LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL EKONOMINIO RAŠTINGUMO IR VERSLUMO UGDYMO STRATEGIJO

(123)pedagoginei bendruomenei svarstyti. Projektas išspausdintas atskiru leidiniu ir išsiuntinėtas visoms bendrojo lavinimo mokykloms. 2.15. 2001 m. balandžio 19 d. Bendrojo ugdymo tarybos posėdyje iš esmės pritarta strategijos projektui 2.16. 2001/2002 mokslo metų ugdymo planuose numatyta galimybė mokyti ekonomikos. 2.17. 2001 m. gegužės–rugpjūčio mėn. laukta pastabų, įvairių seminarų metu apie standartų projektą diskutuota su mokytojais. 2.18. 2001 m. Švietimo kaitos fondas kartu su ŠMM paskelbė du konkursus – „Ekonomikos mokymo priemonių kūrimas“ ir „Pedagogų, dėstančių ekonomiką bendrojo lavinimo ir aukštesnėse mokyklose, kvalifikacijos kėlimas“. Konkursui „Pedagogų, dėstančių ekonomiką bendrojo lavinimo ir aukštesnėse mokyklose, kvalifikacijos kėlimas“ gauta 13 paraiškų, parama suteikta 8 projektams. Bendra paramos suma – 64 350,00 Lt. Konkursui „Ekonomikos mokymo priemonių kūrimas“ gauta 10 paraiškų, iš kurių 3 projektai paremti. Bendra paramos suma – 140 195,00 Lt. 2.19. 2002 m. balandžio mėn. ŠMM ministro įsakyme apibrėžti ekonomikos mokymo įvedimo terminai, nustatyta ekonomikos mokytojų parengimo tvarka, rekomenduotos mokymo priemonės. 2.20. 2002 m. Švietimo kaitos fondas kartu su ŠMM tęsė projektą „Ekonomikos mokymas mokykloje“ ir paskelbė konkursą „Ekonomikos mokymo priemonių kūrimas“. Konkursui gautos 7 paraiškos, finansinė parama suteikta trims projektams, kurios vertė 35 860,00 Lt. 2.21. 2002 m. spalio mėn. švietimo ir mokslo ministro nutarimu mokytojams, dėstantiems ekonomiką, pripažįstama jų turima pagrindinio dalyko atestacinė kategorija. 2.22. 2002 m. rudenį Švietimo kaitos fondas inicijavo naujų ekonomikos mokymo priemonių konkursą. 2.23. 2002 m. rudenį finansuoti ekonomikos mokytojų parengimo seminarai, kuriuos organizavo MTC ir LJA. Seminaruose dalyvavo per 500 mokytojų. 2.24. 2002 m. spalio–gruodžio mėn. ŠKF iniciatyva LJA atliko pakartotinę bendrojo lavinimo mokyklų apklausą apie ekonominio švietimo padėtį. 2.25. 2002 m. spalio mėn. Matematikos ir informatikos ekspertų komisijos posėdyje (protokolo Nr. 28) pritarta ekonomikos programos ir standartų projekto diegimui mokyklose bei patvirtintas kviečiamų dalyvauti mokytojų sąrašas. 2002/2003 m. m. ir 2003/2004 m. m. vyko diegimo darbas, kurio metu išbandyti standartai įvairiose mokyklose, parengtos rekomendacijos programos ir standartų galutinės redakcijos rengėjams. 2.26. 2003 m. ekonomikos mokymui pagrindinėje mokykloje yra parengti trijų alternatyvių mokymo priemonių komplektai, turintys Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinimo žymą. 2.27. 2003 m. kovo mėn. įgyvendinant ilgalaikį bendradarbiavimą su Britų taryba inicijuotas projektas, skirtas verslo mokymui 9–12 klasėse. 2003/2004 m. m. projekte dalyvavo mokytojai iš 22 Lietuvos mokyklų. Parengta ir mokyklose išbandyta mokymo priemonė „Verslumo pradmenys“. 2.28. Skatinant verslumo ugdymą 2004 m. (ministro 2004-01-15 įsakymas Nr. ISAK-46) pakeisti Ekonomikos olimpiados nuostatai, įtraukiant verslumo tematiką. Olimpiada vyko dviem etapais. I etape dalyvavo 424 mokiniai iš 127 mokyklų, o II etape – finale dalyvavo 90 mokinių. 2.29. Bendradarbiaujant su Lietuvos Junior Achievement, propaguojama mokinių mokomųjų bendrovių veikla. Tam tikslui organizuojamos kasmetinės mokinių mokomųjų bendrovių mugės. 2004 metų mokinių bendrovių mugėje dalyvavo per 300 mokinių ir mokytojų. Mokslinių mokomųjų bendrovių veikla yra Europos Komisijos rekomenduojama kaip viena iš veiksmingiausių priemonių mokinių verslumui ugdyti. 6. Ekonomikos mokymo situacija Lietuvoje Ekonomikos mokymo situacijai įvertinti surengtos 2 visų pagrindinių ir vidurinių mokyklų apklausos-tyrimai (2001 m. pradžioje ir 2002 m. pabaigoje). Apklausų rezultatai leidžia nustatyti, pagal kokias programas vyksta mokymas, kokiose klasėse ir kokie vadovėliai naudojami pamokų metu, koks dėstančių mokytojų pasirengimas, bendras ekonomikos mokytojų poreikis, kokie pagrindiniai mokyklų poreikiai įvedant privalomą ekonomikos mokymą. 2002 m. rudenį atlikta pakartotinė apklausa-tyrimas parodė pagrindinius pokyčius ir tendencijas, leido įvertinti, kiek mokyklos susipažinusios su 2002 m. vasarą paskelbtu ekonomikos mokymo standartų projektu. 2002 m., kaip ir 2001 m., apklausos apėmė visoje Lietuvos teritorijoje esančias mokyklas. Abiem atvejais į siųstas anketas atsakė gana daug mokyklų ir rezultatai gerai atspindi esamą situaciją. 2000 metais gauti 846 respondentų atsakymai, o 2001 metų tyrimo metu – 756 atsakymai, abiem atvejais buvo išsiųsta per 1300 anketų. 1 lentelė. Atsakiusių respondentų procentinis pasiskirstymas pagal mokyklos tipą (procentais nuo visų esančių mokyklų) Metai 2001 2002 Gimnazijos 84% 70% Vidurinės m-klos 73% 67% Pagrindinės m-klos 49% 52% Iš viso 62% 56% Maždaug trečdalis respondentų yra miestų mokyklos, likusieji du trečdaliai – iš rajonų. Paskutinė apklausa-tyrimas parodė, kad pastaraisiais metais ŠMM įgyvendinama ekonominio švietimo skatinimo politika pradėjo duoti pirmuosius rezultatus – gerokai padidėjo ekonomiką besimokančių mokinių skaičius, tai akivaizdžiai matyti iš 2 lentelės: 2 lentelė. Ekonomikos besimokančių mokinių skaičiaus kitimas 1999/2003 mokslo metais Mokslo metai 1999/2000 2000/2001 2001/2002 2002/2003 9 klasė 640 1979 3707 22040 10 klasė 1687 2567 3129 3971 11 klasė 2713 5492 5504 7100 12 klasė 992 1632 3640 5295 Iš viso 6032 11670 15980 38406 Ypač ryškiai didėja pagrindinės mokyklos (devintųjų ir dešimtųjų klasių) mokinių skaičius. Pagrindinės mokyklos klasėms buvo skirtos pastarųjų metų ŠMM organizacinės priemonės. Mokinių skaičiaus esminį padidėjimą lėmė smarkiai išaugęs devintųjų klasių mokinių skaičius, stabili augimo tendencija taip pat stebima ir kitose klasėse. Realus mokinių skaičius 2002/2003 mokslo metais, net ir minimaliai įvertinus, turėtų siekti 50 000 mokinių – šį įvertinimą gauname darydami labai atsargią prielaidą, kad tarp neatsakiusių į anketas mokyklų vidutiniškai yra triskart mažiau mokinių. Galima drąsiai teigti, kad bendras mokinių skaičius visose klasėse ir ateityje labai ženkliai augs dėl dviejų priežasčių: pirma – visos mokyklos įves privalomą ekonomikos mokymą, ir antra priežastis yra ta, kad dalyko programa yra labai plati ir turint vieną privalomą savaitinę pamoką visavertis kurso išdėstymas per vienus mokslo metus sunkiai įmanomas, tad dalyko dėstymas, be abejo, bus tęsiamas ir kitose klasėse. Pagrindinė mokinių skaičiaus augimo priežastis – ženkliai išaugęs ekonomikos kursą įsivedusių mokyklų skaičius: 2001 m. iš 846 mokyklų tik 285 (34 proc.) nurodė, kad jose dėstoma ekonomika, o 2002/2003 mokslo metais ekonomika buvo dėstoma 512 (68 proc.) iš 752 atsakiusių į apklausos anketas mokyklų. Didelę teigiamą įtaką padarė ekonomikos mokymo programos ir standartų projekto parengimas ir skelbimas. Tyrimo duomenys rodo, kad šis dokumentas buvo labai reikalingas ir mokyklos juo plačiai naudojasi. 3 lentelė. Mokymo programų paplitimas Mokslo metai Programos 2000/2001 2002/2003 Lietuvos Junior Achievement 152 392 Ekonomikos mokymo programos ir standartų projektas nebuvo 259 Mokytojų tobulinimosi centro 15 168 B. Leonienės „Verslo pradmenys“ 13 35 Mokytojų individualios 85 Naujas teigiamas efektas yra tai, kad mokyklos plačiai naudojasi paskelbtu ekonomikos mokymo programos ir standartų projektu. Projektas mokykloms labai palengvino ekonomikos mokymo programų sudarymą ir nuo 2002/2003 mokslo metų juo plačiai remiamasi sudarant mokymo programas. Populiariausios išlieka Lietuvos Junior Achievement programos, kurios iš esmės yra suderintos su programos ir standartų projektu. Procentiškai ženkliai padidėjo Mokyklų tobulinimo centro programų (MTC) dalis, šios programos yra labiausiai suderintos su standartų projektu. Pastebimi ir ženklūs mokytojų pasiruošimo bei kvalifikacijos pokyčiai. 2001 m. dar labai nedaug mokytojų įvardijo save kaip ekonomikos mokytojus, o 2002/2003 mokslo metais tokių mokytojų dalis irgi padidėjo: 4 lentelė. Ekonomikos dalyko mokytojai Mokslo metai I. Nuolat dirbantys mokykloje 2000/2001 2002/2003 Matematika 40% 39% Informatika 10% 4 Istorija 7% 6% Geografija 11% 12% Fizika 8% 5% Ekonomika 7% 16% Ekonomika + 3% II. Ateinantys Ekonomika 58% 68% Inžinierius 17% Palyginti su 2001 metais, keičiasi ir santykis tarp mokytojų, nuolat dirbančių mokykloje, ir kviečiamų dėstyti ekonomiką dėstytojų. Pirmiausia santykinai didėja nuolat mokykloje dirbančių mokytojų procentas. Tai pažangi tendencija (geriau pažįsta mokinius ir m-klos bendruomenę). Ateinančių mokytojų ekonominis pasirengimas išlieka panašus – apie 70 proc. yra įgiję ekonominį arba inžinerinį išsilavinimą, tačiau nemaža dalis neturi pedagoginio išsilavinimo. Naujas reiškinys – atsiranda mokytojų, kurie ekonomiką laiko viena iš dviejų savo pagrindinių specialybių. Mokyklos, atsakydamos į klausimą, kokios sąlygos reikalingos sėkmingam ekonomikos dėstymui mokyklose, įvertino įvairių priemonių prioritetus (pagal 10 balų skalę): 5 lentelė. Mokyklų poreikių prioritetai Pavadinimas Prioritetas Mokytojai (jų paruošimas) 9,06 Mokomoji medžiaga 8,87 Mokymo programos 8,62 Mokymo planai 8,18 Mokytojų atestacija 7,04 Svarbiausiu veiksniu, lemiančiu sėkmingą ekonomikos mokymą, mokyklos laiko mokytojų paruošimą. Toliau būtų mokomoji medžiaga ir tik paskutinėje vietoje – mokytojų atestacija. Palyginti su 2001 metų apklausa, mokytojų atestacijos prioritetas sumažėjo. Tam, be abejo, įtakos turėjo ir švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl naujos atestacijos tvarkos, kuris išsprendė šią problemą, nors apklausos metu dar ne visi respondentai buvo su juo susipažinę. 6 lentelė. Respondentų nuomonė apie ekonomikos mokymą Gimnazija Privalomas Pasirenkamas Papildoma-sis ugdymas Integruotas Kitas 11–12 14% 81% 5% 0% 0% 9–10 87% 12% 2% 0% 0% 5–8 0% 17% 50% 33% 0% Pradinės 0% 0% 0% 50% 50% Vidurinė Privalomas Pasirenkamas Papildoma-sis ugdymas Integruotas Kitas 11–12 12% 83% 3% 2% 0% 9–10 85% 11% 2% 2% 1% 5–8 9% 30% 18% 37% 6% Pradinės 0% 2% 11% 80% 7% Pagrindinė Privalomas Pasirenkamas Papildoma-sis ugdymas Integruotas Kitas 11–12 33% 67% 0% 0% 0% 9–10 89% 8% 1% 2% 1% 5–8 9% 35% 17% 29% 9% Pradinės 2% 7% 7% 78% 7% Internatinė Privalomas Pasirenkamas Papildoma-sis ugdymas Integruotas Kitas 11–12 33% 33% 0% 33% 0% 9–10 78% 0% 0% 22% 0% 5–8 0% 33% 0% 67% 0% Pradinės 0% 0% 0% 100% 0% Jaunimo mokykla Privalomas Pasirenkamas Papildoma-sis ugdymas Integruotas Kitas 11–12 0% 0% 0% 0% 0% 9–10 80% 7% 7% 7% 0% 5–8 0% 0% 0% 0% 0% Pradinės 0% 0% 0% 0% 0% Suaugusiųjų mokymo centras Privalomas Pasirenkamas Papildoma-sis ugdymas Integruotas Kitas 11–12 22% 67% 11% 0% 0% 9–10 82% 18% 0% 0% 0% 5–8 0% 0% 0% 0% 0% Pradinės 0% 0% 0% 0% 0% Kaip rodo lentelės duomenys, absoliuti dauguma respondentų palaiko 2001/2002 mokslo metais ŠMM rekomenduotą ekonomikos mokymo tvarką (9–10 klasėse privalomas, 11–12 klasėse – pasirenkamas dalyko statusas). Tuo tarpu dėl jaunesnio amžiaus mokinių (ir ypač pradinių klasių) mokyklos mano, kad ekonomikos dalykas jiems neturėtų būti privalomas, o pasirenkamas arba integruotas (5–8 klasėse), o pradinėje mokykloje dalyko statusas turėtų būti pasirenkamasis. 7. Tarptautinė Ekonomikos DėSTYMO patirtis Apie ekonomikos dalyko statusą kai kuriose kitose šalyse galima sužinoti iš Cheryl DeMesa (Junior Achievement Magyarország – Vengrijos Junior Achievement) 2002 m. vasarą atlikto tyrimo. Apklausos anketos buvo išsiųstos daugumai Europos šalių, atsakymai gauti iš 15 šalių: Azerbaidžano, Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Islandijos, Lietuvos, Makedonijos, Moldovos, Švedijos, Slovakijos, Turkijos, Ukrainos ir Airijos. Toliau pateikiamos kelios atlikto tyrimo lentelės su svarbiausia apibendrinta informacija. 7 lentelė. Ekonomikos mokymas Ekonomikos mokoma visose apklausoje dalyvavusiose šalyse: Šalis Ekonomikos mokymas mokyklose ekonomikos mokoma: privalomas statusas pagrindinė m-kla vidurinė m-kla pagrindinė m-kla vidurinė m-kla Azerbaidžanas ü ü Belgija ü* ü ü* Čekija ü ü ü Vokietija ü ü Graikija ü ü ü Vengrija ü ü ü** Islandija ü ü ü ü Airija ü ü Lietuva ü ü ü Makedonija ü ü --- --- Moldova ü ü Slovakija ü ü --- --- Švedija ü --- --- Turkija ü ü Ukraina ü ü *Belgijoje taps privalomas nuo 2003 m. **Vengrijoje vienuoliktųjų klasių mokiniams ekonomika yra vienas iš dviejų privalomų pasirinkimų Ne mažiau svarbus yra ir dalyko statusas. Iš kitoje lentelėje pateiktos informacijos galima susidaryti vaizdą apie privalomo ir pasirenkamojo dalyko statuso santykį įvairiose šalyse. 8 lentelė. Ekonomikos dalyko statusas Šalis Ekonomikos dalyko statusas – privalomas, pasirenkamasis, fakultatyvinis pagrindinė mokykla vidurinė mokykla privalomas kursas pasirenkam. kursas fakult. privalomas kursas pasirenkam kursas fakult. Azerbaidžanas --- --- --- ü Belgija --- --- --- ü ü ü Čekija ü ü Vokietija --- --- --- ü ü Graikija ü ü ü ü Vengrija ü ü Islandija ü ü Airija --- --- --- ü Lietuva --- --- --- ü ü ü Makedonija ü ü Moldova --- --- --- ü ü Slovakija ü ü Švedija --- --- --- ü Turkija --- --- --- ü Ukraina --- --- --- ü ü Beveik visose šalyse ekonomikos mokoma kaip atskiro dalyko: 9 lentelė. Ekonomikos mokymo formos Šalis Ekonomikos mokymo formos ekonomikos mokoma integruota į kitus dalykus kaip atskiras dalykas Azerbaidžanas ü Belgija ü Čekija ü Vokietija ü ü Graikija ü ü Vengrija ü ü Islandija ü ü Airija ü ü Lietuva ü ü Makedonija ü Moldova ü Slovakija ü ü Švedija ü Turkija ü Ukraina ü Daugumoje šalių ekonomikos pradedama mokyti 8 klasėje, vidutinis pradedančių mokytis mokinių amžius yra 14 metų: 10 lentelė. Pradedančių mokytis ekonomikos mokinių amžius Mokiniai pradeda mokytis ekonomikos Šalis klasė amžius Azerbaidžanas 9 15 Belgija 9 15 Čekija 6 13 Vokietija 7 13 Graikija 5 10 Vengrija 8 (pasirenkamasis iki 11 klasės) 13 Islandija 8 13 Airija 8 13 Lietuva 9 15 Makedonija 8 14 Moldova 7 13 Slovakija 6 11 Švedija vid. m-kla vid. m-kla Turkija 10 16 Ukraina 7 13 Vidutinis savaitinių dalykui skirtų valandų skaičius pagrindinėje mokykloje yra 1,25 pamokos, o vidurinėje – ne mažiau kaip 2,5 valandos per savaitę. Taip pat siūloma ir papildomų susijusių dalykų, tokių kaip apskaita ar pan. 11 lentelė. Ekonomikos mokymo trukmė pagrindinėje mokykloje Šalis Ekonomikos mokymo trukmė – pagrindinė m-kla pamokų per savaitę mokslo metų skaičius Čekija 1 4 Graikija 2 2 Vengrija 1 0 Islandija įvairiai įvairiai Lietuva 1–2 --- Makedonija 1 8 Slovakija 1 1 12 lentelė. Ekonomikos mokymo trukmė vidurinėje mokykloje šalis Ekonomikos mokymo trukmė – vidurinė m-la pamokų per savaitę mokslo metų skaičius Azerbaidžanas 2 3 Belgija 6 3 Čekija 3 4 Vokietija įvairiai 0* Graikija 2–10 4 Vengrija 1–2 1–2 Islandija įvairiai įvairiai Airija 3 4–5 Lietuva 1–3 3 Makedonija 2 4 Moldova 1–2 1.5 Slovakija 1–2 1 Švedija 0–5 0–3 Turkija 2 1 Ukraina 1–2 1 *Vokietijoje ekonomikos pamokos yra integruotos į kitus dalykus. Išsamesnę informaciją turime apie mūsų Baltijos kaimynus: Latvija. 8-oje klasėje ekonomika yra privalomasis dalykas, jai skiriama viena savaitinė pamoka. 10–12-ose klasėse ekonomika dėstoma kaip privalomasis dalykas (viena savaitinė pamoka). Profiliniam mokymui papildomai skiriamos dar dvi savaitinės valandos. Ekonomikos mokymas integruotas ir į kitus dalykus: istoriją, geografiją ir kt. Yra parengti standartai 8 klasei ir vidurinės mokyklos baigiamosioms klasėms. Integruotiems kursams standartus numatoma parengti 2004 metais. Estija. Ekonomika nėra įrašyta į privalomųjų dalykų sąrašą. Pilietinio ugdymo kursas apima daug ekonomikos temų. III. EKOMINIO RAŠTINGUMO ŽINIŲ SUTEIKIMO VIETA MOKYMO PROCESE Ekonominio raštingumo samprata Šiame dokumente laikoma, kad mokinių ekonominis raštingumas – tai ekonomikos reiškinių supratimo pagrindu sukurta mokinio motyvacija ir pasirengimas pritaikyti savo žinias ir gebėjimus praktinei veiklai, mokinio amžiui tapatus ekonominių žinių ir kompetencijų lygis. Ekonominis raštingumas, kaip sudedamoji socialinio raštingumo dalis, apima asmens:

1. a)vertybines nuostatas į veiklą, į tos veiklos organizavimą, veiklos rezultatus;
2. b)mentalinius ir praktinius gebėjimus (gebėjimą kritiškai mąstyti, gebėjimą priimti pagrįstus sprendimus, praktiškai taikyti įgytas žinias, vadovautis dorinėmis ir teisinėmis normomis savo veikloje, derinti asmens ir visuomenės interesus, organizuoti savo veiklą);
3. c)žinias, kurios leidžia orientuotis šiuolaikiniame ekonominiame gyvenime (darbas, darbo našumas, nuosavybė, gamyba, prekės ir paslaugos, gamybos ištekliai, deficitas, vartojimas, nedarbas, infliacija, ekonominės sistemos, rinkos ekonomikos privalumai ir trūkumai, vartotojų interesų apsauga ir kt.). Verslumo samprata Verslumo sampratos apibrėžime remiamasi Europos Komisijos sudarytos ekspertų grupės parengtu dokumentu apie verslumo skatinimą („Final Report of the expert Group „The Best Procedure“ project on education and training for entrepreneurship“, Brussels, November 2002). Verslumo mokymas apima du elementus: v plačią verslumo nuostatų ir įgūdžių mokymo koncepciją, kuri sujungia tam tikrų asmeninių savybių ugdymą ir nėra tiesiogiai susijusi su savo verslo kūrimu v ir labiau tiksliniu mokymu, kaip pradėti savo verslą Tokio mokymo tikslai gali būti pritaikomi įvairiuose švietimo lygiuose – įskaitant ir ugdymą mokiniams supratimo apie darbą savo įmonėje, kaip būsimos karjeros galimybę (pagrindinė mintis, kad ateityje galima būti ne tik darbuotoju, bet ir verslininku (darbdaviu)); skatinti asmeninių savybių, reikalingų verslumui, tokių kaip kūrybiškumas, nebijojimas rizikuoti ir atsakomybė, ugdymą, suteikti techninių ir verslo žinių, kurių reikėtų kuriant naują įmonę. Čia pateikiama tik bendriausia ekonominio raštingumo samprata nusako minimalų ekonominio raštingumo lygmenį, kuris būtinas visiems asmenims nepriklausomai nuo jų siekiamos ar įgytos specialybės. Moksleiviai, kurie mokosi ekonominės pakraipos mokyklose ar gimnazijose, turi tikslingai siekti aukštesnio raštingumo lygmens. Verslumo apibrėžimas ir samprata nėra galutinai nusistovėję, dar tebevyksta diskusijos dėl kiekybinio ir kokybinių mokymo rezultatų įvertinimo. Ekonominių žinių ir verslumo standartai artimiausiu metu turi būti tikslinami. Tai sąlygoja kintanti Lietuvos ekonominė situacija ir jos narystė Europos Sąjungoje. Dėl to standartų diegimo negalima traktuoti kaip vienkartinio veiksmo. 8. Ekonominio raštingumo standartai ir lygmenys Ekonominio raštingumo lygmenį nusako atitinkamoms amžiaus (išsilavinimo) grupėms nustatomi ekonominio raštingumo standartai. Juose išdėstoma, kokių konkrečių žinių ir gebėjimų turi įgyti mokinys tam tikruose mokymo proceso etapuose. Griežtai reglamentuojant tik minimalaus (bazinio) žinių lygio ekonominį raštingumą, mokykloms bei atskiriems mokiniams paliekama galimybė siekti aukštesnio lygio ekonominių žinių. Mokyklų profiliavimas ar kitos organizacinės priemonės turi sudaryti vienodas sąlygas visiems mokiniams gilinti ekonomines žinias. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai turi tapti atraminiais dokumentais rengiant mokymo priemones, konkrečias ir individualiąsias programas bei rengiant mokytojus. Standartuose turi atsispindėti mokyklos ugdymo uždaviniai, ugdymo turinio struktūra, apimtis, tematika, mokinių pasiekimų vertinimas. Taip pat ekonomikos mokymo standartai iš esmės apibrėžia tam tikrą valstybės ar visuomenės užsakymą ugdymo institucijai, ko visuomenė tikisi iš baigiančio pradinę, pagrindinę ar vidurinę mokyklą mokinio: 1. kokias vertybes (ar nuostatas) turėtų išsiugdyti; 2. ką gebėtų suvokti ir atlikti; 3. ką turėtų žinoti. Ekonominio raštingumo standartai nusako konkrečias dalykines žinias ir su jų įgijimu susijusius gebėjimus. Šioje strategijoje numatoma, kad fiksuojamas ekonominio raštingumo lygmuo, mokiniams baigus:
4. a)pradinę mokyklą (4 klases);
5. b)pagrindinę mokyklą (baigus 10 klasių). Gali būti rengiami ir tarpiniai (etapai 5–6 ir 7–8 klasėms). Ekonominio raštingumo standartas baigusiesiems 10 klasių nusako lygį, kurio minimaliai pakanka neplanuojančiam toliau mokytis vidurinėje mokykloje arba gimnazijoje asmeniui.
6. c)baigus bendrąjį vidurinį mokslą. Ekonominio raštingumo standartas baigusiesiems 12 klasių nusako lygį, kurio minimaliai pakanka kiekvienam mokiniui, baigiančiam vidurinį bendrąjį mokslą. Standartų paruošimas ir atitinkamų mokymo programų, vadovėlių vertinimo kriterijai: I. pradinė mokykla – ekonomika ir verslumas integruota į kitų mokomųjų dalykų programas II. pagrindinė mokykla:
7. a)iki devintosios klasės ekonomika integruota į kitų mokomųjų dalykų programas
8. b)devintoje–dešimtoje klasėse ekonomika dėstoma kaip privalomasis dalykas. Pagrindiniai tikslai čia būtų: - ekonominio mąstymo pagrindų formavimas; - mokinių socialinė adaptacija pasikeitus socialinei ekonominei aplinkai; - įgūdžių, leidžiančių vertinti vykstančius ekonominius procesus, formavimas; - įgūdžių, padedančių savarankiškai priimti ekonominius sprendimus kaip vartotojui ir darbuotojui, formavimas. III. Vidurinės mokyklos baigiamosios klasės – pasirenkamasis dalykas, kuris, atsižvelgiant į profilį gali būti dėstomas skirtingais lygiais. Čia pagrindiniai tikslai būtų: - ekonominio mąstymo kultūros ugdymas; - gebėjimų argumentuotai vertinti ekonominius reiškinius formavimas; - ekonominių situacijų nagrinėjimas ir sprendimų pateikimas; - gebėjimų, leidžiančių veikti kaip vartotojui, investitoriui ir savininkui, formavimas; - sąryšio su kitais ekonomikos ir vadybos dalykais supratimas. Ekonominio raštingumo įgyvendinimo modelis: Pradinė mokykla – ekonomika integruota į kitų mokomųjų dalykų programas ir kaip pasirenkamasis dalykas. Pagrindinė mokykla:
9. a)iki devintosios klasės ekonomika integruota į kitų mokomųjų dalykų programas;
10. b)devintoje–dešimtoje klasėse – privalomasis dalykas. Taip pat ekonomika gali būti dėstoma kaip privaloma sudedamoji „Pilietinės visuomenės pagrindų“ kurso dalis, apibendrinanti visas ekonomikos žinias, įgytas iki 10 klasės per visų dalykų pamokas. Pagrindinės mokyklos išsilavinimo standartuose apibrėžiami ir bendriausi ekonominio raštingumo reikalavimai jaunuoliui, baigiančiam pagrindinę mokyklą. Profiliavimo pradmenys sudarytų galimybę mokiniams pasirinkti papildomus modulius, kurie leistų nuodugniau ir plačiau nagrinėti privalomą kursą. Vidurinės mokyklos baigiamosios klasės – pasirenkamasis dalykas. 9. Verslumo ugdymo samprata ir lygmenys Verslumo ugdymas apima žinias, įgūdžių ugdymą, nuostatas ir asmenines savybes, atitinkančias mokinių amžių ir suvokimo lygį: Ø Pagrindinės ir pradinės mokyklos lygmeniu verslumo mokymo tikslas yra ugdyti mokiniams tokias asmenines savybes, kaip kūrybiškumas, iniciatyvumas ir nepriklausomybė, kurios skatina verslumo nuostatų ugdymą, bus naudingos mokiniams ateityje, nepaisant to, kokia veikla jie užsiimtų. Be to, šis mokymas suteiks ankstyvąsias žinias ir ryšį su verslo pasauliu ir tam tikrą pradinį verslininkų vaidmens visuomenėje supratimą. Galima veikla apima projektus, mokymąsi žaidžiant, paprastas dalykines situacijas ir ekskursijas/vizitus į verslo įmones. Ø Vidurinės mokyklos lygmeniu išlieka anksčiau minėtų asmeninių savybių ugdymo aktualumas. Verslumo ugdymas apims supratimo apie darbą savo nuosavoje įmonėje kaip būsimos karjeros galimybę (pagrindinė mintis, kad ateityje galima būti ne tik darbuotoju, bet ir verslininku (darbdaviu))gilinimą; mokymąsi darant (learning by doing) – pavyzdžiui, mokinių bendrovių veikla; techninių ir verslo žinių suteikimą, kurių reikėtų kuriant naują įmonę (ypač profesinėse mokyklose ir kolegijose). - Asmeninių verslininkiškumo savybių ugdymas Asmeninių savybių, tiesiogiai susijusių su verslumu, ugdymas ir atitinkami švietimo tikslai buvo aptarti Nicos konferencijoje (Forum in Nice/Sophia Antipolis on „Training for Entrepreneurship“ in October 2000): · Mokinių gebėjimai spręsti problemas turi būti nuolat skatinami ir ugdomi. Tai apima planavimo, sprendimų priėmimo, bendravimo savybių ugdymą ir pasiruošimą imtis atsakomybės. Tai iš esmės yra vadybinės kompetencijos. · Mokiniai nuolat turi ugdyti mokėjimo bendradarbiauti kompetenciją – mokytis imtis naujų pareigų ir t. t. Tai iš esmės yra socialinės srities kompetencijos. · Mokydamiesi mokymo įstaigose mokiniai turi puoselėti pasitikėjimą savimi ir motyvaciją įgyvendinti tikslus iki galo, mokytis kritiškai mąstyti, išsiugdyti norą ir galimybes autonomiškai mokytis. Tai iš esmės yra asmeninių savybių srities kompetencijos. · Mokiniai turi išmokti ir gebėti rodyti asmeninę iniciatyvą, aktyvumą ir kūrybiškumą, taip pat įgyvendindami idėjas būti pasiruošę prisiimti tam tikrą riziką. Tai yra tipinės verslumo savybės. Siekiant ugdyti mokinių verslumą, reikia parengti rekomendacijas ir standartus atsižvelgiant į geriausią užsienio šalių patirtį. Žemesnėse klasėse verslumas gali būti ugdomas per visus mokomuosius dalykus, o vyresnėse klasėse (vidurinė mokykla) daugiau dėmesio reikėtų skirti praktinei veiklai ir konkrečioms žinioms apie verslą. Asmeninių savybių ugdymas turi išlikti vienas iš pagrindinių prioritetų. IV. Pagrindiniai uždaviniai DIEGIANT VISUOTINĮ ekonominĮ RAŠTINGUMĄ ir ugdANT verslumĄ Ekonominio raštingumo įgyvendinimas, verslumo ugdymas, jų etapai ir uždaviniai yra glaudžiai susiję su vykstančia švietimo reforma, jos tikslais ir uždaviniais, esama realia situacija ir sąlygojami jos. Mokinių ekonominį raštingumą ir verslumą galima pasiekti tik nuosekliai ir planingai įgyvendinant atitinkamas priemones skirtingais lygiais ir atitinkamai tam pasiruošus. Kaip ir kiekviename sudėtingame procese, galima išskirti etapus su savo tikslais, uždaviniais ir jų įgyvendinimo būdais. Švietimo sistemos specifika nustato ir pagrindines sritis, į kurias reikėtų sutelkti pagrindinį dėmesį: ü žmonių išteklius ü ugdymo turinį ü mokymo priemones ü aplinką Šie pagrindiniai aspektai kaip prioritetiniai tiesiogiai ir netiesiogiai buvo paminėti ir mokyklų apklausos anketose. Į pirmą vietą buvo iškeltas mokytojų rengimas. Mokytojų rengimo svarba pabrėžiama ir Lietuvos švietimo plėtotės strateginėse nuostatose, „Švietimo strategijos gairių“ dokumente ir kai kuriuose Europos Sąjungos dokumentuose. Natūralu, kad Švietimo ir mokslo ministerija turi apibrėžti mokymo turinį, pasirūpinti atitinkamų mokymo priemonių aprobacija. Mokytojų rengimą galima laikyti kritiniu strategijos įgyvendinimo veiksniu. Atlikti tyrimai patvirtina, kad tik nedidelė ekonomiką mokyklose dėstančių mokytojų dalis turi bazinį ekonominį išsilavinimą, kuris kartais buvo įgytas dar sovietinėje aukštojoje mokykloje. Dalis mokytojų dalyvavo trumpalaikiuose kursuose ir seminaruose. Mokytojų rengimas – tai ilgalaikis procesas, kuris gali būti vykdomas įvairiomis formomis ir metodais. Svarbu valstybiniu lygmeniu numatyti mokytojų rengimo sistemą ir į šį procesą įtraukti visus galimus intelektualinius ir materialinius išteklius. Taip pat turi būti numatytas kvalifikacijos kėlimo mechanizmas, skatinantis ir sudarantis galimybes ekonomikos mokytojui reguliariai atnaujinti savo žinias. Ekonomikos mokymas bei su šiuo dalyku bene glaudžiausiai susijęs verslumo ugdymas yra sąlygojami ir visos aplinkos, pirmiausia mokyklos bendruomenės. Ekonomika, verslas yra dalykai, kurie kasdien vienokia ar kitokia forma, tiesiogiai ar netiesiogiai aptarinėjami ir namuose, ir mokykloje. Taip kuriama tam tikra požiūrių ir mąstymo būdo sistema. Šios sistemos sėkmingumo ir sistemingumo negali lemti vienas paskiras mokytojas, tai sėkmingai galima įgyvendinti tik viso mokyklos kolektyvo pastangomis. Tam būtina sąlyga – visų mokytojų bei ypač mokyklos vadovybės supažindinimas su pagrindiniais rinkos ekonomikos principais ir verslumo sąvokomis. Dėl istorinių aplinkybių absoliuti mokytojų kolektyvų narių dauguma neturėjo galimybės anksčiau susipažinti su rinkos ekonomikos sistema ir todėl mokyklų bendruomenės supažindinimas su pagrindiniais principais įgyja ypač svarbią reikšmę. Kiekvieno dalyko mokymo sėkmę lemia metodinis jos dėstymo aprūpinimas. Dėl to vadovėlių rengimas tampa vienu iš svarbiausių uždavinių įgyvendinant pasiūlytą modelį. Ekonomikos kaip atskiro dalyko dėstymas reikalauja turėti pagrindinį bazinį vadovėlį (vadovėlius) skirtingoms klasėms, kurie būtų parašyti laikantis Ekonominio raštingumo standarto. Be to, mokytojams turi būti parengta papildoma medžiaga, kuri apimtų: v užduočių ir situacijų metodines priemones v testų, kuriais bus įvertinamas mokinių žinių lygis, rinkinį v informacinį katalogą, kuriame pateikiamos nuorodos į statistinius spausdintus ir interneto šaltinius Strateginis planas nustato tikslus ir būdus bei priemones, kaip šie tikslai pavirs konkrečių priemonių rinkiniu. Strateginiame plane išskiriamos 4 pagrindinės sritys, ir nepaprastai svarbu darniai vykdyti kiekvieną atskirą sritį, kartu atsižvelgiant į kitas sritis, nes tik bendras ir darnus visų sričių vykdymas užtikrina sėkmingą strategijos vizijos įgyvendinimą: Pagrindinės sritys Pagrindiniai uždaviniai Žmonių ištekliai Kiekviena pagrindinė ir vidurinė mokykla turi turėti dalyko mokytoją, kuris būtų išklausęs pradinį ekonomikos dėstymo kursą. Reikia apibrėžti, kokius ir kokios apimties kursus turi būti išklausęs dalyko mokytojas, nuo kada ir kaip tie reikalavimai įsigalioja Parengti ekonomikos mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistemą, kurioje būtų apibrėžti minimalūs ekonomikos mokytojų paruošimo programos reikalavimai mokytojams, jau turintiems pedagoginį išsilavinimą Suformuluoti reikalavimus aukštųjų mokyklų ekonomikos ir verslumo ugdymo mokytojų rengimo programoms Užtikrinti, kad visi dalyko mokytojai būtų išklausę sutrumpintą ekonomikos kursą, dėstomą aukštojoje mokykloje Parengti mokytojų verslumo mokymo principus ir programą Ugdymo turinys Ekonomikos programą ir standartus papildant verslumo ugdymo pagrindais sudaryti atskirą darbo grupę verslumo ugdymo programai ir standartams sukurti Parengti kitose šalyse esančių verslumo ugdymo programų apžvalgą, parengti rekomendacijas, kurios programos geriausiai tiktų Lietuvos švietimo sistemai Parengti ekonomikos mokymo ir verslumo ugdymo integravimo į kitus mokomuosius dalykus metodines rekomendacijas Parengti ir patvirtinti verslumo ugdymo programos ir standartų projektą. Parengti verslumo ugdymo rekomendacijas Mokymo priemonės Parengti visoms klasėms reikalingų/rekomenduojamų ekonomikos mokymo priemonių sąrašą Inicijuoti reikalingų ekonomikos mokymų priemonių parengimą ir leidybą Parengti visoms klasėms reikalingų/rekomenduojamų verslumo ugdymo mokymo priemonių sąrašą Inicijuoti reikalingų verslumo ugdymui mokymų priemonių parengimą ir leidybą Aplinka Parengti mokyklų vadovų ekonominio išsilavinimo kvalifikacijos kėlimo sistemą. Parengti reikalavimus kvalifikacijos kėlimo seminarų turiniui, įtraukti temas, kurios gali būti reikalingos tiesioginiam mokyklos vadovų darbui Parengti visų mokykloje dirbančių mokytojų supažindinimo su rinkos ekonomika principus. Numatyti minimalią programą įgyvendinančias institucijas Parengti ekonomikos ir verslumo mokymo propagavimo renginių planą. Teigiamos viešosios nuomonės apie ekonominį raštingumą ir verslumą formavimas. Parengti mokyklos ir verslo įmonių ryšių skatinimo planą ir organizacines priemones Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategiją parengė ministro 2002 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 133 patvirtinta darbo grupė: Arūnas Plikšnys, Aleksandras Abišala, Rolandas Barysas, Mindaugas Briedis, Nina Klebanskaja, Sonata Likienė, Asta Malčiauskienė, Petras Narbutas, Danutė Poškienė, Romualdas Pusvaškis, Eugenijus Savičius, Marytė Stričkienė, Vytautas Toleikis, Sigitas Urbonavičius, Auksė Vizbarienė, Irena Zaleckienė, Loreta Žadeikaitė. Konsultantai: Mykolas Dromantas, Pranas Gudynas, Onutė Junevičienė, Darius Kuolys, Laima Mincienė, Leokadija Kasperavičienė. ______________