3. ar)mokytojų, tikslingiau sudaryti su kitų juridinių ar fizinių asmenų įsteigtomis pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigomis sutartis dėl psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės, informacinės pagalbos teikimo savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams nuo 3 iki 18 metų (specialiųjų poreikių asmenų iki 21 metų), taip pat reikiamos informacinės, ekspertinės ir konsultacinės pagalbos tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojams teikimo, savivaldybės tarybos įsteigtų mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo. ______________