← Lietuva

NUTARIMAS DĖL MOTINOS IR VAIKO VALSTYBINĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2004 m. birželio 16 d. Nr. 754 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybė

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL MOTINOS IR VAIKO VALSTYBINĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2004 m. birželio 16 d. Nr. 754 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2003, Nr. 114-5134), 123 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Patvirtinti Motinos ir vaiko valstybinę programą (pridedama).
  2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai organizuoti ir kontroliuoti Motinos ir vaiko valstybinės programos vykdymą.
  3. Nustatyti, kad: 3.
  4. Motinos ir vaiko valstybinės programos 2004–2006 metų priemonės įgyvendinamos iš institucijoms, atsakingoms už programos priemonių įgyvendinimą, atitinkamais metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, Valstybės investicijų programoje numatytų asignavimų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų lėšų. 3.
  5. Lėšos Motinos ir vaiko valstybinei programai įgyvendinti tikslinamos rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Valstybės investicijų programą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 754 MOTINOS IR VAIKO VALSTYBINĖ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  6. Motinos ir vaiko valstybinė programa (toliau vadinama – ši Programa) siekiama mažinti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sergamumą ir mirtingumą, gerinti jų sveikatą, sukurti veiksmingą ir saugią nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros sistemą, atitinkančią Lietuvos sąlygas ir tarptautinius standartus.
  7. Ši Programa vykdoma: pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, akušerijos ir naujagimių stacionaruose, Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, Vaikų ligų klinikos Neonatologijos centre ir Vaikų chirurgijos centre, Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, Neonatologijos klinikoje, Vaikų chirurgijos klinikoje, Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos Tarptautinės audiologijos ir foniatrijos centre ir kituose padaliniuose.
  8. Ši Programa bus vykdoma 2004–2006 metais. II. SITUACIJOS ANALIZĖ
  9. Statistika ir esama situacija: 4.
  10. Demografiniai rodikliai Lietuvoje sparčiai blogėja. Lietuvoje 2001 metais gyvi gimė 31546 naujagimiai, gimstamumo rodiklis buvo 9,1, 2002 metais – 8,6, tai yra mažiausias iki šiol. 4.
  11. Nuo 1990 iki 2003 metų pradžios vaikų Lietuvoje sumažėjo 194,4 tūkstančio, arba 20 procentų, ikimokyklinio amžiaus vaikų – net 38 procentais. 4.
  12. Perinatalinio mirtingumo rodiklis – vienas iš svarbiausių šalies sveikatos priežiūros kokybės rodiklių. Lietuvoje naujagimių ir gimdyvių mirtingumas mažesnis negu kitose Baltijos valstybėse, be to, vienas mažiausių iš valstybių, siekiančių tapti Europos Sąjungos narėmis. 4.
  13. Nuo 1992 metų perinatalinis mirtingumas Lietuvoje mažėjo, tačiau negyvų naujagimių rodiklis beveik nepasikeitė. 2000 metais didžiausias buvo neišnešiotų, ypač mažos gestacijos, naujagimių perinatalinis mirtingumas. Perinataliniu laikotarpiu mirė 53,7 procento naujagimių iki 28 nėštumo savaitės. Dažniausios perinatalinio mirtingumo priežastys – asfiksija per gimdymą (29,1 procento), vaisiaus hipoksija (23,9 procento), įgimtos anomalijos (22,2 procento). Perinatalinio mirtingumo analizės duomenimis, perinatalinis mirtingumas dėl įgimtų anomalijų dvigubai didesnis nei Danijoje ir Švedijoje. Lietuvoje nervinio vamzdelio defektų pasitaiko 4 kartus dažniau. Minėtų skirtumų priežastys – nepakankamas folio rūgšties vartojimas. 4.
  14. Nors neišnešiotų naujagimių mirtingumas sumažėjo, padidėjo išnešiotų naujagimių mirtingumas dėl įgimtų formavimosi ydų. Prenatalinė diagnostika Lietuvoje dar netobula, ne visada diagnozė nustatoma laiku, o diagnozavus įvairias vaisiaus vystymosi anomalijas kyla etinių ir teisinių nėštumo tęsimo ar nutraukimo problemų. 4.
  15. Nuo 1992 metų kūdikių mirtingumas sumažėjo dėl to, kad sumažėjo naujagimių mirtingumas. 4.
  16. Išgyvena vis daugiau mažo svorio neišnešiotų naujagimių, tačiau būtinas ilgalaikis tokių naujagimių stebėjimas ir gydymo rezultatų vertinimas, nes naujagimių somatinių ir raidos sutrikimų rizika labai didelė. Siekiant sumažinti kūdikių sergamumą ir neįgalumą, labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ir laiku taisyti šiuos sutrikimus. 4.
  17. Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto Neonatologijos klinikose įsteigti sirgusių naujagimių stebėjimo, gydymo ir reabilitacijos padaliniai. Būtina tobulinti ir plėtoti tokių vaikų stebėjimo, priežiūros, ankstyvųjų raidos, regos ir klausos sutrikimų profilaktikos sistemą, mažinti neįgalumą. Mažo svorio naujagimiai dažniau serga ne tik vaikystėje, bet ir sulaukę brandos (išeminėmis širdies ir psichikos ligomis). Neišnešiotieji rizikuoja netekti klausos. 4.
  18. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau vadinama – PSO) duomenimis, 11,3 procento naujagimių gimsta turėdami įvairių sklaidos sutrikimų, 1,5–3 procentus šių naujagimių tenka operuoti (neretai net pirmomis gyvenimo valandomis). Pasitaiko visų naujagimio organizmo sistemų sklaidos ydų. Dažniausiai sutrinka vieno organo (širdies, inksto, plaučio) ar sistemos (virškinimo, nervų) sklaida, bet pasitaiko ir dauginių sklaidos ydų (30–35 procentai). Naujagimiams prireikia įvairių sričių specialistų pagalbos – vaikų chirurgų, neurochirurgų, oftalmologų, otorinolaringologų, veido ir žandikaulių, širdies chirurgų. 4.
  19. Mažo svorio naujagimiai dažniau serga virškinamojo trakto liga – nekroziniu enterokolitu, dar vadinamu mažo svorio naujagimių liga. Šia liga serga net 6 procentai naujagimių, sveriančių mažiau kaip 1500 gramų (15 procentų visų naujagimių, mirusių pirmą gyvenimo savaitę). Net 40 procentų naujagimių, sergančių nekroziniu enterokolitu, reikia operuoti. Išgyvena 40–50 procentų. Operuojant vis mažesnio svorio naujagimius, vis svarbesnį vaidmenį vaidina miniinvazyvi (laparoskopinė, torakoskopinė) endochirurgija. 4.
  20. PSO programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“ pažymėta, kad sveikai žmogaus gyvenimo pradžiai labai svarbus jo žindymas kūdikystėje. Lietuvoje žindoma tik 22,2 procento kūdikių iki 6 mėnesių, o tik motinos pienu – vos 6,6 procento. Švedijoje panaši situacija buvo 1970 metais. 4.
  21. Perinatalinis ir naujagimių sergamumas ir mirtingumas glaudžiai susiję su moterų sveikata, nėštumo ir gimdymo priežiūra. 4.
  22. Nuo 1992 metų nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas Lietuvoje mažėjo, 2000 metais buvo sumažėjęs 4 kartus, tačiau 2002 metais vėl padidėjo iki 20,4 (100000 gyvų naujagimių). Nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas Lietuvoje dvigubai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumo struktūra Lietuvoje kitokia nei pasaulyje: beveik pusė nėščiųjų ir gimdyvių miršta dėl netiesioginių priežasčių – ne dėl nėštumo ar gimdymo komplikacijų, bet dėl sunkių sisteminių ligų. Antrojoje vietoje – sepsinės komplikacijos. 4.
  23. Nėščiųjų ir gimdyvių sergamumo struktūra, komplikuotų gimdymų skaičius ir struktūra iš esmės nekinta. Cezario pjūvio operacijų Lietuvoje toliau daugėja: nuo 12,3 procento 1999 metais iki 13,8 procento 2001 metais. 4.
  24. Nėščiųjų, sergančių sifiliu, gonorėja, mažėja, tačiau jų kur kas daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o kiek serga B hepatitu – nežinoma. Lietuvoje nėščiosios netikrinamos dėl lytiškai plintančių ligų, o PSO duomenimis, tai labai svarbi pirminės ŽIV prevencijos priemonė. 4.
  25. Nacionalinės sveikatos tarybos 2000 metų pranešime teigiama, kad per 4 metus (nuo 1996 iki 1999 metų) net 5 kartus padaugėjo rūkančių jaunų moterų, gausėja piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu. Rūkančios ir piktnaudžiaujančios alkoholiu moterys dažniau gimdo neišnešiotus ir hipotrofiškus naujagimius, persileidžia, patiria gimdymo komplikacijų. 4.
  26. Būtina ir toliau tirti nėščiųjų sergamumo priežastis, perinatalinio sergamumo struktūrą, lyginti duomenis su kitų valstybių duomenimis, ieškoti veiksmingų priemonių motinų ir naujagimių sveikatai gerinti.
  27. Perinatalinė pagalba: 5.
  28. Atsižvelgiant į PSO rekomendacijas ir Vakarų valstybių patirtį, siekiama mažinti nėščiųjų ir gimdyvių, perinatalinį, naujagimių ir kūdikių sergamumą ir mirtingumą. Šiuo tikslu numatyta sukurti 3 lygių perinatologijos paslaugų teikimo sistemą, nustatyti, kokiomis ligomis sergančioms nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams gali būti teikiamos skirtingo lygio paslaugos, kokios įrangos reikia šioms paslaugoms teikti, kur ir kada siunčiami pacientai, kaip ir kur transportuojamos nėščiosios ir naujagimiai. Teikti sudėtingiausias paslaugas, diegti moderniausias diagnostikos ir gydymo priemones ketinta Vilniaus ir Kauno perinatologijos centruose. Programą koordinavo Kauno ir Vilniaus perinatologijos centrai. Programą palankiai įvertino Švedijos, Šveicarijos, JAV ekspertai. Šveicarijos Vyriausybė suteikė 4,6 mln. Šveicarijos frankų paramą. 5.
  29. Pastaraisiais metais perinataliniai rodikliai ėmė blogėti visų pirma dėl per mažo naujų technologijų, medicinos technikos įsigijimo, pastatų renovacijos finansavimo. Perinatalinei pagalbai teikti skiriama labai nedaug lėšų. Materialinis daugelio akušerijos ir naujagimių skyrių aprūpinimas nepakankamas. Šveicarijos Vyriausybės 1994 metais nupirkta aparatūra susidėvėjusi, jos reikia vis dažniau. Būtina renovuoti dalį audiologijos diagnostikos aparatūros, chirurginį instrumentarijų.
  30. Kauno medicinos universitete ir Vilniaus universitete atliekami mokslo tiriamieji darbai, kurių tikslas – nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodų tobulinimas. Praktines medicinos problemas Lietuvoje sėkmingai spręsti gali padėti tik moksliniai tyrimai, atliekami atsižvelgiant į sergamumo ypatumus, nacionalines tradicijas, rizikos ir kitokius veiksnius.
  31. Ikidiplominių ir podiplominių studijų perinatologijos programos derinamos su Europos Sąjungos rekomendacijomis.
  32. Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418), – sveikos gyvensenos ir elgsenos įgūdžių ugdymo pagrindas. Apie 50 procentų sveikatos sutrikimų sukelia netinkama elgsena, taigi būtina labiau šiais klausimais šviesti visuomenę
  33. Perinatologijos klausimais leidžiamos monografijos, vadovėliai ir mokymo priemonės, konferencijų ir kitų renginių medžiaga, žurnalas „Lietuvos akušerija ir ginekologija“, informaciniai leidiniai visuomenei. Šios Programos lėšomis ir ateityje numatoma leisti skirtus specialistams ir visuomenei metodinius rekomendacinius leidinius apie moters ir vaiko sveikatos priežiūrą.
  34. Nuo 1992 metų veikia Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų raidos defektų registras, nuo 1993 m. sausio 1 d. – naujagimių sveikatos duomenų registravimo sistema, kuri padeda integruotai analizuoti naujagimių ir gimdyvių sergamumą, mirtingumą, lyginti juos su Europos Sąjungos valstybių rodikliais. Nuo 1996 metų Tarptautiniame audiologijos ir foniatrijos centre registruojami duomenys apie klausos netekimą. III. ŠIOS PROGRAMOS TIKSLAI
  35. Užtikrinti trijų lygių perinatalinę priežiūrą ir siekti geresnės nėščiųjų ir kūdikių sveikatos.
  36. Užtikrinti tolesnį didelės rizikos naujagimių stebėjimą.
  37. Koordinuoti perinatalinės medicinos specialistų (gydytojų, akušerių-ginekologų, neonatologų, vaikų chirurgų, akušerių, naujagimių slaugytojų) kvalifikacijos kėlimą. IV. ŠIOS PROGRAMOS UŽDAVINIAI
  38. Atnaujinti ir modernizuoti sveikatos priežiūros įstaigų techninę ir materialinę bazę, diegti naujausias diagnostikos ir gydymo technologijas.
  39. Tobulinti nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūrą.
  40. Tobulinti naujagimių sveikatos priežiūrą.
  41. Sukurti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros rezultatų analizės sistemą, padėsiančią vertinti ne tik kiekybės, bet ir kokybės rodiklius.
  42. Tobulinti bendrosios praktikos gydytojų ir gydytojų specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, profesinę kvalifikaciją. V. LAUKIAMI REZULTATAI
  43. Bus išsaugoti esami motinų ir naujagimių sveikatos rodikliai.
  44. Išliks stabilus, t.y. nedidės, perinatalinis ir naujagimių mirtingumas.
  45. Gimdyvių mirtingumas iki 2006 metų išliks ne didesnis kaip 10 (100000 gyvų naujagimių).
  46. Sumažės naujagimių sergamumas, kūdikių sergamumas lėtinėmis ligomis, neįgalumas nuo vaikystės.
  47. Padaugės iki 6 mėnesių žindomų kūdikių.
  48. Pagerės sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, kvalifikacija. VI. VERTINIMO KRITERIJAI
  49. Nėščiųjų ir gimdyvių sergamumo ir mirtingumo rodikliai.
  50. Naujagimių ir kūdikių sergamumo ir mirtingumo rodikliai. VII. ATITIKTIS ŠAKOS STRATEGIJAI IR PRIORITETAMS
  51. Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), kuria įgyvendinama Europos sveikatos politika, Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. I-1939 (Žin., 1991, Nr. 33-893), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) įteisintos aktyvios sveikatos strategijos politikos vienas iš tikslų – sumažinti gyventojų mirtingumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Lietuvos sveikatos programa numato iki 2010 metų 30 procentų sumažinti kūdikių sergamumą, iki 40 procentų padidinti 4–6 mėnesių žindomų kūdikių. Gyvenimo kokybė labai priklauso ir nuo sėkmingo perinatalinio laikotarpio. Ši Programa leis laikytis Motinos ir vaisiaus teisių Barselonos deklaracijos, priimtos 2001 m. rugsėjo 24 d. V pasaulio perinatalinės medicinos kongrese. Deklaracijoje nurodytos motinų ir naujagimių teisės: visos moterys bet kurioje pasaulio valstybėje turi teisę į tinkamą priežiūrą ir nėštumą be rizikos, nėščiųjų sveikatos priežiūra turi būti tinkama, gerai finansuojama; visi naujagimiai turi teisę į tinkamą medicinos pagalbą, profilaktiką ir reabilitaciją, valstybė turi imtis visų įmanomų priemonių, draudžiančių gydymo būdus, kenksmingus vaiko sveikatai, vyriausybės turi rūpintis vaisiaus ir naujagimio sveikatos priežiūra.
  52. Ši Programa padės įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 1995, Nr. 53-1290), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas. VIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
  53. Numatomi 2 šios Programos įgyvendinimo etapai: 29.
  54. Pirmasis etapas – 2004 metai. Bus: 29.1.
  55. įvertinta ir pradėta atnaujinti materialinė bazė sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams; 29.1.
  56. nustatyti tolesnio didelės rizikos naujagimių stebėjimo, ankstyvųjų raidos sutrikimų nustatymo ir ištaisymo sistemos principai; 29.1.
  57. sudarytos darbo grupės nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą reglamentuojančioms metodinėms rekomendacijoms parengti; 29.1.
  58. parengtas perinatologų komisijos darbo reglamentas. 29.
  59. Antrasis etapas – 2005–2006 metai. Bus: 29.2.
  60. įdiegta tolesnio didelės rizikos naujagimių stebėjimo ir ankstyvųjų raidos sutrikimų nustatymo ir šalinimo sistema; 29.2.
  61. atnaujinta materialinė bazė sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams; 29.2.
  62. parengtos nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą reglamentuojančios metodinės rekomendacijos; 29.2.
  63. apibendrinta šios Programos vykdymo eiga, įvertintas jos efektyvumas, numatomi tolesni nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros prioritetai.
  64. Šios Programos įgyvendinimo priemonės pateiktos 1 priede, preliminarus lėšų materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti poreikis – 2 priede. ______________ Motinos ir vaiko valstybinės programos 1 PRIEDAS. MOTINOS IR VAIKO VALSTYBINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Uždavinys Priemonė Atsakingi vykdytojai Įvykdymo terminai Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) 2004 metais 2005 metais 2006 metais
  65. Atnaujinti ir modernizuoti sveikatos priežiūros įstaigų materialinę bazę, diegti naujausias diagnostikos ir gydymo technologijas aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas nauja medicinos įranga Sveikatos apsaugos ministerija 2004–2006 metai 1501 3602 3817
  66. Tobulinti nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūrą 2.
  67. organizuoti nėščiųjų infekcijos (B grupės streptokokas, raudonukė, B hepatitas, asimptominė bakteriurija) patikrą Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos 2004–2006 metai 100 100 100 2.
  68. rengti ir leisti nėščiųjų, gimdyvių sveikatos priežiūros metodines rekomendacijas Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos 60 58 57
  69. Tobulinti naujagimių sveikatos priežiūrą 3.
  70. parengti ir įdiegti elektroninę duomenų bazę klausos patikros rezultatams kaupti Kauno medicinos universiteto klinikos 2004–2005 metai 7 7 3.
  71. įdiegti tolesnio didelės rizikos naujagimių stebėjimo, ankstyvųjų raidos sutrikimų nustatymo ir šalinimo sistemą naujagimių ir kūdikių tolesnės raidos stebėjimo skyriuose Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinika ir Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centras 45 45 45 3.
  72. rengti ir leisti naujagimių sveikatos priežiūros metodines rekomendacijas Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinika ir Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centras 45 45 45
  73. Sukurti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros rezultatų analizės sistemą, padėsiančią vertinti ne tik kiekybės, bet ir kokybės rodiklius 4.
  74. tobulinti perinatologų komisijų darbą, užtikrinti jo tęstinumą Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika, Neonatologijos klinika, Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės 2004–2006 metai 10 10 10 4.
  75. nustatyti sunkių akušerinių komplikacijų rizikos veiksnius, dažnumą, vertinti teikiamos pagalbos kokybę 10 10 10 4.
  76. įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų materialinę bazę, organizuoti programos vadybą, koordinavimą, efektyvumo vertinimą Neonatologijos centras Sveikatos apsaugos ministerija 50 50 60
  77. Tobulinti bendrosios praktikos gydytojų ir gydytojų specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, profesinę kvalifikaciją 5.
  78. sukurti bendrą naujagimių gaivinimo mokymo sistemą akušeriams-ginekologams, neonatologams, akušeriams ir vaikų slaugytojams Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika, 2004–2006 metai 20 22 23 5.
  79. organizuoti teorinius praktinius seminarus, skleisti metodines rekomendacijas Neonatologijos klinika, Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika, 20 22 23 5.
  80. skleisti tarptautiniuose kongresuose, suvažiavimuose sukauptą medžiagą, leisti žurnalus, lankstinukus, kitokią informacinę literatūrą, įsigyti mokymo knygų Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centras 22 22 12 Iš viso 10085 ______________ Motinos ir vaiko valstybinės programos 2 PRIEDAS. MOTINOS IR VAIKO VALSTYBINĖS PROGRAMOS PRELIMINARUS LĖŠŲ MATERIALIAJAM IR NEMATERIALIAJAM TURTUI ĮSIGYTI POREIKIS Priemonė Kiekis, vnt. Vieneto kaina (tūkst. litų) 2004 metais 2005 metais 2006 metais
  81. Ultragarsis skeneris su doplerine įranga ir vaginaliniu davikliu 2 200 200 200
  82. Kardiotokografai 18 20 120 120 120
  83. Automatinė infuzinė pompa 50 4 64 64 72
  84. Pulsoksimetras (moters) 5 10 20 20 10
  85. Vaisiaus pulsoksimetrijos davikliai 200 0,2 14 14 12
  86. Vakuuminis siurblys su vakuumekstraktoriaus komplektu gimdymo skyriui 10 7 28 21 21
  87. Įrankių Cezario pjūvio operacijai komplektai 5 40 80 80 40
  88. Elektrokaustikos aparatas 2 12 12 12
  89. Spektrofotometrai 2 25 25 25
  90. Ultragarso aparatai naujagimiams tirti 5 92 230 230
  91. Inkubatoriai 10 50 300 200
  92. Reanimacijos (šildomieji) staleliai 24 30 120 300 300
  93. Automatinė infuzinė pompa naujagimiams 15 4 20 20 20
  94. Transportiniai inkubatoriai 3 40 60 60
  95. Dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatai 5 40 80 80 40
  96. Transportiniai dirbtinio ventiliavimo aparatai 3 35 35 35 35
  97. Didelio dažnio dirbtinio ventiliavimo aparatai 2 80 80 80
  98. Daugiaprofiliniai paciento monitoriai (naujagimiams) 8 35 105 175
  99. Fototerapijos lempos (įprastinės ir „Biliblanket“ tipo) 20 14 84 84 112
  100. Elektroninės kūdikių svarstyklės 20 4 24 24 32
  101. „Masimo“ tipo pulsoksimetrai 10 11 33 33 44
  102. Portatyvinis rentgeno aparatas 2 150 150 150
  103. Organizacinė technika naujagimio raidai įvertinti (ir nenumatytos išlaidos) 450 50 200 200
  104. Naujagimio apžiūros rinkinys 10 10
  105. Elektroninės kūdikių svarstyklės 10 4 12 12 16
  106. Netiesioginis oftalmoskopas su linzėmis 5 10 20 20 10
  107. Kineziterapijos stalas su šildymo lempa 5 40 75 125
  108. Pagalbinių kineziterapijos priemonių rinkinys 5 5 10 15
  109. Naujagimių apnėjų monitoriai 10 10 30 30 40
  110. Naujagimio gaivinimo komplektas (Ambu maišas, laringoskopas) 10 1,5 15
  111. Logopedinės terapijos priemonių rinkinys 5 5 5 10 10
  112. Funkcinės kūdikių raidos Miuncheno diagnostikos skalė 10 5 10 30 10
  113. Kūdikių raidos Beili skalė 10 5 20 20 10
  114. Vaizdo chirurgijos įranga 1 200 200
  115. Harmoninis skalpelis 1 140 140
  116. Plazminis sterilizatorius 1 200 200
  117. Fibrogastroskopas 1 70 70
  118. Fibrokolonoskopas 1 40 40
  119. Cistoskopas 1 43 43
  120. Specialusis laringoskopas LOR operacinei 1 40 40
  121. Operaciniai stalai dienos stacionarui 2 40 40 40
  122. Portatyvinis modulinis monitorius 1 60 60
  123. Urodinaminio tyrimo aparato priedas virškinimo trakto manometrijai atlikti 1 20 20
  124. Straikerio aparatas, skirtas osteosintezei 1 50 50
  125. Osteosintezės rinkinys 1 100 100
  126. Vaizdo chirurgijos įrangos renovavimas (laparoskopiniai, artroskopiniai, cistoskopiniai įrankiai) 1 250 250
  127. Ultragarsis skalpelis 1 150 150
  128. Echoskopas 1 150 150
  129. Nudegimų chirurgijos įranga (dermatomai, vandens lova) 1 50 50
  130. Chirurginių įrankių rinkinys 1 70 70
  131. Operacinės lempos 2 25 50
  132. Elektrooptinio stiprinimo telerentgeno diagnostikos aparatas 1 200 250
  133. Mobilusis narkozės aparatas 1 140 140
  134. Operacinis ortopedinis stalas su priedais 1 80 80
  135. Elektrokauteris 1 20 20
  136. Kaulų jėgos įrankis su akumuliatoriumi 1 20 20
  137. Juodo ir balto vaizdo endoskopas su dviem davikliais (pilvo organų apžiūros ir linijinių mazgų) 1 90 90
  138. Monitorius vaikams sekti 1 24 24
  139. Infuzinės pompos 1 4,5 4,5
  140. Chirurginiai įrankiai 1 13,5 13,5
  141. Vaikų endovideochirurgijos įrankių rinkinys 1 126 126
  142. Aparatai „Echoscreen“ 13 8 32 32 40
  143. BERA aparatai „Biologic Navigator“ 4 55 110 110
  144. Audiologinės ir programavimo įrangos, chirurginio instrumentarijaus renovavimas 2 95 95 95
  145. Optinė sistema vidurinei ausiai tirti su vaizdo dokumentavimo sistema 1 91 91 Iš viso 1501 3602 3817 8920 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.