LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PROJEKTO „VERTINIMAS UGDYMO PROCESE“ PROGRAMOS 200

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PROJEKTO „VERTINIMAS UGDYMO PROCESE“ PROGRAMOS 2004 m. birželio 9 d. Nr. ISAK-883 Vilnius Įgyvendindamas Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), tvirtinu Projekto „Vertinimas ugdymo procese“ programą (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ISAK-883 PROJEKTO „VERTINIMAS UGDYMO PROCESE“ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinį bei procesą reglamentuojantys valstybės lygmens dokumentai – Bendrosios programos ir Išsilavinimo standartai (Žin., 2003, Nr. 5-21) bei Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata (Žin., 2004, Nr. 35-1150) (Vertinimo samprata) – įtvirtina šiuolaikišką mokymo, mokymosi bei vertinimo supratimą. Šiuose dokumentuose iškelti ugdymo tikslai ir uždaviniai yra orientuoti į mokinių žinių ir supratimo, gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą, aktyvų sąmoningą mokinių dalyvavimą ugdymo procese. Iškyla poreikis įgyvendinti šias nuostatas skatinant mokyklų iniciatyvą keisti požiūrį į mokymąsi ir vertinimą bei diegiant naujas vertinimo metodikas.
2. Būtina sudaryti sąlygas mokyklų bendruomenėms susipažinti su naujausia mokymo, mokymosi ir vertinimo teorija bei praktika, keistis informacija apie tai, kaip mokyklose skirtingų pakopų, įvairių dalykų mokytojai siekia įgyvendinti išsilavinimo standartus ir taikyti juos vertinimui klasėje, kaip įvairūs vertinimo metodai ir technikos siejami į vertinimo metodiką ar sistemą, skatinančią ir padedančią mokiniui mokytis, ugdančią nuostatą mokytis visą gyvenimą.
3. Šis projektas tęsia projekto „Moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese“ idėjas ir remiasi jo rezultatais. Projekto „Vertinimas ugdymo procese“ programa remiasi nuostata, kad vertinimo ir mokymosi kokybė gerėtų, jeigu mokytojai ugdymo procese: 3.
4. įgyvendintų Vertinimo sampratoje išdėstytus vertinimo principus ir nuostatas; 3.
5. taikytų formuojamojo ir diagnostinio vertinimo būdus, kurie skatintų mokinių mokymosi motyvaciją ir ugdytų gebėjimą mokytis; 3.
6. kurtų naujas partneryste ir bendradarbiavimu su mokiniais grindžiamas vertinimo metodikas; 3.
7. taikytų naujus aktyvaus mokymo(si), vertinimo ir įsivertinimo metodus, kurie skatintų mokinius aktyviai įsitraukti į mokymosi procesą; 3.
8. turėtų galimybių kartu plėtoti savo profesinę kompetenciją, dalytis gerąja patirtimi su kitų mokyklų mokytojais. II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
9. Projekto tikslas – bendradarbiaujant projekto mokyklų mokytojams ir regioninio bei valstybės lygmens švietimo specialistams keisti vertinimo kultūrą mokykloje, įgyvendinti Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sampratos nuostatas, kurti, bandyti ir diegti tokias vertinimo metodikas, kurios motyvuotų mokinius ir skatintų aktyviai mokytis kiekvienoje pamokoje.
10. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 5.
11. Mokytojai kartu mokysis ir kurs vertinimo metodikas bei užduotis, išbandys jas mokyklose, dalysis savo patirtimi ir skleis ją regionuose. 5.
12. Projekto dalyviai atliks tyrimus, parengs vertinimo metodikų tinkamumo kriterijus ir rodiklius bei vertins projekto sėkmę. 5.
13. Projekto nacionalinės darbo grupės teiks metodinę pagalbą, tirs, vertins ir apibendrins mokyklų sukauptą vertinimo metodikų kūrimo ir diegimo patirtį, remdamiesi ja koreguos valstybės lygmens dokumentus (Vertinimo sampratą ir Išsilavinimo standartus), parengs ir skelbs metodinę medžiagą.
14. Projekto programa remiasi šiomis prielaidomis: 6.
15. Mokykloje susibūrusi komanda gali inicijuoti vertinimo pokyčius mokykloje. Mokykloje būtų paskiriamas vertinimo koordinatorius, kuris suburtų vertinimo komitetą iš atvirų kaitai, norinčių mokytis ir dalytis įgyta patirtimi mokytojų. Komitete turėtų būti pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo įvairių dalykų mokytojų. Juos turėtų teigiamai priimti visa mokyklos bendruomenė. Komanda turėtų gebėti kartu mokytis ir dirbti, ieškoti bendrų sprendimų, savo veikla sudominti kolegas, sukurti mokyklos bendruomenėje mokymosi ir bendradarbiavimo aplinką. Vertinimo koordinatorius dalyvautų koordinatorių mokymuose, skleistų tai, ką sužinojo, ir rūpintųsi projekto eiga savo mokykloje ir ryšiais su kitomis projekte dalyvaujančiomis regiono mokyklomis bei vertinimo ugdymo procese ekspertų grupėmis. 6.
16. Mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas skatina nenutrūkstamą mokytojų profesinės kompetencijos tobulėjimą. Mokytojų darbas komandoje sudarytų sąlygas mokytojams tobulėti kartu ieškant veiksmingesnių vertinimo ugdymo procese būdų ir plėsti vertinimo kaitą mokykloje. Projekte dalyvaujančių mokyklų mokytojai tobulintų savo profesinę kompetenciją nuolat mokydamiesi ir dalydamiesi patirtimi. Mokytojų bendradarbiavimas mokykloje ir tarp mokyklų skatintų tobulinti komunikacinius gebėjimus: kryptingai ieškoti informacijos, ją analizuoti, apibendrinti ir perteikti kitiems. Mokytojų profesinio tobulėjimo sėkmei reikalinga mokyklos administracijos parama ir palaikymas. 6.
17. Šiuolaikinių vertinimo metodikų naudojimas gerina ugdymo(si) proceso kokybę. Mokytojai mokytųsi taikyti ir kurti naujus mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, vertinant remtis Išsilavinimo standartais ir kitais visiems proceso dalyviams aiškiais kriterijais bei procedūromis. Didėtų vertinimo validumas ir patikimumas. Mokinys laiku gautų grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, mokytųsi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei tuo remdamasis planuoti tolesnius mokymosi žingsnius. Vertinimo pozityvumas, atvirumas, skaidrumas, objektyvumas žadintų mokinių mokymosi motyvaciją. Keistųsi mokytojų, mokinių ir jų tėvų požiūris į vertinimą, kuris taptų suprantamas kaip procesas, padedantis mokiniui mokytis. 6.
18. Mokyklos, palaikomos savivaldybės švietimo padalinių ir mokytojų švietimo centrų, bendradarbiauja tarpusavyje. Labai svarbu, kad projektą remtų savivaldybių švietimo specialistai ir mokytojų švietimo centrų darbuotojai, kurie, suprasdami jo uždavinius, palaikytų mokyklose vykstančią kaitą ir padėtų regiono mokyklose skleisti projekto idėjas. Mokytojams turėtų būti sudaromos sąlygos dalyvauti profesinio tobulinimosi renginiuose, organizuojami seminarai, pasitarimai, diskusijos ir kiti renginiai. III. LAUKIAMI REZULTATAI
19. Projekte mokytojai kartu mokysis, įgis naujų žinių apie šiuolaikinį mokymo, mokymosi ir vertinimo supratimą, gebėjimų šias žinias pritaikyti praktikoje. Mokytojai gaus paramą ir palaikymą iš mokyklų administracijos ir savivaldybių švietimo padalinių. Mokytojų profesinis tobulėjimas ir bendradarbiavimas skatins mokyklų tobulėjimą, gerins jų tarpusavio ryšius ir su savivaldybių švietimo padaliniais, mokytojų švietimo centrais. Mokytojams taikant įgytas žinias ir gebėjimus savo darbe su mokiniais, pagerės pažintiniai mokinių pasiekimai, atsiras paskatų jų teigiamam požiūriui į mokymąsi, bus ugdomi gebėjimai mokytis, vertinti ir planuoti savo veiklą, dirbti savarankiškai ir kartu su kitais.
20. Vykdant projektą bus: 8.
21. kuriami ir kaupiami nuolatinio vertinimo ugdymo procese (formuojamojo vertinimo), skatinant mokinio mokymąsi, gerosios patirties pavyzdžiai; 8.
22. kuriami, išbandomi ir kaupiami diagnostinio vertinimo užduočių įvairiems mokomiesiems dalykams pavyzdžiai; 8.
23. kuriami vertinimo ugdymo procese metodikų tinkamumo kriterijai ir rodikliai; 8.
24. rengiamos rekomendacijos vertinimo metodams taikyti skirtingose ugdymo pakopose, skirtingose ugdymo srityse ir dalykuose; 8.
25. 30 mokyklų sukurti ir dirbs vertinimo koordinatorius ir vertinimo komitetai; 8.
26. 5 regionuose suburti ir veiks pradinio ugdymo mokytojų bei pagrindinio ugdymo mokytojų forumai; 8.
27. sukurtas mokyklų – vertinimo metodinių centrų – galinčių skleisti gerąją patirtį, tinklas; 8.
28. skelbiami gerosios patirties pavyzdžiai ir diagnostinio vertinimo ugdymo procese užduočių pavyzdžiai, metodinės rekomendacijos, seminarų medžiaga interneto puslapyje www.pedagogika.lt; 8.
29. parengta mokytojo knyga „Vertinimas ugdymo procese“; 8.
30. kaupiami pasiūlymai ir pastabos valstybės lygmens dokumentams koreguoti. IV. STRATEGINIAI PRINCIPAI IR DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ VAIDMUO
31. Projektas remiasi decentralizacijos, subsidiarumo ir bendradarbiavimo tarp įvairių švietimo lygmenų principais. Projektas vykdomas bendradarbiaujant mokyklos, savivaldybės, regiono, valstybės lygmenims.
32. Projekte dalyvauja 30 mokyklų savanorių iš 15 savivaldybių. Mokyklos susiburia į 5 grupes pagal regionus: Marijampolė, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius. Mokykloms jų veikloje talkina ir jas remia savivaldybių švietimo padaliniai bei minėtų regionų mokytojų švietimo centrai.
33. Projekto veiklą organizuoja Projekto koordinavimo taryba ir Švietimo plėtotės centras.
34. Projektą remia ir koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija.
35. Projekto partnerė – Britų taryba. Ji koordinuoja ir remia Jungtinės Karalystės ekspertų dalyvavimą projekte.
36. Mokyklos lygmuo: 14.
37. Mokyklos administracija ir bendruomenė yra susipažinusi su projekto tikslais ir uždaviniais, jiems pritaria. Mokyklos vadovai: 14.1.
38. remia ir skatina projekte dalyvaujančius mokytojus; 14.1.
39. sudaro sąlygas mokytojams dalyvauti projekto renginiuose; 14.1.
40. sudaro sąlygas mokytojams įgyvendinti įgytas žinias bei gebėjimus darbe su mokiniais ir formuojant mokyklos vertinimo ugdymo procese ir vertinimo informacijos fiksavimo bei perteikimo politiką mokykloje. 14.
41. Mokykloje išrenkamas vertinimo koordinatorius ir suburiamas vertinimo komitetas. Į komitetą kviečiami mokytojai savanoriai. Komiteto sudėtis priklauso nuo to, kokia mokykla ir kiek yra mokytojų, norinčių aktyviai įsitraukti į projekto darbą. Pradinėje mokykloje jį sudarys aktyviausi pradinių klasių mokytojai. Pagrindinėje mokykloje vertinimo komitete galėtų būti po vieną aktyvų dalykininką iš kiekvienos ugdymo srities ir pradinių klasių mokytojas. Jeigu yra daugiau nei vienas to paties dalyko, ugdymo srities ar pradinių klasių mokytojas, kurie nori aktyviai įsitraukti į veiklą, komiteto atstovas gali sudaryti atitinkamą atskirą grupelę. Siekiant, kad komiteto darbas būtų veiksmingas, jame neturėtų būti labai daug narių. 14.
42. Vertinimo koordinatorius: 14.3.
43. organizuoja vertinimo komiteto veiklą ir atsiskaito mokyklos vadovui; 14.3.
44. dalyvauja vertinimo koordinatorių mokymuose ir perteikia naujoves mokyklos vertinimo komitetui ir bendruomenei; 14.3.
45. formuluoja ir plėtoja vertinimo ugdymo procesą ir vertinimo informacijos fiksavimo bei perteikimo politiką mokykloje; 14.3.
46. konsultuoja ir skatina mokytojų grupes; 14.3.
47. stebi ir padeda spręsti mokymų, parengtos medžiagos teikimo svarstyti regiono renginiuose ar vertinimo ugdymo procese ekspertų grupėms, mokytojų bendradarbiavimo, patirties sklaidos, perkrovimo darbu problemas; 14.3.
48. vertinimo komiteto padedamas, rengia ataskaitas Švietimo ir mokslo ministerijai; 14.3.
49. bendradarbiauja su kitų projekto mokyklų vertinimo koordinatoriais, dalyvauja organizuojant pradinių klasių mokytojų ir mokytojų dalykininkų seminarus ir kitus renginius regione; 14.3.
50. užtikrina, kad mokyklai būtų tinkamai atstovaujama seminaruose ir kituose projekto renginiuose. 14.
51. Vertinimo komitetas: 14.4.
52. inicijuoja mokyklos bendruomenėje sprendimus dėl vertinimo politikos mokykloje; 14.4.
53. svarsto ir sprendžia, kaip mokykla ir mokytojų grupės (pradinių klasių, ugdymo sričių dalykininkai) įgyvendins naujų vertinimo dokumentų nuostatas ir principus; 14.4.
54. stebi ugdymo pakopų, ugdymo sričių dalykų vertinimo kaitos procesą, skatina, konsultuoja; 14.4.
55. padeda vertinimo koordinatoriui parengti ataskaitas Švietimo ir mokslo ministerijai.
56. Savivaldybės ir regiono lygmuo: 15.
57. Savivaldybės švietimo padalinio specialistas, kuruojantis vertinimą, yra susipažinęs su Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata ir Išsilavinimo standartų taikymu vertinimui, projekto „Vertinimas ugdymo procese“ programa. 15.
58. Savivaldybės švietimo padalinio specialistas: 15.2.
59. palaiko mokyklos dalyvavimą projekte, teikia reikiamą pagalbą ir paramą; 15.2.
60. pagal savo kompetenciją padeda spręsti klausimus, susijusius su projekto vykdymu mokyklose: mokytojų mokymu, ugdymo proceso organizavimu, apsirūpinimu mokymo priemonėmis; 15.2.
61. padeda organizuoti projekto idėjų sklaidą kitose savivaldybės mokyklose; 15.
62. Regionų mokytojų švietimo centrai (Marijampolės, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) organizuoja pradinių klasių mokytojų ir/ar mokytojų dalykininkų seminarus bei kitus projekto programoje numatytus renginius. Mokytojų pageidavimu centras gali organizuoti ir papildomą veikla: seminarus, konferencijas, pasitarimus ir kt.
63. Valstybės lygmuo: 16.
64. švietimo ir mokslo ministras tvirtina projekto „Vertinimas ugdymo procese“ programą. 16.
65. Švietimo plėtotės centras sudaro sutartį su mokykla ir savivaldybės švietimo padaliniu dėl projekto programos įgyvendinimo. 16.
66. Švietimo ir mokslo ministerija sudaro sutartis su Marijampolės, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus mokytojų švietimo centrais. Ministerija remia ir palaiko projekto vykdymą. 16.
67. Projekto koordinavimo taryba ir Švietimo plėtotės centras organizuoja projekto vykdymą, teikia mokykloms metodinę pagalbą: 16.4.
68. organizuoja vertinimo koordinatorių mokymus, parengia mokymų medžiagą; 16.4.
69. teikia metodinę pagalbą mokytojų forumų veiklai regionuose, mokytojams pageidaujant konsultuoja ir dalyvauja jų renginiuose; 16.4.
70. priima mokyklų ataskaitas ir jas apibendrina, suteikia grįžtamąją informaciją; 16.4.
71. konsultuoja vertinimo koordinatorius ir mokyklos bendruomenę, jeigu ji to pageidauja; 16.4.
72. organizuoja ir koordinuoja vertinimo ugdymo procese ekspertų grupių veiklą renkant ir apibendrinant gerosios patirties pavyzdžius; 16.4.
73. kaupia ir skelbia gerosios patirties pavyzdžius; 16.4.
74. organizuoja projekto mokyklų konferencijas; 16.4.
75. parengia spausdinti mokytojo knygą „Vertinimas ugdymo procese“; 16.4.
76. nuolat stebi, analizuoja ir vertina projekto eigą. 16.
77. Suformuojamos vertinimo ugdymo procese ekspertų grupės: pradinio ugdymo; gimtųjų kalbų ir lietuvių valstybinės; užsienio kalbų; matematikos ir informacinių technologijų; gamtamokslinio ugdymo; socialinio ir dorinio ugdymo bei kūno kultūros; meninio ir technologinio ugdymo. Jas sudaro 3