← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS MIŠKŲ VALSTYBĖS KADASTRO FUNKCIONAVIMO KONCEPCIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS MIŠKŲ VALSTYBĖS KADASTRO FUNKCIONAVIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO 2004 m. birželio 30 d. Nr. D1-358 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2000, Nr. 47-1345) 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1418 patvirtintos „Valstybės kadastrų, klasifikatorių, registrų steigimo, projektavimo ir reorganizavimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 118-2743; 1997, Nr. 70-1776) 20 punktu ir Miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), 13 punktu,

  1. Tvirtinu Lietuvos miškų valstybės kadastro funkcionavimo koncepciją (pridedama).
  2. Pavedu Valstybinei miškotvarkos tarnybai: 2.
  3. Parengti Lietuvos miškų valstybės kadastro tvarkymo informacinės sistemos projekto specifikaciją ir iki 2004 m. liepos 30 d. nustatyta tvarka suderinti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2.
  4. Organizuoti viešuosius pirkimus Lietuvos miškų valstybės kadastro tvarkymo programinėms priemonėms, numatytoms suderintoje informacinės sistemos projekto specifikacijoje, suprojektuoti, parengti ir įdiegti.
  5. Nustatau, kad Lietuvos miškų valstybės kadastro tvarkymo programinės priemonės projektuojamos, rengiamos ir diegiamos iš asignavimų, skiriamų Valstybinei miškotvarkos tarnybai finansuoti ir kitų tikslinių lėšų, skiriamų iš specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.
  6. Laikau netekusiu galios aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 644 „Dėl miškų valstybės kadastro įgyvendinimo koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 10-282). APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-358 LIETUVOS MIŠKŲ VALSTYBĖS KADASTRO FUNKCIONAVIMO KONCEPCIJA
  7. TEISINIS PAGRINDAS Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – Kadastras) funkcionavimo koncepcija parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2003, Nr. 123-5593), Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2000, Nr. 47-1345), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (Žin. 2003, Nr. 97-4348).
  8. KADASTRO OBJEKTAS IR TIKSLAS 2.
  9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais, Kadastro objektas yra Lietuvos Respublikos miškai, registravimo vienetas – miško masyvas. 2.
  10. Kadastro tikslas – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, atnaujinti ir teikti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose nustatytus duomenis apie Lietuvos Respublikos miškus ir jų vertę.
  11. KADASTRO DUOMENŲ FORMAVIMAS 3.
  12. Miško masyvo Taksacinių sklypų atributiniai ir grafiniai duomenys, sujungti pagal Unikalų kodą, sudaro Kadastro duomenų bazę: 3.1.
  13. Atributiniai Kadastro duomenys skirstomi į tokias grupes: 3.1.1.
  14. miško masyvo; 3.1.1.
  15. taksacinio miško žemės sklypo (toliau – Taksacinis sklypas); 3.1.1.
  16. administracinio suskirstymo, nuosavybės bei valdymo formos; 3.1.1.
  17. miško valdų vertės; 3.1.1.
  18. klasifikatorių ir kodifikatorių duomenys. 3.
  19. Atributiniai Kadastro duomenys formuojami naudojantis visų šalies miškų Taksacinių sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Pagrindiniai vidiniai Kadastro klasifikatoriai ir kodifikatoriai pateikti 3 priede. 3.
  20. Grafinių Kadastro duomenų visuma sudaro Kadastro žemėlapį. Kadastro žemėlapis rengiamas 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94) ortofotografinių žemėlapių pagrindu 1:10000 masteliu. Grafiniai Kadastro duomenys formuojami naudojantis skaitmeniniais grafiniais miškų inventorizacijos duomenimis bei vektorizuotais analoginiais miškų žemėlapiais. 3.
  21. Kadastro žemėlapį sudaro šie pagrindiniai sluoksniai: 3.4.
  22. miško masyvų ribų; 3.4.
  23. miško kvartalų ribų; 3.4.
  24. miško Taksacinių sklypų ribų; 3.4.
  25. valstybinių miškų valdytojų ribų; 3.4.
  26. valstybinės reikšmės miškų ribų; 3.4.
  27. miškų grupių ir pogrupių ribų. 3.
  28. Grafiniai duomenys aprašomi pagal integruotos geoinformacinės sistemos (InGIS) geoduomenų specifikaciją, patvirtintą valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 46/32 (Žin., 2000, Nr. 36-1019). 3.
  29. Vidutinė rinkos vertė valdoje nustatoma pagal metodiką ir rodiklius, patvirtintus Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 161 patvirtintus Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nuostatus (Žin., 1996, Nr. 11-292, 2000, Nr. 20-509). 3.
  30. Pirminio miško masyvų įregistravimo metu Kadastre registruojami visi miško masyvai. Kiekvienam masyvui jo išskyrimo ir registravimo metu suteikiamas unikalus miško masyvo identifikavimo kodas (toliau – Unikalus kodas), kuris nesikeičia visą masyvo egzistavimo laiką. Unikalus kodas suteikiamas ir kiekvienam masyvo Taksaciniam sklypui. Miško masyvo, įregistruoto Kadastre, plotas lygus jį sudarančių Taksacinių sklypų plotų sumai. 3.
  31. Lietuvos teritorija miško masyvų išskyrimui sąlyginai skirstoma į 6 dalis didžiausių Lietuvos upių vagomis. Kiekvienos dalies ribose masyvai pagal jų plotą ir hierarchinę padėtį yra skirstomi į 5 pakopas: I pakopos masyvai, didesni nei 10000 ha; II pakopos masyvai nuo 1000 iki 10000 ha; III pakopos masyvai nuo 100 iki 1000 ha; IV pakopos masyvai nuo 10 iki 100 ha; V pakopos masyvai, mažesni nei 10 ha. Miško masyvų hierarchinei sistemai suformuoti išskiriamos masyvų įtakos zonos, t. y. teritorijos, kuriose žemesnių pakopų masyvai priklausys aukštesnės pakopos masyvui. Įtakos zonos nustatomos I-IV pakopų masyvams. Kiekvienoje įtakos zonoje masyvai išskiriami ir numeruojami nuosekliai pagal jų dydį, pradedant nuo didžiausių I pakopos ir palaipsniui artėjant prie mažiausių V pakopos miško masyvų. Leistinas masyvų ploto nukrypimas priskiriant atskiroms pakopoms yra +- 20 procentų. 3.
  32. Vienos pakopos miško masyvai, esantys vienoje aukštesnės pakopos masyvo įtakos zonoje, numeruojami nuosekliai iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus. Masyvui suteiktas Unikalus kodas parodo masyvo geografinę padėtį ir vietą hierarchinėje miško masyvų sistemoje. Šis kodas susideda iš 12 skaitmenų, sugrupuotų į 6 grupes (pvz., 1-1-01-01-01-0001). Pirma pozicija atitinka pirmąjį masyvų hierarchijos lygį, t. y. Lietuvos teritorijos dalį. Kitos penkios skaitmenų grupės atitinka I-V pakopų miško masyvų eilės numerius. Nulinės Unikalaus kodo skaitmenų grupės reikšmės rodo tam tikros masyvų hierarchinės sistemos grandies nebuvimą ar masyvo savarankiškumą tam tikros masyvų pakopos atžvilgiu. 3.
  33. I-IV pakopų miško masyvai skaidomi kvartalais – vientisais skaidymo elementais, turinčiais nuolatinį numerį. Masyvo ribose kvartalai numeruojami nuosekliai iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus.
  34. KADASTRO DUOMENŲ TEIKĖJAI IR DUOMENŲ ATNAUJINIMAS 4.
  35. Kadastro duomenų teikėjai yra: 4.1.
  36. juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę vykdyti miškų inventorizacijos darbus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka; 4.1.
  37. valstybinių miškų valdytojai; 4.1.
  38. miškų savininkai; 4.1.
  39. regionų aplinkos apsaugos departamentai. 4.
  40. Kadastro duomenys atnaujinami po valstybinės miškų inventorizacijos arba duomenų teikėjams pateikus prašymą dėl duomenų atnaujinimo. Iš duomenų teikėjų gaunami dokumentai įregistruojami dokumentų archyve. Patikrinti dokumentų duomenys per 10 darbo dienų nuo jų pateikimo įrašomi į Kadastro duomenų bazę. Seni duomenys perkeliami į Kadastro duomenų bazės archyvą. Duomenys atnaujinami šiais atvejais: 4.2.
  41. Atlikus valstybinę miškų inventorizaciją, kai ją vykdę fiziniai ar juridiniai asmenys nustatyta tvarka perduoda, o Kadastro tvarkymo įstaiga priima grafinius bei atributinius Taksacinių sklypų inventorizacijos duomenis. Pagal valstybinės miškų inventorizacijos duomenis perregistruojami miško masyvų duomenys; 4.2.
  42. Patvirtinus privačios miško valdos miškotvarkos projektą ir jį nustatyta tvarka įregistravus Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje (pripažinus privačios miško valdos inventorizaciją valstybine); 4.2.
  43. Atlikus privačių miško valdų inventorizaciją ir gavus naujus Taksacinių sklypų atributinius ir grafinius inventorizacijos duomenis bei prašymą dėl Kadastro duomenų atnaujinimo; 4.2.
  44. Gavus miško savininko deklaraciją apie įvykdytus kirtimus; 4.2.
  45. Gavus duomenis apie miškų valdytojų įvykdytas miško ūkines priemones. Valstybinių miškų valdytojai šią informaciją Kadastro tvarkymo įstaigai teikia nustatyta forma ir nustatytu periodiškumu. Teikiama tik atributinė informacija; 4.2.
  46. Gavus duomenis apie regionų aplinkos apsaugos departamentų išduotus leidimus kirsti mišką ir naujo miško įveisimą. Duomenis apie leidimus regionų aplinkos apsaugos departamentai pateikia nustatytu periodiškumu pagal nustatytus reikalavimus. Duomenis apie įveistą mišką skirtose miškui veisti žemėse regionų aplinkos apsaugos departamentai pateikia per nustatytą laikotarpį nuo įveisto miško patikrinimo pažymos surašymo ir sklypo ribų nustatymo; 4.2.
  47. Pasikeitus miškų grupėms, miškų nuosavybės formai, miško valdų riboms, administracinių vienetų riboms; 4.2.
  48. Kasmet sausio 1 d. medynų taksaciniai duomenys atnaujinami dėl natūralaus augimo, taikant medynų augimo eigos modelius. 4.
  49. Miško masyvų duomenys atnaujinami pakitus miško masyvų riboms, išnykus ar atsiradus naujiems miško masyvams. Registruojami miško masyvų ribų pakitimai dėl miško žemės ploto padidėjimo ne miško žemės sąskaita (žėlimo, miško įveisimo) arba ploto sumažėjimo, pakeitus žemės tikslinę paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka. 4.
  50. Valstybinės miškų inventorizacijos metu inventorizavus naujus žėlinius ar želdinius, jie įregistruojami Kadastro duomenų bazėje, suteikiant unikalų masyvo identifikavimo kodą. Valstybinės miškų inventorizacijos metu nustačius, kad keletas miško masyvų susijungė, Kadastro duomenų bazėje masyvai sujungiami taip, kad nebūtų pažeista masyvų hierarchinė struktūra. 4.
  51. Visi duomenų atnaujinimo ir koregavimo veiksmai yra registruojami.
  52. KITŲ KADASTRŲ IR REGISTRŲ DUOMENŲ INTEGRAVIMAS IR NAUDOJIMAS 5.
  53. Vadovaujantis Vyriausybės 2002-08-22 nutarimu Nr. 1332 patvirtintos „Valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategijos“ nuostatomis, Kadastro tvarkymo programinės priemonės turi užtikrinti valstybės kadastrų ir registrų duomenų tarpusavio integravimą. 5.
  54. Kadastras ir kiti valstybės registrai ir kadastrai keičiasi duomenimis pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis. Kadastras tvarkomas naudojantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro (administracinių vienetų ribos, pavadinimai, gyvenamųjų vietovių pavadinimai), Nekilnojamojo turto registro bei Nekilnojamojo turto kadastro (valdų ribos, kadastro vietovių ir kadastro vietovių blokų ribos, žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis), Saugomų teritorijų valstybės kadastro, Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro, Žemės gelmių registro, Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro, Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado duomenimis bei klasifikatoriais. 5.
  55. Duomenys iš skirtingų valstybės kadastrų ir registrų gaunami kompiuteriniu ryšiu identifikuojant objektus pagal jų kontūrus ar koordinates 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94), identifikavimo kodus. Registruojama šių duomenų gavimo ar atnaujinimo data, ištaisytos klaidos. 5.
  56. Šiuo metu dalis kadastrų ir registrų, kurių duomenis numatoma naudoti miškų Kadastrui keliamiems uždaviniams spręsti, dar yra kūrimo stadijoje. Nėra aiški šių kadastrų ir registrų struktūra ir praktinio panaudojimo aspektai. Pradėjus veikti šiems valstybės kadastrams ir registrams, bus atlikta jų teikiamų duomenų analizė ir rengiami projekto papildymai integracijai su Kadastro duomenimis.
  57. KADASTRO DUOMENŲ TEIKIMAS VARTOTOJAMS 6.
  58. Kadastro teikiami duomenys skirstomi į tokias rūšis: 6.1.
  59. pažymos apie miškų rinkos vertę, taksacines ar grafines miškų charakteristikas; 6.1.
  60. standartinės ir specialiai sugeneruotos ataskaitos; 6.1.
  61. eksportuoti taksaciniai Kadastro duomenys; 6.1.
  62. teminiai Kadastro duomenų grafiniai sluoksniai; 6.1.
  63. pagal specialų užsakymą agreguoti ir eksportuoti duomenys. 6.
  64. Kadastro duomenų vartotojai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos valstybės ir savivaldybių institucijos, Kadastro duomenų teikėjai, kiti valstybės registrai ir kadastrai bei fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę nustatytos formos prašymus. 6.
  65. Kadastro duomenų vartotojai registruojami, fiksuojant prašymo datą, asmens duomenis, prašomos pateikti informacijos turinį (duomenų rūšį). Kadastro duomenys vartotojams teikiami pagal duomenų teikimo sutartis, kuriose numatoma duomenų teikimo informacijos laikmenomis arba ryšių kanalais apimtis, naudojimo tikslas, sąlygos ir tvarka. 6.
  66. Privačių miškų savininkams teikiami duomenys apie jų valdose esančius miškus, jiems pateikus nustatytos formos prašymus. Privačių miškų savininkams teikiamos pažymos apie miškų vidutinę rinkos vertę, taksacines ir grafines miškų charakteristikas. Miško savininkas, pastebėjęs, kad Kadastro duomenys apie jo valdą yra pasenę, turi teisę pateikti Kadastro tvarkymo įstaigai patikslintą informaciją ir reikalauti atnaujinti Kadastro duomenis. Pažymos apie miškų vidutinę rinkos vertę privačių miškų savininkams gali būti teikiamos tarpininkaujant kitų valstybės registrų ir kadastrų tvarkymo įstaigoms, jei su jomis Kadastro tvarkymo įstaiga yra sudariusi atitinkamą duomenų teikimo sutartį. 6.
  67. Kadastro duomenų vartotojams gali būti generuojami nestandartinės struktūros agreguoti Kadastro duomenys. Kai tokiems duomenims rengti reikalinga nauja specializuota programinė įranga, rengiama jos sukūrimo techninė užduotis. Tiek techninės užduoties, tiek programinės įrangos parengimo išlaidas apmoka Kadastro duomenų vartotojas. 6.
  68. Eksportuoti Taksacinių sklypų Kadastro duomenys teikiami valstybinių miškų valdytojams, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams ir kitiems vartotojams vadovaujančiosios Kadastro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka. 6.
  69. Pateikiant Kadastro duomenis vartotojams yra atliekama pateiktų duomenų pateikimo registracija: kokie duomenys, kam ir kada pateikti. Reguliariai kas ketvirtį rengiamos ataskaitos apie Kadastro duomenų teikimą vartotojams.
  70. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI KADASTRO PROGRAMINĖMS PRIEMONĖMS 7.
  71. Kadastro tvarkymo programinės priemonės turi užtikrinti šių Kadastro uždavinių vykdymą: 7.1.
  72. atributinių ir grafinių duomenų importą ir eksportą; 7.1.
  73. atributinių ir grafinių duomenų integravimą ir redagavimą; 7.1.
  74. klasifikatorių ir kodifikatorių tvarkymą; 7.1.
  75. privačių valdų miškotvarkos projektų registravimą; 7.1.
  76. pažymų išdavimą, duomenų teikimą vartotojams; 7.1.
  77. leidimų kirsti mišką registravimą; 7.1.
  78. įvykdytų miško ūkinių priemonių registravimą; 7.1.
  79. miško masyvų išskyrimą ir registravimą; 7.1.
  80. kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenų integravimą. Reikalavimai programinėms priemonėms detalizuoti 1-2 prieduose.
  81. KADASTRO DUOMENŲ SAUGA 8.
  82. Už Kadastro duomenų saugą atsako Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Tarnybos direktoriaus įsakymu yra skiriamas Kadastro duomenų saugos specialistas, kuris įvertina sistemos rizikos mažinimo priemones ir paruošia darbo su duomenimis taisykles, kuriose išdėsto Kadastro duomenų saugos principus. Šiose taisyklėse aptariamos techninės programinės ir fizinės duomenų saugos priemonės, prieinamumo prie Kadastro duomenų principai ir kontrolė, sistemos ir duomenų vientisumo pažeidimų fiksavimo ir pažeistų duomenų atkūrimo tvarka, saugaus duomenų teikimo vartotojams tvarka ir kontrolė. 8.
  83. Techninės programinės ir fizinės duomenų saugos priemonės apima atsarginį elektros energijos tiekimą, antivirusinės programinės įrangos naudojimą, kompiuterinių tinklų apsaugos sistemą, patalpų fizinę saugą, darbo su duomenimis apskaitą. Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje apsaugai nuo elektros srovės tiekimo sutrikimų naudojami nepertraukiamos srovės tiekimo įrenginiai, elektrostatiniai krūviai mažinami elektros tinklo įžeminimu, temperatūros ir drėgmės svyravimų neigiamas poveikis mažinamas oro kondicionavimo sistemomis, patalpose įrengta priešgaisrinė signalizacija ir patalpų saugos sistema. Visuose kompiuteriuose įdiegtos ir atnaujinamos antivirusinės programos, o neteisėtą vartotojų įsiterpimą į tinklą eliminuoja ISA serveris. Techninių tinklo komponenčių gedimų žalą mažina trys domeno kontroleriai, „žvaigždės“ tipo tinklo topologija. 8.
  84. Prieinamumo prie duomenų tvarka ir kontrolė apima Kadastro vartotojų registravimą, vartotojų tapatybės nustatymą, teisės dirbti su Kadastro duomenimis suteikimą, vartotojų išregistravimą, elektroninio parašo naudojimą ir kt. Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje nuo neteisėto programinės įrangos ir duomenų naudojimo saugo slaptažodžiai, vartotojams suteikiamos teisės, darbuotojų, tvarkančių duomenis, raštiškas pasižadėjimas naudoti duomenis tik pagal paskirtį. Su duomenimis gali dirbti tik registruoti vartotojai. 8.
  85. Duomenų vientisumo pažeidimų fiksavimo ir pažeistų duomenų atkūrimo tvarka apima vartotojų veiksmų registravimą, atsarginių duomenų kopijų saugojimą bei jų saugojimo kontrolę, duomenų atkūrimą. 8.
  86. Saugaus duomenų teikimo vartotojams tvarka apima sąlygas, kuriomis duomenų vartotojams nurodoma, kada ir kokiais tikslais šie duomenys gali būti naudojami, išdėstomi duomenų saugos reikalavimai. Kadastro tvarkymo įstaiga turi kontroliuoti, kaip šių sąlygų laikomasi, registruoti duomenų naudojimo pažeidimo atvejus. ______________ Lietuvosmiškųvalstybėskadastro funkcionavimokoncepcijos 1priedas REIKALAVIMAI KADASTRO SISTEMINEI PROGRAMINEI ĮRANGAI Veikiančių ir naujai kuriamų programinių priemonių suderinamumui užtikrinti programinė įranga šio techninio projekto pagrindu kuriama programavimo kalba, suderinama su: - Visual Basic (versija 6 arba aukštesnė, rekomenduojama Visual Basic. net), - ActiveX Data Objects komponentų biblioteka (versija 2.6 arba aukštesnė), - duomenų bazių valdymo sistema Microsoft SQL Server (versija 2000), - operacine terpe Windows 2000 (ar aukštesne versija). Grafinių duomenų apdorojimas ir saugojimas atliekamas programinėmis priemonėmis, suderinamomis su ESRI ArcSDE, ArcEditor ir ArcView (8.3 arba aukštesnėmis versijomis). ______________ Lietuvos miškų valstybės kadastro funkcionavimo koncepcijos 2 priedas KADASTRO FUNKCIONAVIMUI REIKALINGA TAIKOMOJI PROGRAMINĖ ĮRANGA IR JAI KELIAMI REIKALAVIMAI
  87. Pirminio miško masyvų įregistravimo programinės priemonės turi užtikrinti: - grafinių miško masyvų duomenų sluoksnio formavimą, tvarkymą, masyvų plotų, centro koordinačių nustatymą; - miško masyvų duomenų ir taksacinių sklypų duomenų integralumo kontrolę; - masyvų registro automatizuotą tvarkymą; - ataskaitų apie miško masyvus rengimą.
  88. Kadastro atributinių ir grafinių duomenų tvarkymo ir duomenų bazių palaikymo programinės priemonės turi užtikrinti: - taksacinių sklypų duomenų įvedimą, loginę kontrolę, redagavimą, peržiūrą; - taksacinių sklypų atributinių ir grafinių duomenų integralumą; - taksacinių duomenų filtravimą ir redagavimą pagal GIS aplinkoje pažymėtą teritoriją; - taksacinių duomenų filtravimą pagal apjungtus taksacinių sklypų ribų ir miško valdų ribų duomenis; - taksacinių duomenų redagavimo operacijų registravimą ir, esant reikalui, atšaukimą; - vartotojo sukomponuotų ataskaitų generavimą; - normatyvų tvarkymo priemonių palaikymą.
  89. Kadastro duomenų atnaujinimo pagal privačių miškų inventorizacijos duomenis programinės priemonės turi užtikrinti: - inventorizacijos duomenų įvedimą į Kadastro duomenų bazę; - grafinių privačių miškų duomenų sluoksnio sukūrimą ir tvarkymą; - suformuotų ir pateiktų duomenų importą ir loginę kontrolę; - projektų registraciją, dubliuotų projektų paiešką, projektų korekciją.
  90. Kadastro duomenų atnaujinimo pagal suteiktus leidimus kirsti mišką programinės priemonės turi užtikrinti: - leidimų miškui kirsti registravimą, spausdinimą, peržiūrą, pratęsimą ir anuliavimą; - ataskaitų apie išduotus leidimus rengimą; - duomenų apie išduotus leidimus eksportą ir importą; - informacijos apie registruotus leidimus integravimą su miško valdomis ir jose esančiais taksaciniais sklypais. Duomenų tvarkytojai ir teikėjai yra Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Jie formuoja lokalias duomenų bazes Kadastro tvarkymo įstaigos sukurtomis programinėmis priemonėmis. Duomenys iš lokalių duomenų bazių nustatyta tvarka eksportuojami, siunčiami elektroniniais kanalais ir importuojami į Kadastro duomenų bazę.
  91. Miško ūkinių priemonių registravimo valstybiniuose miškuose programinė įranga turi užtikrinti: - siunčiamų atributinių duomenų priėmimą, importą, loginę kontrolę ir integravimą su taksacinių sklypų duomenimis; - ataskaitų rengimą panaudojant duomenis apie įvykdytus miško kirtimus.
  92. Miško valdų duomenų tvarkymo programinės priemonės turi užtikrinti: - Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų apie miško valdas periodinį įkėlimą ir peržiūrą; - miško valdų ribų sluoksnio suliejimą su taksacinių sklypų grafinių duomenų sluoksniu, įskaitant naujai gautų plotų apskaičiavimą; - ataskaitų rengimą pagal nuosavybės formas.
  93. Kadastro duomenų teikimo programinės priemonės turi užtikrinti: - miškų vertės nustatymą; - duomenų vartotojų prašymų teikti duomenis registravimą; - vartotojui reikalingų duomenų paiešką ir atranką; - pažymų apie miškų vertę, taksacines arba grafines medynų charakteristikas automatizuotą išdavimą; pateiktų duomenų registravimą, apskaitą ir archyvavimą ______________ Lietuvos miškų valstybės kadastro funkcionavimo koncepcijos 3 priedas PAGRINDINIAI VIDINIAI KADASTRO KLASIFIKATORIAI IR KODIFIKATORIAI
  94. Medžių rūšių kodai Skaitinis kodas Raidinis kodas Medžių rūšies pavadinimas 110 P Pušis 111 Pb Pušis bankso 112 Pj Pušis juodoji 113 Pk Pušis kalninė 120 E Eglė 130 M Maumedžiai 140 Pc Pocūgė 150 Kn Kėnis 199 Ks Kiti spygliuočiai 210 Ą Ąžuolas 211 Ąr Ąžuolas raudonasis 220 U Uosis 230 K Klevas 240 Sb Skroblas 250 G Guoba 270 S Skirpstas 299 Kk Kiti kietieji lapuočiai 310 B Beržas 320 J Juodalksnis 330 D Drebulė 340 Bt Baltalksnis 350 L Liepa 360 T Tuopa 370 Bl Blindė 380 Gl Gluosnis 399 Km Kiti minkštieji lapuočiai
  95. Žemių naudmenų grupių kodai Kodas Žemių naudmenų grupės pavadinimas 1 Apaugusi mišku miško žemė 2 Neapaugusi mišku miško žemė 3 Specialios paskirties miško žemė 4 Linijiniai miško žemės objektai 5 Kita miško žemė 6 Ne miško žemė
  96. Žemių naudmenų kodai Žemių naudmenų grupės kodas Žemių naudmenos kodas Žemių naudmenos pavadinimas 1 1101 Savaiminis medynas 1 1109 Kultūrinis medynas 2 1304 Žuvęs medynas 2 1309 Kirtavietė 2 1310 Aikštė 2 1314 Žemė skirta miškui įveisti 3 1401 Žaliavinė plantacija 3 1405 Daigynas 3 1406 Sėklinė plantacija 3 1407 Medelynas 3 1412 Landšaftiniai želdiniai 6 2101 Ariama žemė 6 2102 Pieva 6 2103 Ganykla 6 2120 Sodas 6 2201 Ežeras 6 2203 Upelis 6 2204 Kūdra 6 2205 Tvenkinys 6 2302 Siauras geležinkelis 6 2303 Kelias 4 2310 Kvartalinė 4 2311 Technologinė linija 6 2316 Griovys 4 2318 Takai 4 2319 Miško keliai 4 2320 Elektros linijos 6 2400 Krūmai 6 2401 Pastatai 6 2403 Sodyba 5 2404 Medienos sandėlis 6 2405 Kiemas 5 2412 Pašarų aikštelė 5 2413 Landšaftinė aikštė 4 2414 Elektros trasa 4 2415 Energetikos trasa 4 2417 Griovio trasa 4 2418 Ryšių trasa 5 2449 Priešgaisrinis. barjeras 4 2450 Priešgaisrinė juosta 5 2451 Poilsio aikštelė 6 2452 Pliažas 6 2454 Karjeras 6 2455 Kapinės 6 2479 Poilsiavietė 6 2480 Paminklinė aikštė 6 2503 Skardis 6 2505 Akmenynas 6 2506 Smėlynas 6 2507 Pelkė 6 2508 Durpynas 6 2509 Kopos 6 2510 Kitos žemės 6 9900 Netaksuoti plotai
  97. Miškų grupių kodai Miškų grupės kodas Miškų grupės pavadinimas I I grupė. Rezervatiniai miškai IIA II grupė. Specialios paskirties miškai. A. Ekosistemų apsaugos miškai IIB II grupė. Specialios paskirties miškai. B. Rekreaciniai miškai III III grupė. Apsauginiai miškai IV IV grupė. Ūkiniai miškai
  98. Miškų pogrupių kodai Miškų grupės kodas Miškų pogrupio kodas Miškų pogrupio pavadinimas I 10 Rezervatiniai miškai IIA 21 Draustinių miškai (2 miškų grupė) IIA 22 Saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškai IIA 23 Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai IIA 24 Priešeroziniai miškai IIB 25 Miško parkai IIB 26 Kurortų miškai IIB 27 Miestų miškai IIB 28 Rekreaciniai miško sklypai III 31 Draustinių miškai (3 miškų grupė) III 32 Valstybinių parkų apsauginių zonų miškai III 33 Valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai III 34 Gamyklų sanitarinių zonų miškai III 35 Kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai III 36 Laukų apsauginiai miškai III 37 Miško sėkliniai medynai III 38 Vandens telkinių apsaugos zonų miškai IV 40 Ūkiniai miškai
  99. Miškų ūkinių priemonių grupių kodai Kodas Miškų ūkinių priemonių grupės pavadinimas 1 Pagrindiniai miško kirtimai 2 Tarpiniai miško kirtimai 3 Kiti kirtimai 4 Dirbtinio miško atkūrimo būdai 5 Paramos savaiminiam miško atsikūrimui būdai 6 Kiti miškų ūkio darbai
  100. Miškų ūkinių priemonių kodai Miškų ūkinių priemonių grupių kodai Miškų ūkinių priemonių kodai Miškų ūkinių priemonių pavadinimas 1 111 Plynas kirtimas 1 112 Atvejinis kirtimas 1 113 Atrankinis kirtimas 1 114 Plynas kirtimas pagal būklę 1 115 Pavienių medžių kirtimas 1 116 Brandžių medžių kirtimas 1 117 Ilgalaikis atvejinių kirtimas 1 118 Labanausko atvejinis kirtimas 2 121 Jaunuolynų ugdymas 2 122 Retinimas 2 123 Einamasis kirtimas 2 124 Plynas sanitarinis kirtimas 2 125 Rekonstrukcinis kirtimas 2 126 Kraštovaizdžio formavimo kirtimas 2 127 Atrankinis sanitarinis kirtimas 2 129 Viršutinio ardo nukirtimas 3 141 Ribinių linijų prakirtimas 3 142 Medienos iškirtimas pastatų remontui 3 128 Biotechninis kirtimas 3 131 Sklypo išvalymas 3 132 Proskiebio prakirtimas 3 133 Proskiebio išvalymas 3 134 Trako kirtimas 3 135 Šakų genėjimas 4 211 Želdinimas 4 212 Želdinimas po laja 4 213 Landšaftinis želdinimas 4 214 Dalinis želdinimas 4 215 Kalėdinių eglaičių sodinimas 5 220 Pomiškio išsaugojimas 5 221 Sėklinių medžių palikimas 5 222 Dirvos mineralizavimas 5 223 Sklypo aptvėrimas 5 230 Savaiminis žėlimas 6 240 Sausinimas 6 241 Kultūrinimas 6 250 Griovių valymas 6 251 Griovių remontas 6 252 Pralaidų remontas 6 253 Kelių remontas 6 254 Pašarų aikštelės įrengimas 6 255 Kelių įrengimas ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.